Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Kupiškio rajono apylinkės teismo teisėja Irena Pocevičienė, sekretoriaujant Vidai Suslikienei, dalyvaujant:prokurorui Gediminui Stočkui, gynėjui advokatui Kastyčiui Paspirgėliui,

nukentėjusiesiems V. K., L. S., S. G. viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini) k., deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), bedarbis, teistas: 1) 2003-09-15 Kupiškio rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 4 d., 284 str. 1 d. 7 MGL – 875 Lt bauda; 2) 2004-11-04 Panevėžio miesto apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 4 d. 30 parų arešto; 3) 2005-02-17 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo, pagal LR BK 178 str. 1 d. 1 m. laisvės atėmimo, pritaikius BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 m.; 4) 2007-01-11 Kupiškio rajono apylinkės teismo pagal LR BK 22 str. 1 d., 187 str. 2 d., 187 str. 2 d., 1 m. 3 mėn. laisvės atėmimo, bausmė subendrinta su 2005-02-17 Vilniaus m. apylinkės teismo nuosprendžiu ir paskirta galutinė bausmė 2 m. 7 mėn. laisvės atėmimo ir 7 MGL – 875 Lt bauda; 5) 2007-05-16 Kupiškio rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d. 9 mėn. laisvės atėmimo, bausmė subendrinta su ankstesniais nuosprendžiais ir paskirta galutinė bausmė 2 m. 3 mėn. laisvės atėmimo ir 7 MGL – 875 Lt bauda; 6) 2010-03-05 Kupiškio rajono apylinkės teismo pagal LR BK 180 str. 1 d. 1 m. 8 mėn. laisvės atėmimo, 2012-02-10 bausmę atliko, teistumai neišnykę,

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 165 str. 1 d. 286 str., 290 str., padarymu

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis R. S. 2012 m lapkričio 4 dieną apie 19 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, V. K. priklausančio namo kambaryje, vartojo necenzūrinius žodžius, garbę ir orumą žeminančius žodžius savo pareigas einančių Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kupiškio rajono policijos komisariato policijos pareigūnų L. S. ir S. G. atžvilgiu, tuo juos įžeidė, sulaikomas stumdė policijos pareigūnus, du kartus spyrė policijos pareigūnui S. G. į dešinės kojos šlaunį, du kartus spyrė policijos pareigūnui L. S. į pilvo sritį ir vieną kartą į dešinės rankos plaštaką, tuo jiems sukeldamas fizinį skausmą, vežamas į policijos komisariatą tarnybiniame automobilyje, Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kupiškio rajono policijos komisariato, esančio Kupiškis, Gedimino g. 54, kieme ir policijos komisariate, grasino fiziniu susidorojimu policijos pareigūnams L. S. ir S. G., tokiais savo veiksmais, įžeidė ir panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino savo pareigas einantiems valstybės tarnautojams.

Taip pat R. S. yra kaltinamas, tuo, kad jis 2012 m lapkričio 4 dieną, apie 18 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, neteisėtai, prieš savininkės valią, išėmęs verandos durų lentelę, pro duris, įeidamas į gyvenamąjį namą, tyčia atvirai, įsibrovė į V. K. priklausantį gyvenamąjį namą, tuo pažeidė asmens būsto neliečiamybę.

Kaltinamasis R. S. kaltu prisipažino. Paaiškino, jog K. K. yra jo sugyventinė. Su ja gyveno jos motinai priklausančiame gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini). Š.m. lapkričio 4 d. jis telefonu susirašinėjo su K. K. ir nutarė pas ją nuvažiuoti. Apie 17:30 val. atvyko į (duomenys neskelbtini), eidamas nusipirko alaus ir nuėjo pas K. K. ir jos motiną. Su K. bendravo normaliai, tačiau ji pasakė, jog jos motina jo gyventi savo namuose nebepriims. Tada jis bandė V. K. atsiprašyti, paskambino savo motinai, kurios prašė, kad ši pasikalbėtų su K. K., V. K.. V. K. buvo ant jo supykusi, nes jis prieš keletą dienų buvo iškvietęs policijos pareigūnus dėl girtavimo jos namuose ir vaiko nepriežiūros. V. K. atsisakė kalbėti su jo motina ir pasakė, kad jo gyventi nebepriims. Tada jis išėjo, tačiau po kiek laiko grįžo ir priėjęs prie lango, prašėsi įleidžiamas į namą, norėjo susitaikyti ir atsiprašyti V. K., tačiau V. K. atsisakė jį įleisti. Tada į V. K. namą jis pateko išėmęs namo verandos durų lentelę. Ar iš V. K. namų jis išregistruotas, jis nežino, iš šių namų iškeldinimas jis nebuvo, šiuose namuose dar yra jo daiktų. Jis neseniai buvo teisiamas dėl smurtavimo prieš K. K., tačiau po teismo jis normaliai bendravo su V. K. ir K. K. ir tik maždaug savaitę jis V. K. namuose nebegyveno. Patekęs į namą iš pradžių įėjo į kambarį, o paskui įėjo į virtuvę. Tada K. K. išėjo iš namų ir grįžo su policijos pareigūnais. Jis supranta, kad į V. K. namą jis pateko prieš jos valią. Atvykusius policijos pareigūnus jis vadino įžeidžiamais žodžiais, jam dėjo antrankius, jis pareigūnams priešinosi, tada jam surišo kojas, gali būti, kad jis vienam pareigūnui 2 kartus įspyrė į koją, kitam 2 kartus įspyrė į pilvą. Buvo neblaivus ir labai susinervinęs, todėl neatsimeta, kuriose vietose policijos pareigūnų atžvilgiu vartojo įžeidžiančius žodžius. Gailisi, kad konfliktavo su pareigūnais, jis policijos pareigūnų atsiprašė.

Dėl pasipriešinimo policijos pareigūnams ir jų įžeidimo.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta šiais įrodymais:

Nukentėjusioji V. K. parodė, jog dukra K. K. jos namuose (duomenys neskelbtini). gyveno su R. S.. Iki šio įvykio maždaug dvi savaites R. S. jos namuose nebegyveno, buvo pasiėmęs kai kuriuos savo daiktus. Po dukters sumušimo ji R. S. iš savo namų išregistravo. Š.m. lapkričio 4d., apie 18 val. sekmadienį, parėję iš pirties, užsirakino namo duris. Tada K. paskambino R. S. pasakė, kad sėdi ant laitų ir prašė jį įleisti vidun. Dukra pasakė, kad neleis, nes bijo. Tada R. S. beldė į jos langą ir sakė, kad jos atsiprašys. Ji atsisakė R. S. įsileisti, liepė jam eiti nuo namo, sakė, kad jei R. S. nenueis, ji iškvies policiją. R. S. nuėjo tolyn nuo namo, tačiau maždaug po pusvalandžio sugrįžo, įlindo į namą ir taip juos visus išgąsdino. Namo koridoriuje nėra elektros, todėl kambaryje buvusi jos dukra labai išsigando. R. S. įpuolęs į kambarį, sugriebė ją, nukentėjusiąją, o dukra tuo metu spėjo pabėgti ir paskambinti į policijos komisariatą. Iki atvykstant policijos pareigūnams R. S. buvo ramus, jie ramiai kalbėjosi virtuvėje. R. S. prašė jos, kad ji leistų jam toliau gyventi pas jos dukrą. Policijos pareigūnai atvyko po 20 min. Tada R. S. tapo agresyvus policijos pareigūnų atžvilgiu. O kai dukra K. pasakė, kad ji rašys pareiškimą, jis tapo dar agresyvesnis. Pradėjo koneveikti policijos pareigūnus ir ją, nukentėjusiąją, spjaudėsi, grasino padegti namus, puolė ant policijos pareigūnų, kurie atvykę norėjo R. S. gražiai išvesti. R. S. jos virtuvėje pradėjo spardyti pareigūnus ir viską aplink. Policijos pareigūnai negalėjo R. S. išsivesti, todėl surišo jam kojas. R. S. pareigūnus įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais.

Nukentėjusysis L. S. parodė, kad 2012-11-04 dirbo su patrulių būrio vyr. patruliu S. G. ir pagal gautą pranešimą abu nuvyko į (duomenys neskelbtini), pas V. K., kuri nurodė, kad į jos namą pateko nepageidautinas asmuo. Nuvykę pas V. K.. rado nukentėjusią ir R. S., kuris sėdėjo ant sofos ir buvo ramus. Tada į namus grįžo K. K.. R. S. ir K. K. pradėjo aiškintis santykius. Jie, policijos pareigūnai, bandė raminti R. S., tačiau kai nukentėjusioji pasakė, kad rašys pareiškimą, R. S. suagresyvėjo. Jie su S. G. norėjo išvesti R. S. iš V. K. namų. R. S. juos, policijos pareigūnus, vadino necenzūriniais žodžiais, vedamas į automobilį stumdėsi, traukė rankas, todėl teko grumtis. Tik pargriovus R. S. pavyko uždėti jam antrankius. Uždėjus antrankius R. S. jam, liudytojui, spyrė į pilvą 2 kartus ir vieną kartą į dešinės rankos plaštaką, o S. G. - į koją. Tada surišo R. S. kojas. Surišus kojas R. S. liovėsi priešintis, tačiau nesiliovė jų, policijos pareigūnų, įžeidinėti, grasino jam, liudytojui, susidorojimu, žadėjo sutikęs gatvėje liudytoją perlaužti. Atvykus operatyvinei grupei R. S. buvo išvežtas į policijos komisariatą. R. S. vežamas policijos automobilyje toliau įžeidinėjo jį bei jo kolegą S. G.. Policijos komisariato budėtojų dalyje buvo nurimęs, tačiau patalpintas į sulaikymo kamerą, toliau juos įžeidinėjo.

Nukentėjusysis S. G. parodė, kad 2012-11-04 dirbdami kartu su Kupiškio rajono policijos komisariato patruliu L. S. gavo nurodymą nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini), iš kur buvo gautas telefoninis moters pranešimas, kad į namus įsibrovė nepageidautinas asmuo. Nuvykus nurodytu adresu gyvenamojo namo virtuvėje buvo rasta V. K. ir R. S.. Jie abu bendravo, ir R. S. dar nebuvo įžūlus. Kai nukentėjusioji pasakė, kad dėl jo įsibrovimo ir vaiko išgąsdinimo rašys pareiškimą R. S. pradėjo šeimininkę ir juos, policijos pareigūnus, koneveikti necenzūriniais žodžiais. Kai R. S. buvo nurodyta eiti į tarnybinį automobilį, R. S. pradėjo stumdytis, priešintis, todėl buvo pargriautas ir uždėti antrankiai. Pargriautas R. S. pradėjo spardytis. Jam R. S. įspyrė 2 kartus į koją, o kolegai - į pilvą. R. S. gulėdamas spardė ne tik juos, policijos pareigūnus, bet ir aplink buvusius daiktus, todėl jie R. S. surišo kojas. R. S. buvo patalpintas į tarnybinį automobilį, tačiau nenusiramino, toliau juos įžeidinėjo, grasino susidorojimu, tiek automobilyje, tiek policijos komisariate. Policijos komisariate R. S. buvo nustatytas neblaivumas.

Liudytoja K. K. parodė, kad ji su sugyventiniu R. S. gyveno jos mamai priklausančiame bute. Jau 2 savaitės R. S. su ja nebegyvena, iš motinos namų yra pasiėmęs didžiąją dalį savo daiktų. Likusius daiktus ji R. S. žadėjo pati nuvežti. R. S. buvo pasakyta, kad į jos motinos namus jis negali atvykti, tačiau š.m. lapkričio 4 d. apie 18 val. jis pasirodė jų kieme. R. S. ėjo aplink namo langus, prašė įleisti. Atsisakius jį įleisti, R. S. pasišalino, bet už valandos ar pusantros per namo verandą, išlaužęs lango stikliuką, atsirakino duris ir pateko į namo vidų. Taip patekęs į namą jis išgąsdino jos motiną, ją ir jos vaiką. Įėjęs jis iš karto ėjo apkabinti jos mamos, tačiau jos nežinojo ką R. S. rengiasi daryti, todėl ji nubėgusi pas kaimynus iškvietė policijos pareigūnus. Į namus sugrįžo po motinos skambučio, kai buvo atvykę pareigūnai. Iš tiesų R. S. jos motinos namuose visiškai negyvena apie savaitę laiko, tačiau jo gyvenimas iki tol nelaikytinas, kad jis motinos namuose gyveno, nes grįždavo tik nakvoti, kaip į viešbutį, nors ji po įvykusio teismo R. S. davė šansą pasitaisyti. Tačiau R. S. išvadų nepadarė, tik pakeitė savo elgesio taktiką jos atžvilgiu – prieš ją nebenaudojo fizinio smurto, tačiau pradėjo naudoti psichologinį smurtą, todėl ji liepė R. S. išsikraustyti.

2012-11-04 Kupiškio raj. PK VPS OVG specialistės O. T. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad 2012-11-04 apie 19 val. 45 min. (duomenys neskelbtini), V. K. priklausančiame name, buvęs dukros K. K. sugyventinis R. S., pasipriešino policijos pareigūnams – Panevėžio apskr. VPK Kupiškio raj. PK VPS PB vyr. patruliui S. G. ir patruliui L. S. koja spyrė du kartus į pilvo sritį ir vieną kartą į ranką, įžeidinėjo juos necenzūriniais žodžiais, grasino su jais susidoroti (b.l. 3)

2012-11-05 Asmens apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad 6:30 val.-6:42 val. apžiūrėjus policijos patrulį L. S. matyti, jog jam ant dešinės rankos plaštakos matosi raudonos spalvos įdrėskimo žymės ties pirmu ir antru pirštu, ties nykščio sulenkimu odos nubrozdinimai (b.l. 12).

Blaivumo testo šaknele, iš kurios matyti, jog R. S. 2012-11-04 20:45 išpučiamame ore nustatyta 2.13 promilės etilo alkoholio koncentracija (b.l. 26).

Teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma neginčytinai įrodyta, kad kaltinamasis R. S. vartojo necenzūrinius garbę ir orumą žeminančius žodžius savo pareigas einančių Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kupiškio rajono policijos komisariato policijos pareigūnų L. S. ir S. G. atžvilgiu, tuo juos įžeidė, elgėsi įžūliai, nevykdė policijos pareigūnų reikalavimų, sulaikomas stumdė policijos pareigūnus, du kartus spyrė policijos pareigūnui S. G. į dešinės kojos šlaunį, du kartus spyrė policijos pareigūnui L. S. į pilvo sritį ir vieną kartą į dešinės rankos plaštaką, tuo jiems sukeldamas fizinį skausmą, grasino susidorojimu, todėl R. S. veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 286 str. ir BK 290 str. Visi kaltinamojo veiksmai (taip nurodyta ir kaltinime) padaryti tuo pačiu laiku, esant vieningai jo tyčiai, t.y., tais pačiais tęstiniais veiksmais (V. K. namuose ir policijos automobilyje, policijos komisariate) pasipriešinant policijos pareigūnams, panaudojant prieš juos smurtą ir grasinant su jais susidoroti ir tuo pačiu metu policijos pareigūnus, atliekančius viešojo administravimo funkcijas, įžeidinėjant, todėl kaltinamojo padarytos veikos sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį.

Dėl neteisėto asmens būsto neliečiamumo pažeidimo

V. K. protokole-pareiškime nurodė, jog 2012-11-04 apie 18 val., dukros K. K. buvęs sugyventinis R. S., išėmęs verandos durų lentelę, įėjo į namo vidų, išgąsdindamas ją ir jos dukrą. Jis jos namuose nepageidaujamas, todėl neleidusi jam įeiti į vidų (b.l.4).

Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, jog įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Sodyboje yra gyvenamasis namas. Pietrytinėje pusėje yra veranda, kurios durys medinės, jose nėra stiklų, tos vietos užkaltos kartonu. (b.l. 6-7).

Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini)nuosavybės teisėmis priklauso V. K. (b.l.21-23).

Nors nukentėjusioji V. K. nurodė, kad ji iš savo namų R. S. išregistravo, tačiau iš asmens duomenų matyti, kad 2012-11-04 20:09 val. R. S. gyvenamoji vieta nuo 2012-09-06 deklaruota (duomenys neskelbtini) (b.l.32).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 165 str. dispozicijoje numatyta, kad neteisėtas asmens būsto neliečiamumo pažeidimas yra tada, kai asmuo neteisėtai slapta ar atvirai, panaudodamas apgaulę ar smurtą arba kitokiu būdu prieš savininko ar jo įgaliotų asmenų valią, įsibrovė į kito žmogaus gyvenamąjį namą, butą ar kitą gyvenamąją patalpą arba jos priklausinius, įskaitant saugomą būsto teritoriją. Kaip matyti iš R. S. asmens duomenų (b.l.32), jis pateko į būstą, kuriame yra jo gyvenamoji vieta. Todėl nors R. S. į V. K. gyvenamąjį namo pateko prieš šio būsto savininkės, su kuria buvo konfliktiniuose santykiuose, valią, tačiau jo patekimas į šį būstą nelaikytinas neteisėtu, nes jis iš šio būsto nebuvo iškeldintas, jame laikė savo daiktus. Be to, neteisėtas asmens būsto neliečiamumo pažeidimas yra padaromas tik tiesiogine tyčia, t.y., kai kaltininkas suvokia, kad neturi teisėto pagrindo patekti į būstą, tačiau nori taip veikti. Kaip matyti iš kaltinamojo R. S., nukentėjusiosios V. K., liudytojos K. K. parodymų, kaltinamasis neturėjo tyčios pažeisti V. K. būsto neliečiamumo, o norėjo patekti į būstą, kuriame jis turi teisę gyventi ir susitaikyti su būsto savininke. Todėl kaltinamasis R. S. dėl šios veikos išteisintinas, nesant jo veikoje visų būtinų nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 165 str. 1 d., požymių.

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamojo R. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad iš esmės kaltę pripažįsta visiškai, gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), sunkinanti aplinkybė yra tai, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir ši aplinkybė turėjo įtakos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Teismas, skirdamas kaltinamajam R. S. bausmes dėl nusikalstamų veikų padarymo atsižvelgia į jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį: padaryti du nesunkūs tyčiniai nusikaltimai (BK 11 str. 3 d.), kurie sudaro idealiąją sutaptį, šia veika pasikėsinta į valstybės tarnautojų ir viešojo administravimo subjektų veiklą, šių asmenų fizinę sveikatą bei profesinį orumą, veikų intensyvumą, pasipriešinimo pobūdį bei padarytus sužalojimus. Taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę – jis 6 kartus teistas, nusikalstamas veikas įvykdė neišnykus ankstesniam teistumui, kas rodo, jog jis nekeičia savo gyvenimo būdo, nedaro išvadų ir toliau pažeidinėja įstatymus. Taip pat atsižvelgiama į tai, kad yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, ir viena – sunkinanti. R. S. praeityje teistas už tyčinius nusikaltimus, teistumai neišnykę, todėl jis laikytinas recidyvistu (BK 27 str.1d.) ir jam už padarytas nusikalstamas veikas skirtinos laisvės atėmimo bausmės (BK 54 str.1d.), numatytos BK 286 str., BK 290 str. sankcijose. Bausmių dydis nustatytinas sankcijų ribose, žemiau šių bausmių vidurkio. Paskirtos bausmės, atsižvelgiant į tai, kad nusikalstamos veikos viena kitos atžvilgiu sudaro idealiąją sutaptį bendrintinos bausmių apėmimo būdu (BK 63 str. 2 d. ir 5 d. 1 p.). Į bausmės laiką įskaitytinas laikinas sulaikymas nuo 2012 m. spalio 4 d. val. iki 2012 m. spalio 6 d. (dvi paros).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-303 str., 432 str., teismas

nusprendžia:

- pagal Lietuvos Respublikos BK 286 str. ir paskirti 1 metų ir 2 mėn. (vienerių metų ir dviejų mėnesių) laisvės atėmimo bausmę;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 290 str. ir paskirti 9 mėn. (devynių mėnesių) laisvės atėmimo bausmę.

Remiantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 2 d. ir 5 d. 1 p., bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, galutinai R. S. paskirti 1 metų ir 2 mėn. (vienerių metų dviejų mėnesių) laisvės atėmimo bausmę. Į bausmės laiką įskaityti laikiną sulaikymą nuo 2012-11-04 iki 2012-11-06 (dvi paras). Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo pradėjimo vykdyti nuosprendį dienos.

R. S. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 165 str. 1 d., nenustačius jo veikoje nusikalstamos veikos požymių.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo R. S. paskirti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.