Regionų apygardos administracinio teismo nutarimas

2010-11-18 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-573-480/2010

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2010-11-18
Bylos Nr.
II-573-480/2010
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Albina Rimdeikaitė
Pareiškėjas
A. M.

Adm. teisės pažeidimo byla Nr. II-573-480/2010 4-62-3-00387-2010-6

Procesinio sprendimo kategorija 44.
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARIMA SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. lapkričio 18 d.

Kaunas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Albina Rimdeikaitė, sekretoriaujant Dianai Stimbirytei, Gintarei Inokaitytei, dalyvaujant asmeniui, kurio atžvilgiu surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir priimtas nutarimas, - pareiškėjui A. M., nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmusios institucijos –Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Santakos policijos komisariato atstovui nedalyvaujant, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. M. skundą dėl nutarimo panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities VPK Santakos policijos komisariato įalioto pareigūno 2010 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 24N-159163-10 A. M. administracinė nuobauda – 100 litų bauda už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 110 str. 1 d., padarymą.

Nuobauda paskirta už tai, kad A. M. 2010-02-23 apie 20.30 val. Banaičio g./Bernatonių g. Kaune, sankirtoje vedžiojo 2 mišrūnų veislės šunis be antsnukio ir pavadėlio.

Šalies argumentai

A. M. prašė nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti. Skunde ir posėdžio metu nurodė, kad pareigūnė, priimdama skundžiamą nutarimą neišsiaiškino ir nenustatė bylai reikšmingų aplinkybių, o formaliai rėmėsi abejotinais liudytojų T. U. ir V. B. parodymais. Paaiškino, kad nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje šunų nevedžiojo. 2009-02-13 T. U. užpuolė jo žmoną ir sušaudė šunis. Pagal žmonos pareiškimą buvo pradėtas tyrimas, kuris nutrauktas. T. U. pradėjo rašyti pareiškimus: vieną kartą, kad neiškėlė vėliavos, kitą kartą - dėl šunų. 2010-06-24 buvo atvykęs V. B. ir sakė, kad pareiškimą surašė T. U., jis tik pasirašė, nes yra T. U. firmos darbuotojas ir gali netekti darbo.

Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą ir surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, Kauno apskrities VPK Santakos policijos komisariato, atstovas į posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai. Institucijos atstovo neatvykimas į teismo posėdį, kuriam apie posėdį buvo pranešta ir nėra pagrindų atidėti bylos nagrinėjimą, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (LR ABTĮ 123 str. 1 d.).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Administracinė atsakomybė pagal ATPK 110 str. 1 d. atsiranda už gyvūnų įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo, gabenimo ir prekybos jais taisyklių bei atskirų rūšių registravimo gyvenamosiose vietose taisyklių pažeidimus. Ši teisės norma yra banketinė, t.y. elgesio taisyklė yra numatyta kitame teisės akte.

Kauno miesto savivaldybės tarybos 2005 m. gruodžio 1 d. sprendimu Nr. T-622 (2009 m. lapkričio 5 d. sprendimo Nr. T-595 red.) patvirtintų Gyvūnų laikymo Kauno mieste taisyklių 17 punktas numato, kad šunys bendrojo naudojimo patalpose vedami ir viešose vedžiojimo vietose vedžiojami su pavadėliu ir antsnukiu. Šunys, kuriems dėl jų veislės antsnukiai nepritaikyti ar jų negamina, gali būti vedžiojami (vedami) be jų, bet su pavadėliu. Jei šalia yra pašalinių žmonių, pavadėlis turi būti sutrumpintas tiek, kad šuo nekeltų grėsmės žmonėms ir kitiems gyvūnams. Šuns savininkas arba atsakingas asmuo privalo užtikrinti, kad šuo viešoje vietoje nebūtų paliktas be priežiūros.

Vienas iš šioje byloje nagrinėjamo ginčo klausimų yra tas, ar pagrįstai įgaliotas pareigūnas nustatė, kad A. M. savo veiksmais pažeidė Gyvūnų laikymo Kauno mieste taisyklių 17 punkto reikalavimą: t.y. 2010-02-23 apie 20.30 val. Banaičio g./Bernatonių g. Kaune, sankirtoje vedžiojo 2 mišrūnų veislės šunis be antsnukio ir pavadėlio.

Pareiškėjas neigia padaręs minėtą administracinį teisės pažeidimą, nurodydamas, kad nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje šunų nevedžiojo. Savo 2010-04-29 paaiškinime nurodė, kad kaltės nepripažįsta. Kadangi T. U. atžvilgiu buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl jo šunų sušaudymo, todėl šis kerštaudamas ir praneša apie nebūtus pažeidimus ( b.l. 11). 2010-10-13 teismo posėdyje pareiškėjas paaiškino (b.l. 40), kad po 2009-02-13, kai T. U. užpuolė jo žmoną ir sušaudė šunis, nuo to laiko šunis į tą pusę nevedžioja.

Iš bylos medžiagos matyti, kad administracinė teisena buvo pradėta pagal 2010-02-24 V. B. pranešimą ( b.l. 14), kuriame nurodyta, kad 2010-02-23 apie 20.30 val. atvažiavęs pas T. U., gyv. Bernatonių g. 8, išėjo į gatvę parūkyti ir Bernatonių/Banaičio gatvių sankryžoje prie jo pribėgo du palaidi be antsnukių šunys. Kiek suprato, šunų šeimininkas ėjo iš paskos, nes jis juos pakvietė, kad nepultų. Vėliau pastebėjo, kad tas pats žmogus grįžo į Banaičio gatvėje esantį 25 namą. 2010-10-13 teismo posėdyje apklaustas liudytoju V. B. parodė( b.l.40-41), kad buvo atvažiavęs pas draugą T. U., vakarojo, išėjo į lauką, į gatvę parūkyti, nuėjo gal 50-80 metrų, atbėgo du šuniukai, vienas pribėgo prie jo, pareiškėjas pašaukė, šuo sugrįžo. Tada grįžo pas Tadą, palaukė apie 30-40 min., pareiškėjas apėjo kvartalą ir grįžo į namus. 2010-03-03 paaiškinime ( b.l. 15) T. U. nurodė, kad vasario 23 d. apie 20.30 pas jį vakarojo V. B.. Kai jis buvo išėjęs parūkyti ir grįžo į namą, pranešė, kad gatvėje vyras vedžiojo du šunis, kurie buvo be antsnukio bei pavadėlio ir kurie buvo pribėgę prie jo. Tada jis kartu su V. B. išėjo į gatvę (Banaičių ir Bernatonių g. sankryžą). Tuo metu pastebėjo kaip link savo namų ėjo M., gyv. Banaičio g. 25, o šalia jo lakstė du jo auginami šunys be antsnukių ir pavadėlių. Analogiškus parodymus T. U. davė 2010-10-13 teismo posėdyje apklaustas byloje liudytoju.

Kaip matyti iš prijungtos apžiūrai baudžiamosios bylos Nr. 24-1-00162-09 duomenų, 2009-05-27 T. U. buvo įteiktas įtarimas, jį įtariant tuo, kad 2009 m. vasario 13 d. apie 22.10 val., viešoje vietoje, t.y. S. B. g., netoli Bernatonių g. ir S. B. g. sankryžos, Kaune, įžūliais veiksmais, t.y. pro pravertas jo vairuojamo automobilio „Chrysler Voyager", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio duris šaudamas vieną šūvį iš rankoje turėto ginklo į už 10-15 metrų atstumu prie pil. L. M. buvusį jos šunį, po to išlipęs iš automobilio ir iššovęs dar du šūvius į šunis, po to įlipęs atgal į automobilį, privažiavęs prie pat L. M., išlipęs iš automobilio, iššovęs dar tris šūvius iš jau minėto ginklo, tuo demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, bei sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką, tai yra padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 284 str. 1 d.; be to 2009 m. vasario 14 d. apie 16.00 vai., viešoje vietoje, S. B. g., prie namo Nr. 25, Kaune, įžūliais veiksmais, t.y. pro atidarytą savo vairuojamo automobilio automobilį „Chrysler Voyager", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) langą nukreipdamas ginklą į L. M., buvusią savo privačioje valdoje, adresu S. B. g. 25, Kaune, vieną kartą iššovė, tuo demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdydamas visuomenės tvarką, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 284 str. 1 d. 2009-08-12 Kauno miesto apylinkės prokuratūros nutarime, kuriuo buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas nenustačius, jog būtų padaryti nusikaltimai, numatyti LR BK 284 str. 2 d., 284 str. 1 d., konstatuota, kad 2009-02-14 apie 16.00 val. įvykyje dalyvavo dvi konflikto pusės: įtariamasis T. U. bei liudytoja, įtariamojo žmona, N. U., iš kitos pusės nukentėjusioji L. M., bei liudytojai: jos sūnus P. M., ir vyras A. M., kurių parodymai iš esmės skiriasi (Baudž.b.l.84-90). Nutrauktas ikiteisminis tyrimas buvo atnaujintas, po to –vėl nutrauktas (Baudž.b.l. 103, 118-124, 131-132).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų akivaizdu, jog kaltinimas pažeidimo padarymu grindžiamas V. B. pranešimu ir T. U. paaiškinimu. Kaip nustatyta bylos duomenimis, T. U. ir A. M. konfliktas dėl šunų tęsiasi nuo 2009 m. vasario mėn. V. B. ir T. U. yra seni pažįstami, kaip teigia pats V. B., jis prieš 7-8 metus dirbo T. U. firmoje, pastoviai bendrauja ( b.l. 40-41). Pateiktas A. M., kaip jis pats teigia, 2010-06-24 jo pokalbio su V. B., atvykusiu prie jo namų išsiaiškinti, kodėl T. U. verčia jį (t.y. V. B.) duoti melagingus parodymus, nežinant V. B. mobiliuoju telefonu darytas garso įrašas nelaikytinas leistinu įrodymu administracinėje byloje, tačiau minėtą pareiškėjo aplinkybę, kad V. B. 2010-06-24 buvo atvykęs prie pareiškėjo namų aiškintis dėl duotų parodymų, patvirtino pareiškėjo sutuoktinė L. M., ir pats V. B. pripažino, kad buvo atvykęs pas Marcinkevičių, teigdamas, kad užsuko pakalbėti kaip su žmogumi, iš asmeninių paskatų (b.l. 41). Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą abejoti V. B. parodymų objektyvumu. Įvertinus nustatytą aplinkybių ir įrodymų visumą, darytina išvada, kad išskyrus abiejų konflikto pusių parodymus, jokių kitų faktinių duomenų apie padarytą pažeidimą byloje nėra.

Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad administracinių teisės pažeidimų bylose turi būti laikomasi tų pačių principų, kurių laikomasi baudžiamajame procese, todėl taikant administracinę atsakomybę, visos abejonės yra aiškinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalies, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 2 d., ATPK 256 str. 3 d., 284 str. 1 d. nuostatomis administracinių teisės pažeidimų teisenoje galioja nekaltumo prezumpcijos principas, tai yra asmuo laikomas nekaltu tol, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka. Nekaltumo prezumpcijos principas taip pat reiškia, kad pareiga pateikti traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo įrodymus tenka kaltinimus reiškiančiai pusei, t.y., visų pirma, institucijai, surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą, bei institucijai, nagrinėjančiai administracinio teisės pažeidimo bylą (LR ATPK 256 str. 3 d.). ATPK 272 str. 1 d. traukiamam administracinėn atsakomybėn asmeniui numatyta teisė, tačiau ne pareiga teikti įrodymus, patvirtinančius jo nekaltumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 03 07 nutartis administracinėje byloje Nr. N-62-318/2008).

Nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje nėra surinkta pakankamai objektyvių ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjas 2010-02-23 apie 20.30 val. Banaičio g./Bernatonių g. sankirtoje vedžiojo 2 mišrūnų veislės šunis be antsnukio ir pavadėlio, tokiems įrodymams surinkti teisme išnaudotos visos priemonės, todėl, vadovaujantis konstituciniu nekaltumo prezumpcijos principu, nėra pagrindo teigti, jog A. M. pažeidė Gyvūnų laikymo Kauno mieste taisyklių 17 punktą ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 110 str. 1d. Skundžiamas nutarimas naikintinas, byla nutrauktina, nesant A. M. veiksmuose nusižengimo, numatyto ATPK 110 str. 1 d., sudėties (ATPK 250 str. 1p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1d. 2p. teisėja

n utaria:

Kauno apskrities VPK Santakos policijos komisariato įgalioto pareigūno 2010 m. balandžio 29 d. nutarimą Nr. 24N-159163-10, kuriuo A. M. administracinė nuobauda – 100 litų bauda už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 110 str. 1 d., padarymą, panaikinti ir bylą nutraukti.

Nutarimas per 10 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėja Albina Rimdeikaitė