- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-07-08
- Bylos Nr.
- 2A-337-280/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-32-3-00369-2009-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Jonaitienė (pirm.), Laimantas Misiūnas, Laimutė Sankauskaitė (pran.)
- Atsakovas
- Kazio Vytauto Židonio teisių perėmėjų Jadvygos Židonienės, Aušros Židonytės, Giedriaus Židonio, Kaziui Vytautui Židoniui, K.V. Židonio
- Ieškovas
- Stasės Juzėnienės, Povilo Juzėno
- Trečiasis asmuo
- VĮ Registrų centras, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos
- Kategorijos
- 30.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr.2A-337-280/2011
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. liepos ... d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Jonaitienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Kazio Vytauto Židonio teisių perėmėjų Jadvygos Židonienės, Aušros Židonytės, Giedriaus Židonio apeliacinį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų Stasės Juzėnienės, Povilo Juzėno ieškinį atsakovui Kaziui Vytautui Židoniui, tretiesiems asmenims VĮ Registrų centras, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos dėl teisės disponuoti turtu pažeidimo, nesusijusio su valdymo netekimu, pašalinimo, naudojimosi tvarkos nustatymo ir atsakovo K.V. Židonio priešieškinį dėl komisijos, pripažinusios tinkamu naudoti statinį, akto panaikinimo, įpareigojimo nugriauti neteisėtai pastatyto statinio dalį, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovai S. Juzėnienė ir P. Juzėnas prašė: 1) pripažinti, kad jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 85/100 dalys gyvenamojo namo, unikalus Nr. 6794-6000-6014, žymėjimas plane – 1A1m, su priestatais 3a1p, 4a1p, esančio Nepriklausomybės g. 10, Pasvalio mieste; atsakovui Kaziui Vytautui Židoniui priklauso 15/100 minėto pastato su priestatais dalių; 2) atsakovo Kazio Vytauto Židonio atsisakymą duoti sutikimą įregistruoti VĮ Registrų centras nekilnojamojo turto registre rekonstruotą ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. 6794-6000-6014, žymėjimas 1A1m su rūsiu R, pastoge M, priestatu 3a1p ir veranda 4a1p (esančio Nepriklausomybės g. 10, Pasvalio mieste) pripažinti nepagrįstu ir leisti rekonstruotą pastato dalį įregistruoti nekilnojamojo turto registre be atsakovo K.V.Židonio sutikimo; 3) nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu, unikalus Nr. 6794-6000-6014, žymėjimas plane 1A1m, su priestatais, esančiu Nepriklausomybės g. 10, Pasvalio mieste, tvarką - Stasei Juzėnienei ir Povilui Juozėnui paskirti naudotis šio pastato dalimis, pažymėtomis Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje Nr. 23798/388, registro Nr. 35/82874: R-1 (2,18 kv. m.), R-2 (10,21 kv. m.), R-3 (6,52 kv. m.), R-4 (6,37 kv. m.), R-5 (34,55 kv. m.), R-6 (5,66 kv. m.), 1-5 (4,90 kv. m.), 1-6 (34,03 kv. m.), 1-7 (19,32 kv. m.), 1-8 (3,50 kv. m.), 1-9 (3,14 kv. m.), 1-10 (1,84 kv. m.), 1-11 (4,13 kv. m.), 1-12 (13,01 kv. m.), 1-13 (0,86 kv. m.), 1-14 (12,93 kv. m.), 1-15 (15,86 kv. m.), 1-16 (13,95 kv. m.), 1-17 (19,57 kv. m.),1-18 (12,65 kv. m.), 1-19 (30,80 kv. m.), iš viso – 251,08 kv. m. patalpomis; Kaziui Vytautui Židoniui paskirti naudotis šio pastato dalimis, pažymėtomis Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje Nr. 23798/388, registro Nr. 35/82874: 1-2 (18,60 kv. m.), 1-3 (10,57 kv. m.), 1-4 (9,98 kv. m.), iš viso – 39,15 kv. m. patalpomis; Stasė Juzėnienė, Povilas Juzėnas ir Kazys Vytautas Židonis bendrai naudojasi pastato patalpomis, pažymėtomis Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje Nr. 23798/388, registro Nr. 35/82874: 1-1 (8,92 kv. m.), 1-5 (4,90 kv. m.) bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2009-02-03 su visais reikiamais dokumentais kreipėsi į VĮ „Registrų centrą“ Panevėžio filialą, kad įregistruoti rekonstruotos nekilnojamojo turto dalies pakeitimus, tačiau 2009-02-11 prašymas buvo atmestas, kadangi nepateiktas K. V. Židonio prašymas. Nurodė, kad 1984-05-02 pirkimo-pardavimo sutartimi Petrui Židoniui pardavė ½ gyvenamojo namo, esančio Nepriklausomybės 10, Pasvalyje. Jam mirus, nekilnojamąjį turtą 1987-06-10 paveldėjo atsakovo motina Anelė Židonienė. Pastarajai mirus, 2007 metais turtą paveldėjo atsakovas – Kazys Vytautas Židonis. Teigia, kad 1987 metais gavo rašytinį A. Židonienės sutikimą dėl gyvenamojo namo rekonstrukcijos, ūkinio pastato statybos, buvo padaryti gyvenamo namo rekonstrukcijos, ūkinių pastatų statybos projektai, gautas reikiamas leidimas ir pradėti rekonstrukcijos darbai. A.Židonienė gavo ieškovės sutikimą dėl kitos namo dalies rekonstrukcijos, gavo reikiamą leidimą. A.Židonienė rekonstrukcijos darbus pradėjo, bet jų nebaigė. 1990 m. darbus baigė, Panevėžio inventorizacijos biuras atliko matavimus. 1997 m. rugpjūčio mėn. rekonstrukcijos projektas buvo papildytas ir prie jiems priklausančios namo dalies, ant jiems priklausančios žemės buvo pastatytas 4,13 kv. m. priestatas. Priestato statybai buvo parengtas projektas, jis buvo suderintas.
Atsakovas V. Židonis pateikė priešieškinį ir prašė panaikinti 2009-01-19 Panevėžio apskrities viršininko įsakymu sudarytos komisijos 2009-01-26 aktą dėl statinio Nepriklausomybės g. 10, Pasvalio mieste, pripažinimo tinkamu naudoti ir įpareigoti ieškovus S.Juzėnienę bei P.Juzėną nugriauti be statybos leidimo, neteisėtai pastatytą gyvenamojo namo, esančio Nepriklausomybės g. 10, Pasvalio mieste, mūrinę dalį, pastatytą vietoj patalpų, Nekilnojamojo turto registre pažymėtų indeksais 2-1, 2-2-, 2-3, 2-4, iš dalies vietoje 2-5, 1-1, taip pat priestatą 3a1p ir verandą 4a1p; bei priteisti iš ieškovų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovai, rekonstruodami namą, faktiškai pastatė naują pastatą, dalį atsakovo patalpų pasisavino ir nugriovė; pastatė aukštesnį pastatą, nėra bendrų komunikacijų, todėl yra gadinama atsakovo nuosavybė. Atsakovas nebuvo davęs ieškovams sutikimo rekonstruoti gyvenamo namo dalį, statyti priestatą, verandą. 1987 m. A.Židonienė pasirašė sutikimą dėl namo rekonstrukcijos, tačiau iš viso neaišku, ar tuometinė namo savininkė matė parengtus projektus, ar būtent tie projektai A.Židonienei buvo pateikti. 1987 m. buvo duotas leidimas namo rekonstrukcijos darbams, bet 1990 metais buvo atlikta tik dalis darbų; ieškovai nepateikė jokio dokumento apie tai, kad 1990 metais baigti darbai buvo įteisinti kaip užbaigti. 1997 metais ieškovai be bendraturčio sutikimo ir reikiamų leidimų pastatė verandą. Byloje yra pateikti kadastrinių matavimų dokumentai, bet dokumentuose nurodyti duomenys, planai neatitinka 1987 m. projektų, atitinka 1997 m. projektus. Tai įrodo, jog 1997 m. statybos darbai buvo atlikti neturint bendraturčio sutikimo, neturint statybos leidimo. Ieškovai neturėjo ir neturi atsakovo sutikimo dėl rekonstrukcijos, statybos darbų atlikimo, neturi reikiamų statybos leidimų, todėl komisija 2009-01-26 negalėjo surašyti statinių tinkamumo naudoti akto. Atsakingi už vykdomas statybas asmenys iš viso netyrė namo rekonstrukcijos aplinkybių, nestudijavo pirminių projektų, nėra jokių dokumentų apie 1990 metais baigtus darbus, nebuvo pateikti leidimai dėl 1997 m. vykdytų statybų, pažeista statinių pripažinimo tinkamais naudoti procedūra, todėl statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktas yra neteisėtas.
Žemesnės instancijos teismas
Pasvalio rajono apylinkės teismas 2011-02-11 sprendimu ieškinį tenkino, o priešieškinį atmetė. Konstatavo, kad 1982-05-04 S. Juzėnienė Petrui Židoniui pardavė ½ dalį gyvenamojo namo 1A1/m su terasa, ½ dalį ūkio pastatų ir kiemo įrenginių. Ši nekilnojamąjį turtą 1987-06-10 paveldėjo Anelė Židonienė, kuri nuosavybės teise jį valdė iki 2007-02-13. Nuo 2007-02-13 šį nekilnojamąjį turtą paveldėjo atsakovas Kazys Vytautas Židonis. S.Juzėnienė turėjo bendraturtės A.Židonienės sutikimą rekonstruoti gyvenamojo namo dalį ir padidinti bendrą daiktą, turėjo reikiamą leidimą namo rekonstrukcijai atlikti, turėjo patvirtintus rekonstrukcijos projektus, tai yra – įgyvendino teisę padidinti bendrąją dalinę nuosavybę, laikydamasi teisės normose nustatytų taisyklių. Nurodė, kad nėra pagrindo teigti, jog ieškovai, pastatydami ant jiems priklausančio žemės ploto 4,13 kv. m. ploto priestatą – verandą, pažeidė atsakovo teises, nes ieškovai pasidarė atskirą įėjimą į savo gyvenamojo namo dalį, veranda pastatyta turint projektinę dokumentaciją. Darė išvadą, kad atsakovas K.V.Židonis, po motinos (A.Židonienės) mirties 2007-02-13 paveldėjęs nekilnojamąjį turtą – gyvenamojo namo, ūkinių pastatų, žemės dalį, paveldėjo ir motinos išreikštą valią. Nurodė, kad Rekonstruotos gyvenamojo namo dalies pripažinimo tinkama naudoti 2009-01-26 aktas buvo surašytas laikantis Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2002-05-14 įsakyme Nr. 242 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka patvirtinimo“ numatytų reikalavimų. Pagal tuo metu galiojusį reglamentą komisijos nariai neprivalėjo visi bendrai, kartu, vienu metu apžiūrėti priimamą statinį ir vienu metu pasirašyti aktą. 1997 metais statant nesudėtingą statinį (minimu atveju tai buvo veranda), pagal tuo metu galiojusius reikalavimus, užtekdavo statomo objekto projekto, kurį patvirtindavo rajono architektas; leidimų tokiam statiniui statyti nereikėdavo.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovo K.V. Židinio teisių perėmėjai J. Židonienė, A. Židonytė, G. Židonis prašo Pasvalio rajono apylinkės teismo 2011-02-11 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą ir patvirtinti ieškovės atsisakymą nuo ieškinio reikalavimus, kitus ieškinio reikalavimus atmesti. Nurodo, kad buvo pareikšti du ieškiniai - 2009-05-11 pirminis S. Juzėnienės, o 2010-11-03 Juzėnienės ir P. Juzėno. Patikslintu ieškiniu S. Juzėnienė pirminio ieškinio reikalavimų atsisakė ir prašė nagrinėti tik patikslinto ieškinio reikalavimus. Ginčijamu sprendimu teismas pasisakė tik dėl patikslinto ieškinio reikalavimų, kurie tik iš dalies susiję su pirminio ieškinio kai kuriais reikalavimais ir tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. S. Juzėnienė bendravo teisine prasme su atsakovu dėl jo sutikimo. Taigi, ieškovas P. Juzėnas niekada nieko iš atsakovo neprašė, todėl jo teisės nėra niekaip pažeistos iš atsakovo pusės, todėl ieškovų bendras ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas. Teigia, kad pirminio ieškinio reikalavimų įvertinimas procesine prasme svarbus ir dėl bylinėjimosi išlaidų, sprendimu ieškovams nes pagal CPK 93 str., jei ieškinys patenkinamas iš dalies arba jo atsisakoma, tai dėl tokio reikalavimo pareiškimo turėtos bylinėjimosi išlaidos nėra priteisiamos. Patikslintas ieškinys apmokėtas tik 266 Lt žyminiu mokesčiu, o išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, didžiąja dalimi buvo patirtos kaip ir išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Nagrinėjant pirminį ieškinį (iki patikslinto ieškinio pareiškimo), kai bylą vedė advokatas, kuris išstojo iš bylos po patikslinto ieškinio pareiškimo, t.y. dėl reikalavimų, kurių teismas nepatenkino. Nurodė, kad teismas netinkamai vertino įrodymus. Sudaryta komisija nevertino paties gyvenamojo namo rekonstrukcijos darbų ir jos surašytas aktas negali pateisinti ir įteisinti statybos darbų, dėl kurių jis nebuvo surašytas-gyvenamojo namo rekonstrukcijos darbų. Tuo pačiu nėra jokio teisinio pagrindo komisijos akto pagrindu spręsti bendraturčių tarpusavio klausimus. Teismas nepasisakė dėl 2009-01-26 pripažinimo tinkamu naudoti akto teisinės galios ir suteikė skirtingus turinius (sprendimu pripažino, kad darbai baigti 1990 metais, tačiau tuo pačiu pripažino, kad jie buvo priimti tik 2009-01-26 pripažinimo tinkamu naudoti aktu, kuriuo nebuvo priimti). Pirmos instancijos teismas nepagrįstai suteikė 2009-01-26 pripažinimo tinkamu naudoti aktui kitokį turinį negu jam suteikė jį surašiusi institucija ir dėl to neteisingai išnagrinėjo bylą. Teismas neargumentavo, kodėl A. Židonienės 1987-07-06 sutikimą sieja su 1997 m. projektuotais ir, ieškovų teigimu, 2006 metais atliktais darbais. Teigia, kad 2009-01-26 pripažinimo tinkamu naudoti akto surašymo metu nebuvo galiojančio jokio statybos leidimo ir vien dėl šios priežasties jokie statinio pakeitimai negalėjo būti pripažinti tinkamais tol, kol nesutvarkyti statybos leidimo galiojimo klausimai. Nors pirmos instancijos teismas teigia, kad visi statybos darbai buvo atlikti turint reikiamus leidimus, tačiau šio teiginio nekonkretizuoja, apsiribodamas vien nuoroda į 1987-09-11 leidimą namo rekonstrukcijai ir ūkinių pastatų statybai. Ūkiniai pastatai net nebuvo pradėti statyti. Ant ieškovų pateikto tai patvirtinančio projekto nurodytas statybos leidimo galiojimo laikas - iki 1988-09-11. Tai reiškia, kad statybos darbai (visi, o ne dalis jų) pagal išduotą statybos leidimą ir jo projektą turėjo būti atlikti iki leidimo galiojimo termino pabaigos, o pasibaigus statybos leidimo galiojimo terminui jis turi būti pratęsiamas atitinkamos institucijos. Teismas turėjo konstatuoti, kad 1990 m. joks ginčo gyvenamojo namo rekonstrukcijos darbų priėmimas naudoti (eksploatacijon ar pan.) nebuvo atliktas, statyba nebuvo pripažinta baigta. Nesant pripažintiems statybos darbams tinkamais naudoti ir pasibaigus statybos leidimų dėl jų galiojimo laikui, negalėjo būti išduodami jokie kiti statybos leidimai bet kokia forma (supaprastinta tvarka, vizuojant architektui ar pan.), nes kaip minėta aukščiau teisės aktai tokius atvejus prilygina savavališkai statybai. Be to, nepabaigus statybos, bet kokie nauji darbai turi būti traktuojami kaip esamų techninių dokumentų pakeitimai - nė vienas teisės aktas nenumato ir nenumatė, kad dėl to paties statinio gali būti išduodami keli statybos leidimai. Nurodo, kad visiems tiems pakeitimams/pratęsimams iš naujo būtina gauti bendraturčio, įskaitant žemės savininko, sutikimą (kas nebuvo net bandyta daryti) ir pašalinta bet kokia kita savavališka statyba statinio žemės sklype. Darbai negalėjo būti registruoti ir vien dėl to, kad 1990 metais ieškovų pateikiamas statybos leidimas jau nebegaliojo, atlikti statybos darbai neatitiko techninės dokumentacijos/to statybos leidimo techninio projekto (jame nėra suprojektuotos palėpės patalpos, tačiau jos užfiksuotos matavimuose, skiriasi rūsio ir pirmo aukšto patalpų išsidėstymas, paskirtis, konkrečiai, nebeliko garažo patalpų). Ieškovų pateikiamu 1997 metų rekonstrukcijos projektu buvo siekiama iš esmės pakeisti statinio projektą, todėl reikėjo ne tik iš naujo derinti 1987 m. projekto sprendinius ir gauti naujus statybos leidimus, tačiau reikėjo gauti ir atsakovo (A. Židoninės) kaip statinių ir žemės sklypo bendraturčio sutikimus, įskaitant ir tuos atvejus, jei tai ir būtų buvę nesudėtingi statiniai (RSN 158-94 taisyklių 7, 9 p., 1964 m. CK 122 str.). Visi statybos darbai buvo atlikti 2006 m., kai negaliojo apskritai joks statybos leidimas, jeigu jis kada nors ir buvo išduotas, t.y. jie vykdė savavališkas statybas. Jeigu ieškovai 1997 metais ir turėjo statybos leidimą, jis bet kokiu atveju 2006 metais buvo netekęs galios, projektas, pagal kurį toks statybos leidimas galėjo būti išduotas, taip pat buvo negaliojantis. Pagal tokį projektą, neturint statybos leidimo, negalėjo būti atliekami jokie statybos ar rekonstrukcijos darbai. Statybos be projektavimo sąlygų sąvado - be sprendimų infrastruktūros klausimais iš esmės pažeidžia atsakovo interesus ir tokia statyba negali būti pripažinta teisėta, nes statinys neturi jokios infrastruktūros (kanalizacijos, vandentiekio, šildymo sistemos, elektros sąlygų ir pan.), ji įrengiama savavališkai, o padidinto statinio registravimas tik pablogintų atsakovo galimybes tokias sąlygas gauti, neleistų jo naudoti pagal paskirtį - gyvenamajam plotui.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos nurodo, kad nustačius, jog statinys atitinka keliamus reikalavimus ir yra tinkamas naudoti, komisijos nariai pasirašė aktą. Nurodo, kad Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti ne kartą yra pasisakiusi, kad reikalavimai dėl statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktų panaikinimo yra susiję su statybos teisiniais santykiais, kuriuos reglamentuoja atitinkamos viešosios teisės normos, ir yra administracinio pobūdžio. Atsakovas praleido Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (Žin., 1999, Nr. 13-308; 2000, Nr. 85-2566) 33 straipsnio 1 dalyje tokiems reikalavimams pareikšti nustatytą 1 mėnesio terminą ir neprašė jo atnaujinti. Todėl reikalavimas panaikinti ginčijamą aktą galėjo būti atmestas vien šiuo pagrindu. Nurodo, kad atsakovas, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, ir nereiškė reikalavimo dėl statybos pripažinimo savavališka. Todėl atsakovo apeliacinio skundo argumentai dėl savavališkos statybos ir reikalavimas nugriauti gyvenamojo namo dalį atmestini. Leidimas Nr. 80 rekonstruoti gyvenamąjį namą ir pasistatyti ūkinį pastatą ieškovei S. Juzėnienei išduotas 1987-09-11, tačiau atsakovo motina A. Židonienė nei dėl ieškovei duoto leidimo, nei dėl vykdomų statybos darbų nesiskundė. Atsakovas K. V. Židonis gyvenamojo namo dalies savininku tapo nuo 2007- 02-13, mirus motinai, kai visi statybos darbai jau buvo užbaigti.
Šalies argumentai
Ieškovai S. Juzėnienė ir P. Juzėnas prašo apeliacinį skundą atmesti, o Pasvalio rajono apylinkės teismo 2011-02-11 sprendimą palikti nepakeistu bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad po to, kai pateikė reikalavimus teismui, iškilo būtinybė, juos sutiksinti ir savo reikalavimus sutikslino, vadovaujantis LR CPK 141 str. nuostatomis. Prie sutikslintų reikalavimų (ieškinio dalyko sutikslintų reikalavimų) prisidėjo mano sutuoktinis. Todėl teismas neturėjo priimti atskiros nutarties dėl atsisakymo nuo pirminių reikalavimų priėmimo ir atmestini atsakovo argumentai, kad teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad nėra pažeidžiamos atsakovo teisės, nes jis išlieka savo dalies savininku, veranda pastatyta ant jiems priklausančios žemės sklypo dalies, iš kitos pusės, negu atsakovo gyvenamojo namo dalis ir objektyviai atsakovo teisės, turtiniai interesai nėra pažeidžiami. Šiuo metu yra surašoma deklaracija apie statybos užbaigimą, kuri registruojama registruose. Jokie terminai nurodyti statybos leidime, nebetaikomi. Pagal iki LR Statybos įstatymo pakeitimo galiojusias teisės normas, po statinio rekonstrukcijos atsiradę pakeitimai, buvo registruojami registruose po to, kai pastatas pripažintas tinkamu naudoti. Toks aktas yra surašytas 2009-01-26 ir šis aktas buvo pateiktas VĮ Registrų centras įregistravimui. Atsakovas trukdė šį aktą įregistruoti, dėl šios priežasties buvome priversti kreiptis į teismą. Teigia, kad jokia teisės norma nenumato, kad statinio rekonstrukcija tampa nelegali, neteisėta, jeigu statinys baigiamas statyti (rekonstruoti) po to, kai baigiasi statybos leidime nustatytas laikas. Angelė Židonienė yra davusi sutikimą ne dėl konkrečių darbų, tačiau aplamai dėl jiems priklausančio namo dalies remonto ir ūkinio pastato statybos.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistu (CPK CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Žemesnės instancijos teismas
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 329 str. 2 ir 3 dalys). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde numatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 1 ir 2 dalys, 338 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė S. Juzėnienė 1982-05-04 Petrui Židoniui pardavė ½ gyvenamojo namo su priklausiniais, esančio Nepriklausomybės g. 10, Pasvalio m. (1t. b.l.10). 1987-06-10 minėtą turtą paveldėjo K.V. Židonio motina A. Židonienė, 2007 turtą paveldėjo atsakovas Kazys Vytautas Židonis. 2011-04-01 mirė K. V. Židonis ir po jo mirties paveldėti turtą pagal įstatymą pareiškė valią J. Židonienė, A. Židonytė ir G. Židonis.
Dėl atliktos rekonstrukcijos atitikties statybos teisės aktų norminiams reikalavimams
Teisėjų kolegija pažymi, kad tam, jog būtų pagrindas taikyti CK 4.103 straipsnyje nustatytus neteisėtų statybų šalinimo padarinius, būtina nustatyti ir įvertinti normatyvinių statybos techninių dokumentų pažeidimus bei juos kvalifikuoti pagal nurodytus kriterijus ir teisės principus (CK 4.103 straipsnio 1 dalis). Apeliantas tvirtina, kad įrodinėjimo dalykas byloje dėl neteisėtos rekonstrukcijos pašalinimo yra statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo faktas, bei teigia, kad nebuvo duotas sutikimas namo dalies rekonstrukcijos darbams.
Iš bylos duomenų matyti, kad 1987 m. rugsėjo 11 d. ieškovei išduotas statybos leidimas Nr. 80 rekonstruoti gyvenamąjį namą ir pasistatyti ūkinį pastatą pagal projektą (1 t. b.l. 15-16). 1987-07-06 buvo duotas A. Židonėnės sutikimas dėl namo dalies remonto ir ūkinio pastato remonto (1 t. b.l. 19). 1997 m. rekonstrukcijos projektas buvo papildytas priestatu prie gyvenamojo namo ir pastoge (1 t. b.l. 21). 1997-02-17 buvo patvirtintas pastogės projektas (1 t. b.l. 23). 2009 m. sausio 26 d. buvo surašytas aktas, ir pripažino rekonstruotą ½ gyvenamą namą su rūsiu R pastogės patalpomis M, gyvenamu priestatu 3a1p, veranda 4a1p, esantį Nepriklausomybės g. 10 Pasvalio m., tinkamu naudoti (1 t. b.l. 69). Ieškovė negali atlikti teisinės registracijos, kadangi nėra pateikti VĮ Registro centrui K.V. Židonio (šiuo atveju teisių perėmėjų) prašymai (1 t. b.l. 51).
Kaip minėta S. Juzėnienei 1987 m. rugsėjo 11 d. buvo išduotas statybos leidimas gyvenamojo namo rekonstrukcijai ir ūkinio pastato pastatymui. Tokių, kaip ieškovės, gyvenamųjų namų statybą reglamentavo Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1988 m. gruodžio 14 d. nutarimu Nr. 364 patvirtinti Individualinės statybos miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse nuostatai. Pagal Individualinės statybos miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse nuostatų (toliau – Nuostatai) 25 punktą, jeigu gyvenamojo namo bendrasavininkis nori statyti arba rekonstruoti individualinį gyvenamąjį namą, statyti priestatą, antstatą, įrengti rūsį, mansardą bei statyti ūkinius ir buitinius pastatus ar įrenginius, leidimas šiems darbams duodamas tiktai turint kitų bendrasavininkių raštišką sutikimą. Pagal Nuostatų 26 punktą statytojas privalo pradėti individualinio gyvenamojo namo statybą ne vėliau kaip per metus nuo leidimo statybai išdavimo dienos ir ją užbaigti bei pateikti valstybinei komisijai priimti laiku, numatytu sutartyje dėl sklypo suteikimo neterminuotam naudojimui. Statybai užsitęsus dėl svarbių priežasčių, leidimo galiojimo laiką leidžia pratęsti sklypą suteikusi organizacija. Leidimo galiojimo laiko pratęsimą įformina miesto, rajono vykdomojo komiteto vyriausiojo architekto tarnyba. Tačiau byloje nenustatyta, kad rekonstrukcijos darbai vyko pasibaigus statybos leidimui. Priešingai galiojant leidimui statybos darbai buvo pradėti. Pastatų rekonstrukcijos atlikimo metu statybos procesą reglamentavo šie aktualūs nagrinėjam ginčui norminiai aktai: Ministrų Tarybos 1976 m. gruodžio 30 d. įsakymas Nr. 307 „Dėl leidimų statyti ir rekonstruoti gyvenamuosius namus, pramonės, civilinius, žemės ūkio ir kitus objektus įforminimo tvarkos“ ir šiuo nutarimu patvirtinta leidimų statyti ir rekonstruoti (...) objektus įforminimo tvarka (galiojo iki Statybos ir urbanistikos ministerijos 1994 m. gruodžio 22 d. įsakymo Nr. 249 „Dėl leidimų statyti ir griauti statinius išdavimo taisyklių patvirtinimo“); Vyriausybės 1992 m. gruodžio 8 d. nutarimu Nr. 931 patvirtinti Statinių statybos ir eksploatavimo valstybės priežiūros nuostatai; Vyriausybės 1992 m. gruodžio 10 d. nutarimu Nr. 937 patvirtinti Statybos pagrindų laikinieji nuostatai. Nagrinėjamo ginčo atveju galima pripažinti, kad laikantis minėtų teisinių nuostatų S. Juzėnienei 1987 m. rugsėjo 11 d. buvo išduotas statybos leidimas, kurio išdavimo teisėtumas byloje neginčijamas – vadinasi, statinio rekonstrukcijos procesas ginčo atveju buvo pradėtas teisėtai. Ieškovai teismo posėdžio metu nurodė, kad rekonstrukcijos darbus baigė 1990 metais, šių argumentų atsakovai nenuginčijo.
Atsakovai teigia, kad 1997 metų rekonstrukcijos projektu buvo siekiama iš esmės pakeisti statinio projektą. Teisėjų kolegija negali sutikti su šiais atsakovų argumentais. Nes iš pateiktos 1997 m. pažymos bei pateiktų projektų matyti, kad buvo statomas priestatas prie gyvenamo namo bei pastogė. Atsakovai nurodo, kad statant priestatą bei pastogę turėjo būti duotas sutikimas bei gautas leidimas. Ieškovai nurodė, kad 1997 metais buvo pastatyti priestatas prie gyvenamo namo bei pastogė ir šių aplinkybių nepaneigė atsakovas. Todėl darytina išvada, kad 1997 metais buvo pastatyti priestatas prie gyvenamo namo bei pastogė. A. Židonienė mirė 2007 metais ir per 10 metų nereiškė jokių pretenzijų dėl priestato prie gyvenamo namo bei pastogės, todėl darytina išvada, kad A. Židonienė buvo davusi 1987-07-06 sutikimą ne tik įgyvendinti 1987-09-11 planą, bet ir priestatui prie gyvenamo namo ir pastogės statybai. Priestatas prie gyvenamo namo ir pastogė priskiriama nesudėtingiems statiniams ir jų statybai leidimų nereikėjo, o pateikti planai patvirtinti rajono architekto. Vadinasi, pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes nepagrįsti apeliantų argumentai dėl atsakovų pažeistų teisių gynimo CK 4.103 straipsnio pagrindu, nes šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fiziniai ar juridiniai asmenys, kurie pasistatė, statosi arba rekonstruoja statinį neturėdami nustatyto leidimo, reikiamai suderinto ir patvirtinto projekto arba tai daro su esminiais nukrypimais nuo statinio projekto, arba šiurkščiai pažeisdami pagrindinius normatyvinius statybos techninius dokumentus, arba turėdami neteisėtai išduotą leidimą, neturi teisės tokiu statiniu naudotis ar disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ir pan.). Tačiau nė vienos šios teisės normos dispozicijoje nurodytos sąlygos nagrinėjamoje byloje nenustatyta, o, minėta, statinių rekonstrukcija pradėta teisėtai, t. y. pagal 1987 m. rugsėjo 11 d. statybos leidimą ir užbaigta 1990 metais. Todėl nėra pagrindo statybą traktuoti kaip savavališką ir dėl to taikyti CK 4.103 straipsnyje nustatytą sankciją – statinių nugriovimą. Remdamasi nurodytomis nuostatomis, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovė atlikdama rekonstrukcijos darbus nepažeidė to metu galiojusių norminių statybos aktų reikalavimų, todėl nėra pagrindo konstatuoti statybos neteisėtumo dėl jų nesilaikymo, taip pat apeliantų interesų pažeidimo.
Dėl statinio pripažinimo tinkamu naudotis akto teisėtumo
Statinių pripažinimą tinkamais naudoti reglamentuoja Statybos įstatymo 24 straipsnis ir aplinkos ministro 2002 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. 242 patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“ (toliau – Reglamentas). Pagal Reglamento 9.1 punktą tinkamu naudoti statiniu laikomas statinys, kuris atitinka statinio projektą, tenkina statinio reikalavimus ir gali būti saugiai naudojamas pagal savo paskirtį. Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tikslas yra aplinkybių, kad statinys yra pastatytas pagal įstatymų nustatyta tvarka suderintą techninį projektą bei tinkamas ir saugus naudoti pagal savo paskirtį, konstatavimas. Byloje jau konstatuota, kad ieškovė rekonstravo pastatus pagal parengtą projektą ir statybos leidimą. Statybos procesą reglamentuojančių teisės normų pažeidimo dėl techninių sąlygų atitikties byloje nekonstatuota ir dėl to pripažinti ginčijamą statinių rekonstrukciją tinkamu naudoti Panevėžio apskrities viršininko 2009-01-26 aktą nėra teisinio pagrindo.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovas. V. Židonis, po motinos A. Židonienės mirties paveldėjo nekilnojamąją turtą – gyvenamąjį namą, ūkinius pastatus, žemės dalį, paveldėjo ir motinos išreikštą valią`(CK 5.1 str. 1 d.). T.y. sutikimą dėl namo dalies remonto ir ūkinio pastato remonto, J. Žydonienė, A. Židonytė, G. Žydonis paveldėjo iš V. Žydonio A. Žydonienės išreikštą valią dėl rekonstrukcijos darbų. Todėl atmestini apeliantų argumentai dėl pakartotinio sutikimo davimo.
Apeliantas teigi, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesines teisės normas t.y. turėjo priimti ieškovės pirminio ieškinio atsisakymą iki sprendimo priėmimo bei didžioji bylinėjimosi išlaidų dalis sudarė už pradinį ieškinį, todėl teismas turėjo mažinti ir bylinėjimosi išlaidas.
CPK 141 str. 1 d. numato, kad iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo ieškovas turi teisę pakeisti ieškinio dalyką arba ieškinio pagrindą. Dėl ieškinio dalyko arba ieškinio pagrindo pakeitimo teismui yra pateikiamas rašytinis pareiškimas, kuris turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui. Vėlesnis ieškinio dalyko arba ieškinio pagrindo pakeitimas yra galimas tik tuo atveju, jeigu tokio pakeitimo būtinumas iškilo vėliau arba jeigu yra gautas priešingos šalies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo. Iš pateikto patikslinto ieškinio matyti, kad Pasvalio rajono apylinkės teismas patikslintą ieškinį priėmė rezoliucija. Kolegija pažymi, jog CPK numato teismui teisę priimti ieškinį bei patikslintą ieškinį rezoliucija (CPK 290 str. 5 d.). Taip pat teisėjų kolegija pažymi, jog pakeitus ieškinio dalyką ar pagrindą ir teismui priėmus ieškinį CPK nenumato galimybės mažinti bylinėjimosi išlaidas. Todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos etismas tinkamai taikė procesines teises normas .
Teisėjų kolegija daro išvadą, jog pagal apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, nėra pagrindo naikinti iš esmės teisingo pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl apeliacinis skundas atmestinas
Apeliacinio skundo netenkinus, iš atsakovų priteistinos ieškovės bylinėjimosi išlaidos už advokato teisinę pagalbą 500 Lt (2t. b.l. 105, CPK 98 str. 1d.) bei išlaidos už procesinių dokumentų įteikimą apeliacinės instancijos teisme (CPK 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija
nutar ia:
Pasvalio rajono apylinkės teismo 2011 metų vasario 11 dienos sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš Jadvygos Židonienės (a.k. 44502110725), Ašros Židonytės (a.k. 47804251278), Giedriaus Židonio (a.k. 37403150379) 500 Lt (penkis šimtus litų) už advokato teisinę pagalbą Stasės Juzėnienės (a.k. 44810090789) naudai.
Priteisti iš Jadvygos Židonienės (a.k. 44502110725), Ašros Židonytės (a.k. 47804251278), Giedriaus Židonio (a.k. 37403150379) po 3 Lt (tris litus) pašto išlaidų valstybei (įmokos kodas 5660).