Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio, Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Pauliaus Veršekio,

viešame teismo posėdyje žodinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyiriaus vyriausiojo prokuroro Audriaus Matulionio (toliau – prokuroras) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. kovo 2 d. nuosprendžio, kuriuo S. F. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste ir – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 75 MGL (3 750 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir S. F. paskirta galutinė 50 MGL (2 500 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, S. F. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metus 6 mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. rugpjūčio 1 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, S. F. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė ir iš S. F. išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma – 8 500 Eur, į valstybės biudžetą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir teisinės išvados

Prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas.

5. BPK 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

6. Iš pateikto prokuroro apeliacinio skundo matyti, kad jis neginčija S. F. veikos kvalifikavimo, jos padarymo aplinkybių, tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuteistajam S. F. paskirtos bausmės rūšimi. Prokuroras prašo S. F. už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, paskirti 45 parų arešto bausmę bei jos vykdymą, vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, atidėti 6 mėnesiams, paskiriant intensyvią priežiūrą – visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti gyvenamojoje vietoje, per šį laikotarpį įpareigoti nuteistąjį S. F. dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

7. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, taip pat pirmosios instancijos teismo nuosprendžio argumentus, sprendžia, kad skundžiamame nuosprendyje išdėstytos išvados dėl S. F. nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, veikos kvalifikavimo ir jo kaltės yra pagrįstos išsamiu ir nešališku įrodymų vertinimu, tačiau nuteistajam paskirta per švelni bausmė.

8. Bausmė – tai valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-171-697/2019). Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, o apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę.

9. BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Pirmosios instancijos teismas S. F. už šiame baudžiamojo įstatymo straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskyrė 75 MGL (3 750 Eur) dydžio baudą, kurią, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažino vienu trečdaliu ir S. F. paskyrė galutinę 50 MGL (2 500 Eur) dydžio baudą.

10. Kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas tokios bausmės paskyrimą argumentavo tuo, kad S. F. padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams, padaryta neatsakingai ir pavojingai elgiantis su padidinto pavojaus šaltiniu – automobiliu, sukeliant eismo įvykį; veika padaryta tiesiogine tyčia; jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos gailisi, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu; kaltinamojo asmenybę charakterizuojantys duomenys: baudžiamuoju įsakymu teistas ir bauda dar nesumokėta, todėl yra nusikaltimo recidyvas, baustas administracine tvarka, tame tarpe ir už KET pažeidimus, turi galiojančių nuobaudų, dabartiniu metu dirba, rūpinasi vaikais; į priklausomybės ligų, psichiatrinę įskaitas neįrašytas. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į aptartas aplinkybes, sprendė, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti S. F. už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, paskyrus sankcijoje numatytą bausmę – baudą, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kaip pagrįstai nurodyta prokuroro skunde, pirmosios instancijos teismas, skirdamas S. F. šią švelniausią BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį bei nustatydamas mažesnį baudos dydį nei BK 47 straipsnyje už nesunkaus nusikaltimo padarymą numatytas jos vidurkis, neužtikrino teisingumo principo įgyvendinimo, įtvirtinto BK 41 straipsnyje, bei pažeidė aptartus baudžiamojo įstatymo reikalavimus.

11. Vienas iš esminių baudžiamosios teisės principų yra tinkamas asmeniui už teisės pažeidimus taikomų teisinių poveikio priemonių individualizavimas. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai reikalauja, kad priemonės, ribojimai būtų proporcingi teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus tikslus ir nevaržytų asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Teismo baigiamuoju aktu baudžiamojoje byloje skiriamos bausmės turi būti adekvačios padarytoms nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos, negali būti akivaizdžiai per švelnios ar per griežtos, turi atitikti nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdį, laipsnį ir kitus kaltės elementus. Teismas turėtų kaltininkui parinkti tokią bausmės rūšį arba kitą įstatyme numatytą baudžiamojo poveikio priemonę, kuri pozityviausiai veiktų asmenį ir užkirstų kelią nusikalstamo elgesio recidyvui.

12. Sprendžiant dėl S. F. skirtinos bausmės, svarbu pažymėti, jog Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 19 d. baudžiamuoju įsakymu už nusikalstamų veikų, numatytų BK 199² straipsnio 1 dalyje, padarymą jam buvo paskirta galutinė 216 MGL (28 080 LT) bauda, kuri iki šiol dar nėra sumokėta, t. y. nuteistasis per daugiau nei 10 metų neįvykdė jam paskirtos bausmės. Pažymėtina ir tai, kad teistumui neišnykus, jis vėl padarė naują nusikalstamą veiką, teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog baudą moka kiekvieną mėnesį po 50 eurų. Be to, S. F. yra ne kartą baustas administracine tvarka, jam skirtos baudos taip pat nesumokėtos. Šios aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, jog nuteistasis jam paskirtų baudų nemoka, savo elgesio nekoreguoja, atsainiai žiūri į jam valstybės paskirtas poveikio priemones ir jam paskirtomis švelnesnėmis bausmėmis BK 41 straipsnyje numatyti tikslai nėra pasiekiami.

13. Teisėjų kolegija, skirdama S. F. bausmę, atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Visų pirma, atsižvelgiama į S. F. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltininko kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, nusikalstamos veikos padarytą žalą – tiesiogine tyčia padaryta viena baigta nusikalstama veika, kuri priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, vairuotojas vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tikslus neblaivumas lygis nebuvo nustatytas, nes jis atsisakė tikrintis iškvėptame ore etilo alkoholio koncentraciją ir taip vengė neblaivumo patikrinimo. Transporto priemonės vairavimas tokios būklės kelia didelį pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių sveikatai ir gyvybei. Atsižvelgiama ir į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismo kolegija taip pat įvertina ir byloje esančius duomenis, apibūdinančius nuteistąjį S. F. – gana jauno ir darbingo amžiaus, išsiskyręs, aukštesniojo išsilavinimo, dirbantis, nuteistojo teigimu, prisidedantis prie vaikų išlaikymo, administracine tvarka baustas, taip pat ir už KET pažeidimus, turintis galiojančių nuobaudų, teistas, Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 19 d. teismo baudžiamuoju įsakymu už nusikalstamų veikų, numatytų BK 199² straipsnio 1 dalyje (du epizodai), padarymą jam buvo paskirta galutinė 216 MGL (28 080 LT) bauda, už administracinius nusižengimus ir nusikalstamą veiką paskirtų baudų nemoka, kitas teisiškai reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes. Byloje nėra duomenų apie S. F. gydymąsi VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre, taip pat nėra duomenų, kad jis būtų įrašytas į Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filialo įskaitą.

14. Įvertinusi bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsižvelgiant į tai, jog S. F. už administracinius nusižengimus ir nusikalstamą veiką paskirtų baudų nemoka, už šią nusikalstamą veiką paskirta bausmė – bauda nebus efektyvi. Be to, pažymėtina ir tai, kad S. F. nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę ir iš S. F. nuspręsta išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 8 500 Eur, kas dar labiau apsunkina jo turtinę padėtį, o tuo pačiu ir galimybę sumokėti paskirtą baudą.

15. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismo parinkta švelnesnės rūšies bausme – bauda, bausmės tikslai nebus pasiekiami ir tik paskirta arešto bausmė padės sulaikyti S. F. nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą bei leis pasiekti bausmės tikslus, todėl šioje dalyje skundžiamas nuosprendis keistinas. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į aptartas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes bei vadovaudamasi bausmių individualizavimo principu, sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti S. F. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus šio straipsnio sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmės rūšį – areštą, jos dydį nustatant mažesnį nei šios bausmės rūšies vidurkis (BK 49 straipsnio 3 dalis). Teismo vertinimu, prokuroro siūlomas šios bausmės dydis – 45 parų areštas, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą, atsižvelgus į bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, yra proporcingas padarytai nusikalstamai veikai. Kadangi byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

16. Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Šio straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia esant pakankamą pagrindą manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Sprendžiant klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, turi būti įvertinta, ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veiksmų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

17. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, įvertinusi anksčiau aptartų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, mano, kad paskirtosios bausmės tikslai gali būti pasiekti jos vykdymą S. F. atidedant. Nors S. F. anksčiau teistas, tačiau jam pirmą kartą skiriama arešto bausmė. Be to, S. F. yra gana jauno ir darbingo amžiaus, visiškai pripažino savo kaltę, gailėjosi dėl savo elgesio (šios aplinkybės patvirtina, kad kaltinamasis suprato padarytų veikų pavojingumą, kritiškai vertina savo elgesį, nesistengia išvengti atsakomybės), sutiko su tuo, kad baudžiamoji byla pirmosios instancijos teisme būtų išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pagrindo S. F. taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos arešto bausmės vykdymą 6 mėnesiams. BK 75 straipsnio 1 dalis nustato imperatyvią pareigą teismui, pritaikius arešto bausmės vykdymo atidėjimą, paskirti nuteistam asmeniui intensyvią priežiūrą – visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti gyvenamojoje vietoje. Pažymėtina, kad Probacijos įstatymo 28 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta, jog probuojamųjų, kuriems arešto bausmės vykdymas atidėtas, intensyvi priežiūra vykdoma visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką. Kartu su intensyvia priežiūra, S. F. skirtinos BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punkte, 10 punkte numatytos pareigos: 1) bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; 2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

18. Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nuteistasis bus kontroliuojamas bei prižiūrimas kompetentingos institucijos bei privalės vykdyti teismo paskirtus įpareigojimus ir baudžiamojo poveikio priemones, o tuo atveju, jeigu nepateisintų teismo parodyto pasitikėjimo ir nevykdytų įpareigojimų, baudžiamojo poveikio priemonių ar darytų teisės pažeidimus, šio asmens priežiūrą vykdanti institucija su teikimu turės teisę kreiptis į teismą, prašydama panaikinti nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimą ir pasiųsti atlikti nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyiriaus vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. kovo 2 d. nuosprendį pakeisti. Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria S. F. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirta 75 MGL (3 750 Eur) dydžio bauda, kurios dydis, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažintas vienu trečdaliu ir S. F. paskirta galutinė 50 MGL (2 500 Eur) dydžio bauda.

S. F. už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskirti 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir S. F. paskirti galutinę 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 5 punktu, 10 punktu, paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams ir paskirti jam intensyvią priežiūrą visam bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui, nustatant buvimo vietą pagal faktinę gyvenamąją vietą, buvimo laiką – nuo 22.00 val. iki 06.00 val., kontroliuojant elektroninio stebėjimo priemonėmis. Bausmės vykdymo atidėjimo metu paskirti pareigas: 1) tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; 2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.