Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Gintauto Koriagino ir Rūtos Palubinskaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-161-199/2016 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Geelong Capital“ ieškinį atsakovui V. J. dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovui išsimokėtinai parduotos transporto priemonės kainos sumokėjimo, delspinigių ir jų dydžio. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 4 533,13 Eur skolos, 3 689,76 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.2013-12-20 tarp ieškovės UAB „Geelong Capital“ ir atsakovo V. J. buvo sudaryta pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutartis (Sutartis), pagal kurią ieškovė ir atsakovas susitarė dėl naudoto automobilio pardavimo išsimokėtinai. Atsakovas iki Sutarties sudarymo ieškovei perdavė 3 000,00 Lt, po Sutarties sudarymo 2013-12-23 sumokėjo 12 000 Lt grynaisiais pinigais. 2013-12-23 atsakovas mokėjimo pavedimais pervedė į ieškovės sąskaitą 35 000 Lt, 2014-04-22 1 000 Lt, 2014-05-19 2 000 Lt, 2014-06-02 1 348 Lt, tačiau su ieškove iki galo neatsiskaitė ir liko skolingas 15 652 Lt. Be to, atsakovui kilo pareiga mokėti Sutarties 6.4.1 p. nustatytus 0,1 proc. dydžio delspinigius nuo visos Sutarties kainos. Visa Sutarties kaina 70 000 Lt turėjo būti sumokėta iki 2014-06-27, todėl, taikant delspinigiams šešių mėnesių ieškinio senaties terminą, atsakovui apskaičiuota delspinigių suma sudaro 70 000 x 0,1% x 182 = 12 740 Lt. Sutarties 4.1.4. punktu šalys susitarė, kad bendra prekės kaina turi būti sumokėta iki 2014-06-27, tačiau atsakovas nesumokėjo visos pagal Sutartį už perduotą automobilį mokėtinos sumos. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad perėmus automobilį paaiškėjo, jog jis yra su trūkumais – gedimais, trukdančiais juo tinkamai naudotis. Kadangi pagal Sutartį buvo numatyta, kad automobilis turi būti apdraustas KASKO draudimu ir paaiškėjus jog automobilyje nėra tokio draudimo reikalavimus atitinkančios signalizacijos sistemos, ją reikėjo įrengti. Paaiškėjo taip pat ir tai, kad automobilis neturi privalomos varikio apsaugos, esančios sudėtine automobilio dalimi, kurią reikėjo sumontuoti, o taip pat turi važiuoklės defektų. Atsakovas apie tai informavo ieškovę, kuri sutiko, kad atsakovas užsakytų ir atliktų reikiamus su ginčo automobiliu susijusius darbus. 2014-01-10 V. J. UAB „MD Group“ užsakė apsaugos sistemos montavimo darbus, kuriuos atlikus buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra serija MDG Nr. 0002583 500 Lt sumai, kurią atsakovas apmokėjo. 2014-01-13 UAB „Silberauto“ buvo atlikti važiuoklės detalių keitimo darbai bendrai 2 041,20 Lt sumai, 2014-01-15 apsaugos montavimo darbai 1 216,90 Lt sumai, 2014-02-26 darbai 141,23 Lt sumai, už kuriuos apmokėjo atsakovas. Po 2014-07-08 UAB „Trunda ir Ko“ atliko automobilio pakabos ratų geometrijos patikras, paaiškėjo, kad atsakovui perduotas automobilis turi žymiai didesnius defektus nei buvo pradžioje manyta. Paaiškėjo, jog dėl galimai autoįvykio metu netinkamai atliktų remonto darbų automobilio pakabos ratų geometrijos nėra galimybės atstatyti į reikiamą būklę, o tam, kad tai ištaisyti ir nustatyti tinkamą automobilio ratų pakabos geometriją, kuri svarbi saugiam automobilio eksploatavimui, reikalinga atlikti kapitalinį automobilio remontą. Išaiškėjus paslėptiems automobilio defektams, negalėdamas jo eksploatuoti, atsakovas sustabdė Sutarties mokėjimus, informavo ieškovės atstovus apie nustatytus jam perduoto automobilio defektus, kurie sutiko spręsti šiuos klausimus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2016 m. kovo 21 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo ieškovei 4 533,13 Eur už automobilį, 82,50 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2015-02-26 iki visiško sprendimo įvykdymo, 138,47 Eur žyminio mokesčio, 978,15 Eur už advokato teisinę pagalbą, likusioje dalyje ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad 2013-12-20 tarp šalių buvo sudaryta pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutartis, kurios 1.1. punkte pardavėjas (ieškovė) įsipareigojo perduoti pirkėjui (atsakovui) nuosavybės teise naudotą automobilį Mercedes Benz CLS 320, v/n (duomenys neskelbtini), o pirkėjas (atsakovas) įsipareigojo jį priimti ir sumokėti automobilio kainą. Šios sutarties 4.1.1. punkte nustatyta automobilio kaina 70 000 Lt (57 851,24 Lt automobilio kaina + 12 148,76 Lt PVM). Sutartyje nustatytas kainos mokėjimo grafikas ir tvarka, galutinė data iki kurios turi būti sumokėta kaina yra 2014-06-27, nors sutartyje įrašyta 2013-06-27. Liko nesumokėta kainos dalis už automobilį yra 15 652 Lt arba 4 533,13 Eur. Atsakovas nuo 2013-12-20 sustabdė mokėjimą ieškovei už automobilį dėl automobilio trūkumų ir nurodė, kad už automobilio Mercedes BENZ CLS 320, v/n (duomenys neskelbtini), remontą dėl automobilio trūkumų, defektų viso sumokėjo 9 204,48 Lt, kuriuos derino su ieškove, todėl ši suma turi būti išskaičiuota iš automobilio kainos. Be to, dėl automobilio defektų, dėl neteisingos geometrijos ateityje bus reikalinga remontuoti automobilį, pjaustyti jo kėbulą, todėl iš automobilio kainos turi būti išskaičiuota ir likusi nesumokėta kainos dalis.Ieškovė pateikė į bylą Lietuvos ir Vokietijos UAB „Tuvlita“ techninės apžiūros rezultatų kortelę /ataskaitą/ Nr. 001-0763246 2013-11-08, kurios išvadoje nurodyta, kad transporto priemonė Mercedes Benz CLS 320, v/n (duomenys neskelbtini), atitinka techninius reikalavimus, išvados galiojimo terminas nurodytas - 24 mėnesiai, t. y. iki 2015-11-16, be to, nurodyta rida – 77 228 km, draudimo poliso Nr. AKA0380360. Teismas, įvertinęs ieškovės pateiktus rašytinius įrodymus, sprendė, kad automobilis Mercedes Benz CLS 320, v/n (duomenys neskelbtini), pardavimo ir perdavimo atsakovui metu 2013-12-20, ir šiuo metu buvo ir yra techniškai tvarkingas, atitiko ir atitinka techninius reikalavimus, be to, ieškovės buvo apdraustas KASKO draudimu, maksimaliu rizikos paketu, kuris galiojo iki 2014-08-26, t. y. ir po pirkimo–pardavimo sutartyje nustatytos galutinio atsiskaitymo už automobilį datos 2014-06-27.Teismas nustatė, kad automobilio Mercedes Benz GLS 320, (duomenys neskelbtini), rida 2013-11-08, t. y. prieš parduodant šį automobilį atsakovui, nurodyta 77 228 km, o 2015-12-09 šio automobilio rida nurodyta 122 792 km, todėl padarė išvadą, kad atsakovas pirktą iš ieškovės automobilį Mercedes Benz CLS 320, v/n (duomenys neskelbtini), intensyviai eksploatavo, naudojo. Byloje nurodytos aplinkybės atsakovo nebuvo paneigtos. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas neįrodė aplinkybių, jog automobilio remonto darbus atsakovas derino su ieškovės atstovais, kad naudotas automobilis buvo parduotas ir perduotas atsakovui kaip pirkėjui su defektais, t. y. trūkumais, paslėptais trūkumais. Teismas sprendė, kad pagal Sutartį bet kokie defektai turėjo būti nustatyti priėmimo–perdavimo metu ir patvirtinti raštu abiejų šalių. Nuo sutarties sudarymo momento atsakovas laikomas automobilio valdytoju ir visos išlaidos, susijusios su automobilio remontu, kuru, baudomis tenka atsakovui. Šalys susitarė, kad visi pranešimai laikomi tinkamai įteiktais kitai šaliai, jeigu jie perduoti šalims, ar atstovams pasirašytinai, išsiųsti registruotu laišku, elektroniniu paštu, adresais, kurie nurodyti sutartyje. Atsakovas pats sulaikė mokėjimą ir tokiu būdu neįvykdė sutarties iki 2014-06-27 ir po šios datos, automobilio ieškovei negrąžino, todėl atsakovas negali reikalauti iš ieškovės sumokėtų įmokų dėl automobilio draudimo, negali sulaikyti, sustabdyti atsiskaitymo už automobilį. Teismas nurodė, kad panaudoto automobilio kokybei taikytina CK 6.333 straipsnio 6 dalis, pagal kurią laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį. Teismas nustatęs, kad atsakovas naudoja automobilį, jį eksploatuoja, ką patvirtina padidėjusi automobilio rida, teismas padarė išvadą, kad parduotą naudotą automobilį galima naudoti pagal jo paskirtį, todėl nėra pagrindo CK 6.334 straipsnio 1 dalie 2 punkte nustatyta tvarka mažinti automobilio kainos. Teismas konstatavo, kad atsakovas prievolę pagal pirkimo–pardavimo sutartį išsimokėtinai dėl automobilio kainos sumokėjimo didžiąja dalimi įvykdė, todėl sprendė, kad ieškovės prašomi priteisti delspinigiai yra ženkliai didesni nei minimalūs kreditoriaus patirti nuostoliai. Teismas motyvavo, kad sutartis sudaryta tarp juridinio ir fizinio asmens, atsakovas laikytinas vartotoju, ekonomiškai silpnesne šalimi, nes automobilį pirko ne savo verslo ar profesijos tikslais, o asmeniniams, šeimos poreikiams tenkinti, todėl pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarties 6.4.1. punkto sąlygą laikė nesąžininga sutarties sąlyga ir delspinigių dydį sumažino iki 0,01 procento delspinigių dydžio nuo nesumokėtos už automobilį sumos 4 533,13 Eur (15 652 Lt) už kiekvieną uždelstą dieną nuo galutinio atsiskaitymo dienos 2014-06-27, delspinigius skaičiuojant už 182 dienas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas V. J. prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 21 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentais: Teismas netinkamai ir neišsamiai įvertino bylos aplinkybes, neatsižvelgė į pateiktus įrodymus. Teigiama, kad šalims sudarant automobilio pirkimo–pradavimo sutartį, atsakovas neturėjo galimybės įvertinti įgyjamo automobilio būklės. Sutartis buvo sudaroma prekybos centro „Maxima“ aikštelėje, kurioje automobilis atsakovui ir buvo perduotas. Atsakovas pasitikėjo ieškovės garantijomis, kad automobilis yra puikios būklės ir be defektų. Kaip paaiškėjo vėliau, atsakovui buvo pateikta klaidinga ir tikrovės neatitinkanti informacija. Tokiu būdu atsakovas buvo suklaidintas. Todėl pardavėjas, nesudaręs galimybės pirkėjui gauti atitinkamą informaciją apie daiktus, atsako už daikto trūkumus, atsiradusius po daikto perdavimo pirkėjui, jeigu pirkėjas įrodo, kad trūkumai atsirado dėl to, kad jis neturėjo atitinkamos informacijos (CK 6.353 str. 10 d.). CK 6.334 straipsnis nustatančio netinkamos kokybės daiktą nusipirkusio pirkėjo teises. Jei parduodamas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pirkėjas su pardavėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti: kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Išaiškėjus defektams, atsakovas susisiekė su ieškove (telefonu) bei informavo ją apie pastebėtus automobilio trūkumus. Su ieškove buvo sutarta, kad atsakovas remontuoja automobilį bei pateikia ieškovei jo remonto darbų sąskaitas. Apeliantas įsitikinęs, kad automobilį suremontavus, atsakovo patirtų išlaidų suma turėjo būti mažinama sutartyje numatyta automobilio kaina. Nors šis susitarimas nebuvo įformintas raštu, tačiau jo sudarymą patvirtina esančios faktinės aplinkybės. Teismas nepagrįstai sprendė, kad automobilio defektai galėjo atsirasti atsakovui jį eksploatuojant. Tvirtinama, kad UAB „Silberauto“ sąskaitos ir UAB „Trunda“ atliktos automobilio pakabos ratų geometrijos patikros pažymos patvirtina, kad remonto darbai buvo atlikti nedelsiant po to, kai paaiškėjo automobilio trūkumai, t. y. 2 mėn. po automobilio pirkimo–pradavimo sutarties sudarymo. Vėlesnės sąskaitos faktūros ir mokėjimo dokumentai taip pat patvirtina, kad automobilis buvo parduotas su važiuoklės defektais.

Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Geelong Capital“ prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 21 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais: Ieškovė nesutinka, kad sutartis negali būti kvalifikuojama kaip vartojimo sutartis, nes ieškovės veikla nesusijusi su automobilių pardavimu. Atsiliepime tvirtinama, kad automobilio pardavimas nėra ieškovės verslas, todėl susiformavę teisiniai santykiai negali būti vertinami kaip vartojimo. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus ir šalių nurodytas aplinkybes pagrįstai konstatavo, kad automobilis Mercedes Benz CLS 320, v/n (duomenys neskelbtini), pardavimo ir perdavimo atsakovui metu 2013-12-30, ir šiuo metu buvo ir yra techniškai tvarkingas, atitiko ir atitinka techninius reikalavimus. Byloje pateiktų įrodymų bei nustatytų aplinkybių visuma paneigia atsakovo apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, kad perėmus automobilį paaiškėjo, kad jis yra su trūkumais (gedimais), trukdančiais juo tinkamai naudotis. Teigiama, kad Sutarties sudarymo metu automobilis atitiko visus techninius reikalavimus, buvo techniškai tvarkingas ir geros būklės bei neturėjo jokių paslėptų trūkumų. Atsakovas įsigijo naudotą automobilį (gamybos metai 2008 m.), todėl tokiam automobiliui negali būti keliami reikalavimai kaip įsigyto visiškai naujo automobilio. 2013-11-08 techninės apžiūros rezultatų kortelėje (ataskaitoje) Nr. 001-0763246 nurodyta, kad transporto priemonė atitinka techninius reikalavimus, automobilio rida 77 288 km. 2015-12-09 techninės apžiūros rezultatų kortelėje (ataskaitoje) Nr. 001-1150160 nurodyta, kad transporto priemonė atitinka techninius reikalavimus, automobilio rida 122 792 km. Byloje nėra įrodymų ir atsakovui nebuvo pagrindo abejoti automobilio technine būkle. Nekokybišku daiktą galima pripažinti tik tuomet, kai jis neatitinka normalių tam daiktui keliamų reikalavimų ir jo negalima naudoti pagal tikslinę paskirtį, tačiau byloje tokių įrodymų nėra pateikta. Atsakovo nurodytas 2015-09-02 V. B. įmonės kasos pajamų kvitas Serija VBI Nr. 225 dėl automobilio ratų geometrijos atstatymo, 2015-09‑18 UAB „Ratida“ sąskaita, 2015-11-10 UAB „Embidis sąskaita“ nepatvirtina, jog automobilis buvo parduotas su važiuoklės defektais ir nėra galimybės atlikti ratų geometrijos suvedimo. Šios sąskaitos nėra techninės ekspertizės dokumentai, kuriais remiantis galima būtų daryti išvadą dėl automobilio pardavimo metu egzistavusio netinkamo ratų suvedimo, netinkamos automobilio geometrijos. Byloje nėra duomenų, kad atsakovo atlikti automobilio darbai buvo derinti su ieškove. Sutarties 3.1.1. p. nurodyta, kad atsižvelgiant į tai, kad prekė yra naudota, pirkėjas įsipareigoja priėmimo metu patikrinti perduodamą prekę. Šios sutarties pasirašymas reiškia, kad pirkėjas prekę patikrino ir priėmė kartu su 1 priedo dokumentais. Prekės kokybė pirkėją tenkiną ir jis jokių pretenzijų dėl prekės kokybės neturi ir ateityje neturės. Bet kokie defektai, jeigu tokių būtų nustatyta prekės perdavimo metu, privalo būti raštu patvirtinti abiejų šalių prie sutarties pridedame priede. Jei toks priedas nepridėtas, reiškia, kad defektų nenustatyta. Atsakovas susipažino su Sutarties turiniu, ją perskaitė ir išanalizavo. Atsakovas, pirkdamas 5 metų naudotą automobilį, turėjo būti pats atidus ir rūpestingas bei imtis priemonių, siekiant visapusiškai įsitikinti automobilio technine būsena. Atsakovas turėjo įvertinti aplinkybę, kad perka naudotą automobilį, kad naudotoms prekėms yra taikomos kitokios nuostatos, nei naujoms prekėms.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Nors ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies, tačiau ieškovė teismo sprendimo neskundžia. Apeliacinį skundą dėl ginčijamo sprendimo pateikė tik atsakovas. Atsakovo apeliacinio skundo argumentacija yra susijusi su neteisinga faktinių aplinkybių nustatymo ir įrodymų vertinimo problema.Bylos duomenimis tarp šalių 2013m. gruodžio 20d. buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią ieškovė įsipareigojo perduoti atsakovui nuosavybės teise automobilį Mercedes Benz CLS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovas įsipareigojo jį priimti ir sumokėti automobilio kainą. Šalys sutarties 4.1.1. punkto sąlyga nustatė 70000 Lt automobilio kainą ir sutarė šios kainos mokėjimo grafiką, galutinai atsiskaitant už parduotą automobilį iki 2014m. birželio 27d. Byloje nėra tarp šalių ginčo dėl atliktų atsakovo dalinių mokėjimų, tačiau tarp šalių iškilo ginčas dėl galutinio atsiskaitymo už parduotą automobilį. Ieškovė teigia, kad atsakovas liko skolingas už parduotą automobilį ir prašė priteisti iš atsakovo 4533, 13 EUR bei pagal šalių sudarytos sutarties 6. 4.1 punkto sąlygą – 0, 1 proc. už pavėluotą mokėjimą priteisti 3689,76 EUR delspinigių. Atsakovas atsikirtinėjo, kad automobilis buvo su gedimais, kurie trukdė tinkamai naudotis parduotu daiktu ir nesutiko sumokėti likusią automobilio kainą.Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs bylą ieškovo ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo ieškovei 4533,13 Eur nesumokėtos automobilio kainos bei 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Teismas priteisė tik 82,50 Eur delspinigių. Kaip matyti iš šalių sudarytos sutarties sąlygų, kad šalių sutartis atitinka daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarties sąlygas numatytas CK 6. 411 straipsnyje. C K 6. 414 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad daikto kaina ir atsiskaitymo tvarka parduodant jį išsimokėtinai nustatoma šalių susitarimu. Jeigu šalys sutartyje nenustatė kitaip, tai vėlesnis išsimokėtinai parduotų daiktų kainos pasikeitimas neturi įtakos šalių tarpusavio atsiskaitymui. Kai pirkėjas nesilaiko sutartyje nustatytų periodinių įmokų mokėjimo terminų, o nuosavybės teisė į daiktą išlieka pardavėjui, pardavėjas turi teisę pareikalauti sumokėti visą kainą iš karto arba atsiimti parduotą daiktą. Kai pirkėjas yra sumokėjęs daugiau kaip pusę daiktų kainos, pardavėjas neturi teisės reikalauti grąžinti daiktus, jeigu sutartis nenumato ko kita. Iš grąžintinų daiktų atskaitomos sutartyje numatyto daikto nusidėvėjimo ir naudojimosi daiktu išlaidos.Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas nesilaikė šalių sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties išsimokėtinai periodinių įmokų mokėjimo termino ir sutartyje nustatytų terminu nesumokėjo periodinės įmokos bei liko skolingas ieškovei jos prašomą priteisti 4533,13 Eur įmoką. Ieškovė tvirtina, kad automobilis atsakovui buvo perduotas tvarkingas, jis buvo apdraustas Kasko draudimu, veikė apsaugos sistema, autoįvykiuose nedalyvavo, buvo pakankamai maža automobilio rida ir šiuos duomenis patvirtina automobilio techninės priežiūros rezultatų kortelė. Ieškovė šioms aplinkybės patvirtinti pateikė rašytinius įrodymus – atitinkamus dokumentus pagrindžiančius automobilio tvarkingą būklę ir jo tinkamumą eksploatuoti. Gi atsakovas pateikė į bylą 2015m. rugsėjo 2d. kasos pajamų kvitą apie sumokėtą kainą už ginčo automobilio ratų geometrijos atstatymą, 2015m. rugsėjo 18d. apmokėjimo kvitą už apmokėtus darbus už vairo traukių antgalių, filtrų, lempučių kitus atliktus darbus bei kitus įrodymus, kuriais remiantis įrodinėjo automobilio trūkumus. Byloje pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės rodo, kad automobilio perdavimo atsakovui metu apeliantas pretenzijų dėl daikto kokybės nereiškė ir daiktą priėmė be trūkumų. Apylinkės teismas išanalizavęs byloje šalių pateiktus įrodymus nustatė, kad atsakovas priėmęs automobilį, jį eksploatavo pagal tokiam daiktui priskirtą paskirtį ir nepateikė byloje įrodymų patvirtinančių automobilio defektus ar paslėptus defektus ( CPK 178 straipsnis). Konstatuodamas tokias aplinkybes teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo taikant CK 6. 334 straipsnio 1 dalies 2 punktą mažinti automobilio kainą. Teisėjų kolegija sutikdama su apylinkės teismo nustatytomis aplinkybėmis ir padarytomis išvadomis sprendžia, kad teismas nagrinėdamas bylą ištyrė ir išsiaiškino reikšmingas ginčui spręsti faktines bylos aplinkybes, ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus bei juos vertindamas įrodymų įvertinimo taisyklių nepažeidė ( CPK 186 straipsnis). Teismas savo išvadas motyvavo. Kolegijos vertinimu, teismo sprendime padarytos išvados atitinka CPK 270 straipsnio 4 dalyje numatytus reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas kitaip įvertinti byloje pateiktus įrodymus, negu juos įvertino pirmosios instancijos teismas neturi teisinio pagrindo. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad įstatyminės įrodinėjimo proceso normos yra nustatytos CPK XIII skyriuje. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas, kurio turi siekti civilinės bylos dalyviai ir bylą nagrinėjantis teismas - teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas turi vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu įrodinėjamų aplinkybių išnagrinėjimu, pagal įstatymą, neteikiant išankstinės galios jokiems įrodymams, išskyrus įstatymo pripažintus turinčiais didesnę įrodomąją reikšmę (CPK 185 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje pripažinta, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu. Tai reiškia, jog nėra reikalaujama šimtaprocentinio teismo įsitikinimo. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004; 2005 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-601/2005, ir kt.). Teisėjų kolegija remdamasi išdėstytu sprendžia, kad apylinkės teismas priimdamas sprendimą tinamai taikė teisės normas. Naikinti jį apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovė pateiktu prašymu prašo iš apelianto priteisti 756,25 EUR bylinėjimosi išlaidų turėtų apeliacinės instancijos teisme.Kadangi apelianto apeliacinis skundas atmestas, tai pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies, CPK 98 straipsnio 1 dalies taisykles iš jo ieškovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos turėtos apeliacinės instancijos teisme.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Iš atsakovo V. J. priteisti 756,25 EUR bylinėjimosi išlaidų turėtų apeliacinės instancijos teisme ieškovei UAB „Geelong Capital“.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.