Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Liudos Arlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Raimondo Blauzdžiaus ir Liudmilos Zaborovskos, sekretoriaujant Tatjanai Baškir, dalyvaujant pareiškėjui Č. P., jo atstovei advokatei Agnei Bilotaitei, atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato įgaliotam atstovui Ruslanui Zadorinui (Ruslan Zadorin), viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Č. P. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Byloje ginčas kilo dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2011-09-09 sprendimo Nr. 10-8-IL-2378 „Dėl Č. P. leidimo laikyti (nešioti) ginklus panaikinimo“ (toliau – ir Sprendimas).

Taigi, nagrinėjamos bylos ginčo dalykas yra minėto Sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, o ginčo objektas – leidimų laikyti ir nešioti ginklus panaikinimo sąlygos ir tvarka.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 str. 2 d., teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus.

Iš Vilniaus rajono apylinkės prokuratūros 2011-01-21 Nutarimo dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo Nr. 57-2-0019-10 matyti, kad ikiteisminis tyrimas Č. P. atžvilgiu nutrauktas, nes nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo, dėl kurių atliekamas ikiteisminis tyrimas, požymių ir išaiškinta M. L. P. teisė dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo ir sukelto fizinio skausmo (nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. 1 d.) kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka (b. l. 48-50).

Iš 2009-11-05 Vilniaus aps. VPK Vilniaus rajono PK Viešosios tvarkos skyriaus prevencijos poskyrio Maišiagalos policijos nuovado tyrėjo M. M. Nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. 47-At-00746-09 matyti, kad Č. P., vadovaujantis policijos veiklos įstatymo 19 str. 1 d., oficialiai įspėtas dėl neleistino ir priešingo visuomenei interesams elgesio, o būtent, dėl atsakomybės už grasinimą nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą, numatyto BK 145 str. Nutarta Č. P. surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal ATPK 196 str. 1 d. (ginklo ir šaudmenų saugojimo, laikymo, nešiojimo ar gabenimo tvarkos pažeidimas). Be kita ko, nutarime nurodyta informuoti Vilniaus rajono centrinės poliklinikos Psichikos sveikatos centrą dėl Č. P. elgesio (b. l. 51-52).

Iš 2010-01-19 Vilniaus aps. VPK Vilniaus rajono PK Viešosios tvarkos skyriaus prevencijos poskyrio Maišiagalos policijos nuovados tyrėjo M. M. nutarimo Nr. 57-At-00030-10 atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą matyti, kad atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą Č. P. atžvilgiu, nes jo veikoje yra požymiai nusikaltimo, numatyto BK 140 str. 1 d. (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas). Vadovaujantis BPK 407 str. (privataus kaltinimo bylos) pasiūlyta L. M. P. dėl fizinio skausmo sukėlimo privataus kaltinimo tvarka kreiptis į Vilniaus rajono apylinkės teismą (b. l. 57-58).

Iš 2010-01-07 Vilniaus aps. VPK Vilniaus rajono PK Viešosios tvarkos skyriaus prevencijos poskyrio Maišiagalos policijos nuovados tyrėjo M. M. nutarimo Nr. 57-At-00011-10 atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą matyti, kad atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą Č. P. atžvilgiu ir nutarta informuoti Vilniaus rajono centrinės poliklinikos Psichikos centrą dėl Č. P. elgesio (b. l. 60-61).

Iš Vilniaus aps.VPK Vilniaus rajono PK 2009-10-18 Ginklų ir šaudmenų paėmimo akto matyti, kad iš Č. P. buvo paimta: 1) šautuvas FRANKONIA LUXUS; 12x70;3006; Nr. (duomenys neskelbtini); 2) Šautuvas (modelis nežinomas) 16x70: 16x10; 9,3x72R; Nr. (duomenys neskelbtini); 3) TOZ21; šovinių: 31 vnt. 9.3 kal. šovinių: 879 vnt. 5,6 kal.šovinių; leidimas laikyti (nešiotis) ginklus (duomenys neskelbtini), išduotas 2006-04-05 Vilniaus raj. PK Č. P. (b. l. 62).

Iš Vilniaus aps. VPK 2010-02-24/25 sprendimo Nr. 10-8-15-450 matyti, kad Č. P. įpareigotas Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka per vieną mėnesį pasitikrinti sveikatą ir pateikti naują medicininio patikrinimo išvadą (Forma 049/a) (b. l. 31-32).

Iš medicininio sveikatos tikrinimo centro „Alvimeda“ 2010-10-11 rašto Vilniaus aps. VPK viešosios tvarkos valdybos viršininkui V. Grašiui matyti, kad asmens privalomo sveikatos tikrinimo kortelę (forma Nr. 049/a), išduotą 2010-03-18 medicininiame sveikatos tikrinimo centre „Alvimeda“, Č. P. laikyti negaliojančia (b. l. 34).

Iš byloje esančio susirašinėjimo su Vilniaus rajono centrine poliklinika matyti, kad Č. P. ne kartą buvo įpareigotas pakartotinai pasitikrinti sveikatą ir tuos įpareigojimus vykdė netinkamai (b. l. 35-44).

Iš Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-07-07 sprendimo byloje dėl santuokos nutraukimo Nr. 2-362-855/2011 matyti, kad santuoka tarp Č. P. ir L. M. P. nutraukta dėl Č. P. kaltės ir santuokoje įgytas namas po ½ padalytas abiem sutuoktiniam, be to, viena patalpa paskirta naudotis bendrai (b. l. 62-70).

Iš asmenų policijos įskaitos pažymos matyti, kad Č. P. 2009-12-03 nubaustas administracine tvarka pagal ATPK 196 str. Šaunamojo ginklo laikymo ar gabenimo taisyklių pažeidimas (b. l. 66).

Kaip minėta, pareiškėjas nesutinka su skundžiamu Sprendimu, prašo jį panaikinti manydamas, kad jo atžvilgiu buvo neteisingai pritaikytas įstatymas.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas (toliau – ir Įstatymas), Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011-03-01 įsakymu Nr. 5-V-172 patvirtintos Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklės (toliau – ir Taisyklės) bei kiti susiję teisės aktai.

Įstatymo 1 str. 1 d. nustatyta, kad šio įstatymo tikslas – reglamentuoti ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartą, siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą. Įstatymo paskirtis – nustatyti ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų klasifikavimo į kategorijas nuostatas, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartos kontrolės teisinius pagrindus ir subjektų, kurių veikla susijusi su ginklais ir šaudmenimis, teises ir pareigas (1 str. 2 d.). Pagal 2 str. 19 d., ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų apyvarta yra ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų gamyba, taisymas, pardavimas, perdavimas, įgijimas, dovanojimas, laikymas, saugojimas, gabenimas, nešiojimasis, naudojimas, paėmimas, realizavimas, sunaikinimas, eksportas (išvežimas iš Lietuvos Respublikos), importas (įvežimas į Lietuvos Respubliką), taip pat kiti šio įstatymo reglamentuojami veiksmai. Įstatymo 2 str. 31 d. nustatyta, kad leidimas nešiotis ginklus yra dokumentas, patvirtinantis, kad fizinis asmuo turi teisę laikyti ir nešiotis jame nurodytus ginklus. Pagal Įstatymo 40 str., leidimai nešiotis ir leidimai laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinami: 1) ginklą turinčio asmens prašymu; 2) mirus leidimą turėjusiam asmeniui; 3) likvidavus leidimą turėjusį juridinį asmenį; 4) panaikinus licenziją ar rašytinį sutikimą verstis veikla, susijusia su ginklų apyvartą, ar pasibaigus licenzijos galiojimo laikui; 5) atsiradus šio įstatymo 17 str. 1 d. 3, 4, 5, 8, 10 punktuose ir (ar) 18 str. 2 d., išskyrus 18 str. 2 d. 8 p., numatytoms sąlygoms; 6) kai asmuo naudojasi ginklu pažeisdamas įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimus ir tas pažeidimas kelia grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai, visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai; 7) kai fizinis asmuo dėl ginklų ir šaudmenų apyvartos taisyklių pažeidimo praranda savo ginklą; 8) kai leidimas nešiotis ar leidimas laikyti ginklą buvo įgytas pateikus sąmoningai klaidingą informaciją ar suklastotus dokumentus; 9) kai asmuo, turintis leidimą nešiotis ar laikyti ginklą, akivaizdžiai neleidžia arba sudaro kliūtis kontroliuojančiųjų institucijų darbuotojams atlikti patikrinimą; 10) kai policija turi duomenų, kad asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Tokiu atveju policija nurodo leidimo panaikinimo motyvus. Leidimo nešiotis ar leidimo laikyti ginklą panaikinimas įsigalioja iš karto po sprendimo jį panaikinti priėmimo, nors ir ginčijamas. Sprendimą panaikinti leidimą nešiotis ar leidimą laikyti ginklus arba sprendimą nepratęsti leidimo galiojimo priima leidimą išdavusios policijos įstaigos vadovas.

Nurodytų teisės normų sisteminė analizė teisėjų kolegijai suponuoja, kad Įstatymo 40 str. 1 d. yra imperatyvi norma ir ji nesuteikia diskrecijos teisės viešojo administravimo subjektui, kuriam suteikti įgaliojimai taikyti šią normą pasirinkti kokį nors kitą elgesio variantą, išskyrus šioje normoje nurodytą leidimo nešiotis ir laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinimą, jei yra nustatomas kuris nors iš paminėtų Įstatymo 40 str. 1 d. 1-10 p. išvardytų atvejų.

ABTĮ 57 str. nustatyta, kad bylos įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Nė vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma. Pagal ABTĮ 86 str. 2 d., priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas tenkintinas. Tinkamas faktinių aplinkybių vertinimas bei teisės taikymas sprendžiant ginčą yra neatsiejamai susiję. Tik nustačius teisiškai reikšmingus faktus, kurie yra būtini tinkamam teisės taikymui, priimtas sprendimas gali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu.

Taigi, objektyviai ir visapusiškai ištyrusi byloje esančius rašytinius įrodymus, nustačiusi, kad pareiškėjas 2009-2011 m. laikotarpiu ne vieną kartą buityje buvo agresyvus, grasindavo savo žmonai ją nužudyti, mušdavo ją, netinkamai laikė ginklą, buvo baustas administracine tvarka, teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pagrindo teigti, jog atsakovas, priimdamas Sprendimą, pagrįstai nurodė ir motyvavo, kad Č. P. Įstatymo 40 str. 1 d. 10 p. prasme kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Pareiškėjas buvo baustas administracine tvarka už šaunamojo ginklo laikymo ar gabenimo taisyklių pažeidimą, buvo įspėtas vadovaujantis Policijos veiklos įstatymo 19 str. 1 d. dėl neleistino ir priešingo visuomenės interesams elgesio, iš jo buvo paimti ginklai ir šaudmenys, apie jo elgesį būdavo informuojamas poliklinikos Psichikos sveikatos centras.

Be kita ko, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2001-04-12 nutarime, aiškindamas Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatas, yra konstatavęs, kad „Pagal Konstituciją valstybės valdžios ir valdymo institucijos turi pareigą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, saugoti asmenį nuo kėsinimosi į jo gyvybę bei sveikatą, ginti žmogaus teises ir laisves. Pabrėžtina, kad ginklai bei šaudmenys gali kelti pavojų viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, žmonių gyvybei ar sveikatai, todėl įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į būtinumą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves, turi įgaliojimus nustatyti ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygas ir tvarką. <...> Tiek, kiek būtina visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai užtikrinti, žmogaus teisėms ir laisvėms ginti, tam tikroms asmenų kategorijoms gali būti nustatytos skirtingos leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygos“. 2001-10-02 nutarime Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad įstatymu nustatant atsakomybę, taip pat jos įgyvendinimą, turi būti išlaikoma teisinga pusiausvyra tarp visuomenės ir asmens interesų, kad būtų išvengta nepagrįsto asmens teisių ribojimo. Remiantis šiuo principu įstatymais asmens teisės gali būti apribotos tik tiek, kiek yra būtina viešiesiems interesams ginti, tarp pasirinktų priemonių ir siekiamo teisėto ir visuotinai svarbaus tikslo privalo būti protingas santykis. Šiam tikslui pasiekti gali būti nustatytos tokios priemonės, kurios būtų pakankamos ir ribotų asmens teises ne daugiau negu yra būtina.

Taigi, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į paminėtą Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, pabrėžia, kadangi, kaip minėta, Įstatymo 1 str. yra įtvirtintas visuotinai svarbus tikslas – žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumas ginklų apyvartos srityje, todėl daro išvadą, kad Sprendime taikyta sankcija – leidimo nešiotis ir leidimo laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinimas yra proporcinga priemonė ir ji atitinka Įstatymo 40 str. 1 d. 10 p. bei Taisyklių 75, 75.6, 81, 92,92.3, 93, 104 p, reikalavimus.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, vadovaudamasi nurodytų teisės normų sistemine analize, ištirtų bylos rašytinių įrodymų visuma, remdamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, teisėjų kolegija sprendžia, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, atsakovas tinkamai aiškino ir taikė teisės aktų nuostatas, procedūrinių pažeidimų nepadarė, veikė pagal įstatymų nustatytą kompetenciją, todėl, pagal ABTĮ 89 str. nuostatas, nurodytais motyvais ir kitais motyvais naikinti Sprendimą nėra jokio nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi ABTĮ 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str. ir 129 str.,

nusprendė:

pareiškėjo Č. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Šis sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.