Kauno apylinkės teismo nutartis

2018-05-09 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-202-246/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-05-09
Bylos Nr.
II-202-246/2018
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00580-2018-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Rimantas Sipavičius
Pareiškėjas
V. Č.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr.II-202-246/2018Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00580-2018-6Procesinio sprendimo kategorijos: 21.10.4.; 7.8. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2018 m. gegužė 9 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Rimantas Sipavičius,sekretoriaujant Aidai Gaučienei,dalyvaujant pareiškėjai V. Č., jos atstovui advokato padėjėjui S. P.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos V. Č. skundą dėl Kauno apskrities VPK Santakos PK 2018-02-19 nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities VPK Santakos PK vyriausioji tyrėja R. Š. 2018-02-19 priėmė nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos A. R. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso 115 straipsnį, nesant administracinio nusižengimo sudėties.

Šalies argumentai

Pareiškėja V. Č., nesutikdama su priimtu nutarimu, pateikė skundą Kauno apylinkės teismui, kuriame prašė nutarimą panaikinti. Pareiškėja savo skunde nurodė, kad nesutinka su priimto nutarimo teiginiais, kur nurodyta, jog ji dėl tvoros patyrė 50 Eur žalą ir teigė, kad sūnus tvorą sutaisė už 135 eurus, taip pat su tuo, jog nutarime nurodytos aplinkybės, kad į tvorą buvo atsiremta kalbant telefonu. Po pokalbio asmuo nuvirtusią tvorą pakėlęs nuo žemės ir atrėmė ją į koloną, prie kurios ji buvo prieš tai pritvirtinta. Pareiškėjos nuomone, tokį teiginį paneigia liudytojo R. Č. paaiškinimai, kad jis būdamas (duomenys neskelbtini), kieme, 2017-06-29 tarp 18 ir 19 valandos, girdėjo kaip du asmenys, kurie buvo smarkiai apgirtę, eidami (duomenys neskelbtini) gatve, keikėsi necenzūriniais žodžiais, buvo nusiteikę agresyviai, pradėjo tvorą tyčia laužyti. Kai pasigirdo lūžtančios tvoros garsas, sūnus išbėgo į gatvę ir pamatė išverstą tvorą. Sūnus sulaikė du asmenis ir bendro pokalbio metu buvo sutarta, kad tvorai padaryta 50 eurų žala ir vienas iš jų nuėjo atnešti pinigus. Pinigų nebuvo atnešta. Vėliau privažiavęs kitas asmuo su Mersedess Benz automobiliu pradėjo jos sūnų įžeidinėti, todėl ir buvo iškviesti policijos pareigūnai. Pareiškėjos nuomone, A. V. ir A. R. parodymai vertintini kritiškai, nes jie suinteresuoti bylos baigtimi, be to, apie įvykį nedaug gali papasakoti, nes jo metu buvo labai neblaivūs. Dėl paminėtų aplinkybių nutarime negalėjo būti argumentuojama, kad iš surinktos medžiagos nenustatyta objektyvių, nešališkų ir neginčijamų įrodymų, kad A. R. tyčia sulaužė V. Č. priklausančią tvorą. Pareiškėjos nuomone, būtent pareigūno neatlikti būtini ir privalomi veiksmai įtakojo tai, kad nebuvo surinkta objektyvių, nešališkų ir neginčijamų įrodymų, kad A. R. tyčia sulaužė tvorą.

Skunde pareiškėja taip pat nurodė, kad nesutinka su nutarimo argumentais, jog negali būti pradėta administracinio nusižengimo bylos teisena pagal ANK 115 straipsnį, nes jos sūnus R. Č. matė, kaip A. R. tyčia laužė ir gadino tvorą. Pareiškėja pažymi, kad 2017-10-20 ir 2017-07-20 vyresniojo tyrėjo D. T. nutarimai nepradėti administracinio nusižengimo teisenos buvo tapatūs, po kurių kelis kartus institucija buvo teismo įpareigota atlikti tam tikrus veiksmus, tačiau ikiteisminio tyrimo institucija abu kartus piktybiškai ir savavališkai neatlieko jokių neatidėliotinų veiksmų, nevykdė savo pareigos, todėl ir šis nutarimas naikintinas kaip nepagrįstas.

Atsiliepimas

Atsiliepime į pareiškėjos skundą Kauno apskrities VPK Santakos PK veiklos skyriaus viršininkas prašė tyrėjos nutarimą palikti nepakeistą, o pareiškėjos V. Č. skundo netenkinti.

Teismo posėdžio metu apklausti asmenys – pareiškėja V. Č. nurodė skunde išdėstytas aplinkybes, iš kurių matyti, kad ji paties įvykio nematė, aplinkybes jai žinomos tik iš liudytojo R. Č. pasakojimo.

Liudytojas R. Č. teismo posėdyje paaiškino, kad jis, būdamas namo kieme, toliau nuo gatvės išgirdo, kad eina rėkaudami vyriškiai. Jis pasislėpė už tujų, kad neatkreiptų jų dėmesio. Kai jie iš skersgatvio įsuko į (duomenys neskelbtini) gatvę, susirėkavo, kad juos tvora užkniso ir tą tvorą stūmė, tvora pradėjo braškėti. Jis tuo metu išbėgo ir matė, kad tvorą akivaizdžiai tyčia laužė. Ta tvora nuolat buvo laužoma. Šiuo atveju tvoros laužymo momentą matė ir išbėgo į gatvę ir juos sučiupo. Vaikinai atsiprašinėjo, sakydami „dėde atsiprašom, viskas gerai, atlyginsim žalą“. Susitarė, kad jie sumokės 50 Eur. Žalą įvertino vizualiai. Vienas liko prie jo, kitas nuėjo atnešti pinigų. Tačiau pinigų nesulaukė, kai jo draugas jam paskambino, jis pasakė, kad jokių pinigų neneš. Tuomet, likusysis pasiūlė, kad jis atneš pinigus, paliko savo telefoną, tapatybės kortelę, tačiau atvažiavo su Mersedes automobiliu dar su kitu draugu, kuris pasakė, ką čia tvora, pasiūlė kviesti policija. Tuomet jis ir kvietė policiją. Atvykus policijai, pasakė, kad du vyriškiai išlaužė tvorą. Tvora buvo laužoma po vieną „štankietą“, tvora buvo pritvirtinta tvirtai. Šiuo metu tvora apie 40 metrų suremontuota, buvo sulaužyti 7 stulpeliai, reikėjo keisti dalį tvoros tarp mūrinių stulpelių. Tvoros remonto kaina gavosi 135 Eur, nes ne viską sugebėjo įvertinti. Tvorą suremontavo pats.

Nukentėjusioji V. Č. nurodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Įvykio nematė, sūnus pasakė, kad sutarė su vienu iš kaltininkų, kad sumokės 50 Eur. Tačiau nesumokėjo. Po remonto, išlaidos sudarė 135 Eur. Sumą patvirtinančių dokumentų neturi. Jei būtų sumokėta 50 Eur , policijos niekas nebūtų kvietęs. Suma buvo 50 Eur visiškai nedidelė ir galėjo sumokėti. Suremontavo visą 40 metrų tvorą, kaina, tik išlaužtos vietos remonto.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ANK 569 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Lietuvos Respublikos ANK 591 straipsnyje numatyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.

Administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamų administracinių nusižengimų sudėtis. Kaltu dėl administracinių nusižengimų padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Šiuo atveju iš surinktos rašytinės medžiagos, pareiškėjos V. Č. pasisakymo, apklausto liudytojo R. Č. paaiškinimų nustatyta, kad tiek dėl tvoros būklės, tiek dėl jos remonto išlaidų, tiek dėl liudytojų R. Č. galėjimo pamatyti įvykio – tvoros išvirtimo priežastį – duomenys yra prieštaringi.

Tai, kad tvora buvo išversta tyčia parodė tik liudytojas R. Č., nurodydamas, kad išgirdęs necenzūrinius žodžius, o po to smūgius ir tvoros traškesį, pamatė, kad laužoma tvora. Tačiau liudytojas taip pat teigė, kad minėta tvora buvo laužoma ne pirmą kartą, jos stulpeliai nebuvo visi sveiki, remontuoti reikėjo tvoros apie 5 metrus, be to, ir tvoros mūriniai stulpeliai taip pat seni. Iš liudytojo parodymų galima spręsti, kad jis pirmiausiai išgirdo necenzūrinius žodžius, po kurių pasislėpė už tujų, po to išgirdo tvoros traškesį ir tik tuomet pamatęs, kad tvora laužoma. Tačiau iš šių parodymų nėra galimybės spręsti, kad liudytojas neabejotinai pamatė tą momentą, kuomet vienas iš vaikinų kontaktavo su tvora, kadangi liudytojas teigė išgirdęs pirmiausiai traškesį. Šios aplinkybės nepaneigia versijos, kad į tvorą buvo atsiremta, juolab, kad abu vaikinai buvo neblaivūs, kas galėjo įtakoti ir jų judesių koordinaciją. Be to, pats liudytojas R. Č. patvirtino, kad minėta tvora nuolat buvo laužoma, o aplinkybių, kad ji nuolat buvo taisoma, jis net nenurodė, todėl tvoros būklė pagrįstai kelia abejones dėl jos funkcionalumo ir tvirtumo, nes iš liudytojo parodymų galima daryti neabejotiną išvadą, kad ji anksčiau buvo ne vieną kartą pažeista.

Teismui taip pat kelia abejones ir aplinkybės, susijusios su tvoros remonto išlaidomis, kurios nuo 50 Eur išaugo iki 135 Eur. Teismo posėdžio metu liudytojas taip pat nurodė prieštaringas aplinkybes, teigdamas, kad tiek kainavo sulaužytos tvoros dalis tarp mūrinių stulpelių, vėliau, kad už 135 Eur buvo suremontuota visa tvora.

Kaip minėta, iš liudytojo R. Č. parodymų galima spręsti, kad tvora nuolat buvo pažeidžiama ir nebuvo geros būklės, taip pat galima spręsti, kad kitų aplinkybių, patvirtinančių liudytojų R. Č. žodžius dėl tyčinio tvoros sulaužymo, nenustatyta, tai pat V. Č. ir R. Č. parodymai nesudaro pagrindo spręsti, kad tvora kada nors artimu laiku iki įvykio buvo remontuojama, išskyrus šį atvejį, kad po paskutiniojo įvykio R. Č. tvorą suremontavo už 135 Eur. Tačiau pagrįstai galima abejoti, ar R. Č. būdamas kiemo gilumoje ir pasislėpęs už tujų, galėjo pamatyti pirminius vaikinų veiksmus, nuo ko tvora sutraškėjo, ką būtų galima įvertinti tyčia, be to, liudytojui nurodant tvoros remonto kainos pokyčius nuo pradžioje tenkinusių 50 Eur iki 135 Eur, sudaro pagrindą teismui abejoti dėl tvoros išvirtimo aplinkybių bei jos remonto kainos, todėl galima daryti tik prielaidą, kad A. R. galėjo tyčia, o ne būdamas neblaivus ir atsiremdamas, galėjo ją išvesti. Tačiau prielaidomis kaltinimo grįsti negalima ir visos abejonės aiškintinos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

Atsižvelgiant į tai kas nurodyta, darytina išvada, jog administracinė teisena A. R. atžvilgiu negali būti pradėta, nesant administracinio nusižengimo požymių. Kauno apskrities VPK Santakos PK vyriausiosios tyrėjos R. Š. 2018-02-19 skundžiamas nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos yra teisėtas, jo naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl šis nutarimas paliktinas nepakeistu ir pareiškėjos V. Č. skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,

nutaria:

pareiškėjos V. Č. skundo netenkinti.

Kauno apskrities VPK Santakos PK vyriausiosios tyrėjos R. Š. 2018-02-19 nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos, palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Rimantas Sipavičius