- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-09-03
- Bylos Nr.
- A-525-844-09
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimė Baltrūnaitė (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pran.), Dainius Raižys
- Pareiškėjas
- A. S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Tauragės apskrities viršininko administracijos
- Trečiasis asmuo
- Tauragės apskrities viršininko administracijai, A. B., S. D.
- Kategorijos
- 15.2.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 15.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 15.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Dainiaus Raižio,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Tauragės apskrities viršininko administracijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Tauragės apskrities viršininko administracijai, A. B. ir S. D. dėl žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas A. S. skundu (b.l. 4 – 5), kurį patikslino (b.l. 24 – 26, 99 – 102), kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities viršininko administracijos (toliau – ir Administracija) 500 000 Lt turtinės ir neturtinės žalos atlyginimui pareiškėjo naudai.
Nurodė, kad dienraštyje „Lietuvos žinios“ ir laikraštyje „Tauragės kurjeris“ buvo išspausdintas atviras laiškas, adresuotas Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkui, Ministrui Pirmininkui, Vidaus reikalų ministrui, kurį pasirašė A. B. ir S. D. Šiuo laišku išplatinta tikrovės neatitinkanti informacija, taip pažeminant jo garbę ir orumą. Nurodė, jog šią aplinkybę konstatavo ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. vasario 22 d. nutartyje, išnagrinėjęs kasacinį skundą civilinėje byloje dėl garbės ir orumą žeminančių žinių paneigimo, neturtinės žalos priteisimo. A. B. Klaipėdos apygardos vyriausiajam prokurorui pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją, žeminančią garbę ir orumą. Remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.137 straipsnio 2, 3 dalimis, 6.263 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 4 straipsniu, pabrėžė, jog tokiu raštu, kuriame išdėstytos tikrovės neatitinkančios žinios, pažeidžiančios asmens garbę ir orumą, pažeistos minėtų teisės aktų nuostatos. Dėl garbę ir orumą žeminančių žinių paskleidimo patyrė labai stiprius dvasinius išgyvenimus, nepatogumus (ilgą laiką savo pažeistas teises gynė teismuose), dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją (spaudoje ir laišku buvo aiškiai ir nedviprasmiškai apibūdintas kaip neigiama asmenybė), patyrė ilgalaikį pažeminimą ir reputacijos pablogėjimą (naudojantis spauda ne kartą buvo spausdinama tikrovės neatitinkanti informacija), bendravimo galimybių sumažėjimą (dėl neigiamo įvertinimo spaudoje kiti asmenys vengė bendrauti). Dėl tokių veiksmų be jokio teisinio pagrindo buvo perkeltas į valstybės tarnybos rezervą.
Atsiliepimas
Atsakovas Administracija atsiliepimais į skundą (b.l. 49 – 51, 55 – 57, 120) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodė, kad Tauragės apskrities viršininko kreipimasis į Klaipėdos apygardos vyriausiąjį prokurorą 2002 m. kovo 6 d. raštu Nr. 235 „Dėl asmens garbės ir orumo žeminimo“ nelaikytinas veiksmu viešojo administravimo srityje. Nėra įrodymų, kad minėtame rašte išdėstyti teiginiai yra melagingi, kad apskrities viršininkas piktnaudžiavo savo teisėmis, taip pat jie nėra išdėstyti nepadoria forma, todėl minėtas kreipimasis į prokuratūrą laikytinas teisėtu. 2002 m. kovo 6 d. galiojęs Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 39 straipsnis nustatė kitokią neturtinės žalos atlyginimo tvarką ir žalos dydį. Neturtinė žala buvo atlyginama tik esant turtinei žalai, tokia praktiką formavo ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (byla Nr. A4-1083/2001). Pareiškėjas nepagrįstai remiasi Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. rugsėjo 14 d. sprendimu ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 22 d. nutartimi, nes tokie procesiniai dokumentai yra vėlesni nei Tauragės apskrities viršininko 2002 m. kovo 6 d. raštas Nr. 235 ir nesusiję su kreipimosi į Klaipėdos apygardos vyriausiąjį prokurorą. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas nepriskiria administracinių teismų kompetencijai nagrinėti bylų dėl asmens garbės ir orumo gynimo, todėl negali būti taikomos CK 2.24 straipsnio 1 dalies nuostatos ginant pažemintą garbę ir orumą. Atsižvelgdamas į CK 1.125 straipsnio 8 dalį, pabrėžė, kad ieškinio senaties terminas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra pasibaigęs, todėl šioje byloje turi būti taikomas. Taip pat nurodė, jog neaiškiai suformuluoti skundo pagrindas ir dalykas, nenurodyta, kokiais veiksmais pareiškėjui padaryta žala.
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2007 m. birželio 5 d. sprendimu (b.l. 137 – 140) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą (b.l. 143 – 146), kuriuo prašė Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. birželio 5 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – patenkinti jo skundą.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. balandžio 10 d. nutartimi (b.l. 163 – 165) apeliacinį skundą patenkino iš dalies, panaikino Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimą ir bylą perdavė iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl pirmosios pareiškėjo reikalavimo dalies – žalos, pareiškėjo tvirtinimu, padarytos spaudos leidiniuose išplatinant atvirą laišką, atlyginimo, teisėtumo, tačiau nepasisakė, ar juo padaryta žala pareiškėjui, o jeigu ji padaryta – ar yra įstatyminės sąlygos jos atlyginimui. Konstatavo, jog, kadangi neišaiškintos visos bylai reikšmingos aplinkybės, teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
III.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2008 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu (b.l. 177 – 179) skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 straipsnio 1 dalimi, nurodė, jog tiek sistemiškai, tiek teleologiškai aiškinant neturtinės žalos, padarytos dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų reglamentavimą, darytina išvada, kad neturtinė žala, padaryta dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų (aktų), atlyginama tik tuomet, kai ji padaroma: 1) įgyvendinant įstatymus ir kitus norminius aktus; 2) priimant administracinius sprendimus; 3) teikiant administracines paslaugas; 4) administruojant teikiamas viešąsias paslaugas ar 5) atliekant viešojo administravimo subjekto vidaus administravimą. Kitaip tariant, žala, padaryta dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų neteisėtų veiksmų (aktų), atlyginama tik tuomet, kai ji padaroma: 1) administracinio reglamentavimo srityje; 2) vidaus administravimo ar 3) viešųjų paslaugų teikimo ir jų administravimo srityje. Atsižvelgė į CK 6.271 straipsnio 1 dalį, 6.249 straipsnio 1 bei 4 dalis ir nurodė, kad būtinoji tam tikrų išlaidų pripažinimo atlygintina žala sąlyga yra pareigūnų veiksmų neteisėtumo faktas, o neteisėtais valstybės institucijų ir pareigūnų aktais laikoma šių subjektų neteisėta veika – jei jie neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Teisinių santykių dalyviai, net ir būdami viešojo administravimo subjektais, gali veikti privatinės teisės srityje. Pirminė sąlyga galimam žalos atlyginimui laikytina viešosios teisės subjekto, taip pat privataus asmens, atliekančio valdžios funkcijas, aktų neteisėtumas viešojo administravimo srityje. Tuo atveju, jeigu valstybės ar savivaldybės institucijos, įstaigos, tarnybos, tarnautojai veikia kaip privatūs asmenys, galimas neturtinės žalos atlyginimas pagal ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punktą teisės normą iš esmės yra paneigiamas pirminėje stadijoje.
Teismas nustatė, jog ieškovai A. S., M. V. ir V. J. civilinio proceso tvarka reiškė ieškinį dėl neatitinkančių tikrovės garbę ir orumą žeminančių žinių 2002 m. vasario 8 d. laikraštyje „Tauragės kurjeris“ atsakovų pasirašytame atvirame laiške, pavadinimu „Dėl šmeižto ir susidorojimo akcijos prieš Tauragės apskrities viršininką A. B.“ paneigimo ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atsakovams A. J., S. K., S. D., J. K., E. V., V. K., B. J., P. P., E. K., V. J., P. J., E. V., J. K., A. M., V. S., R. R., K. J., V. A. M., S. N., V. B., J. J., J. S., J. G., J. J., V. Ž., K. B., V. J. Įsiteisėjusiu 2005 m. rugsėjo 14 d. Klaipėdos apygardos teismo sprendimu pripažinta, kad 2002 m. vasario 2 d. „Lietuvos žinių“ dienraštyje Nr. 27 ir 2002 m. vasario 8 d. laikraštyje „Tauragės kurjeris“ išspausdintame atvirame laiške „Dėl šmeižto ir susidorojimo akcijos prieš Tauragės apskrities viršininką A. B.“ paskleisti duomenys neatitinka tikrovės ir žemina V. J., A. S. ir M. V. garbę ir atsakovai įpareigoti savo lėšomis juos paneigti. Taip pat nustatė, kad 2002 m. kovo 6 d. raštu Nr. 235 tretysis suinteresuotas asmuo, tuo metu būdamas Tauragės apskrities viršininku, kreipėsi į Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiąjį prokurorą, prašydamas užkirsti kelią V. J., A. S. ir M. V. veiklai, žeminančiai jo asmens garbę ir orumą. Atsižvelgdamas į tai, jog trečiųjų suinteresuotų asmenų S. D. ir A. B. veiksmai nebuvo sąlygoti jokiais teisės aktais, skirtais reglamentuoti jų, kaip valdžios institucijų atstovų, įgalinimus, veikos visiškai nesusijusios su jiems pavestomis viešojo administravimo funkcijomis, padarė išvadą, jog jie veikė ne kaip viešojo administravimo subjektai, o kaip privatūs fiziniai asmenys. Kadangi tai suponuoja vienos iš pirminių sąlygų nebuvimą, akivaizdžiai eliminuojančią teisę į neturtinės žalos atlyginimą pagal ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punktą, skundas laikytinas nepagrįstu, todėl netenkintinas.
IV.
Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą (b.l. 182 – 185), kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą patenkinti. Apeliacinis skundas iš dalies grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir skundas pirmosios instancijos teismui, taip pat pateikiami tokie apeliacinio skundo argumentai:
1. Nurodo, jog teismas iš esmės ignoravo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 10 d. nutartį, kadangi, iš naujo nagrinėjant bylą, vėl nebuvo išaiškintos visos bylai reikšmingos aplinkybės.
Atsiliepimas
2. Teismas, priimdamas sprendimą, ignoravo Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2006 m. kovo 6 d. išvadą Nr. 4D-2006/5-273/3D-1027 ir dėl jos nepasisakė. Taip pat nepagrįstai remtasi atsakovo pateiktame atsiliepime į skundą nurodytais argumentais, jog nėra įrodymų, kad Tauragės apskrities viršininko 2002 m. kovo 6 d. rašte Nr. 235 išdėstyti teiginiai yra melagingi.
3. Teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjo prašymą į teismo posėdį kviesti Tauragės apskrities viršininkę I. R., kad teismui būtų paaiškinta, kokiomis aplinkybėmis buvo paruoštas atsiliepimas į patikslintą pareiškėjo skundą, kodėl teismas sąmoningai klaidinamas ir pateikiama tikrovės neatitinkanti informacija.
4. Pirmosios instancijos teismas nevertino visų byloje surinktų įrodymų, dėl jų nepasisakė. Nevertinti pareiškėjo pateikti įrodymai, jog po atviro laiško išplatinimo ir po A. B. oficialaus rašto pareiškėjo atžvilgiu buvo pradėtos įgyvendinti susidorojimo procedūros.
5. Teismas sąmoningai ignoravo faktus, kad dėl neteisėtų ir nusikalstamų Tauragės apskrities valdžios pareigūnų veiksmų jis patyrė didelę moralinę ir materialinę žalą, buvo sužalota jo sveikata. Be to nuo 2002 m. balandžio 1 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo jis negavo atlyginimo.
6. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas turėjo būti skelbiamas 2008 m. rugpjūčio 29 d. 8 val., tačiau jis nurodytu laiku viešai nepaskelbtas. Teismo posėdžio sekretorė pareiškėjui nurodė, jog sprendimas neparašytas, sprendimas jam bus atsiųstas paštu. Vėliau sprendimas jam įteiktas 10 val. pasirašytinai.
7. Teismo sprendimas nemotyvuotas, šališkas ir nepagrįstas. Klaipėdos apygardos administracinis teismas, būdamas šališkas ir visiškai suinteresuotas bylos baigtimi, privalėjo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, bet, pažeisdamas pareiškėjo teises, to nepadarė.
Administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 190) prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
Nurodo, kad su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka, kadangi jis yra nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
V.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalimi, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. To paties straipsnio 4 dalis įtvirtina esminę valstybės prievolės dėl žalos atlyginimo atsiradimo sąlygą, nustatydama, jog valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Pagal to paties straipsnio 2 dalį terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, jog administraciniai teismai nagrinėja administracines bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo.
Įvertinus nurodytas CK bei ABTĮ nuostatas ir remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (byla Nr. A502-1026/2007), pabrėžtina, jog administracinių teismų kompetencijai yra priskirtos bylos dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, padarytos neteisėtais atitinkamų institucijų ar jų atstovų veiksmais viešojo administravimo (valdymo) srityje. Tokiu būdu atsakomybė pagal CK gali atsirasti, kai žala padaroma neteisėtais veiksmais arba neveikimu viešojo administravimo srityje.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalis viešąjį administravimą apibrėžia kaip įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojamą viešojo administravimo subjektų veiklą, skirtą įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimą, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolę, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimą, viešųjų paslaugų teikimo administravimą ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimą.
Darytina išvada, jog, vadovaujantis nurodytu reglamentavimu, valstybė privalėtų atlyginti žalą, atsiradusią dėl jos institucijų ar pareigūnų neteisėtų aktų, veiksmų ar neveikimo, kai jie atlikti viešojo administravimo srityje ir daro įtaką asmenų teisėms.
Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčo raštą ir laišką, su kuriais pareiškėjas sieja savo teisių pažeidimą ir žalos atsiradimą, sprendžia, jog A. B. (tuo metu Tauragės apskrities viršininkas) ir S. D. (tuo metu Tauragės rajono savivaldybės tarybos narys) veiksmai, pasirašant pareiškėjo nurodomą laišką ir raštą, neturėjo viešojo administravimo požymių, t.y. minėti asmenys neįgyvendino įstatymų, neatliko kitų veiksmų, sudarančių viešąjį administravimą. Darytina išvada, jog tokie trečiųjų suinteresuotų asmenų veiksmai nevertinti kaip susiję su viešuoju administravimu ir negali būti pagrindu kilti Administracijos atsakomybei.
Taip pat pažymėtina, jog pagal CK 1.125 straipsnio 8 dalį taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Ieškinio senatį teismas taiko tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja (CK 1.126 str. 2 d.). Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.
Atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (byla Nr. A502-591/2009), darytina išvada, jog ieškinio senaties termino pradžia nagrinėjamu atveju pradedama skaičiuoti nuo to momento, kai pareiškėjas sužinojo apie dokumentus, iš kurių jis kildina savo teisę į žalos atlyginimą, t.y. nuo 2002 metų (b.l. 6). Todėl nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundas negalėjo būti tenkinamas ir dėl to, jog, kreipiantis į teismą, buvo praleistas ieškinio senaties terminas.
Pareiškėjas, pagrįsdamas savo apeliacinį skundą, nurodė pirmosios instancijos teismo padarytus procesinius pažeidimus. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas nepagrįstai nurodo, jog pirmosios instancijos teismas ignoravo ir nevykdė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 10 d. nutarties, todėl tokie argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Taip pat, įvertinus bylos medžiagą, nenustatyta, kad pirmosios instancijos teismo kolegija būtų netinkamai vykdžiusi ABTĮ reikalavimus, nekviesdama liudytojų arba nenusišalindama, todėl tokie apelianto argumentai atmestini. Pareiškėjas nurodė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nebuvo nustatytu laiku paskelbtas, tačiau to nepatvirtina bylos medžiaga (b.l. 176), o pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų dėl tokio procesinio pažeidimo padarymo.
Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad nagrinėjamos bylos dalykas yra civilinė atsakomybė už žalą, padarytą valstybės institucijų ar jų tarnautojų veiksmais, byloje nebuvo keliami reikalavimai, susiję su pareiškėjo statuso valstybės tarnyboje pasikeitimais, todėl visi su tuo susiję pareiškėjo argumentai atmestini.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, įvertinus faktines nagrinėjamos bylos aplinkybes, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės normas, išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria
A. S. apeliacinį skundą atmesti.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.