- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-03-04
- Bylos Nr.
- I2-550-402/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02414-2020-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjai
- Natalja Zelionkienė (pirm.), Rimantas Giedraitis, Algis Markevičius
- Pareiškėjas
- I. M.
- Atsakovas
- Kauno savivaldybės įmonės ,,Kapinių priežiūra“
- Advokatai
- Rasa Gradauskienė
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Algio Markevičiaus ir Nataljos Zelionkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
dalyvaujant pareiškėjai I. M., pareiškėjos atstovei advokatei Rasai Gradauskienei, atsakovės Kauno savivaldybės įmonės ,,Kapinių priežiūra“ atstovei M. P.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. M. skundą atsakovei Kauno savivaldybės įmonei ,,Kapinių priežiūra“ dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Pareiškėja I. M. skundu prašo panaikinti Kauno savivaldybės įmonės ,,Kapinių priežiūra“ 2020 m. rugsėjo 8 d. sprendimą Nr. S-308 „Dėl kapavietės priežiūros“ ir įpareigoti Kauno savivaldybės įmonę „Kapinių priežiūra“ priimti naują sprendimą - pakeisti už kapavietės Nr. 10-29-1, esančios Kauno miesto Karmėlavos viešosiose kapinėse, priežiūrą atsakingą asmenį, paskiriant juo pareiškėją I. M., a. k. (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
Pareiškėja skunde (b. l. 1-4) nurodo, taip pat pareiškėja ir jos atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad Kauno miesto Karmėlavos viešosiose kapinėse esančioje kapavietėje Nr. 10-29-1 1994 m. birželio 18 d. palaidotas L. G.. Už kapavietės priežiūrą buvo paskirta jo mama - E. S.. Dėl seno amžiaus ir ligų E. S. tapo nepajėgi ne tik prižiūrėti kapavietę, bet ir pasirūpinti pačia savimi. E. S. neturėjo jokių artimų giminaičių, todėl ją prižiūrėjo pareiškėja. Dėl susiklosčiusios situacijos, pareiškėja nuo 2012 metų viena lankė, tvarkė ir prižiūrėjo kapavietę. 2012 m. gegužės 14 d. E. S. sudarė notarinį įgaliojimą pareiškėjai tvarkyti, valdyti ir disponuoti visomis jos lėšomis, nuosavybe bei jai atstovauti visuose reikaluose. Kauno apylinkės teismas 2015 m. liepos 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-13754-475/2015 E. S. nustatė rūpybą, rūpintoja paskyrė pareiškėją. 2020 m. kovo 5 d. E. S. mirė. Kadangi pastaroji neturėjo artimų giminaičių, pareiškėja viena rūpinosi E. S. palaikų kremavimu. Pareiškėja ir toliau viena prižiūrėjo ir tvarkė E. S. sūnaus kapavietę. Pareiškėja 2020 m. rugpjūčio 31 d. kreipėsi į atsakovę su prašymu pakeisti už kapavietės priežiūrą atsakingą asmenį, tokį pokytį motyvuodama E. S. mirtimi. Ginčijamame sprendime atsakovė nurodė, jog prašymas paskirti kapavietės priežiūrą pareiškėjos vardu yra netenkinamas, nes pareiškėja nėra susijusi giminystės ar santuokos ryšiu nei su L. G., nei su E. S.. Pareiškėja mano, jog atsakovės sprendimas yra nepagrįstas, neteisėtas ir priimtas neatsižvelgus į faktines aplinkybes, todėl turėtų būti panaikintas. Nurodė, kad nei L. G., nei E. S. neturi jokių artimų giminaičių. Būtent dėl šios priežasties E. S. buvo vienintelė, kuri iš tiesų rūpinosi savo mirusio sūnaus kapaviete, o vėliau, suprastėjus jos sveikatai, įpareigojo tą daryti pareiškėją. Nors nei L. G., nei E. S. nebuvo pareiškėjos giminės, ji, pildydama E. S. valią, eilę metų prižiūrėjo L. G. kapavietę, kurią tvarko iki šiol. Kadangi kiti minimų asmenų giminaičiai seniai mirę, niekas kitas, išskyrus pareiškėją, kapavietės netvarkė, neprižiūrėjo ir net nelankė. Tai lėmė susiformavusius pareiškėjos lūkesčius būti paskirtai kapavietės prižiūrėtoja. Pažymėjo, jog formalus giminystės ar santuokinių ryšių trūkumas negali būti priežastimi atsisakyti paskirti pareiškėją kapavietę prižiūrinčiuoju asmeniu, atsižvelgiant į tai, jog nebuvo ir nėra jokių kitų asmenų (nei susijusių giminystės, nei santuokiniais ryšiais), pretenduojančių į šių funkcijų atlikimą. Pareiškėja ir jos atstovė prašė skundą tenkinti jame nurodytais motyvais.
Atsiliepimas
Atsakovė Kauno savivaldybės įmonė ,,Kapinių priežiūra“ (toliau SĮ ,,Kapinių priežiūra“) nesutinka su pareiškėjos reikalavimu ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į pareiškėjos skundą atsakovė nurodo, taip pat ir atsakovės atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad Kapinių tvarkymo taisyklių 20 punkte yra aiškiai nurodyta, kad „Už kapavietės arba kolumbariumo nišos priežiūrą atsakingas laidojantis asmuo, kurio prašymu išduotas leidimas laidoti ir skirta kapavietė ar kolumbariumo niša, arba asmuo, apie kurį šių taisyklių 21 punkte nustatyta tvarka pranešta kapinių prižiūrėtojui, arba asmuo, kuriam šių taisyklių 24 punkte nustatyta tvarka suteikta teisė prižiūrėti neprižiūrimą kapavietę, jeigu toks yra <...>“. Išskiriami trys pagrindai, kada ir kokie asmenys turi teisę būti paskirti oficialiais kapavietės prižiūrėtojais: atsakingu asmeniu tampa laidojantis asmuo, kurio prašymu išduotas leidimas laidoti ir skirta kapavietė ar kolumbariumo niša (Kapinių tvarkymo taisyklių 20 p.); paskirtajam atsakingam asmeniui mirus arba dėl kitų priežasčių negalint rūpintis kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūra (Kapinių tvarkymo taisyklių 21 p.). Šiuo pagrindu atsakingu už kapavietės priežiūra asmuo gali būti paskirtas: raštu susitarus atsakingo asmens giminaičiams ir sutuoktiniui; arba raštu susitarus kapavietėje palaidotų asmenų giminaičiams ir sutuoktiniui; trečiasis pagrindas, kai kapavietė teisės aktų nustatyta tvarka pripažįstama neprižiūrima (Kapinių tvarkymo taisyklių 24 p.). Pareiškėjos reikalavimas neatitinka nei vieno iš nurodytų pagrindų. Po L. G. laidojimo 1994 m. birželio 18 d. atsakingu už kapavietę asmeniu buvo paskirta E. S.. Pareiškėja savo prašymuose yra nurodžiusi, kad giminystės ryšio tarp jos bei kapavietėje palaidoto L. G. ar už kapavietę atsakingos E. S. nėra, todėl kapavietės priežiūros paskyrimas pareiškėjai giminystės pagrindu taip pat nėra galimas. Šiuo metu Kauno miesto Karmėlavos viešosiose kapinėse kapaviečių stebėsenos procedūra nėra pradėta, todėl L. G. kapavietė nelaikoma neprižiūrima ir negali būti paskirta pareiškėjai Kapinių tvarkymo taisyklių 23 punkte nustatyta tvarka. Pareiškėja neįrodė nei vieno iš nurodytų pagrindų, kuriais vadovaujantis galėtų būti paskirta už kapavietės priežiūrą atsakingu asmeniu.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno miesto Karmėlavos viešosiose kapinėse esančioje kapavietėje Nr. 10-29-1 1994 m. birželio 18 d. palaidotas L. G.. Atsakingu už kapavietės priežiūrą asmeniu buvo paskirta jo mama E. S. (b. l. 50). Kauno VI teritorinio skyriaus pažyma SP Nr. 061993 E. S. buvo nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis nuo 2015 m. vasario 24 d. neterminuotam laikotarpiui (b. l. 15). 2012 m. gegužės 14 d. E. S. sudarė notarinį įgaliojimą I. M. tvarkyti, valdyti ir disponuoti visomis jos lėšomis, nuosavybe bei jai atstovauti visuose reikaluose (b. l. 11-12). Kauno apylinkės teismas 2015 m. liepos 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-13754-475/2015 nustatė, jog E. S. neturi „kitų artimųjų ar giminaičių, norinčių būti pareiškėjos rūpintoju“. Minėta teismo nutartimi E. S. buvo nustatyta rūpyba, rūpintoja paskiriant I. M. (b. l. 19-20). (duomenys neskelbtini) E. S. mirė (b. l. 16).
Žemesnės instancijos teismas
Pareiškėja I. M., siekdama būti oficialiu už kapavietės priežiūrą atsakingu asmeniu, į SĮ „Kapinių priežiūra“ su prašymu kreipėsi 2019 m. rugpjūčio 20 d. ir 2020 m. rugpjūčio 31 d. (b. l.31-32, 42-43). Pareiškėja prašyme nurodė, kad kapavietėje palaidotas velionis L. G. buvo E. S., kurios rūpintoja buvo pareiškėja paskirta Kauno apylinkės teismo nutartimi. Prašyme nurodė, kad kitų kapavietės priežiūra suinteresuotų asmenų nėra, nes L. G. neturėjo vaikų, brolių, seserų. Prašo pakeisti asmenį atsakingą už kapavietės priežiūrą, nes E. S. mirė.
Atsakovė 2020 m. rugsėjo 8 d. sprendimu Nr. S-308 „Dėl kapavietės priežiūros“ atsisakė tenkinti pareiškėjos I. M. prašymą paskirti ją oficialiu už kapavietės priežiūrą atsakingu asmeniu, nes pareiškėjos nesieja giminystės ryšys su kapavietėje palaidotu L. G. arba už kapavietės priežiūra atsakinga E. S. (b. l. 6-7).
Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl atsakovės 2020 m. rugsėjo 8 d. sprendimo Nr. S-308 „Dėl kapavietės priežiūros“, kuriuo atsisakyta pakeisti už kapavietės Nr. 10-29-1, esančios Kauno miesto Karmėlavos viešosiose kapinėse, priežiūrą atsakingą asmenį, paskiriant juo pareiškėją I. M., a. k. (duomenys neskelbtini) teisėtumo ir pagrįstumo.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas, Žmonių palaikų laidojimo įstatymas (toliau – Įstatymas), Kapinių tvarkymo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1207 (toliau – Taisyklės), Kauno miesto kapinių tvarkymo ir žmonių palaikų laidojimo taisyklės, patvirtintos Kauno miesto savivaldybės tarybos 2010 m. liepos 23 d. sprendimu Nr. T-474 (toliau – Kauno miesto Taisyklės) ir Už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą atsakingo asmens paskyrimo ir anuliavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Kauno savivaldybės įmonės „Kapinių priežiūra“ direktoriaus 2019 m. balandžio 10 d. įsakymu Nr. V-12 (toliau - Aprašas).
Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 41 dalyje reglamentuota, kad savarankiškoji (Konstitucijos ir įstatymų nustatytos (priskirtos)) savivaldybių funkcija yra ritualinių paslaugų teikimo užtikrinimas ir kapinių priežiūros organizavimas. Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo 31 straipsnyje nustatyta, jog savivaldybių vykdomosios institucijos, vadovaudamosi šiuo įstatymu ir kitais teisės aktais, Vyriausybės nustatyta tvarka organizuoja kapinių priežiūrą, koordinuoja ir kontroliuoja kapinių prižiūrėtojų darbą.
Kapinių priskyrimo neveikiančioms, riboto laidojimo ar veikiančioms kapinėms, kapinių perdavimo juridinio asmens teises turinčiai religinei bendruomenei ar bendrijai, leidimo laidoti išdavimo, kapaviečių ar kolumbariumo nišų skyrimo ir laidojimo jose, kapinių priežiūros ir kitų su kapinių tvarkymu susijusių darbų ir paslaugų atlikimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1207 patvirtintos Kapinių tvarkymo taisyklės. Pagal šių taisyklių 20 punktą, už kapavietės arba kolumbariumo nišos priežiūrą atsakingas laidojantis asmuo, kurio prašymu išduotas leidimas laidoti ir skirta kapavietė ar kolumbariumo niša, arba asmuo, apie kurį šių taisyklių 21 punkte nustatyta tvarka pranešta kapinių prižiūrėtojui, arba asmuo, kuriam šių taisyklių 24 punkte nustatyta tvarka suteikta teisė prižiūrėti neprižiūrimą kapavietę, jeigu toks yra (toliau šiame punkte – atsakingas asmuo). Atsakingo asmens duomenis (fizinio asmens vardą, pavardę, adresą, telefono numerį; juridinio asmens pavadinimą, teisinę formą, kodą, buveinę, telefono numerį) kapinių prižiūrėtojas įrašo laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnale. Taigi šioje nuostatoje įtvirtinti trys atvejai, kada asmuo pripažįstamas už kapavietės arba kolumbariumo nišos priežiūrą atsakingu asmeniu.
Analizuojant anksčiau aptartos teisės normos turinį vertintina, kad minėtoje nuostatoje tam tikra prasme aptarti pagrindai pripažįstant už kapavietės arba kolumbariumo nišos priežiūrą atsakingu asmeniu. Pirmuoju atveju be jokių išlygų už kapavietės arba kolumbariumo nišos priežiūrą atsakingas laidojantis asmuo, kurio prašymu išduotas leidimas laidoti ir skirta kapavietė ar kolumbariumo niša.
Kalbant apie minėtų taisyklių antrąjį atvejį <... asmuo, apie kurį šių taisyklių 21 punkte nustatyta tvarka pranešta kapinių prižiūrėtojui ...> matyti, kad joje įtvirtinta nukreipiančioji teisės norma, kurios įgyvendinimas yra sąlygojamas taisyklių 21 punkte nustatytų sąlygų (aplinkybių (jeigu asmuo, įrašytas žurnale atsakingu už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą, miršta arba dėl kitų priežasčių negali rūpintis kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūra, jo giminaičiai, sutuoktinis (-ė) arba (ir) kapavietėje ar kolumbariumo nišoje palaidotų mirusiųjų giminaičiai ir sutuoktinis (-ė) turi susitarti, kas bus atsakingas už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą, ir raštu apie tai pranešti kapinių prižiūrėtojui, nurodydami keistinus už kapavietės priežiūrą atsakingo asmens duomenis, nurodytus šių taisyklių 20 punkte. Jeigu asmuo, kuriam suteikta teisė prižiūrėti neprižiūrimą kapavietę, miršta arba dėl kitų priežasčių negali prižiūrėti neprižiūrimos kapavietės, jo giminaičiai ir (ar) sutuoktinis (-ė) turi susitarti, kas bus atsakingas už neprižiūrimos kapavietės priežiūrą, ir raštu apie tai pranešti kapinių prižiūrėtojui, nurodydami keistinus už kapavietės priežiūrą atsakingo asmens duomenis)). Tas pats pasakytina ir apie trečiąjį atvejį <... asmuo, kuriam šių taisyklių 24 punkte nustatyta tvarka suteikta teisė prižiūrėti neprižiūrimą kapavietę, jeigu toks yra ...>, t. y. kai asmeniui suteikiama teisė prižiūrėti neprižiūrimą kapavietę būtent taisyklių 24 punkte nustatyta tvarka.
Pagal anksčiau minėtų Kapinių tvarkymo taisyklių 20 punkte nustatytą teisinį reguliavimą, besąlygiškai už kapavietės arba kolumbariumo nišos priežiūrą atsakingu asmeniu laikomas laidojantis asmuo, kurio prašymu išduotas leidimas laidoti ir skirta kapavietė ar kolumbariumo niša. Kitais atvejais asmuo gali būti pripažintas už kapavietės arba kolumbariumo nišos priežiūrą atsakingu asmeniu, kai jis atitinka Kapinių tvarkymo taisyklių 21 arba 24 punktuose apibrėžtas sąlygas. Tai reiškia, kad tik nesant laidojančio asmens, kurio prašymu išduotas leidimas laidoti ir skirta kapavietė ar kolumbariumo niša, tokiu asmeniu gali būti pripažintas minėtų taisyklių 21 arba 24 punktuose nustatyta tvarka.
Nagrinėjamojoje byloje pareiškėja siekia būti pripažinta atsakingu asmeniu už kapavietės priežiūrą. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad kapavietėje yra palaidotas L. G. (miręs (duomenys neskelbtini)) (E. S. sūnus). Iš atsakovės pateikto Laidojimo ir kapaviečių statinių registravimo žurnalo išrašo nustatyta, kad po L. G. laidojimo 1994 m. birželio 18 d. atsakingu už kapavietės asmeniu buvo paskirta E. S. (b. l. 50). E. S. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 16).
Atsakovė savo argumentus grindžia Kauno miesto kapinių tvarkymo ir žmonių palaikų laidojimo taisyklių 41 punkto ir Kapinių tvarkymo taisyklių 21 punkto nuostatomis, ir remdamasi šiomis nuostatomis, teigia, jog asmeniu, atsakingu už kapavietės priežiūrą gali būti tik kapavietėje palaidotų asmenų giminaitis. Tokį atsakovės argumentą teisėjų kolegija laiko nepagrįstu.
Kauno miesto kapinių tvarkymo ir žmonių palaikų laidojimo taisyklių 41 punkto ir Kapinių tvarkymo taisyklių 21 punkto nuostatos negali būti aiškinamos atsietai nuo kitų teisės normų, jos turi būti aiškinamos sistemiškai kartu su kitais Kapinių tvarkymo taisyklių punktais bei Palaikų laidojimo įstatymo nuostatomis.
Pagal Kapinių tvarkymo taisyklių 20 punktą, atsakingu už kapavietės priežiūrą asmeniu įvardijamas laidojantis asmuo, o šių taisyklių 21 punkte įtvirtinta, kad jeigu asmuo, įrašytas žurnale atsakingu už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą, miršta arba dėl kitų priežasčių negali rūpintis kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūra, jo giminaičiai, sutuoktinis (-ė) arba kapavietėje ar kolumbariumo nišoje palaidotų mirusiųjų giminaičiai ir sutuoktinis (-ė) turi susitarti, kas bus atsakingas už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą, ir raštu apie tai pranešti kapinių prižiūrėtojui, nurodydami keistinus žurnale duomenis.
Kauno miesto kapinių tvarkymo ir žmonių palaikų laidojimo taisyklių 40 punktas numato, jog už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą yra atsakingas laidojantis asmuo, kurio prašymu išduotas leidimas laidoti ir skirta kapavietė ar kolumbariumo niša, arba asmuo, apie kurį Taisyklių 41 punkte nustatyta tvarka pranešta prižiūrėtojui, arba asmuo, kuriam Taisyklių 66 punkte nustatyta tvarka suteikta teisė prižiūrėti neprižiūrimą kapavietę, jeigu toks yra. Taisyklių 41 punktas numato, jeigu asmuo, įrašytas žurnale atsakingu už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą, miršta arba dėl kitų priežasčių negali rūpintis kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūra, jo giminaičiai, sutuoktinis (-ė) arba kapavietėje ar kolumbariumo nišoje palaidotų mirusiųjų giminaičiai ir sutuoktinis (-ė) turi susitarti, kas bus atsakingas už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą, ir raštu apie tai pranešti kapinių prižiūrėtojui, nurodydami keistinus už kapavietę atsakingo asmens duomenis, nurodytus Taisyklių 40 punkte. Jeigu asmuo, kuriam suteikta teisė prižiūrėti neprižiūrimą kapavietę, miršta arba dėl kitų priežasčių negali rūpintis kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūra, jo giminaičiai, sutuoktinis (-ė) arba kapavietėje ar kolumbariumo nišoje palaidotų mirusiųjų giminaičiai ir sutuoktinis (-ė) turi susitarti, kas bus atsakingas už neprižiūrimos kapavietės priežiūrą ir raštu apie tai pranešti kapinių prižiūrėtojui, nurodydami keistinius už kapavietę atsakingo asmens duomenis.
Teismas pažymi, kad atsakingas už kapavietės priežiūrą asmuo įgyja atitinkamas teises ir pareigas, numatytas Taisyklėse, tačiau jose nereglamentuojama, kaip sprendžiamas pripažinimo atsakingu už kapavietės priežiūrą asmeniu klausimas, kai nėra jokių artimų asmenų, kurie galėtų susitarti dėl naujo atsakingo už kapavietę asmens paskyrimo.
Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-13754-475/2015 E. S. buvo nustatyta rūpyba, rūpintoja paskiriant I. M. (b. l. 19-20). (duomenys neskelbtini) E. S. mirė (b. l. 16). E. S. palaikų kremavimu rūpinosi pareiškėja (b. l. 22). Iš Gyventojų registro pažymų apie asmens duomenis nustatyta, kad E. S. artimųjų giminaičių neturi (b. l. 80-82).
Pareiškėja skunde nurodė, taip pat teismo posėdžio metu pareiškėja ir liudytoja L. M. patvirtino, kad mirusieji L. G. ir E. S. neturi jokių artimų giminaičių (E. S. turėjo seserį, kuri gyveno JAV, tačiau jau yra mirusi). E. S. buvo vienintelė, kuri iš tiesų rūpinosi savo mirusio sūnaus kapaviete, o vėliau, suprastėjus jos sveikatai, įpareigojo tą daryti pareiškėją. Nors nei L. G., nei E. S. nebuvo pareiškėjos giminės, ji, pildydama E. S. valią, eilę metų prižiūrėjo L. G. kapavietę, kurią tvarko iki šiol. Kadangi kiti minimų asmenų giminaičiai seniai mirę, niekas kitas, išskyrus pareiškėją, kapavietės netvarkė, neprižiūrėjo ir net nelankė. Dar E. S. esant gyvai pareiškėja teikė SĮ „Kapinių priežiūrai“ prašymą dėl oficialaus kapą prižiūrinčio asmens pakeitimo, tačiau prašymas nebuvo tenkintinas, nes nėra giminystės ryšio.
Šie pareiškėjos, jos atstovės ir liudytojos paaiškinimai bylos medžiaga nėra paneigti, šių aplinkybių neginčija ir atsakovė. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad kapavietė būtų buvusi pripažinta neprižiūrima.
Teismas pažymi, kadangi minėtose Taisyklėse nereglamentuojama, kaip sprendžiamas pripažinimo atsakingu už kapavietės priežiūrą asmeniu klausimas, kai nėra jokių artimų asmenų, kurie galėtų susitarti dėl naujo atsakingo už kapavietę asmens paskyrimo, todėl šiuo atveju yra svarbu tinkamai įvertinti susiklosčiusią faktinę situaciją.
Kaip jau anksčiau byloje nustatyta, pareiškėja buvo oficialiai paskirta E. S. rūpintoja ir įgaliotine, tvarkė visus pastarosios reikalus ir įsipareigojimus, tarp jų ir kapavietės priežiūrą. Jokių kitų artimų giminaičių ar asmenų, pretendavusių į E. S. globą ar kapavietės tvarkymą, nebuvo ir šiuo metu tokių duomenų nėra. Pareiškėja pirmą kartą į SĮ „Kapinių priežiūra“ su prašymu pakeisti kapą prižiūrintį asmenį kreipėsi 2019 m. rugpjūčio 20 d., dar esant gyvai E. S., tačiau prašymas buvo atmestas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra išaiškinta, kad Lietuvos teisėje valdymo samprata turi dvi prasmes: pirma, valdymas be teisinio titulo (savarankiška daiktinė teisė); antra, titulinis valdymas – išvestinė teisė, kuri yra sudėtinė daiktinės teisės (pvz., nuosavybės teisės) dalis arba prievolės elementas (pvz., daikto nuomininko valdymo teisė). Daikto valdymas nelaikomas savarankiška daiktine teise, kai faktinis daikto turėtojas daikto valdytoju ir savininku pripažįsta kitą asmenį (CK 4.22 straipsnio 2 dalis). Pavyzdžiui, nuomininkas, panaudos gavėjas, saugotojas ar kitas titulinis valdytojas žino ir pripažįsta, kad jo valdomo daikto savininkas yra kitas asmuo. Tačiau tai nereiškia, kad nuomininkas ar kitas valdytojas apskritai neturi subjektinės teisės valdyti turimą daiktą (faktiškai turėti, kontroliuoti, daryti jam fizinį poveikį ir pan.). Nors tokių asmenų valdymas pagrįstas prievoline subjektine teise, santykiuose su trečiaisiais asmenimis jie traktuotini kaip valdytojai. Šio valdymo skiriamasis požymis yra tas, kad valdymo teisė yra ne savarankiška, o išvestinė, t. y. įgyta valdytojo pagal sandorį ar kitu pagrindu iš tokio asmens, kuris turi savarankišką daiktinę teisę į tą daiktą.
Pareiškėja nėra įgijusi savarankiškų daiktinių (nuosavybės ar valdymo) teisių į kapavietę ar žemės sklypą, kuriame palaidotas L. G. (E. S. sūnus), tačiau ji yra faktinė kapavietės valdytoja, turinti išvestinę valdymo teisę, nes savanoriškai prisiėmė prievolę tvarkyti kapą ir šią prievolę vykdo. Atsižvelgiant į pareiškėjos ir liudytojos L M. paaiškinimus, matyti, kad dar E. S., atsakingai už kapavietės priežiūrą, būnant gyvai, pareiškėja prisiėmė ir nuolatos vykdė pareigą prižiūrėti L. G. kapavietę, ją tvarkė. Taigi, dar esant gyvai E. S., kuri buvo atsakinga už kapavietės priežiūrą, buvo susiklostę tokie faktiniai kapavietės priežiūros santykiai, kad nuolatinę kapavietės priežiūrą atliko būtent pareiškėja, todėl teismas pripažįsta, jog būtent pareiškėja yra teisėta faktinė išvestinės kapavietės valdymo teisės turėtoja. Pareiškėja išvestinę valdymo teisę įgijo savo veiksmais, sąmoningai prisiimdama ir vykdydama pareigą nuolatos prižiūrėti kapavietę, ją tvarkydama, bei vykdydama E. S. valią, pavedimą prižiūrėti kapavietę. Taip pat teismas pažymi, kad pareiškėja yra vienintelis asmuo, eilę metų prižiūrėjęs ir besirūpinęs tiek E. S., tiek jos pareigomis, t. y. savo veiksmais ilgą laiką faktiškai atlikusi artimiausio giminaičio pareigas, sudariusi faktinę šeimą. Tai buvo pripažinta ir Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-13754-475/2015, kur nustačius, kad E. S. neturi kitų artimųjų giminaičių, pareiškėja buvo paskirta jos rūpintoja. Pareiškėją artimu asmeniu laikė ir pati E. S., kuri suteikė notarinį įgaliojimą ją atstovauti visuose reikaluose bei ragino formaliai perimti jos pareigas, įskaitant ir tapti už kapavietę atsakingu asmeniu.
Teismo nuomone, formalus giminystės ar santuokinių ryšių trūkumas negali būti priežastimi atsisakyti paskirti pareiškėją kapavietę prižiūrinčiuoju asmeniu, atsižvelgiant į tai, jog nebuvo ir nėra jokių kitų asmenų (nei susijusių giminystės, nei santuokiniais ryšiais), pretenduojančių į šių funkcijų atlikimą, vienintelis kapavietę prižiūrintis asmuo pareiškėja, kuri prisiėmusi visas kapo priežiūros pareigas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne tik formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne tik išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet ir - svarbiausia – tokius teismo sprendimus (kitus teismo baigiamuosius aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi; vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2007 m. spalio 24 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. vasario 20 d., 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimai). Kai pagal faktines bylos aplinkybes, visuotinai pripažintus teisės principus, akivaizdu, jog sprendimas konkretaus socialinio konflikto atžvilgiu bus formalus, bet neteisingas, būtina pirmenybę teikti bendrajai teisės sampratai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A662-171/2010; 2010 m. spalio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1237/2010).
Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu reikšmingų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytus motyvus, taip pat į tai, kad pareiškėja yra vienintelis asmuo, eilę metų prižiūrėjęs ir besirūpinęs tiek E. S., tiek jos pareigomis, t. y. savo veiksmais ilgą laiką faktiškai atlikusi artimiausio giminaičio pareigas, sudariusi faktinę šeimą, kad E. S. dar esant gyvai prižiūrėjo L. G. kapavietę, taip pat į buvusio atsakingo už kapo priežiūrą asmens, mirusios E. S. valią, jog tiek jos kapą, tiek jos mirusio vaiko kapą prižiūrėtų pareiškėja, į tai, jog pareiškėja ir šiuo metu visapusiškai bei atsakingai prižiūri kapavietę, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas sprendžia, kad atsakinga už kapavietės priežiūrą turi būti paskirta pareiškėja. Remiantis tuo, kas išdėstyta, Kauno savivaldybės įmonės ,,Kapinių priežiūra“ 2020 m. rugsėjo 8 d. sprendimas Nr. S-308 „Dėl kapavietės priežiūros“ laikytinas neteisėtu ir nepagrįstu, todėl naikintinas, atsakovė įpareigotina I. M., a. k. (duomenys neskelbtini) paskirti atsakingu asmeniu už kapavietės Nr. 10-29-1, esančios Kauno miesto Karmėlavos viešosiose kapinėse, priežiūrą.
Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso, šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, o atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 str. 5 d.). Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
Pareiškėja teisme gautame 2021 m. vasario 4 d. prašyme (b. l. 83) prašo priteisti iš atsakovės 880 Eur už advokato teisinę pagalbą surašant skundą, dalyvaujant teismo posėdyje. Šių išlaidų dydį pagrindžia pareiškėjos pateiktos sąskaitos už teisines paslaugas, pinigų priėmimo kvitai (b. l. 84-85, 87-88), patvirtinantys 880 Eur sumokėjimą advokatui už atstovavimą, dokumento surašymą.
Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos skundas tenkinamas, ji turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidos priteisimą iš atsakovės.
Už advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamams Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (toliau – VDU) (Rekomendacijų 7 p.).
Rekomendacijų 8.2 punkte įtvirtinta, kad už ieškinį maksimaliai priteistina 2,5 užpraėjusio ketvirčio VDU. Pareiškėjos skundas teismui buvo pateiktas 2020-10-08, t. y. 2020 metų IV ketvirtį, todėl skaičiuojant priteistiną sumą už skundo parengimą taikytinas 2020 metų II ketvirčio VDU, kuris sudaro 1 398,50 Eur. Tai reiškia, kad maksimalus galimas priteisti dydis už skundo parengimą šioje byloje sudaro 3 496,25 Eur (1 398,50 x 2,5). Pareiškėjos prašoma priteisti 880 Eur suma ne tik neviršija maksimalios priteistinos sumos už skundo parengimą, bet ir yra beveik 4 kartus mažesnė, todėl atsižvelgiant į tai, kad advokatas už tokį honorarą dar ir surinko įrodymus bei atstovavo pareiškėją teismo posėdyje, visa už advokato darbo ir laiko sąnaudas prašoma priteisti 880 Eur suma pripažintina visiškai adekvačiomis ir iš atsakovės priteistinomis atstovavimo išlaidomis.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjos I. M. skundą patenkinti.
Panaikinti Kauno savivaldybės įmonės ,,Kapinių priežiūra“ 2020 m. rugsėjo 8 d. sprendimą Nr. S-308 „Dėl kapavietės priežiūros“.
Įpareigoti Kauno savivaldybės įmonę „Kapinių priežiūra“ I. M., a. k. (duomenys neskelbtini) paskirti atsakingu asmeniu už kapavietės Nr. 10-29-1, esančios Kauno miesto Karmėlavos viešosiose kapinėse, priežiūrą.
Priteisti pareiškėjai I. M. 880 Eur su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų iš atsakovės Kauno savivaldybės įmonės ,,Kapinių priežiūra“.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.