Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Teišerskienė, sekretoriaujant Svajonei Krakienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui Ž. B., jo atstovui advokatui Sigitui Čepui, Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovei V. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje Ž. B., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), nedirbantis, vedęs, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50⁶ straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. B. pažeidė kreditoriaus – valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI), teises, nes nesilaikė atsiskaitymų su valstybe eiliškumo tvarkos bei nepateikė pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo, t. y. Ž. B., būdamas UAB „K.“ vadovu, atskaitingu asmeniu, organizuodamas ir vykdydamas atsiskaitymus su kreditoriais, nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnyje numatytos atsiskaitymo su valstybe eiliškumo tvarkos: UAB „K.“, turėdama įsiskolinimą valstybės biudžetui (įmonės įsiskolinimas valstybės biudžetui 2015-10-05 sudarė 16483,41 Eur), pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais bei neatliko įmonės vadovo pareigos, numatytos Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnyje, kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, žinodamas, kad bendrovė negalės įvykdyti savo finansinių įsipareigojimų kreditorei VMI.

Ž. B. teismo posėdžio metu nepripažino padaręs pažeidimą, paaiškino, kad įkūrus UAB „K.“, bendrovė turėjo daug skolų, todėl norėdamas, kad įmonė veiktų pelningai, pradėjo derybas su UAB „I. C. L.“ dėl distribucijos sutarties sudarymo. Distribucijos sutartis buvo pasirašyta, ja UAB „I. C. L.“ įsipareigojo savo lėšomis pirkti tam tikras prekes, kurias UAB „K.“ įsipareigojo UAB „I. C. L.“ vardu parduoti galutiniam vartotojui. Sąskaitos faktūros buvo išrašomos UAB „I. C. L.“ vardu. Einamo mėnesio pabaigoje UAB „I. C. L.“ pervesdavo avansinį apmokėjimą UAB „K.“ už prekes, parduotas UAB „I. C. L.“ vardu. Visa UAB „K.“ veikla buvo vystoma iš šių apmokėjimų, tai yra buvo mokami mokesčiai valstybės biudžetui, darbuotojų atlyginimai ir kt., kadangi įmonė veiklos pradžioje neturėjo savų lėšų. UAB „K.“ atsiskaitymai per kasą buvo vykdomi labai retai. Esant būtinybei, jis atsiskaitydavo grynaisiais iš savo asmeninių lėšų. Šiuo metu jis yra pats UAB „K.“ kreditorius, yra investavęs daugiau nei 20 000 Lt savo asmeninių lėšų įmonės veiklai. Praėjus tam tikram laikotarpiui po distribucijos sutarties pasirašymo, įmonės situacija keitėsi, įmonės skolos mažėjo ir tik 2015-07-07 UAB „I. C. L.“ nutraukus distribucijos sutartį su UAB „K.“, UAB „K.“ patyrė daug nuostolių. UAB „I. C. L.“ žadėjo UAB „K.“ patirtus nuostolius atlyginti, tačiau to nepadarė. Organizuodamas ir vykdydamas atsiskaitymus su kreditoriais, būdamas skolingas valstybės biudžetui, atsiskaitė ir su kitais kreditoriais, nes tikėjosi, kad įmonės veikla atsigaus, kai bus atlyginti UAB „K.“ patirti nuostoliai dėl distribucijos sutarties nutraukimo. Dėl šios priežasties nesikreipė ir į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo.

VMI atstovė V. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad UAB „K.“ įsiskolinimas valstybės biudžetui 2015-10-05 sudarė 16483,41 Eur. Nuo kada susidarė mokestinė nepriemoka, pasakyti negali. 2015-11-12 atlikus UAB „K.“ operatyvų patikrinimą, buvo nustatyta, kad bendrovės vadovas, būdamas skolingas valstybės biudžetui, vykdo atsiskaitymus grynaisiais bei negrynaisiais pinigais su kitais kreditoriais. Be to, laikotarpiu nuo 2015-06-30 iki 2015-08-31 tarp UAB „K.“ ir UAB „I. C. L.“ tarpusavio skolos buvo dengiamos įskaitymo būdu, sudarant tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktus. UAB „K.“ Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registrui yra pateikusi balansą už laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2014-12-31. UAB „K.“ pateiktame balanse, kuris yra oficialus (pateiktas Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registrui), nurodyti įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Pateikto teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens įmonės balanso vertinti negali, kadangi jis nebuvo pateiktas Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registrui. Vertinant UAB „K.“ turimo turto ir per vienerius metus mokėtinų sumų bei įsipareigojimų santykį, teigtina, kad UAB „K.“ atitinka nemokios įmonės kriterijus. Tai patvirtina ir UAB „K.“ pateiktas preliminarus balansas už 2015 metų pirmąjį ketvirtį bei Klaipėdos apygardos teismo 2015-11-16 nutartis, kuria šiai įmonei buvo iškelta bankroto byla. Vadovas, matydamas įmonės situaciją, neteikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo ir šiuo savo neveikimu pažeidė kreditorės VMI prie FM interesus. Be to, jau 2015-03-30 VMI prie FM priėmė nurodymą nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo UAB „K.“ sąskaitos, tai rodo, kad jau tada buvo susidariusi įmonės skola valstybės biudžetui.

Iš 2015-11-12 VMI prie FM operatyvaus patikrinimo pažymos matyti, kad buvo tikrintas UAB „K.“ kasos ir bankų sąskaitų lėšų judėjimas laikotarpiu nuo 2015-06-01 iki 2015-08-31, pirkimai, pardavimai, debitoriai, kreditoriai, atskaitingi asmenys. VMI prie FM Mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis, 2015-10-05 UAB „K.“ skola biudžetui sudarė 16483,41 Eur. Pagal pateiktą 2014 m. UAB „K.“ balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą UAB „K.“ turtas – 50551 Eur, iš jo ilgalaikis turtas – 7844 Eur, trumpalaikis turtas – 42707 Eur. Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 137972 Eur (tik per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai). Pardavimo pajamos – 288513 Eur, veiklos sąnaudos – 270764 Eur, grynasis pelnas – -8959 Eur. Pagal pateiktą preliminarų 2015 m. 01-09 mėn. UAB „K.“ balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą UAB „K.“ turtas – 45353 Eur, iš jo ilgalaikis turtas – 307 Eur, trumpalaikis turtas – 45046 Eur, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 135212 Eur (tik per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai). Pardavimo pajamos – 186247 Eur, veiklos sąnaudos – 165320 Eur, grynasis pelnas – -2438 Eur. UAB „K.“ akcininko Ž. B. įnašas per tikrinamąjį laikotarpį sudarė 110,00 Eur. 2015-06-01 UAB „K.“ debitorinis įsiskolinimas sudarė -38366,54 Eur ir 8015,86 Eur (pirkėjai ne ES šalys), kreditorinis įsiskolinimas – 65199,52 Eur. 2015-09-30 patikslintas UAB „K.“ debitorinis įsiskolinimas sudarė 24648,07 Eur ir 6235,86 Eur, kreditorinis įsiskolinimas 2015-07-31 – 72076,25 Eur. UAB „K.“ ir kontrahento UAB „I. C. L.“ tarpusavio skolos buvo dengiamos įskaitymo būdu, sudarant tarpusavio atsikaitymų suderinimo aktus. Laikotarpiu nuo 2015-06-01 iki 2015-08-31 D. B. A/S Lietuvos filiale sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) Eur likutis pradžioje – 416,25 Eur, gautos pajamos – 21670,63 Eur, išlaidos sudarė – 22084,85 Eur, iš jų: 9769,65 Eur darbo užmokestis, 4137,09 Eur – VMI, 3815,49 Eur – VSDFV, 1740,00 Eur už kurą, 1700 Eur – Ž. B. (954,74 Eur – darbo užmokestis, 745,24 – atsiskaitė pagal avanso apyskaitą). 2015-08-31 likutis sąskaitoje – 2,03 Eur. Pagal 2015-06-01 avansinę apyskaitą UAB „K.“ skolinga vadovui 611,19 Eur. Per laikotarpį nuo 2015-06-01 iki 2015-08-31 įmonės vadovas gavo 1145,24 Eur, išleido 1607,54 Eur (1000 Eur sumokėta advokatui, 387,24 Eur – kuro įsigijimui). 2015-08-31 UAB „K.“ skolinga vadovui 1073,79 Eur (b. l. 36-39).

Iš VMI prie FM integruotos sistemos duomenų išrašų matyti, kad nuo 2007-06-21 UAB „K.“ vienintelis akcininkas ir atstovaujantis asmuo yra vadovas Ž. B. (b. l. 7-8).

Iš UAB „K.“ balanso matyti, kad įmonės įsiskolinimas valstybės biudžetui 2015-10-05 sudarė 16483,41 Eur (b. l. 9).

Iš VMI prie FM nurodymų nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos ir prievolių ataskaitų matyti, kad buvo nutarta iš mokesčio mokėtojo UAB „K.“, įmonės kodas 300886841, sąskaitos VMI prie FM nurodymų pagrindu nurašyti 2015-01-30 – 1640 Eur, 2015-06-18 – 1170,99 Eur, 2015-06-30 – 2966,10 Eur, 2015-07-21 – 833,45 Eur, 2015-07-31 – 3192,02 Eur, 2015-08-19 – 744,73 Eur, 2015-09-29 – 1005,62 Eur.

Iš VMI prie FM turto arešto akto matyti, kad 2015-10-06 patvirtintas turto arešto aktas, kuriuo buvo areštuotas UAB „K.“ priklausantis turtas. Arešto mastas – 16483,41 Eur (b. l. 26-28).

2015-10-20 VMI prie FM viršininko sprendimu nutarta išieškoti iš mokesčių mokėtojo UAB „K.“ turto mokestinę nepriemoką 16483,41 Eur sumai (b. l. 29).

Iš 2015-11-25 VĮ Registrų centras duomenų bazės išrašo matyti, kad UAB „K.“ neturi jokio turto (b. l. 31).

Iš 2014-05-30 distribucijos sutarties Nr. 2014/6 matyti, kad UAB „I. C. L.“, atstovaujama direktoriaus A. I. (toliau – tiekėjas), ir UAB „K.“, atstovaujama direktoriaus Ž. B. (toliau – distributorius) sudarė distribucijos sutartį, kuria distributorius įsipareigojo užsiimti tiekėjo tiekiamų transporto priemonių ir jų atsarginių dalių, priedų, alyvų ir tepalų bei serviso įrangos (toliau – prekės) didmenine ir mažmenine prekyba tiekėjo vardu ir parduoti jas galutiniam vartotojui E. S. šalyse ir už jos ribų, o tiekėjas įsipareigoja pristatyti prekes distributoriui bei atlikti kt. su prekių paskirstymu susijusius darbus (b. l. 92-99). 2015-07-07 susitarimu 2014-05-30 distribucijos sutartis nutraukta pagal sutarties 9.4, 9.5 punktus. Sutarties 9.4 punkte numatyta, kad tiekėjas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį nesilaikydamas jokio įspėjimo termino, jeigu distributorius padarė esminį sutarties pažeidimą (b. l. 102-103).

Iš 2015-07-22, 2015-07-23 pranešimų matyti, kad UAB „K.“ kreipėsi į UAB „I. C. L.“ su pasiūlymu taikiai spręsti tarp UAB „K.“ ir UAB „I. C. L.“ susidariusį ginčą dėl distribucijos sutarties nutraukimo (b. l. 104-106).

Išanalizavęs ir įvertinęs įrodymų visumą, teismas pripažįsta esant įrodyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas Ž. B., būdamas įmonės vadovu, t. y. atskaitingu asmeniu, organizuodamas ir vykdydamas atsiskaitymus su kreditoriais, nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnyje numatytos atsiskaitymo su valstybe eiliškumo tvarkos. CK 6.930¹ straipsnis reglamentuoja skolininko – fizinio ar juridinio asmens, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, atsiskaitymų eiliškumą. CK 6.930¹ straipsnio1 dalies 3 punkte imperatyviai numatyta, kad kai juridinis asmuo neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, trečiąja eile atsiskaitoma pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus, tačiau Ž. B. įmonė, nesilaikydama CK 6.930¹ straipsnio nuostatų, vykdė atsiskaitymus grynaisiais ir negrynaisiais pinigais su kitais kreditoriais. Ištirtų įrodymų pagrindu nustatyta, kad UAB „K.“, turėdama įsiskolinimą valstybės biudžetui, UAB „K.“ ir UAB „I. C. L.“ tarpusavio skolas dengė užskaitymo būdu, sudarant tarpusavio atsikaitymų suderinamumo aktus, dėl to gautos pajamos už perparduotas prekes buvo pervedamos į UAB „I. C. L.“ sąskaitą ir taip dengiamas kreditinis įsiskolinimas, išskiriant vieną kreditorių, be to, buvo vykdomi atsiskaitymai ir su kitais kreditoriais (mokama už advokato paslaugas, už kurą). Ta aplinkybė, jog 2015-07-07 UAB „I. C. L.“ nutraukus su UAB „K.“ 2014-05-30 sudarytą distribucijos sutartį, visa įmonės veikla sustojo, savaime nešalina Ž. B. atsakomybės pagal ATPK 50⁶ straipsnio l dalį. Ž. B. iš esmės pripažino atlikęs jam inkriminuojamus veiksmus, kurie sudaro objektyviuosius administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, tačiau mano, kad už tokius veiksmus neturėtų būti traukiamas administracinėn atsakomybėn, nes gelbėjo bendrovę nuo susidariusios sudėtingos finansinės situacijos, t. y. veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis. Tačiau kaip jau minėta, CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kurios privaloma laikytis visiems. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kada šių nuostatų būtų galima nepaisyti. Priešingai, ši teisės norma ir yra skirta būtent tokiai situacijai, kai bendrovėje yra susidariusi sudėtinga finansinė padėtis („fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti“) ir trūksta lėšų atsiskaityti su visais kreditoriai – ši teisės norma kaip tik reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais, negalint vienu metu patenkinti visų kreditorių reikalavimų. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad bendrovės atskaitingas asmuo per laikotarpį nuo 2015-06-01 iki 2015-08-31 išleido apie 30000 Eur užskaitos būdu, advokato paslaugoms, kurui (b. l. 40-59), tuo pažeisdamas kreditoriaus – valstybės, atstovaujamos VMI, teises.

Be to, surinkti byloje duomenys patvirtina ir tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas Ž. B., būdamas įmonės vadovu, t. y. atskaitingu asmeniu, žinodamas, kad UAB „K.“ negali ir negalės atsiskaityti su kreditoriais, neatliko įmonės vadovo pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Vadinasi, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo esant dviem sąlygoms: 1) kai įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir 2) šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Bylos duomenys patvirtina, jog UAB „K.“ yra VMI prie FM skolininkė jau nuo 2015-03-30. Tai liudija bendrovės atžvilgiu taikyti priverstinio išieškojimo veiksmai (b. l. 10-30). VMI prie FM Mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis, įmonės mokestinė nepriemoka 2015-10-05 sudarė 16483,41 Eur. Iš finansinių ataskaitų už 2014 m., 2015 m. pirmojo ketvirčio laikotarpius matyti, kad UAB „K.“ įsiskolinimas buvo didesnis nei pusė į įmonės balansą įrašyto turto vertės ir bendrovė dirbo nuostolingai (b. l. 34), tai atitinka Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnyje 2 dalyje numatytą įmonės nemokumo sąvoką. Nesikreipdamas dėl bankroto bylos iškėlimo, Ž. B. tęsė neteisėtus veiksmus (neveikimą) iki 2015 m. spalio mėn., kai UAB „K.“ buvo iškelta bankroto byla pagal suinteresuotos institucijos pareiškimą. Administracinėn atsakomybėn traukiamas Ž. B. patvirtino, kad 2015-07-07 UAB „I. C. L.“ nutraukus su UAB „K.“ distribucijos sutartį, nutrūko ir distribucijos sutarties pagrindu visa UAB „K.“ veikla. Akivaizdu, kad šis 2015-07-07 sprendimas atsiliepė UAB „K.“ finansinei padėčiai, mokestinės nepriemokos padidėjimui, tačiau esant tokiai situacijai, bendrovės vadovas privalėjo įsigilinti į bendrovės finansinę padėtį, įvertinti galimybes likviduoti įmonės skolas ar imtis neatidėliotinų veiksmų, kad būtų apsaugotos įmonės kreditorių teisės, tačiau, kaip matyti, Ž. B. jokių veiksmų nesiėmė. Beje, Ž. B. teismo posėdžio metu tvirtino, kad tik distribucijos sutarties pagrindu įmonės veikla buvo sėkminga, todėl įmonės vadovo veiksmai (neveikimas) po minėtos sutarties nutraukimo neatitinka įmonės vadovui keliamų reikalavimų. Pažymėtina, jog UAB „K.“, už 2014 m. teikdama VĮ Registrų centrui balansą, nurodė, kad įmonės turtas sudaro 174542 Lt (kas šiuo metu atitinka 50550,86 Eur), tuo tarpu mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 476390 Lt (kas šiuo metu atitinka 137972 Eur), t. y. buvo akivaizdu, jog įmonės įsiskolinimas buvo didesnis nei pusė į įmonės balansą įrašyto turto jau 2014 m. Tokie duomenys dėl įsiskolinimų Ž. B. buvo gerai žinomi, apklausiamas teismo posėdyje pastarasis neneigė, jog buvo susipažinęs su šiais duomenimis, nurodė tikėjęsis, jog įmonė praėjus tam tikram laikotarpiui pradės veikti pelningai, tai rodo, jog įmonės vadovas, matydamas, kad įmonė dirba nuostolingai, ypač po minėtos distribucijos nutraukimo, ignoravo esamą situaciją, nesiėmė jokių veiksmų ir nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Pažymėtina ir tai, jog 2015-10-06 turto arešto akto pagrindu buvo areštuotas įmonės turtas, 2015-01-30, 2015-06-18, 2015-06-30, 2015-07-21, 2015-07-31, 2015-08-19, 2015-09-29 priimti nurodymai nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitų (b. l. 10-30), 2015-11-25 VĮ Registrų centras duomenų bazės išrašas patvirtina, jog įmonė neturėjo nei piniginių lėšų, nei registruotino kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, jos vardu neįregistruotos jokios transporto priemonės (b. l. 31). Tokios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog UAB „K.“ 2014 m. buvo nemoki, kas yra konstatuota ir įsiteisėjusioje Klaipėdos apygardos teismo 2015-11-16 nutartyje, kuria UAB „K.“ iškelta bankroto byla (b. l. 113). Iš 2016-03-29 Klaipėdos apygardos teismo nutarties matyti, jog situacija dėl UAB „K.“ įsiskolinimų išliko nepakitusi, įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto (b. l. 115). Tokiu būdu aptartų įrodymų visuma leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad Ž. B. pažeidė kreditoriaus – valstybės, atstovaujamos VMI, teises. Tokie administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmai atitinka ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtį. Todėl asmeniui skirtina administracinė nuobauda.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda taikant ATPK 30¹ straipsnį gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Atsižvelgdamas į šioje byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir pažeidėjui skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali. Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį, į pažeidėjo asmenybę – jis nebaustas administracine tvarka už tokio pobūdžio pažeidimus, šiuo metu nedirba, turi šeimą, į jo atsakomybę lengvinančių ir į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismo nuomone, net ir minimalios ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos nuobaudos skyrimas Ž. B. prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams. Vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, teismas sprendžia, jog administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje, bus pasiekti pažeidėjui pritaikius ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir paskyrus mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsniu, 30¹ straipsniu, 30² straipsniu, 50⁶ straipsnio 1 dalimi, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 302⁴ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, teismas

nutaria:

Ž. B. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50⁶ straipsnio 1 dalyje, padarymą, taikant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnio nuostatas, skirti administracinę nuobaudą – 700 Eur (septynių šimtų eurų) baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant bylos numerį A2.2.-189-972/2016 ir įmokos kodą 1001.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.