Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Barkausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Andriaus Ignoto ir Jelenos Šiškinos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB Skycop.com atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-17266-1064/2019 pagal ieškovo UAB Skycop.com ieškinį atsakovui Ukraine International Airlines dėl kompensacijos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Ieškovas UAB Skycop.com kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo Ukraine International Airlines 1200 Eur kompensaciją, 5 procentų procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas teikia pagalbą oro linijų bendrovių keleiviams, kurie naudodamiesi jų paslaugomis susiduria su skrydžio atšaukimu, atidėjimu ar kitais su oro pervežimu susijusiais nepatogumais. Nagrinėjamu atveju atsakovas pažeidė Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento Nr. 261/2004, nustatančio bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles, kadangi atsisakė išmokėti M. B. ir E. D. kompensaciją už 2018 m. liepos 3 d. turėjusio įvykti skrydžio, maršrutu Vilnius–Kijevas–Niujorkas, atidėjimą. Nurodo, kad skrydis Kijevas-Niujorkas buvo atidėtas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. balandžio 25 d. nutartimi nutarė atsisakyti priimti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Skycop.com“ ieškinį atsakovei Ukraine International Airlines dėl kompensacijos priteisimo.

3. Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad keliamas klausimas dėl žalos atlyginimo, o atsakovė yra Ukrainos bendrovė, yra aktualios 1993 m. liepos 7 d. Lietuvos Respublikos ir Ukrainos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose nuostatos (toliau – Sutartis).

4. Sutarties 33 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad priimti sprendimus bylose dėl žalos atlyginimo yra kompetentingas teismas tos šalies, kurios teritorijoje įvyko veiksmas arba kitokia aplinkybė, tapusi pagrindu reikalauti atlyginti žalą.

5. Iš pateikto ieškinio matyti, kad buvo sutrikdytas skrydis Kijevas – Niujorkas Nr. PS 231 (šis skrydis buvo atidėtas), todėl darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju žalos atsiradimo vieta yra Kijeve. Dėl šios priežasties, vadovaujantis Sutarties nuostatomis, darytina išvada, kad kompetentingas teismas priimti sprendimą dėl atsiradusios žalos atlyginimo yra Ukrainoje.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6. Ieškovas UAB Skycop.com atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 26 d. nutartį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Remiantis jau suformuota Europos Sąjungos Teisingumo Teismo („ESTT“) praktika, jungiamojo skrydžio, kuris susideda iš kelių, bendra rezervacijos nuoroda (Ieškinio 3 Priedas) susijusių skrydžių, atveju tokio skrydžio įvykdymo vieta, kaip ji suprantama pagal Reglamento Nr. 44/2001 5 str. 1) p. b papunkčio antrą įtrauką ir Reglamento Nr. 1215/2012 7 str. 1) p. b papunkčio antrą įtrauką, yra pirmąjį skrydį vykdžiusio lėktuvo išvykimo vieta arba antrąjį skrydį vykdančio lėktuvo atvykimo vieta, kaip pagrindinių paslaugų teikimo vietos, dėl kurių sudaryta oro vežimo sutartis.

9.2. Nurodo, kad ieškiniu keliamam ginčui yra taikomos Reglamento 261/2004 taisyklės, todėl bylos teismingumas nustatomas remiantis Reglamento Nr. 1215/2012 nuostatomis, bei aktualiais ESTT išaiškinimais. Remiantis Reglamento Nr. 261/2004 3 str. 5 d., Reglamentas yra taikomas visiems oro vežėjams, kurie teikia transportą keleiviams išvykstantiems: (i) iš Europos Sąjungos teritorijoje esančio oro uosto; (ii) iš oro uosto, esančio trečiojoje šalyje į oro uostą, esantį Europos Sąjungos teritorijoje. Šiuo atveju pirmasis jungtinio skrydžio, paremto vienu rezervacijos numeriu, skrydis vyko iš Vilniaus, todėl šiam ginčui yra taikomas Reglamentas Nr. 261/2004. Tokią poziciją patvirtina ir ESTT išplėtota praktika šiuo klausimu.2 Kelionės organizatorius įsipareigoja vežti keleivius iš taško A į Tašką C, todėl nors ir antrasis jungiamasis skrydis (šiuo atveju Kijevas – Niujorkas) vyko ne Europos Sąjungoje, Keleiviai, įsigiję kelionės bilietus paremtus vienu rezervacijos numeriu, kurio pirminis skrydis vyko iš Europos Sąjungos šalies, turi teisę gauti kompensaciją už sutrikdytą skrydį pagal Reglamentą Nr. 261/2004.

9.3. Lietuvos Respublikos ir Ukrainos Respublikos sutarties 33 str. 3 d. nurodo, kad žalos atlyginimo atveju sprendimus priimti yra kompetentingas teismas tos šalies, kurios teritorijoje įvyko veiksmas arba kitokia aplinkybė, tapusi pagrindu atlyginti žalą. Ši Sutartyje suformuota taisyklė pagal savo prasmę iš esmės yra analogiška teismingumo taisyklei, suformuotai ESTT praktikoje,3 kurios pagrindu skrydžio įvykdymo vieta yra pirmąjį skrydį vykdžiusio lėktuvo išvykimo vieta arba antrąjį skrydį vykdančio lėktuvo atvykimo vieta. Kaip matyti iš faktų, nurodytų aukščiau, Keleiviai įsigydami kelionės bilietus sudarė vežimo sutartį su Atsakovu, kuria atsakovas įsipareigojo vežti Keleivius iš taško A į tašką C. Atsakovas tinkamai neįvykdęs vežimo sutarties, t. y. neįvykdęs prievolės vežti Keleivius, sukėlė šiems žalą. Kadangi tarp Keleivių ir Atsakovo minėta vežimo sutartis buvo sudaryta būtent Lietuvoje, tokiu atveju, vadovaujantis Sutarties 33 str. 3 d. prasme vežimo sutarties netinkamas įvykdymas yra laikomas aplinkybe, tapusia pagrindu atlyginti Keleivių patirtą žalą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria ieškinį atsisakyta priimti, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia, vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama, neperžengiant atskirojo skundo ribų.

8. Byloje ginčas kilo tarp Lietuvos Respublikoje ir Ukrainos Respublikoje veikiančių subjektų dėl kompensacijos už skrydžio maršrutu Vilnius–Kijevas–Niujorkas atidėjimą.

9. Iš bylos medžiagos matyti, kad Ukraine International Airlines buveinė yra ne Sąjungos teritorijoje ir byloje nėra duomenų, kad ji Europos sąjungoje turi filialą. Tai leidžia daryti išvadą, kad pagal Reglamento Nr. 44/2001 60 straipsnį šios oro transporto bendrovės nuolatinė buveinės vieta nėra valstybės narės teritorijoje ir dėl to draudžiama taikyti šio reglamento 5 straipsnį, taigi reikia taikyti šio reglamento 4 straipsnį, pagal kurį, jeigu atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta yra ne valstybėje narėje. Kiekvienos valstybės narės teismų jurisdikcija, laikantis išimtinės jurisdikcijos ir susitarimo dėl jurisdikcijos taisyklių pagal minėto reglamento 22 ir 23 straipsnius, nustatoma pagal tos valstybės narės teisę.

10. Lietuvos Respublikos ir Ukrainos Respublikos sutarties 33 str. 3 d. nurodo, kad žalos atlyginimo atveju sprendimus priimti yra kompetentingas teismas tos šalies, kurios teritorijoje įvyko veiksmas arba kitokia aplinkybė, tapusi pagrindu atlyginti žalą.

11. Apelianto nurodytoje EŽTT byloje, (2018 m. kovo 7 d. sprendimas – sujungtos bylos C-274/16, C-447/16 IR C-448/16) teismas nusprendė, kad 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo 5 straipsnio 1 punkto b papunkčio antrą įtrauką reikia aiškinti taip, kad ji netaikoma trečiojoje valstybėje įsteigtam (nuolat gyvenančiam) atsakovui, kaip antai atsakovei pagrindinėje byloje.

12. Atsižvelgiant į tai, kad nors skrydį vykdžiusio lėktuvo išvykimo vieta yra Lietuvos Respublikoje (Vilniuje), tačiau atidėtas skrydis buvo ne Vilniuje, o Kijeve, t.y. ne valstybėje narėje, todėl prievolės įvykdymo vieta laikytina Kijevu. Aplinkybė, jog skrydis buvo jungiamasis, šiuo atveju neturi teisinės reikšmės, kadangi jungiamojo skrydžio atveju šio skrydžio „prievolės įvykdymo vieta“ aiškinama remiantis Reglamento Nr. 44/2001 5 straipsnio 1 punkto b papunkčio antrą įtrauką, kuri kaip minėta netaikoma trečioje valstybėje įsteigtam atsakovui. Dėl šio, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog ieškinys yra neteismingas Lietuvos Respublikos teismams.

13. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino civilinių bylų teritorinį teismingumą reglamentuojančias procesines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 1 p., 315 str. 2 d. 3 p., 5 d., 338 str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartį palikti nepakeistą