- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-12-16
- Bylos Nr.
- 1-2030-818/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-14-1-01880-2011-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Miroslavas Gvozdovičius
- Kaltinamasis
- V. P.
- Nukentėjusysis
- D. B.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, nevedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis Norvegijos įmonėje, teistas 2011-04-21 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu, remiantis LR BK 40 str. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo, numatyto LR BK 253 str. 1 d. pagal laidavimą.
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 253 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamasis V. P. kaltinamas tuo, kad neturėdamas leidimo laikė, nešiojo šaudmenis, o būtent:
jis, laikotarpiu nuo 2008-09-01 iki 2010-09-16 01.50 val., kuomet buvo pristatytas į Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 3 PK, adresu Pylimo g. 52, Vilniuje, neteisėtai laikė ir nešiojo penkis savadarbius užtaisus - šaudmenis, įdėtus į revolverį „ME-38 Compact-G“, susidedančius iš pramoninės gamybos 9 mm kalibro garsinių (signalinių) šovinių ir penkių 8,5 mm skersmens guminių grankulkių, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 253 str. 1 d.
Taip pat, V. P. kaltinamas tuo, kad nesunkiai sužalojo žmogų dėl chuliganiškų paskatų, o būtent:
jis, 2011-10-22 apie 23.30 val., lauke prie klubo (duomenys neskelbtini), durų, atliekant (duomenys neskelbtini) pareigas, viešoje vietoje, dėl chuliganiškų paskatų sudavė D. B. vieną smūgį į veidą, dėl ko nukentėjusiajam D. B. buvo padaryti viršutinių pirmųjų dviejų dantų lūžiai, paviršiniai nubrozdinimai nosies srityje su nosies kaulų lūžimu, kraujosruva dešinio kelio srityje, kas pagal specialisto išvadą G 3276/11(01) vertinama nesunku sveikatos sutrikdymu, tokiu būdu padarydamas D. B. nesunkų sveikatos sutrikdymą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 138 str. 2 d. 8 p.
Kaltinamasis V. P. dėl neturint leidimo laikymo, nešiojimo šaudmenų kaltu prisipažino, dėl sveikatos sutrikdymo kaltu nepripažino ir teismui parodė, kad revolverį įsigijo savigynai. Nežinojo, kad tokio ginklo negalima nešioti be leidimo, anksčiau buvo galima.
Dėl sveikatos sutrikdymo nukentėjusiojo ir jo draugų parodymai yra melas. Dirbo (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). 2011-10-22 apie 23.30 val. su kolega R. K. stovėjo klubo viduje už stiklinių durų. Per duris pamato ar lankytojai neateina girti. Jeigu mato, kad ateina svirduliuodami, kalba nerišliai, į klubą neįleidžia. Kai atėjo D. B. ir J. J., atidarė duris ir suprato, kad jie girti, todėl nusprendė į klubą jų neleisti. D. B. ir J. J. supyko, klausė, kodėl neįleidžia. Paaiškino, kad dėl to, nes jie girti. Tada šie asmenys užstojo įėjimą į klubą ir neleido įeiti kitiems lankytojams. Paaiškino, kad vistiek neįleis. D. B. ir J. J. bandė įsibrauti jėga kai įleisdavo kitus lankytojus. Tuomet nukentėjusysis su draugais pradėjo daužyti ir spardyti stiklus, jie paprašė pasitraukti nuo klubo teritorijos, D. B. ir J. J. pradėjo dar labiau spardyti duris. Jis vedė už parankės J. J., D. B. bendravo su R. K.. Tarp jų įvyko konfliktas. Gal kolega spyrė D. B.. D. B. nuo laiptų nukrito pats ir gal galva trenkėsi į šaligatvį. D. B. gulėjo, tuo metu jo draugas pradėjo mėtyti degtinės butelius į stiklines duris. Kažkas iškvietė policiją. Tuo metu jie pasišalino. Visi nukentėjusiojo parodymai yra melas, jokio smūgio nukentėjusiajam D. B. nesudavė.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo V. P. kaltė padarius jam inkriminuotus nusikaltimus įrodyta sekančiais duomenimis:
nukentėjusysis D. B. parodė, kad su draugu J. J. atvažiavo į miestą, norėjo užeiti į klubą. Su J. J. buvo išgėrę po du butelius alaus 5,2 proc. stiprumo Prie durų buvo eilė. Kai priėjo jų eilė apsaugos darbuotojas pasakė, kad jų neįleis. Pradėjo ginčytis. Apsaugos darbuotojai buvo viduje. Klausė apsaugininkų, kodėl jų neįleidžia į klubą. Jiems atsakė, kad neprivalo aiškinti, kodėl, nesakė, kad jie girti. Kol ginčijosi, kiti asmenys ėjo į klubą. Ginčas vyko gal 5 minutes. Apsaugos darbuotojai buvo dviese. Kaltinamojo draugas buvo žemesnis. Kaltinamasis V. P. atidaręs duris žiūrėjo į jo pusę ir trenkė kumščiu dešine ranka. Iš karto prarado sąmonę. Atsigavo taksi automobilyje, nesuprato kas atsitiko. Vėliau draugas papasakojo, kas atsitiko. Kai atsigavo, buvo be dantų, skaudėjo nosį, galvą. Buvo sulaužyta nosis, lūžę du viršutiniai dantys, sutinusi lūpa, sumuštas veidas. Kai kreipėsi į stomatologą pirmiausiai buvo priauginti dantys. Šiuo metu dantys sutvarkyti. Gydėsi Naujoje Vilnioje, bet kai reikėjo atlikti įvairias procedūras, važiuodavo į miestą. Turi visus kvitus. Už dantis mokėjo 2400 litų. Pripažįsta, kad buvo išgėręs, bet jautėsi gerai. Kaltinamasis su jais kalbėjo nedraugiškai, jie ginčijosi žodžiu. Anksčiau su juo jokių ginčų nebuvo. Yra įsitikinęs, kad jam trenkė būtent V. P., niekas kitas negalėjo trenkti. Nesilaužė, kad įleistų į klubą. Galėjo mus sulaikyti kitokiu būdu, iškviesti policiją. Mokėjo už atliktą ekspertizę.
Liudytojas J. J. parodė, kad su draugu D. B. nusprendė užeiti į klubą. Buvo išgėrę 4-5 butelius alaus dviese. Klube buvo du apsaugininkai - kaltinamasis ir kitas, kuris buvo žemesnis. Jie pasakė, kad jų neįleis. Jie nekonfliktavo, bet jų vistiek neįleido. Tuo metu jam paskambino ir jis nulipo laiptais žemyn, stovėjo veidu į klubo duris ir kalbėjo telefonu. Matė kaip kaltinamasis trenkė nukentėjusiajam kumščiu į veidą. Jis krito ir nuriedėjo nuo laiptų, buvo be sąmonės. Iškvietė taksi, pakėlė draugą ir išvažiavo. Kaltinamasis nebuvo priėjęs prie nukritusio nukentėjusiojo. Apšvietimas klube buvo, stiklas šviesus, permatomas, matė kas vyksta klubo viduje. Gerai matė kaip nukentėjusysis nuo smūgio krito nuo laiptų, net neužsidengė rankomis veido, riedėjo nuo laiptų. Tarp kaltinamojo ir D. B. kilo konfliktas. Pamatė kaip V. P. smogė D. B., pastarasis nugriuvo.
Liudytoja A. S. parodė, kad dirba Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus 3 policijos komisariato Kriminalinių nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėja. Šioje byloje atliko ikiteisminį tyrimą. Kiek laiko praėjus po įvykio apklausė nukentėjusįjį, neprisimena. Jis paaiškino, kad su draugais norėjo užeiti į klubą, bet jo neįleido. Vienas apsaugos darbuotojas trenkė nukentėjusiajam į veidą, jis nukrito nuo laiptų, skilo dantys, lūžo nosis. Nukentėjusįjį apklausė kelis kartus, parodymai nesiskyrė. Buvo nustatytas klubo apsaugos darbuotojas, kuris pastūmė nukentėjusįjį. Buvo atliktas atpažinimas, akistata, t.y. atlikti visi reikalingi procesiniai veiksmai. Kai nukentėjusysis buvo apklausiamas liudytoju, kilo įtarimas, kad jį galėjo pastumti kitas, kartu su kaltinamuoju V. P. dirbęs apsaugos darbuotojas. Vėliau buvo apklaustas liudytojas J. J., kuris buvo kartu su nukentėjusiuoju, ėjo į klubą, jų neįleido. Liudytojas kalbėjo telefonu ir matė V. P. smūgį, kaip nukentėjusysis krito. Atliko atpažinimą ir iš karto buvo atpažintas būtent V. P.. Kad Asmens parodymo atpažinti protokole (b.l. 31-32) nėra nuotraukų, sužinojo eidama į teismą. Kaltinamasis buvo atėjęs į Vilniaus miesto 3 policijos komisariatą, apkaltino bylos suklastojimu, grasino atleisti iš darbo. Tada suprato, kad nėra nuotraukų. Turi būti atsižvelgta kodėl nėra nuotraukų. Kai visi atpažinime dalyvavę asmenys išėjo, suprato, kad negalės ištraukti nuotraukų. Tai nurodė protokole. Viską atliko pagal procesą. Paprastai parenkami kuo panašesni į įtariamąjį asmenys. Parinkti vienodo ūgio neįmanoma. Nukentėjusysis visą laiką laikėsi savo nuomonės, nedvejodamas nurodė kaltinamąjį V. P. kaip asmenį, nuo kurio smūgio krito nuo laiptų ir susižalojo.
Liudytojas M. M. parodė, kad datos neprisimena, buvo klube „Posh“. Su drauge rūkė aikštelėje ant laiptų. Prie klubo atėjo kompanija neblaivių vaikinų ir norėjo patekti į vidų. Apsaugos darbuotoju tą vakarą dirbo V. P., kurį žinojo iš matymo, vardo tada nežinojo. Du apsaugos darbuotojai, kurie buvo su uniforma, jų neįleido. Girdėjo ginčą tarp vaikinų ir apsaugos darbuotojų. Vaikinai atėjo, apsaugos darbuotojai pasakė, kad jų neįleis, nes yra neblaivūs, bet vaikinai prašė, kad įleistų. Ginčydamasis vienas vaikinas krito nuo laiptų pokalbio metu. Jo nuomone, tai buvo alkoholio poveikis, apsaugos darbuotojai nieko nedarė. Vaikinas, kuris krito nuo laiptų, stovėjo iš lauko pusės, jo dabar neatpažintų. Vaikinas nusirideno nuo laiptų. Apšvietimas buvo iš klubo vidaus. Vienas iš atėjusių neblaivių vaikinų buvo labai aršus. Matė, kad nebuvo jokio kontakto tarp apsaugos darbuotojo ir vaikino, kuris nukrito nuo laiptų. Prie vaikino nebuvo priėjęs, niekam neskambino, žiūrėjo kas vyksta.
Liudytojas G. I. parodė, kad įvykį šiek tiek prisimena. Su draugais atėjo į klubą. Draugai įėjo, o jis liko parūkyti. Pamatė, kad kažkas į klubo sieną metė butelį. Po to tarp atėjusių neblaivių vaikinų ir apsaugos darbuotojų įvyko konfliktas, vaikinai šūkavo. Kas vyko toliau, ar buvo kokios muštynės, neprisimena. Tą vakarą buvo pavartojęs šiek tiek alkoholio. Apsaugos darbuotojų nepažinojo. Neprisimena ar matė atvažiavusią greitąją medicinos pagalbą.
Ekspertas V. K. parodė, kad yra įtrauktas į Teisingumo ministerijos patvirtintą ekspertų sąrašą. Palaiko pateiktą išvadą, kuri buvo duota, remiantis apžiūra ir medicininių dokumentų išrašais. Nukentėjusiojo pateikti įrodymai dėl civilinio ieškinio atitinka jam padarytus sužalojimus, nurodytus specialisto išvadoje. Dantys buvo nuskelti. Negali pasakyti ar už dantų atstatymą nukentėjusysis pagrįstai reikalauja priteisti 2400 Lt, nes tai ne jo darbo sritis. Nosis dažniausiai lūžta nuo smūgio. Yra teorinė tikimybė griūti ir susimušti nosį. Nosis lūžo nuo smūgio, o dantys galėjo būti sužaloti griūnant. Dantys lūžta nuo apatinių ir viršutinių dantų kontakto sąkandžio metu.
Liudytojas J. Š. parodė, kad prisimena, kad kilo apsistumdymas kai grupė neblaivių jaunuolių norėjo patekti į klubą. Jie buvo neblaivūs, nes svirduliavo, buvo agresyvūs Jų neįleido, todėl jaunuoliai į duris pradėjo mėtyti butelius. Konfliktas kilo tarp apsaugos darbuotojų ir atėjusių jaunuolių. Jis tuo metu buvo viduje ir matė kas vyksta, nes durys stiklinės. Mano, kad jaunuoliai į klubą bandė veržtis jėga, kai jų neįleido į klubą. Apsaugos darbuotojai buvo su uniforma, su skiriamaisiais ženklais, jų buvo 1 ar 2. Susistumdymas vyko prie durų iš lauko pusės. Ten yra 4-5 laiptukai. Nukentėjusysis stovėjo ant viršutinio iš 4-5 laiptelių prie durų. Įeinant į klubą, yra dvejos stiklinės durys. Vaikinai stovėjo prie įėjimo durų. Kai kuriuos apsaugos darbuotojus pažįsta, nes dažnai lankosi klube. Vilių pažįsta iš matymo, nežino ar jis dirba klube. Tą vakarą apsaugos darbuotojai elgėsi ramiai. Neįleido neblaivių lankytojų ir uždarė duris. Tuo tarpu vaikinai elgėsi agresyviai. Vienas iš jų, atrodo, buvo nukritęs, kai vyko susistumdymas su apsaugos darbuotojais. Prieš uždarant duris vaikinas susvirduliavo, žengė atbulas, prarado lygsvarą ir nukrito nuo laiptelių. Kaip griuvo ar ridenosi, negali atsakyti. Nugriuvo ant šaligatvio. Pribėgo draugas ir pakėlė. Kraujo nematė. Jaunuoliai pašūkavo ir išsiskirstė.
Liudytojas A. S. parodė, kad dirba Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės vyriausiuoju patruliu. Įvykio neprisimena, nes būna daug iškvietimų. Prašo vadovautis ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais.
Liudytojas R. K. parodė, kad tą vakarą dirbo su V. P. naktinio klubo „Poch“ apsaugoje. Stovėjo už durų iš vidaus. Apie vidurnaktį prie klubo durų atėjo gal 6 asmenys, jie norėjo patekti į vidų. Nusprendė jų neleisti, bandė paaiškinti, kad į klubą neįleis. Minėti asmenys liko stovėti, pradėjo ginčytis, jiems grasino, trukdė kitiems lankytojams patekti į vidų. Paprašė netrukdyti, bet jie nepaklausė, todėl nutarė juos patraukti. Nuo ko susižalojo D. B. tiksliai negali atsakyti.. Laiptai prie įėjimo į klubą statūs. D. B. nuriedėjo, V. P. vieną asmenį nuvedė laiptais žemyn, jis (R. K.) norėjo nuvesti D. B., paėmė už rankos, bet jis priešinosi, griebė už rankų, tada keliu trenkė į pilvą norėdamas išlaisvinti rankas. D. B. nugriuvo ir nuriedėjo nuo laiptų. Jo dėl to neapkaltino. Kiti asmenys pradėjo mėtyti į duris butelius, todėl iškvietė policiją. Kol atvyko policija, asmenys pasišalino. Pareigūnai paklausė ar rašys pareiškimą, bet sužalojimų nebuvo, todėl pareiškimo nerašė. D. B. gal susižalojo krisdamas. Jis norėjo jam trenkti, nepataikė, susigrūmė. D. B. griebė jam už rankų, tuo metu V. P. vedė kitą asmenį.. V. P. nebuvo agresyviai nusiteikęs. Neįsivaizduoja kodėl nukentėjusysis teigia, kad V. P. trenkė, nes su juo bendravo jis. Policijos pareigūnus kvietė dėl nevaldomos situacijos, nes į duris buvo mėtomi buteliai, grasinama. Siena grūdinto stiklo, todėl nesudužo nuo mėtomų ir dūžtančių butelių. Niekas nenukentėjo, todėl pareiškimo policijai nerašė. Matė, kad nukentėjusysis nuriedėjęs nuo laiptų, neatsistojo. Neišėjo pažiūrėti kas atsitiko, nes toliau buvo mėtomi buteliai. Vėliau pamatė, kad nukentėjusysis atsistojo ir nuėjo.
2011-10-24 Pranešimu D. B. pareiškė, kad 2011-10-22 arti vidurnakčio jis su draugu J. J. norėjo įeiti į naktinį kokteilių klubą (duomenys neskelbtini). Apsauga jų neįleido ir jie pradėjo ginčytis. Ginčo metu apsauginis trenkė jam į veidą, jis nukrito ir nuriedėjo nuo betoninių laiptų be sąmonės. Pasekmės: sulaužyti priekiniai dantys, nosies kaulo lūžis, galvos ir veido sumušimas (b.l. 18, 1 tomas).
2011-11-04 Protokolu-pareiškimu D. B. pareiškė, kad 2011-10-22 apie 23.30 val. (duomenys neskelbtini), jam bandant įeiti į klubą (duomenys neskelbtini) apsaugos darbuotojas smogė į veidą ir sulaužė nosies kablį, nustatyti dviejų dantų lūžiai (b.l. 19, 1 tomas).
2012-05-15 Asmens parodymo atpažinti protokolu užfiksuota, kaip nukentėjusysis D. B. iš jam pateiktų trijų asmenų, pagal veido bruožus, atpažino V. P. kaip asmenį, kuris prie įėjimo į klubą (duomenys neskelbtini) jam sudavė vieną smūgį į veidą (b.l. 31-32, 1 tomas).
2012-02-06 Asmens parodymo atpažinti protokolu užfiksuota, kaip liudytojas J. J. iš jam pateiktų trijų asmenų, pagal ūgį, palukų spalvą, šukuoseną, veido bruožus, atpažino V. P., kaip asmenį, kuris prie įėjimo į klubą (duomenys neskelbtini) sudavė vieną smūgį į veidą D. B. (b.l. 39-41, 1 tomas).
2011-11-02 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G3276/11 (01) nurodyta, jog D. B. padaryta viršutinių pirmųjų dviejų dantų lūžiai, paviršiniai nubrozdinimai nosies srityje su nosies kaulų lūžimu, kraujosruva dešinio kelio srityje, galimai aplinkybėse nurodytu laiku (2011-10-22, apie 24 val.). Sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu dėl nosies kaulų lūžio (b.l. 67-68, 1 tomas).
Teismas pažymi, kad teismas bylą nagrinėja pagal kaltinamąjį aktą, apibrėžiantį bylos nagrinėjimo teisme ribas (LR BPK 255 str. 1 d.).
Pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p. atsako tas, kas dėl chuliganiškų paskatų sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Teisingam nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą svarbus nusikalstamos veikos motyvo – chuliganiškų paskatų – nustatymas. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nusikalstama veika pripažįstama padaryta dėl chuliganiškų paskatų, kai tai daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį.
Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nurodyta, kad įrodymų vertinimas priklauso teismo kompetencijai. Baudžiamojo proceso įstatymas reikalauja, kad teisėjai įrodymus vertintų pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir vadovaudamiesi įstatymu. Pagal šią normą teisėjai įrodymus vertina ne atskirai vienas nuo kito, o kaip visumą, nustatydami, kiek jie tarpusavyje sutampa ir atitinka faktines bylos aplinkybes.
Pažymėtina, kad BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytos chuliganiškos paskatos nustatomos tada, kai nusikalstama veika padaroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-716/2007, 2K-144/2008, 2K-58/2009, 2K-241/2009, 2K-266/2009)
Analizuojant bylos nagrinėjimo metu ištirtus įrodymus teismas daro išvadą, kad kaltinamojo V. P. veiksmai padarant nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų, kvalifikuotini pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p. Tai, kad nukentėjusiajam D. B. būnant viešoje vietoje prie klubo „Poch” durų V. P., vykdant klubo apsaugos darbuotojo pareigas, sudavė vieną smūgį jam į veidą, ko pasėkoje nukentėjusiajam buvo konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas, patvirtina ne tik nukentėjusiojo, tačiau ir liudytojų J. J., S. S., M. M. parodymai bei kiti rašytiniai bylos įrodymai.
Kaltinamasis V. P. pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p., kaltu teisme neprisipažino ir parodė, kad 2011-10-22 vakare jis dirbo klube apsaugos darbuotojo pareigose bei kartu su kolega R. K. stovėjo klubo viduje už stiklinių durų. V. P. matė, kaip prie klubo priėjo daug žmonių, kurie norėjo įeiti į klubą, tačiau kadangi šie asmenis, tarp jų buvo ir D. B., buvo akivaizdžiai neblaivus ir agresyviai nusiteikę, buvo nuspręsta juos neįleisti. V. P. teigimu, jis stovėdamas už stiklinių durų su D. B. nebendravo, nukentėjusiojo atžvilgiu jokio smurto nesiėmė, jam ranka nesudavė, kaltinamasis negalėjo nurodyti dėl kokios priežasties nukentėjusysis nukrito bei nusiridenus nuo laiptų, susižalojo. V. P. teigimu, jis vedė J. J. nuo laiptų. D. B. bendravo su R. K., tarp jų įvyko konfliktas. V. P. manymu, gal R. K. nukentėjusiajam spyrė. Teismo vertinimu nežiūrint į tai, jog V. P. duodamas teisme parodymus nurodė, jog jis D. B. nesudavė smūgio ir jo nesusižalojo, paneigti paties nukentėjusiojo D. B. parodymai. Nukentėjusysis teisminio bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog V. P. stovėjo klube iš vidaus prie stiklinių durų, o D. B. priėjus arčiau minėtų durų norėdamas išsiaiškinti, kodėl jų neįleidžia į klubą, V. P. pažiūrėjo į jį bei netikėtai su dešinė ranka sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam į veidą. Nuo suduoto smūgio jis iš karto prarado sąmonė, atsipeikėjo tik medicinos pagalbos automobilyje. Jam buvo konstatuotas veido sumušimas, sulaužyta nosis bei lūžę du viršutiniai dantys. Nukentėjusiojo teigimu kitas apsaugos darbuotojas stovėjo kiek atokiau ir šiame konflikte nedalyvavo. Liudytojas J. J. nurodė, kad jam stovint veidu atsisukus į klubo durys, prie laiptų, jis kalbėjo telefonu, matė, kaip V. P. trenkė su ranka D. B. į veidą, nuo suduoto smūgio D. B. nusirideno nuo laiptų į apačią bei prarado sąmonė. Liudytojas atsakydamas į teismo klausimą, pažymėjo, jog toje vietoje prie laiptų buvo pakankamai geras apšvietimas nuo klubo skleidžiančios šviesos ir jis gerai matė, jog D. B. sudavė būtent V. P., ne kitas asmuo. J. J. teigimu, jis su D. B. prieš ateinant į klubą kartu išgėrė apie 4-5 butelius alaus, jie jautėsi gerai, liudytojo manymu, apsaugos darbuotojui imtis fizinio smurto, t.y. mušti D. B. nebuvo jokios būtinybės, nes jie su apsauga nekonfliktavo ir jokius daiktus į langus nemetė. Liudytojas R. K. nurodė, kad prie klubo buvo susirinkę žmonės, kurie norėjo įeiti į klubą. Kilo nedidelis konfliktas. Liudytojas norėjo D. B. nuvesti laiptais žemyn, tačiau jis pradėjo priešintis, norėjo trenkti, todėl R. K. jam keliu spyrė į pilvą, D. B. nugriuvo bei nuriedėjo nuo laiptų. Tačiau tokie liudytojo R. K. teiginiai yra paneigti byloje surinktais įrodymais visumą, o būtent, kiek nukentėjusysis, ties liudytojas J. J. nuosekliai nurodė, kad D. B. su ranka sudavė būtent V. P., kuris stovėjo prie įėjimo durų. Tą aplinkybę patvirtino liudytojas M. M., kuris nurodė, jog matė, kaip nuo durų ant laiptų nukrito vaikinas bei nusirideno žemyn, aplinkui tuo metu buvo daug žmonių. Pažymėtina, kad kaltinamojo teiginį, jog jis nuo laiptų vedė J. J. (b.l. 181, tomas 1), ir šalia D. B. jo nebuvo, paneigta ne tik liudytojo J. J., bet ir liudytojo R. K. teisme duotais parodymais, kuris teigė, jog jis nuo laiptų norėjo nuvesti D. B. (b.l. 184, tomas 1). Teismo vertinimu, D. B. stovėjo prie durų esančioje aikštelėje, todėl sprendžiant iš byloje esančių nuotraukų (b.l. 104-106, tomas 1), aikštelė prie įėjimo į klubą durų yra apie 2 metrų pločio, todėl nukentėjusysis objektyviai negalėjo suklupti bei nukristi atgal nuo laiptų. Tai, jog D. B. buvo sužalotas šio įvykio metu patvirtina ir atlikta specialisto išvadą Nr. G3276/11 (01), kurioje nurodyta, jog D. B. konstatuotas nosies kaulų lūžis įvyko dėl suduoto smūgio į smakrą, tai patvirtino ir apklaustas specialistas V. K. (b.l. 183, tomas 1), kuris nurodė, kad nosies kaulų lūžis vyko nuo suduoto smūgio Pažymėtina, kad teismas kritiškai vertina kaltinamojo V. P. teiginius, jog ikiteisminio tyrimo metu atlikus nukentėjusiajam D. B. atpažinimą iš nuotraukų, buvo pažeisti LR BPK reikalavimai dėl šio procesinio veiksmo atlikimo. Liudytoja S. S. nurodė, kad liudytojas J. J. nuo pirmos jo apklausos nuosekliai laikėsi pozicijos, jog būtent V. P. sudavė smūgį D. B. į veidą. Nukentėjusysis buvo apklausiamas kelis kartus, jo parodymai nesiskyrė. Dėl atpažinimo iš nuotraukų liudytoja paaiškino, jog paprastai parenkami kuo panašesni į įtariamąjį asmenys. D. B. nuolat laikėsi pozicijos, jog būtent V. P. jam smogė į veidą. S. S. teigimu, atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus šioje byloje nei kaltinamasis nei jo advokatas nekarto nereiškė prašymus dėl procesinio veiksmo – atpažinimo, pagrįstumo (b.l. 132, tomas 1). Teismas pažymi, kad asmens parodymų atpažinti protokolas surašytas laikantis LR BPK 192 str. nuostatų (b.l. 33-36, 39-41, tomas 1), nes kaip matyti iš prie protokole pridėtų fotolentelių, atpažintinas asmuo buvo parodytas atpažįstančiajam draugė su kitais tos pačios lyties asmenimis, pagal išorę kuo panašesniais į atpažintiną. Kiek nukentėjusysis, tiek liudytojas J. J. atpažino kaltinamąjį, kaip asmenį, kuris sudavė D. B. smūgį į veidą. Tą patvirtino ir liudytoja S. S., kurį nurodė, jog per atpažinimą į V. P. buvo nurodytą iš karto. Taip pat, konstatuotina, kad kaltinamojo teiginiai, jog pats nukentėjusysis būdamas neblaivus sukėlė konfliktinė situaciją prie klubo, paneigta ne tik paties D. B. duotais parodymais bei ir kitą raštinę medžiagą, nes kaip seka iš specialisto išvados Nr.G3276/11(01) aprašomosios dalies, D. B. girtumo požymių nėra. Savo parodymuose D. B. nurodė, kad jis iki atvykimo į naktinį klubą išgėrė 2 butelius alaus, todėl kaltinamojo teiginiai, jog nukentėjusysis buvo labai girtas neatitinka bylos aplinkybės.
Todėl teismas konstatuoja, kad ikiteisminio tyrimo metu nustatytos aplinkybės dėl kaltinamojo V. P. veiksmų prieš nukentėjusįjį pasitvirtino pilna apimtimi – kaltinamasis dirbdamas apsaugos darbuotoju, 2011-10-22 d. apie 23.30 val. lauke prie klubo „Poch”, durų viešoje vietoje bei kitų žmonių akivaizdoje, dėl chuliganiškų paskatų, parodant aiškia nepagarba nukentėjusiajam, sudavė D. B. vieną smūgį į veidą, dėl ko nukentėjusiajam dėl patirtų kūno sužalojimų buvo konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas. V. P. veiksmai rodo elementarių moralės normų nepaisymą, niekinamą požiūrį į aplinkinius. Dėl V. P. veiksmų, atsirado neigiami padariniai - sutrikdyta visuomenės rimtis, tvarka. Konfliktas įvyko apie 23:30 val., jo metu kilę triukšmas, prie klubo buvo iškviestos specialiosios tarnybos. Be to, teismų praktikoje pripažįstama, jog dėl padarinių kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-426/2008.
Teismo vertinimu, numatytos nusikalstamos veikos padarymą patvirtina nukentėjusiojo D. B. bei liudytojų J. J., S. S., M. M., J. Š. parodymai, kurie buvo vienodi ir nuoseklūs viso proceso metu, todėl teismas neturi pagrindo jais netikėti. Taip pat nenustatyta, kad nukentėjusysis D. B. bei liudytojai J. J., S. S., M. M., J. Š., dėl kokių tai priežasčių galėjo apkalbėti kaltinamąjį V. P.. Jų parodymai nuoseklūs, išsamūs, patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes, todėl teismas jais tiki ir juos laiko kaltinamojo kaltės įrodymais.
Be to, aukščiau paminėtuose protokoluose bei specialisto išvadoje esantys duomenys patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes, jais netikėti nėra priežasčių, todėl teismas ir juos laiko kaltinamojo kaltės įrodymais.
Kaltinamojo V. P. teisme duoti parodymai, jog jis nepadarė nusikalstamos veikos, neįtikinantys ir laikytini kaip gynybinė pozicija. Juolab, kad šie jo parodymai paneigti nuosekliais, logiškais nukentėjusiojo D. B. parodymais, minėtais liudytojų parodymais, rašytine bylos medžiaga.
2011-01-17 Specialisto išvadoje Nr. 140-(7181)-IS1-279 nurodyta, kad tirti pateiktas revolveris yra pramoninės gamybos 380 kalibro lygiavamzdis revolveris ME 38 Compact-G Nr. 019516 (Vokietija), skirtas šaudyti .380 kalibro ME GUM revolveriniais šoviniais su guminėmis kulkomis. Be to, iš šio revolverio galima šaudyti 9 mm (.380) kalibro dujiniais revolveriniais ir 9 mm (.380) kalibro garsiniais (signaliniais) revolveriniais šoviniais. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu bei Ekspertų komisijos daiktų, įrenginių modeliams ginklams bei konkrečiai jų kategorijai priskirti 2004 m. vasario 11 d. posėdžio protokolu Nr. l šis revolveris yra D kategorijos šaunamasis ginklas.
Tirti pateiktas .380 kalibro lygiavamzdis revolveris ME 38 Compact-G Nr. 019516 yra tinkamas šaudyti.
Tirti pateiktus penkis pramoninės gamybos 9 mm kalibro garsinius revolverinius šovinius ir penkias 8,5 mm skersmens gumines grankulkes įstačius į tirti pateikto revolverio būgnelio kameras yra pagaminami penki šaudyti tinkami savadarbiai šaudmenys. Šaudant šiai savadarbiais šaudmenimis iš tirti pateikto D kategorijos šaunamojo ginklo, iššautų guminių grankulkių kinetinė energija ženkliai viršija D kategorijos šaudmenims nustatytą didžiausią kinetinės energijos ribą (7,5 J) (23-25 b.l.).
Vertinant visus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad V. P. kaltė padarant jam inkriminuotą nusikaltimą, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje yra pilnai įrodyta jo paties visišku savo kaltės pripažinimu ir duotais parodymais, specialisto išvadomis, apžiūros protokolu (11-14 b.l.). Byloje nustatyta, kad V. P. įstačius į revolverio būgnelio kameras garsinius šovinius kartu su grankulkėmis, tokiu būdu pagamino penkis šaudmenis, kurių laikyti ir nešioti neturėjo leidimo. Tokie V. P. veiksmai turi visus nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 253 str. 1 d. sudėties požymius.
Kaltinamojo V. P. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas kaltinamajam V. P. bausmę, teismas atsižvelgia į nusikalstamų veikų pavojingumą visuomenei, į tai, kad įrodytos nusikalstamos veikos buvo tyčinės, baigtos, sukėlusios pasekmes, kaltinamojo asmenybę: kaltinamasis V. P. teistas, administracine tvarka baustas, dirba, turi mažametį vaiką, į narkologinę įskaitą neįrašytas, VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre g VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje nesigydė.
Įvertinus visumą aukščiau nustatytų aplinkybių, darytina išvada, kad bausmės paskirtis gali būti pasiekta paskyrus kaltinamajam V. P. laisvės atėmimo bausmę, jos dydį, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, parenkant artimą minimaliam įstatymo numatytam bausmės dydžiui.
Civilinis ieškovas D. B. pareiškė civilinį ieškinį dėl 3600 Lt turtinės ir 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Jo pareikštas civilinis ieškinys pagrįstas, realus, įrodytas, todėl civilinis ieškinys tenkintinas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 str.) mažinant neturtinės žalos atlyginimo dydį iki 2000 Lt. Priteistina iš V. P. 3600 Lt (tris tūkstančiai šeši šimtai litų) turtinės ir 2000 Lt (du tūkstančiai litų) neturtinės nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo D. B. naudai.
Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 301,58 Lt turtinės žalos atlyginimo. Jos pareikštas civilinis ieškinys pagrįstas, realus, įrodytas, todėl civilinis ieškinys tenkintinas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 str.). Priteistina iš V. P. 301,58 Lt (tris šimtai vienas litas penkiasdešimt aštuoni centai) nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: nėra.
Išnagrinėjęs bylą, bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 296, 297, 301, 303 -307 str. str., teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
pripažinti V. P., a.k. (duomenys neskelbtini) kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir paskirti dviejų metų laisvės atėmimą;
pripažinti V. P., a.k. (duomenys neskelbtini) kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 253 straipsnio 1 dalį ir paskirti vienerių metų laisvės atėmimą.
Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 4 d. paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir V. P. paskirti galutinę subendrintą 2 (dviejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Priteisti iš V. P. 3600 Lt (tris tūkstančius šešis šimtus litų) turtinės ir 2000 Lt (du tūkstančius litų) nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo D. B. naudai.
Priteisti iš V. P. 301,58 Lt (tris šimtus vieną litą penkiasdešimt aštuonis centus) nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai.
Kaltinamajam V. P. kardomosios priemonės neskirti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.