- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-11-08
- Bylos Nr.
- ATP-918-290/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-13-3-00595-2012-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jurgis Kiškis
- Kategorijos
- 40.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Jurgis Kiškis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo E. Z. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 18 d. nutarimo jos administracinio teisės pažeidimo byloje ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Administracinių teisės pažeidimų protokolas E. Z. buvo surašytas už tai, kad ji, būdama darbdave, t.y. UAB „A“ direktore, 2012-04-17 įmonėje UAB „A“ leido dirbti nelegalų darbą E. K., nepranešusi laiku apie jo įdarbinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui, tuo pažeidė 2002-06-04 Lietuvos Respublikos Darbo kodekso Nr. IX-926 98 str. 1 d. 1 p., 99 str. reikalavimus ir padarė teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d.
Žemesnės instancijos teismas
Alytaus rajono apylinkės teismo 2012-09-18 nutarimu E. Z. nubausta pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d. penkių tūkstančių (5000) litų bauda. Tokį sprendimą teismas priėmė padaręs išvadą, kad byloje yra pakankamai E. Z. kaltę įrodančių duomenų, o atsižvelgęs į tai, kad nėra jokių pažeidėjos atsakomybę lengvinančių aplinkybių, paskyrė jai baudą, numatytą sankcijos ribose.
Šalies argumentai
Skundu E. Z. prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir administracinę bylą nutraukti. Skunde ji nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos DK 98 str., galiojusiame 2012 metų balandžio mėnesio 16-17 dienomis, pateiktą nelegalaus darbo sąvoką, nelegaliu darbu laikomas darbas, kai dirbama nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus VSDFV teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą į darbą. Tuo metu buvo reikalaujama apie sudarytas darbo sutartis informuoti VSDFV teritorinį skyrių darbo sutarties įsigaliojimo dieną, todėl ji turėjo teisę apie sudarytą darbo sutartį pranešti visą dieną. Šio straipsnio redakcija 2012-06-30 buvo pakeista ir įsigaliojo nuo 2012-08-01, kurioje buvo pakeitimai, kad nelegaliu darbu laikomas ir toks, kai darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią.
Nurodo, kad su E. K. darbo sutartį pasirašė 2012-04-17. Vadovaujantis tuo metu galiojančiais reikalavimais, tą pačią dieną, 2012-04-17, apie darbo sutarties įsigaliojimą buvo informuotas VSDFV teritorinis skyrius, ši pareiga nebuvo pažeista, nes duomenys elektroninėmis perdavimo priemonėmis buvo perduoti 9.30 val. Taigi, nebuvo nei vieno požymio, apibūdinančio nelegalų darbą: buvo sudaryta rašytinė darbo sutartis, apie sutarties įsigaliojimą tą pačią dieną informuotas VSDFV Alytaus skyrius.
Apeliantė teigia, kad šioje byloje nėra jokių faktinių aplinkybių, patvirtinančių, kad ji padarė inkriminuojamą administracinės teisės pažeidimą, todėl remiantis Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 p., administracinio teisės pažeidimo bylos teisena jos atžvilgiu turi būti nutraukta, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
Lietuvos Respublikos DK 98 straipsnyje nelegaliu darbu laikomas darbas, esant šio kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą. Duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklių, patvirtintų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2010-06-04 įsakymu Nr. V-243, 17 p. nurodyta, kad apie priimtą į darbą asmenį pranešimą VSDFV skyriui privaloma pateikti apdraustojo valstybinio socialinio draudimo pradžios dieną. Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d. atsakomybė už nelegalų darbą numatyta darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai įdarbintą asmenį.
Lietuvos Respublikos ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš šio straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu ir jų pagrindu padarytomis išvadomis.
Iš bylos medžiagos matyti, kad patikrinimo metu, t.y. balandžio 17 d., apie 8.30 val. pranešimas VSDFV Kauno skyriui apie E. K. įdarbinimą taip pat nebuvo pateiktas, duomenys apie šią darbo sutartį atsirado maždaug po valandos – 9.30 val. Pažeidėja E. Z. neigia padariusi teisės pažeidimą ir tvirtina, kad darbo sutartį su E. K. buvo sudariusi dar prieš jam pradedant dirbti, taip pat laiku - tą pačią dieną pranešusi apie jo įdarbinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui. Nors šiuos jos paaiškinimus patvirtino E. K. ir M. R., tačiau pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai ir motyvuotai jų parodymus vertino kritiškai, nes jie yra E. Z. giminaičiai, kurie akivaizdžiai suinteresuoti bylos baigtimi, padėti E. Z. išvengti atsakomybės, be to, minėtų asmenų parodymai prieštarauja kitiems byloje esantiems objektyviems įrodymams. Nors E. K. tvirtina dirbęs legaliai, tačiau jo veiksmai – tai, kad jis vengė kalbėti su VDI atstovais, suteikti informaciją apie jo įdarbinimą ir greitai pasišalino iš objekto, o apklaustas dėl įvykio aplinkybių apskritai neigė nurodytu laiku buvęs objekte, duoda pagrindo daryti išvadą, kad patikrinimo metu jis dar nebuvo sudaręs darbo sutarties su darbdave E. Z. ir po patikrinimo ėmėsi veiksmų, kad pažeidimas būtų pašalintas.
Liudytoju apklaustas Valstybinės darbo inspekcijos Alytaus skyriaus vyr. darbo inspektorius A. B. parodė, kad jam su kolega tikrinant objekte dirbančius asmenis, atvažiavo automobilis ,,Renault Espace“, iš jo išlipo E. K., padavė darbuotojams varžtus, E. K. pasakė, kad yra darbuotojas, bet bendrauti atsisakė, darbo pažymėjimo neparodė, tik pasakė, kad jis ofise ir išvažiavo, objekte dirbantys žmonės sakė, kad E. K. yra jų darbuotojas, kuris jau ir anksčiau atveždavo statybines medžiagas. UAB „A“ dirbantys G. Č. ir M. K. patvirtino, kad E. K. į objektą dažnai atveždavo įvairių medžiagų, iš to jie suprato, kad jis taip pat dirba bendrovėje. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad šie liudytojai galėtų sakyti netiesą, kad jie būtų suinteresuoti apkalbėti E. K., todėl teismas pagrįstai patikėjo jų parodymais ir laikė juos patikimais apeliantės kaltę patvirtinančiais įrodymais.
Taigi, įvertinus įrodymų visetą, darytina išvada, kad apylinkės teismas pagrįstai pažeidėjos ir liudytojų E. K. ir M. R. parodymus, kad patikrinimo dienos ryte prieš E. K. pradedant dirbti, su juo buvo sudaryta darbo sutartis, vertino kritiškai, kaip paneigtus kitais, byloje esančiais objektyviais, duomenimis.
Apeliacinės instancijos teismo nuomone, byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad E. K. realiai dirbo UAB „A“, pristatinėjo į objektą statybines medžiagas, o E. Z., būdama šios įmonės direktore, nesiėmė jokių priemonių, kad darbo teisiniai santykiai būtų tinkamai įforminti bendrovėje, nors tą privalėjo padaryti, todėl daroma išvada, kad pažeidėja teisingai nubausta už nelegalų darbą, t.y. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjas
nutarė:
Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 18 d. nutarimą palikti nepakeistą ir E. Z. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.