Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešeja Virginija Pakalnyte-Tamošiunaite Baudžiamoji byla Nr. 1A-1156/2009

Teiseja Jolanta Cepukeniene Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.7;

1.1.8.3; 1.1.8.6.2; 1.1.8.8; 1.2.14.1.2.4.

2009 m. gruodžio 10 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistojo S. B. (S. B. ) apeliacini skunda del Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo 2009 m. spalio 2 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. laisves atemimu keturiems menesiams, bausme atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustate:

S. B. nuteistas už tai, kad pagrobe automobili, t. y. jis 2009 m. spalio 1 d., apie 13.00 val., tikslu pagrobti svetima turta, veikdamas tiesiogine tycia, automobiliu stovejimo aikšteleje, esancioje adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, atsitiktinai parinktu raktu atrakines J. B. priklausancio 4000,00 Lt vertes automobilio „VW Paesat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kaires puses priekines dureles, isibrove i automobilio salona, išemes automobilio užvedimo spyneles šerdi, vietoje jos istate kita šerdi su joje esanciu užvedimo raktu bei užvedes automobilio varikli, juo nuvažiavo ir tokiu budu automobili pagrobe.

Apeliacines instancijos teismo posedyje nuteistasis ir jo gynejas prašo apeliacini skunda tenkinti. Prokurore prašo apeliacini skunda atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam S. B. bausme, Lietuvos Respublikos BK 41 str., 54 str. reikalavimu nepažeide. Nuteistojo atsakomybe sunkinanciu aplinkybiu pirmosios instancijos teismas nenustate, o atsakomybe lengvinanciomis aplinkybemis pripažino tai, kad jis prisipažino padares nusikalstama veika ir del jos padarymo gailisi, gražino pagrobta turta nukentejusiajai. Taigi, dar karta atsižvelgti i tai, kad nusikaltimu nebuvo padaryta reali žala nukentejusiajai, nera jokio pagrindo.

Sve­ti­mas tur­tas – tai daik­tai, ku­rie grobimo mo­men­tu pri­klau­so ne kal­ti­nin­kui, o ki­tam asme­niui. Lietuvos Respublikos CK 3.161 str. 4 d. nurodyta, jog vaikai neturi nuosavybes teises i tevu turta, o tevai – i vaiku turta. Taip pat pažymetina, jog pagal Lietuvos Respublikos CK 3.84 str. 2 d. šeimos turtas yra turtas, nuosavybes teise priklausantis vienam arba abiem sutuoktiniams. Taigi akivaizdu, jog pagrobtas automobilis, nors ir yra registruotas S. B. motinos vardu, taciau paciam nuteistajam jokia nuosavybes teise nepriklauso, t. y. pagrobtas automobilis yra jam svetimas turtas. Todel teigti, jog nagrinejamu atveju nera nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. sudeties, nes nera pagrobtas svetimas turtas, nera jokio pagrindo.

S. B. niekur nesimoko, nedirba, baustas administracine tvarka, teistas, teistumas neišnykes, keturis kartus trauktas baudžiamojon atsakomyben už baudžiamuju nusižengimu padaryma, nagrinejamu atveju yra nuteistas už apysunkio nusikaltimo nuosavybei padaryma. Visos paminetos aplinkybes leidžia daryti išvada, jog S. B. nera linkes paklusti visuomeneje nusistovejusiai tvarkai, linkes nusikalsti, todel pirmosios instancijos teismas pagristai jam paskyre realia laisves atemimo bausme. Pastebetina, jog apeliantui paskirta laisves atemimo bausme yra artima Lietuvos Respublikos BK numatytai šios bausmes minimaliai ribai.

Taigi del viso, kas aptarta teigtina, jog S. B. paskirta bausme nei savo rušimi, nei dydžiu nelaikytina per griežta.

Esant tokioms aplinkybems, keisti apylinkes teismo nuosprendi del apeliaciniame skunde nurodytu motyvu nera istatyminio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo S. B. apeliacini skunda atmesti.