Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo V. C. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2006 m. gegužės 11 d. nutarties, kuria V. C. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas vienam mėnesiui.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. C. kaltinamas tuo, kad jis 2005 m. kovo 8 d., laikotarpiu nuo 19 val. iki 23 val., kartu su M. F. kieme prie namo, esančio (duomenys neskelbiami), asmeninio konflikto su S. J. metu sudavė S. J. rankomis ne mažiau kaip tris smūgius į galvą ir, pastarajam nukritus, gulintį S. J. prispaudė keliu prie žemės ir vėl sudavė ne mažiau kaip dešimt smūgių rankomis ir kojomis į veidą, toliau tęsdami savo nusikalstamus veiksmus, jis kartu su M. F. sudavė S. J. rankomis ir kojomis ne mažiau kaip dešimt smūgių į galvą, krūtinę, nugarą, rankas, kojas ir pasišalinę iš įvykio vietos paliko nukentėjusįjį gulėti. Po to, S. J. grįžus namo adresu Markučių g. 28-1, Vilniuje, laikotarpiu nuo 2005-03-08 23 val. iki 2005-03-09 4 val. vėl kilusio asmeninio konflikto metu E. K. sudavė S. J. vieną smūgį peiliu į dešinę koją bei rankomis ir kojomis ne mažiau kaip dešimt smūgių į galvą, krūtinę, nugarą, rankas, kojas, tuo V. C. , M. F. ir E. K. sudavė bendrai ne mažiau kaip trisdešimt smūgių nukentėjusiajam, M. F. savo veiksmais S. J. sukėlė fizinį skausmą, o V. C. ir E. K. savo nusikalstamais veiksmais padarė nukentėjusiajam pjautinę žaizdą dešinio kelio srityje, poodines kraujosruvas bei odos nubrozdinimus, kraujosruvą pasmakrės minkštuosiuose audiniuose bei kairiame galvos sukamajame raumenyje, dešinio poliežuvinio kaulo rago lūžį, daugybinius abipusių šonkaulių lūžius, kairiojo inksto plyšimą, daugybines muštines bei muštines-plėštines žaizdas galvoje, poodines kraujosruvas ir odos nubrozdinimus veide, nosies kaulų lūžį, kraujosruvas galvos minkštuosiuose audiniuose bei lūpų gleivinėje, kraujo išsiliejimą po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, kas komplikavosi į galvos smegenų pabrinkimą, dėl ko nuo bendro galvos sumušimo S. J. mirė, ir taip pastarąjį nužudė. Šiais savo veiksmais V. C. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 str. 1 d.

Vadovaujantis BPK 140 str., kaltinamasis V. C. sulaikytas 2005 m. kovo 24 d. V. C. Vilniaus miesto trečiojo apylinkės teismo 2005 m. kovo 24 d. nutartimi buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, suėmimo terminas nustatytas dviem mėnesiams, vėliau suėmimo terminas jam buvo tęsiamas įstatymo nustatyta tvarka.

Vilniaus apygardos teismo 2006 m. gegužės 11 d. nutartimi V. C. suėmimo terminas pratęstas vienam mėnesiui, terminą skaičiuojant nuo 2006 m. gegužės 12 d. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2005-11-23 baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu perduota teisminiam nagrinėjimui Vilniaus apygardos teismui. Nutartyje nurodoma, kad sprendžiant kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo ar panaikinimo klausimus kaltės klausimas nenagrinėjamas. Teismo nuomone, faktinių duomenų apie nusikalstamą veiką visetas davė pagrindą V. C. pareikšti įtarimą, surašyti kaltinamąjį aktą ir perduoti bylą į teismą. Nutartyje nurodoma, kad V. C. yra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą (BK 11 str. 6 d.), neturi pastovios gyvenamosios vietos, pragyvenimo šaltinio, t. y. nesaistomas socialiniais ryšiais laisvėje, todėl yra pagrindo manyti, kad būdamas laisvėje jis gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 str. 1 d. 1 p., 2 d.). V. C. anksčiau teistas, todėl atsižvelgus į tai, kad veika, kuria jis šiuo metu yra kaltinamas, yra padaryta netrukus po paleidimo iš pataisos įstaigos, darytina išvada, kad laisvėje jis gali daryti naujus nusikaltimus (BPK 122 str. 1 d. 3 p., 4 d.).

V. C. skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai nurodė, kad jis gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Teigia, kad jis gyvena nakvynės namuose, esančiuose (duomenys neskelbiami) pragyvenimui užsidirba iš individualios veiklos statybose, remonto ir ūkio srities darbų, turi giminių Baltarusijoje, nors teistas, tačiau teistumas jau išnykęs. Teigia, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių jo kaltę, išskyrus jo paties duotus melagingus parodymus. Jis šių parodymų atsisakė, bet teismas į tai visai neatsižvelgė. Taip pat teigia, kad jam paskirta advokatė nekalba rusiškai, todėl prašė teismo ją pakeisti, bet teismas prašymo netenkino. Kadangi jis turi gyvenamąją vietą, pragyvenimo šaltinį, todėl prašo kardomąją priemonę – suėmimą pakeisti į švelnesnę.

Prokurorė prašo skundą atmesti, gynėja - patenkinti.

Kaltinamojo V. C. skundas atmetamas.

Vilniaus apygardos teismas, pratęsdamas suėmimo terminą V. C. , nepažeidė šios kardomosios priemonės pratęsimui keliamų reikalavimų. V. C. teigia, kad nepadarė jam inkriminuojamos veikos, tačiau šis argumentas atmetamas. Byloje yra faktinių duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad V. C. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Todėl kardomosios priemonės paskyrimui ir jos termino pratęsimui buvo įstatyminis pagrindas (BPK 121 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teisme nagrinėjant pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą dėl suėmimo termino pratęsimo, kaltumo ar nekaltumo klausimas nesvarstomas, nevertinamos įtariamojo kaltę paneigiančios ar patvirtinančios aplinkybės, nes šie klausimai gali būti išspręsti tik pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje, išnagrinėjus bylą.

Pirmosios instancijos teismas padarė motyvuotą išvadą, nes V. C. kaltinamas padaręs sunkų nusikaltimą, už kurį numatoma reali laisvės atėmimo bausmė, jis anksčiau teistas, teistumas neišnykęs. Kaltinamasis V. C. skunde neteisingai nurodo, kad jo teistumas yra išnykęs. Iš bylos medžiagos matyti, kad V. C. nuolatinės gyvenamosios vietos neturi, byloje nėra jokių duomenų, kad jis pragyvenimui užsidirba iš individualios veiklos. Tai, kad jis turi giminių, gyvenančių Baltarusijos Respublikoje, taip pat duoda pagrindą manyti, kad būdamas laisvėje jis gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 str. 1 d. 1 p.). Šiuo metu vyksta bylos nagrinėjimas teisme, todėl kardomoji priemonė (suėmimas) yra svarbi procesinė prievartos priemonė, nes taip siekiama užtikrinti netrukdomą bylos išnagrinėjimą. Teismas daro išvadą, kad per laikotarpį nuo kardomosios priemonės paskyrimo neišnyko pagrindai, leidę V. C. pratęsti šios kardomosios priemonės terminą. Kitaip taikyti BPK 119 str. nuostatas šiuo metu teismas neturi jokio pagrindo.

V. C. skunde taip pat nurodo, kad jam paskirta gynėja nekalba rusiškai, teisme ją prašė pakeisti, tačiau teismas į tai neatsižvelgė ir šio prašymo netenkino. Šis kaltinamojo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas, nes tai ne apeliacinio teismo, nagrinėjančio suėmimo termino pratęsimo klausimą, nagrinėjimo dalykas. BPK nenumato galimybės kaltinamajam skirti gynėją, mokantį rusų kalbą, tačiau teisminio bylos nagrinėjimo metu jis gali naudotis vertėjo paslaugomis arba pats (ar giminės) pasikviesti kitą gynėją. Gynėjas savo pareigas turi atlikti tinkamai, priešingu atveju kaltinamasis apie tai gali informuoti Lietuvos Respublikos advokatų tarybą. Apygardos teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, jos naikinti ar keisti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo V. C. skundą atmesti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.