Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. P. , gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), pradinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini) traktorininku, nevedęs, neteistas, kaltinamas pagal LR BK 135 str. 2 d. 3 p.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. P. 2008-05-27, apie 21.00 val., savo tėvų B. ir J. P. namo, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje, apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto su tėvu metu iš po stalo paėmė tuščią plastikinį butelį ir juo tyčia ne mažiau kaip vieną kartą trenkė tėvui J. P. per galvą. Tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, išėjęs į kiemą, J. P. tyčia spyrė tėvui J. P. į pilvą, šiam nuo spyrių atsigulus ant žemės, J. P. dar kartą tyčia spyrė jam į pilvą, padarydamas pilvo sumušimą su tulžies pūslės, blužnies ir kasos plyšimais bei masyviu hemoperitoneumu (2 litrai kraujo pilvo ertmėje), dėl to J. P. prarado didelę dalį bendro darbingumo. Taip J. P. sunkiai sužalojo savo tėvą J. P. .

Apklaustas teisme, kaltinamasis J. P. kaltu prisipažino. Jis parodė, kad įvykio dieną kartu su motina lankėsi pas kaimynę I. R. , šventė jos gimtadienį, gėrė sidrą ir degtinę. Vakare visi grįžę į namus ir toliau šventę kaimynės gimtadienį. Jis buvęs girtas. Tėvo namuose nebuvo. Jis vėliau parėjo iš darbo, buvo neblaivus. Atsisėdęs prie stalo šalia jo, piktai į jį žiūrėjęs, pavadinęs jį „švėkšna“. Tėvas jį taip pavadindavo, būdamas supykęs ant jo. Tėvas taip sakydavo jam norėdamas pabrėžti, jog jis yra silpnaprotis, kad dėl to jis buvo Švėkšnoje pripažintas netinkamu karinei tarnybai ir dėl to nebuvo šaukiamas atlikti karinės tarnybos. Jis dėl šios tėvo pastabos labai išgyvendavo, nes savęs tokiu nelaikė. Dėl pasakytų tėvo žodžių labai supykęs, todėl, pagriebęs ant grindų buvusį tuščią plastikinį butelį, sudavė tėvui per galvą. Kilus incidentui, motina pasakiusi išeiti laukan ir ten aiškintis santykius. Išėjus į kiemą, jis spyręs tėvui į pilvą. Tėvui pargriuvus jis dar kartą jam spyręs į pilvą. Specialiai netaikęs įspirti į pilvą. Daugiau tėvui nespyręs ir kitų smūgių nesudavęs. Jam nežinoma, kodėl tyrėja apklausos protokole užrašė, jog spyrė tėvui keturis kartus, nes jis tyrėjai sakęs, kad spyręs tik du kartus. Priėjusi kaimynė nuvedė jį į šalį, iškvietė greitąją pagalbą. Tėvas buvo išvežtas į ligoninę ir gydomas dėl jo padaryto sužalojimo. Įvykio metu jam buvo sumušta kairioji ranka, tačiau jis negali prisiminti, ar ranką jam sužalojo tėvas, ar tai įvyko jam nugriuvus. Anksčiau niekada nėra tėvui sudavęs, tėvas taip pat nėra jo mušęs. Išgertas alkoholis ir tėvo pasakyti žodžiai jį labai paveikė. Jam žinoma, kokius sužalojimus padarė tėvui, dėl to labai išgyvena, gailisi padaręs nusikaltimą, tėvo atsiprašė, rūpinosi tėvu, pirko vaistus. Dabar su tėvu yra normalūs santykiai, padeda tėvui darbuose. Blaivus nebūtų taip pasielgęs. Baigęs 7 klases toliau nesimokė, nes mokslai nesisekė, dirba traktorininku žemės ūkio bendrovėje be išeiginių.

Nukentėjusysis J. P. apklaustas teisme parodė, kad parėjęs iš darbo neblaivus. Namuose rado prie stalo sėdinčius žmoną, sūnų ir kaimynę I. R. . Jis piktai pažiūrėjęs į sūnų. Ar pavadino jį „švėkšna“, nepamena. Jis iš viso įvykio aplinkybių neatsimena. Atsimenąs tik nuo tada, kaip atvažiavo greitoji pagalba. Ligoninėje buvo gydomas 10 parų, po to tris mėnesius gydėsi namuose. Dabar nejaučia jokių patirto sužalojimo pasekmių, dirba sunkų fizinį darbą. Sūnus buvo ir yra jautrus, ramaus būdo, išgerdavo retai, tačiau ir išgėręs nekeldavo konfliktų. Sūnus mokėsi prastai. Pripažįsta, kad jo pasakymas įžeidė sūnų. Sūnus nebuvo gydomas nuo psichinių sutrikimų. Švėkšnoje jam buvo nustatytas protinis atsilikimas. Dėl to jis nebuvo šaukiamas atlikti karo tarnybą. Sūnus traktorininku dirba nuo 18 metų žemės ūkio bendrovėje. Jo gydymosi metu sūnus rūpinosi namų ūkiu, dirbo visus darbus. Jis atleido sūnui, nes šis labai gailisi dėl savo veiksmų, po įvykio jo ir sūnaus santykiai pagerėjo. Sūnus suprato savo klaidą. Jis pripažįstąs, kad įvykio dieną, būdamas girtas ir supykęs, taip pat elgėsi neatsakingai išprovokuodamas konfliktą. Prašo sūnui neskirti laisvės atėmimo bausmės.

Liudytoja B. P. apklausta teisme patvirtino kaltinamojo nurodytas aplinkybes, kad įvykio dieną šventė kaimynės gimtadienį, kad grįžę į namus pratęsė išgertuves. Grižus neblaiviam tėvui, tarp sūnaus ir tėvo kilo konfliktas. Jie pradėjo stumdytis, todėl ji pasakiusi jiems išeiti į kiemą ir ten stumdytis. Ji paties įvykio nemačiusi. Išbėgusi į kiemą, pamačiusi sukniubusį vyrą, jis sakęs, jog jam skauda, tačiau nesakęs, kas įvyko. Sūnaus prie tėvo tuo metu nebuvo. Vyras buvo išvežtas į ligoninę ir ten gydomas. Sūnus dėl savo poelgio labai išgyveno, jį reikėjo saugoti, kad nenusižudytų. Kai vyras grįžo iš ligoninės, sūnus jo atsiprašė, pirko vaistus ir rūpinosi tėvu, šiuo metu jų santykiai yra geri. Vyras ir anksčiau užgauliodavo sūnų, vadindavo „švėkšna“. Sūnus dėl to labai išgyvendavo, jausdavosi pažemintas. Sūnus daug padeda namų ūkyje, remia šeimą materialiai, prašo neskirti jam laisvės atėmimo bausmės.

Įvykio vietos protokolo duomenys (b. l. 6–15) patvirtino, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) esanti J. P. sodyba.

Parodymų patikrinimo vietoje kaltinamasis detaliai nurodė įvykio vietą, paaiškino įvykio aplinkybes ( b. l. 53–61).

Specialisto išvadoje Nr. G 1780/08(03) (b. l. 28) konstatuota, kad nukentėjusysis J. P. (gim. l952 m.) patyrė pilvo sumušimą (tikėtina, spardant) ir tulžies pūslės, blužnies ir kasos plyšimą bei masyvų hemoperitoneumą (2 litrai kraujo pilvo ertmėje), kad remiantis medicininiais dokumentais sužalojimai padaryti 2008-05-27 vakare – apie 20 val. J. P. padaryti pilvo organų plyšimai sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą (sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių punktas 6.6.9). 2008-05-28 operacijos metu J. P. pašalinta plyšusi blužnis ir dalis kasos, todėl sužalojimai sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą ir pagal pasekmes, nes dėl sužalotos blužnies ir dalies kasos pašalinimo nukentėjusysis prarado didelę dalį darbingumo (sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių punktai 6.10, 6.11 ir priedo - darbingumo procentų nustatymo lentelės straipsniai 44, 45). 5. Laiku nesuteikus kvalifikuotos medicininės pagalbos, J. P. neišvengiamai būtų miręs.

Specialisto išvadoje Nr. G 1166/08(03) (b. l. 22) konstatuota, jog J. P. (gim. l979 m.) padaryta poodinė kairio dilbio kraujosruva. Sužalojimas atitinka užduoties aprašomojoje dalyje nurodytą įvykio laiką, padarytas sumušus buku daiktu, padaryta poodinė kairio dilbio kraujosruva sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Iš gimimo liudijimo III-OK Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad J. P. , gimęs (duomenys neskelbtini), yra J. P. sūnus.

Byloje surinkti duomenys bei nustatytos aplinkybės leidžia teismui daryti kategorišką išvadą, kad nukentėjusįjį J. P. , spirdamas koja į pilvą ne mažiau kaip du kartus, sužalojo jo sūnus J. P. . Nustatytos bylos aplinkybės leidžia daryti prielaidą, kad konfliktas tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo kilo dėl nukentėjusiojo pasakyto žodžio „švėkšna“, kurį kaltinamasis J. P. palaikė jį žeminančiu, dėl to supykęs sužalojo tėvą. Apklaustas teisme, kaltinamasis nurodė, kad tėvui konflikto metu į pilvą spyręs du kartus- pirmą kartą stovinčiam, antrą- gulinčiam. Kaltinamajame akte nurodyta, kad kaltinamasis nukentėjusiajam spyrė koją į pilvą keturis kartus. Specialisto išvadoje nėra nurodytas suduotų smūgių skaičius. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis metu nurodė skirtingą spyrių į pilvą skaičių, paskutinių apklausų metu nurodęs, kad spyrių skaičiaus neprisimena, nes buvo girtas. Spyrių į pilvą skaičius neturi reikšmės padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimui, todėl, atsižvelgdamas į kaltinamojo parodymus, nustatytas aplinkybes, byloje esančius duomenis, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis du kartus spyrė tėvui į pilvą, nes kiti bylos duomenys nepaneigia kaltinamojo parodymų teisme.

Vertinti kaltinamojo veiką, kaip padarytą labai susijaudinus (BK 136 str.), nėra teisinio pagrindo. BK 136 straipsnyje nustatyta privilegijuota sunkaus sveikatos sutrikdymo sudėtis, kai nusikalstamos veikos subjektyvioji pusė pasireiškia specifine tiesioginės tyčios forma – afektine tyčia, tai yra kai veika padaroma staiga labai susijaudinus. Sunkus sveikatos sutrikdymas laikomas padarytu fiziologinio afekto būsenos ir kvalifikuojamas pagal BK 136 straipsnį tik nustačius aplinkybių visumą – nukentėjusiojo asmens neteisėtas ar itin įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį poelgis, staiga kilęs kaltininko didelis susijaudinimas dėl tokių nukentėjusiojo veiksmų, kaltininko veiksmai padaromi greitai, kaip atsakas į nukentėjusiojo asmens neteisėtą ar įžeidžiantį poelgį.

Neteisėtais asmens veiksmais laikomas bet koks prieš kaltininką ar jo artimą asmenį nukreiptas priešingas teisei nukentėjusiojo elgesys, taip pat psichinis poveikis – tyčiojimasis. Spręsdamas klausimą, ar nukentėjusiojo poelgis buvo itin įžeidžiantis, teismas atsižvelgia į bylos aplinkybes ir į tai, kokią įtaką tai turėjo kaltininkui, atkreipdamas dėmesį ir į jo individualias savybes..

Baudžiamasis įstatymas nenurodo konkretaus laiko, per kurį kaltininkas turi padaryti savo veiksmus, tačiau kaltininko atsakas į neteisėtą ar įžeidžiantį poelgį turi sekti iš karto po nukentėjusiojo veiksmų, nes fiziologinio afekto būsena, kai asmuo jaučia didelį susijaudinimą, tęsiasi labai trumpą laiką. Tik esant šioms aplinkybėms kaltininko veika kvalifikuojama pagal BK 136 straipsnį.

Teismo nustatytos padarytos veikos aplinkybės rodo faktą, kad nukentėjusiajam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, tačiau tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiojo ir liudytojos parodymai patvirtina tikimybę, jog susistumdymas ir konfliktas su visais dėl to atsiradusiais padariniais tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo kilo ne dėl didelio kaltinamojo susijaudinimo, o dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad nukentėjusiojo ištartą įžeidžiantį posakį ir kaltinamojo smurtinius veiksmus prieš nukentėjusįjį skyrė tam tikras laiko tarpas ir tai leidžia teigti, kad kaltinamasis veikė turėdamas aiškią motyvaciją – primušti nukentėjusįjį, tai paneigia afekto būsenos atsiradimą veikos padarymo metu ir patvirtina apgalvotą kaltininko veikimą tyčia. Be to, atsižvelgtina ir į tą aplinkybę, kad kaltinamasis ir nukentėjusysis konfliktuodavo ir anksčiau, jų metu nukentėjusysis yra ne kartą pasakęs šį kaltinamojo neva įžeidimu laikomą žodį, tai, teismo manymu, neturėjo sukelti ir nesukėlė kaltinamajam didelio susijaudinimo

Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, nusikaltimu sukeltus padarinius, darytina išvada, kad kaltinamojo J. P. padaryta veika, nenustačius fiziologinio afekto požymių, kvalifikuotina kaip tyčinis sunkus sveikatos sutrikdymas. Nusikalstama veika padaryta prieš tėvą, todėl esant nusikaltimą kvalifikuojančiam požymiui, kaltinamojo J. P. veika kvalifikuotina pagal BK 135 str. 2 d. 3 p.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas pažymi padaryto nusikaltimo pavojingumą, nusikalstamos veikos motyvus, kaltininko asmenybę. Bausmė kaltinamajam skirtina vadovaujantis BK 54 str. nuostatomis. Kaltinamasis padarė labai sunkų nusikaltimą, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalto apsvaigęs nuo alkoholio, tai neabejotinai turėjo įtakos šio nusikaltimo padarymui. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi. Teismas lengvinančia aplinkybe pripažįsta ir tai, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo ir provokuojantis nukentėjusiojo elgesys.

Teismas daro išvadą, kad, individualizuojant kaltinamajam skirtiną bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes skiriant bausmę ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

Bylos duomenys leidžia teigti, kad nusikaltimas padarytas spontaniškai dėl nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių, nesant išankstinės tyčios. Įvykis vyko tarp artimų žmonių. Teismas pažymi nukentėjusiojo elgesio tam tikrą įtaką dėl susiklosčiusios situacijos. Teismas taip pat mano, kad didelės įtakos bausmės skyrimui turi pasekmių nebuvimas dėl padaryto sužalojimo (nukentėjusysis teisme patvirtino, kad nejaučia pasekmių dėl patirto sužalojimo, gali dirbti sunkų fizinį darbą), nukentėjusiojo nuostata dėl kaltinamojo teisme – prašė neskirti laisvės atėmimo bausmės, nepareiškė civilinio ieškinio. Teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo asmenybę: bylos duomenys patvirtina, kad kaltinamasis nėra įrašytas į sergančių psichikos ir priklausomybių ligomis įskaitas, tačiau specialisto išvadoje (b. l. 74) nurodyta, kad kaltinamajam J. P. diagnozuotas lengvas protinis atsilikimas, jis anksčiau nėra nusikaltęs, gyvena normalų gyvenimo būdą, visiškai prisipažino dėl padarytos veikos ir labai gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Be to, jis padeda tvarkyti šeimos ūkį, materialiai padeda šeimai, gyvenančiai kaime.

Įvertinęs visas šias aplinkybes, teismas mano, kad šioje byloje sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas net ir įstatymo numatytam minimaliam dydžiui aiškiai prieštarautų teisingumo principui ir neatitiktų bausmės paskirties, įtvirtintos BK 41 straipsnyje. Taikyti BK 62 str. 1 d. nuostatas teismas neturi galimybės, nes nėra šiame straipsnyje numatytų sąlygų visumos pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.13 punktas).

Teismas mano, kad nustatytos ir aukščiau nurodytos bylos aplinkybės pripažintinos išimtinėmis aplinkybėmis leidžiančiomis teigti, jog skiriant bausmę, yra galimybė vadovautis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis. Teismas taip pat pažymi, kad nagrinėjant bylą, prokuroras baigiamojoje kalboje pažymėjo, jog, atsižvelgiant į teisiamojo asmenines savybes ir į kitas bylos aplinkybes, yra pagrindas J. P. skirti žymiai švelnesnę bausmę, negu BK 135 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.

Parinkdamas bausmės rūšį teismas atsižvelgia į Baudžiamojo kodekso nuostatą, kad pirmą kartą teisiamiems asmenims, esant galimybei, turėtų būti skiriama ne laisvės atėmimo bausmė ir mano, kad kaltinamajam skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė. Teismas, priimdamas tokį sprendimą, nuteistajam J. P. suteikia galimybę įrodyti, kad jo padaryta nusikalstama veika buvo atsitiktinio pobūdžio, nulemta nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių, ir kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Valstybinė ligonių kasa byloje pareiškė 5378,88 litų dydžio civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš kaltinamojo priteisti nukentėjusiojo gydymo išlaidas.

Civilinis ieškinys pateiktas teismui bylos nagrinėjimo teisme metu. Kaltinamasis sutinka su pareikštu ieškiniu ir sutinka atlyginti Ligonių kasai turėtas išlaidas. Ieškinys pagrįstas ir visiškai tenkintinas. Padarytos žalos dydis yra patikimai patvirtintas gydymo įstaigos pateiktomis pažymomis, kaltinamasis, neteisėta veika padaręs žalos žmogaus sveikatai, privalo atlyginti sveikatos priežiūros įstaigų dėl to turėtas išlaidas – CK 6. 263 str. 2 d.

Daiktinis įrodymas – plastikinis butelis, saugomas Skuodo PK daiktų saugojimo patalpoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str. – 308 str. teismas

nusprendžia:

J. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 3 p. ir vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi J. P. paskirti laisvės apribojimą vieneriems metams ir šešiems mėnesiams. Įpareigoti per bausmės atlikimo laiką būti namuose nuo 23.00 iki 7.00 val., uždrausti lankytis restoranuose, kavinėse bei kitose vietose, kur prekiaujama alkoholiniais gėrimais.

Bausmės pradžią nustatyti nuo nuosprendžio vykdymo dienos. Vadovaujantis BK 65 str. 1 d. 1 p., BK 66 str.į paskirtos bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2008 05 28 iki 2008 05 30.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Priteisti iš J. P. 5378,88 Lt Valstybinei ligonių kasai.

Daiktinį įrodymą – plastikinį butelį, saugomą Skuodo PK daiktų saugojimo patalpoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą nuosprendį priėmusiam teismui.