- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-05-13
- Bylos Nr.
- 1A-491-166-2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Stasys Punys (pirm.), Regina Pocienė, Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė
- Nuteistasis
- E., E. K., ir J
- Civilinis atsakovas
- J. U.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Punio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. K. apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 10 d. nuosprendžio, kuriuo E. K. nuteistas:
- pagal LR BK 178 str. 2d. laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 2 mėnesiams;
-pagal LR BK 187 str. 3d.– areštu 30 (trisdešimčiai) parų.
Vadovaujantis LR BK 63 str., bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams dviems mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.
P. Z. K. 1968 žalos atlyginimo solidariai iš E. K. ir T. U., o nepilnamečiui T. U. neturint pakankamai savarankiškų pajamų, subsidiariai iš jo įstatyminio atstovo – civilinio atsakovo J. U..
Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir J. U., tačiau jo atžvilgiu apeliacinis skundas nepaduotas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. K. ir T. U., veikdami bendrininkų grupėje, pagrobė svetimą turtą: 2010 m. balandžio mėnesio pabaigoje, tiksli data nenustatyta, apie 21.00 val. Varėnos r. (duomenys neskelbtini)., išlaužę Z. K. sodyboje esančio ūkinio pastato durų spyną, pro duris įsibrovė į pastato vidų ir pagrobė svetimą turtą-Z. K. priklausantį karutį – 150 Lt vertės.
Tęsdami nusikalstamą veiką, tuo pat metu toje pačioje vietoje , išlaužę Z. K. sodyboje esančio namo durų spyną, pro duris įsibrovė į namo vidų ir pagrobė dujų balioną su dujomis ir reduktoriumi 140 litų vertės, bėginį dviratį 700 litų vertės. Toliau tęsdami nusikalstamą veiką, išlaužę Z. K. sodyboje esančio kito namo durų spyną, pro duris įsibrovė į namo vidų ir pagrobė 4 štangos svarmenis 300 litų vertės, lygintuvą 78 Lt vertės, laidą su šakute 5 litų vertės ir 20 metrų laido 50 litų vertės, tuo padarydami Z. K. bendrą 1423 Lt turtinę žalą.
Tęsdami nusikalstamą veiką, E. K. ir T. U., veikdami bendrininkų grupėje 2010 m. balandžio mėnesio pabaigoje, tiksli data nenustatyta, apie 06.30 val. Varėnos r. (duomenys neskelbtini)., per išlaužtas duris įsibrovė į Z. K. sodyboje esantį ūkinį pastatą ir iš vidaus pagrobė svetimą turtą- Z. K. priklausantį elektrinį pjūklą – 65 Lt vertės, tuo padarydami Z. K. 65 Lt turtinę žalą.
Be to, E. K. sugadino nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent tuo pat metu toje pačioje vietoje, veikdamas kartu su T. U., g. 1995-08-07, kuris dėl amžiaus nėra šios nusikalstamos veikos subjektu, įsibraudamas į Z. K. priklausančius pastatus, sugadino trijų durų užrakinimo mechanizmus bendros 100 Lt vertės ir name buvusį radijo imtuvą 45 Lt vertės, tuo padarydamas Z. K. 145 Lt turtinę žalą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis E. K. prašo skundžiamą nuosprendį pakeisti ir dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 187 str. 3 d. (dėl radijo imtuvo sugadinimo) jį išteisinti. Apeliantas skunde nesutinka dėl jo nuteisimo pagal BK 187 str. 3 d. dėl radijo imtuvo sugadinimo ir dėl BK 63 str. nuostatų taikymo. Apeliantas teigia, kad jokio radijo imtuvo jis nesugadino ir net jo nematė. Nurodo, kad iš byloje esančios ekspertizės matyti, kad ant radijo imtuvo nustatyti ne jo, o būtent T. U. piršto antspaudai. Apeliantas neneigia ir prisipažįsta, kad kartu su T. U. įsibrovė į nukentėjusiosios sodybą, sulaužė durų spyną 100 Lt ir pagrobė daiktus. Todėl apelianto manymu, panaikinus aplinkybę dėl radijo imtuvo sugadinimo 45 Lt vertės, nebelieka BK 187 str. 3 d. sudėties, nes sugadinto turto vertė neviršys 1 MGL.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo E. K. apeliacinis skundas atmestinas.
Varėnos rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 10 d. nuosprendis teisėtas ir pagrįstas. Pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir pilnai ištyrė bei tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus – kaltinamojo, nukentėjusiosios, liudytojų parodymus, rašytinius byloje esančius įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, jog E. K. padarė nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 178 str. 2 d., 187 str. 3 d. bei paskyrė jam tinkamą bausmę. LR BPK 20 str. numatyta, kad įrodymais laikytini įstatymų nustatyta tvarka, teisėtais būdais gauti duomenys. LR BPK 20 str. 5 d. nurodo, kad teismas įvertina įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visu bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasi įstatymu. Laikydamasis BPK 301 str. reikalavimų, teismas išvadas grindė byloje surinktais ir ištirtais bei nuosprendyje išsamiai aptartais įrodymais.
Apeliantas skunde neneigia padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 2 d., tačiau neigia padaręs inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 str. 3 d., t.y. inkriminuotą nusikaltimo padaryme, t.y. neigia kaltę dėl radijo imtuvo sugadinimo. Tokie skundo argumentai vertintini kritiškai, kaip pasirinktas gynybos būdas bei mėginimas išvengti baudžiamosios atsakomybės už šį nusikaltimą, nes jie prieštarauja byloje surinktiems ir kaltinamojo E. K. kaltę patvirtinantiems įrodymams, bei neatitinka faktinių bylos aplinkybių.
Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu E. K. prisipažino, kad į nukentėjusiajai Z. K. priklausančius pastatus su nuteistuoju T. U. įsibrovė panaudojus laužtuvą, kuriuo nulaužė pakabinamas spynas ir atidarius duris tokiu būdu patekdavo į pastatą vidų.
N. Z. K. T. ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad įsilaužiant į medinį namą, ūkinį pastatą ir mūrinį namą buvo sugadinti užraktai, kuriuos įvertino 100 litų, iš mūrinio namo, įvykio metu pastebėjo, kad yra sulaužytas radijas, likęs tik korpusas, viskas iš vidaus buvo išimta. Iš byloje esančių specialisto išvadų matyti, 2010-04-29 įvykio vietos apžiūros metu rasti piršto pėdsakai ant radijo imtuvo korpuso, asmens identifikavimui tinkami ir palikti T. U..
Apelianto skundo argumentai, kad jo kaltė dėl radijo imtuvo sugadinimo neįrodyta, kadangi iš ekspertizės išvadų matyti, jog ant radijo imtuvo nustatyti ne jo, o būtent T. U. piršto antspaudai, yra nepagrįsti ir atmestini. Tą aplinkybę, kad įvykio vietos apžiūros metu rasti piršto pėdsakai ant radijo imtuvo korpuso, asmens identifikavimui tinkami ir palikti T. U., o ne apelianto, veikos kvalifikacijai jokios reikšmės neturi. Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas – tai tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių įstatyme nustatyto amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 str. 1 d.). Byloje neginčytinai nustatyta, kad nusikalstama veika, numatyta BK 187 str. 3 d., buvo padaryta bendromis abiejų kaltinamųjų E. K. ir T. U. pastangomis. Byloje nustatyta, ko neginčija ir pats apeliantas, jis, veikdamas kartu su T. U., turėdami bendrą tikslą ir motyvą – rinkti metalą ir tokiu būdu gauti pinigus, suderino savo veiksmus, įsibrovė į Z. K. priklausančius pastatus ir sugadino trijų durų užrakinimo mechanizmus. Todėl byloje neginčytinai nustatytas abiejų nuteistųjų E. K. ir T. U. veiksmų bendrumas, suderinamumas ir kryptingumas, kas atitinka bendrininkavimo sudėties požymius. Kadangi baudžiamoji atsakomybė dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 str. 3 d., numatyta tik nuo 16 metų amžiaus, todėl T. U. nėra šios nusikalstamos veikos subjektu. Taigi, nors apeliantas neigia savo kaltę dėl radijo imtuvo sugadinimo, tačiau pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, padarė pagrįstą išvadą, kad abu kaltinamieji radijo imtuvą lietė ir sugadino, nes būtent ant jo ir buvo surastas identifikavimui tinkamas T. U. piršto antspaudas. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir teisingai kvalifikavo nuteistojo E. K. nusikalstamą veiką pagal LR BK 187 str. 3 d.
Apelianto skundo argumentai, kad teismas neteisingai taikė dėl BK 63 str. nuostatas, yra atmestini. Baudžiamojo kodekso 63 straipsnis reglamentuoja bausmės skyrimą už kelias nusikalstamas veikas. Minėtame straipsnyje numatyta bausmių bendrinimo tvarka taikoma tuomet, kai asmuo pripažįstamas kaltu, kad jis padarė dvi ar daugiau nusikalstamas veikas, iš kurių nė už vieną nebuvo nuteistas. Bausmes subendrinti apėmimo būdu leidžiama tik esant Baudžiamojo kodekso 63 str. 5 d. numatytoms sąlygoms. Pirmosios instancijos teismo skundžiamu nuosprendžiu E. K. pripažintas kaltu dėl kvalifikuotos vagystės ir turto sugadinimo. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 2 d., t.y. vagystę įsibrovus į patalpą, teismas jam skyrė vienerių metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, už nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 str. 3 d., t.y. turto sugadinimą, – 30 parų arešto. Nusikaltimai padaryti esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, todėl bausmės bendrinamos taikant BK 63 str. 5 d. 1 p. – griežtesnė bausmė apima švelnesnę. Galutinė bausmė šiuo atveju bus vieneri metai 2 mėnesiai laisvės atėmimo. Taigi, bausmės subendrintos laikantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų.
Be to, pirmosios instancijos teismas, skirdamas E. K. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų LR BK 41 str., 54 str., nepažeidė. Nuteistajam E. K. paskirta tinkamos rūšies ir dydžio bausmė, ji atitinka jo padarytą nusikalstamą veiką ir kaltininko asmenybę. Teismas atsižvelgė į padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nuteistojo asmenybę neigiamai apibūdinančius duomenis – anksčiau teistas 5 kartus (tame tarpe ir už nusikaltimus nuosavybei). Be to, šias nusikalstamas veikas nuteistasis padarė esant neišnykusiam teistumui, nusikalto praėjus vos 3 mėnesiams nuo priimtu 2010-01-13 d. ankstesniu apkaltinamuoju nuosprendžiu paskirtos bausmės. Akivaizdu, kad nuteistasis, pažeisdamas įstatymus, nedaro jokių išvadų dėl savo poelgių, nerodo noro laikytis visuomenei priimtinų elgesio taisyklių bei pasitaisyti, yra linkęs nusikalsti. Nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. Be to, E. K. nusikalto turėdamas neišnykusį teistumą, todėl vadovaujantis LR BK 27 str. 1d., jis yra recidyvistas, o pagal LR BK 56 str. 1 d. nuostatas, recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę, todėl kolegija laiko, kad nuteistajam paskirta tinkamos rūšies ir dydžio bausmė, ji atitinka jo padarytą nusikalstamą veiką ir kaltininko asmenybę.
Įvertinant išdėstytą, pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jo keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais.
Rezoliucinė dalis
n utarė:
nuteistojo E. K. apeliacinį skundą atmesti.