Utenos apylinkės teismo sprendimas

2013-10-14 · Civilinė byla Nr. 2-516-732/2013

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-10-14
Bylos Nr.
2-516-732/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Liudvikas Myško
Ieškovas
E. K.
Atsakovas
A. M.
Civilinė byla Nr. 2-516-732/2013
2-30-3-00358-2013-0Proces. sprend. kateg.: 44.2.4.2.; 116.5.1(S)MOLĖTŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. spalio 14 d.Molėtai

Molėtų rajono apylinkės teismo teisėjas Liudvikas Myško, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 142 str. ketvirtąja dalimi, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. K. ieškinį atsakovui A. M. dėl neturtinės žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo jos nepilnamečiam sūnui D. D. padarytą 5000 Lt neturtinę žalą bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2012-07-07 Palangoje, Jūros takas 5, atsakovo šuo, kuris bėgiojo kieme be pavadėlio ir antsnukio, perkando mažamečio D. D., gim. 2004-10-13, dešinę plaštaką. Dėl sužalotos ir kraujuojančios rankos, D. močiutė nuvežė jį į Klaipėdos jūrininkų ligoninės Palangos priėmimo skyrių. Chirurgas konstatavo dešinės plaštakos V-to delnakaulio lūžimą ir ranka buvo susiūta ir sugipsuota. Atsakovui buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir jis pagal LR ATPK 110 str. 5 d. nubaustas 500 Lt bauda. Turtinę žalą, patirtą dėl vaiko gydymo, atsakovas atlygino. Tačiau, dėl šios traumos jos sūnus patyrė didžiulį stresą, išgąstį, fizinį skausmą. Kas kartą vežamas į polikliniką verkdavo iš baimės, procedūrų metu kentėjo skausmą. Dėl šio įvykio naktimis pradėjo šokinėti iš miego, net šlapintis į lovą. Daugiau negu mėnesį vaikui buvo sugipsuota ranka, jis ne tik kentė skausmą, bet patyrė kasdienius nepatogumus, jam buvo apribotos fizinės galimybės: negalėjo žaisti, maudytis. Artėjant rugsėjo pirmajai, jaudinosi ir pergyveno, kad dėl šio įvykio negalės mokytojai papasakoti apie atostogas nieko gero. Iki šiol, pamatęs šunį, vaikas tarsi sustingsta iš baimės, jaučia stresą. Ranka sužalota ir randas liko visam gyvenimui. Buvo kreiptasi į atsakovą dėl neturtinės žalos atlyginimo, buvo siūlyta susitarti geruoju, tačiau žalos neatlygino, todėl ieškovė kreipėsi į teismą. Atsakovui nepateikus atsiliepimo, prašė priimti sprendimą už akių.

Atsakovas įstatymo nustatyta tvarka ir teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas įstatymo nustatyta tvarka bei teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė, bei į LR CPK 142 str. 4 d., teismo sprendimas priimtinas už akių. Ieškinys su priedais atsakovui įteiktas viešo paskelbimo būdu, apie atsiliepimo nepateikimo pasekmes įspėtas (b.l. 33, 36).

Ieškiniui pagrįsti buvo pateikti šie įrodymai: asmens ambulatorinio gydymo priėmimo skyriuje apskaitos kortelė Nr. 3114c (b.l. 5-7), 2012-08-22 nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 60N-1902862-12 (b.l. 9).

Klaipėdos AVPK Palangos m. PK 2012-08-22 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 60N-1902862-12 A. M. buvo paskirta 500 Lt bauda už tai, kad jo šuo įkando D. D., gim. 2004-10-13, į dešinės rankos plaštaką (b.l. 9). Iš medicinos įstaigos dokumentų matyti, kad D. D. nustatytas dešinės plaštakos V-to delnakaulio lūžimas (b.l. 5-7).

Neturtinė žala yra apibrėžta LR CK 6.250 str. 1 d., kuri suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Tai yra asmeniui nenaudingas, nepalankus, nepriimtinas poveikis, kuris bet kurio protingo asmens požiūriu neturi būti daromas. Jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą (LR CK 6.283 str. 1 d.). Pagal LR CK 6.250 str. 2 d., nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas reikšmės bylai turinčias aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, būtina atsižvelgti į tai, kad civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė: taikant civilinę atsakomybę yra siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų atsiradusias negatyvias pasekmes.

Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2004-02-14 iki 2013-01-01), 5 straipsnio 3 dalis iš savininkų reikalauja garantijos, kad gyvūnų ir pavojingų gyvūnų laikymas nekeltų grėsmės žmonių sveikatai, o šio straipsnio 7 dalis nustato, kad gyvūnų savininkai atlygina visas išlaidas, susijusias su jiems priklausančių gyvūnų padaryta žala žmonių sveikatai. Asmens sveikata, o ypač vaiko, yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl yra itin saugoma.

Byloje nustatyta, kad D. D. šuo įkando į dešinės rankos plaštaką, dėl to vaikui konstatuotas V-to delnakaulio lūžimas, dėl sužalojimo jis ne vieną kartą turėjo vykti pas gydytojus, o kas kartą vežamas į polikliniką verkdavo iš baimės, procedūrų metu kentėjo skausmą. Iš to darytina išvada, kad D. D. dėl šuns įkandimo patyrė didžiulį stresą, išgąstį, fizinį skausmą, be to jis ne tik kentė skausmą, bet dėl sugipsuotos rankos patyrė kasdienius nepatogumus, jam buvo apribotos fizinės galimybės: negalėjo žaisti, maudytis ir dėl to jam buvo padaryta neturtinė žala.

Byloje nėra duomenų apie atsakovo gaunamas pajamas, tačiau jis turi nekilnojamojo ir kilnojamojo turto (b.l. 18-28), todėl teismas daro išvadą, kad atsakovo turtinė padėtis yra gera. Teismas mano, kad ieškovės prašomo priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydis atitinka įstatymo nustatytus neturtinės žalos dydžio vertinimo kriterijus, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.

Kadangi pagal LR CPK 83 str. 1 d. 3 p., ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl 150 Lt žyminis mokestis priteistinas iš atsakovo (LR CPK 80 str. 1 d. 1 p., 85 str.1 d. 8 p., 93 str.,).

Teismas, atlikęs formalų įrodymų vertinimą ir atsakovui nepateikus įrodymų, leidžiančių daryti priešingą išvadą, konstatuoja, kad yra pagrindas ieškinį tenkinti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 185 str., 259 str., 285 str., 286 str., teismas,

nusprendžia:

E. K. ieškinį tenkinti ir priteisti iš atsakovo A. M., a.k. (duomenys neskelbtini), jos nepilnamečiam sūnui D. D., gim. (duomenys neskelbtini), 5000 Lt (penkių tūkstančių litų) neturtinę žalą.

Priteisti iš atsakovo 150 Lt (vieną šimtą penkiasdešimt litų) žyminio mokesčio valstybei į VMĮ sąskaitą LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660.

Atsakovas A. M. negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Molėtų rajono apylinkės teismui pareiškimą, atitinkantį LR CPK 287 str. 2,3 d. reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė E. K. per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Panevėžio apygardos teismui per Molėtų rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Liudvikas Myško