Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Viking Cranes“ (toliau – ir Bendrovė, ir Subsidijos gavėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba, ir Užimtumo tarnyba) 2023 m. birželio 22 d. įsakymą Nr. V1(19.1)-826 „Dėl subsidijos, įgyvendinant vietinių užimtumo iniciatyvų projekto priemonę, grąžinimo“ (toliau – ir Įsakymas). Pareiškėjas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. Jis 2020 m. rugpjūčio 5 d. su Užimtumo tarnyba sudarė Vietinių užimtumo iniciatyvų projekto įgyvendinimo sutartį Nr. VUIA (19.1)-56 (toliau – ir Sutartis). Sutartimi pareiškėjas įsipareigojo iki 2021 m. vasario 18 d. įsteigti 5 darbo vietas pilnu etatu po 1 250 Eur/mėn. bokštinio krano operatoriui (1 vieta), stropuotojams (2 vietos) ir mikroautobuso vairuotojams (2 vietos), skirti 90 864,58 Eur nuosavų lėšų, vykdyti veiklą ir įsteigtų darbo vietų nepanaikinti 36 mėnesius nuo šių darbo vietų įsteigimo dienos, o Užimtumo tarnyba įsipareigojo skirti 88 705,66 Eur subsidiją darbo vietoms steigti. Už subsidijos lėšas pareiškėjas įsigijo 2 automobilius VW Crafter, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bei bokštinį kraną Liebherr 280 (duomenys neskelbtini). Užimtumo tarnyba 2023 m. gegužės 3 d. pateikė pareiškėjui pretenziją, kuria pareikalavo ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo pretenzijos pateikimo dienos grąžinti pareiškėjui pervestą subsidiją, t. y. 88 705,66 Eur. 2023 m. gegužės 18 d. atsakymu pareiškėjas nurodė, kad su atsakovo pretenzija nesutinka. Ginčijamame Įsakyme nustatyta, kad pareiškėjas pažeidė Sutarties 2.18.3 ir 2.3 papunkčius, t. y. be Užimtumo tarnybos sutikimo išvežė už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų ilgalaikį materialųjį turtą, įsigytą steigiant darbo vietas, o steigimui subsidijos lėšomis įsigytas bokštinis kranas nebuvo naudojamos vykdomoje veikloje įsteigtose darbo vietose, taip, kaip buvo numatyta paraiškoje, todėl privalo grąžinti visą jam pervestą subsidijos sumą t. y. 88 705,66 Eur, bei įspėjo Subsidijos gavėją, kad praėjus 10 kalendorinių dienų nuo šio įsakymo pateikimo dienos, Sutartis bus laikoma nutraukta. Įsakymas yra grindžiamas prielaidomis, kildinamomis iš faktinių duomenų interpretavimo, o ne objektyvių duomenų vertinimo.

2.2. Dėl bokštinio krano pareiškėjas pateikė paaiškinimą atsakovui, kad kol bokštinis kranas nuo 2022 m. gruodžio 3 d. yra išmontuotas ir sandėliuojamas, darbuotojai V. S. (bokštinio krano operatorius), G. S. (stropuotojas), A. K. (stropuotojas) dirba kituose objektuose pagal poreikį, o planinio patikrinimo metu A. K. (stropuotojas) dirba prie kito krano, (duomenys neskelbtini), objekte. Taigi, viena vertus, bokštinis kranas buvo nenaudojamas dėl gedimo, kita vertus – darbuotojų darbo vietos buvo išlaikytos. Apie tai, kad bokštinis kranas yra sugedęs ir negalimas eksploatuoti, pareiškėjas atsakovui pateikė įrodymus, t. y. sugedusių detalių tiekėjo užsakymų kopijas gamintojui. Šios aplinkybės patvirtina pareiškėjo aktyvius veiksmus, orientuotus į Sutarties su atsakovu vykdymą. Nepaisant to, atsakovas neteisėtai konstatavo, kad bokštinio krano gedimas nėra pakankamas pagrindas jo nenaudoti, ir padarė išvadą, jog Sutartis nėra vykdoma tinkamai, t. y. už subsidijos lėšas įsigyta darbo priemonė – bokštinis kranas, nėra naudojamas pagal tiesioginę paskirtį taip, kaip numatyta paraiškoje.

2.3. Įrangos gedimas nėra ta aplinkybė, kurią galima numatyti, o reikalingų pakeisti detalių tiekimas nuo jos nepriklauso. Dėl šių aplinkybių pareiškėjas dėjo visas pastangas, kad įranga būtų sutaisyta kuo greičiau. Kita vertus, pareiškėjo aiškią valią vykdyti Sutartį įrodo ir tai, kad darbuotojai, turintys dirbti su bokštiniu kranu, nebuvo atleisti, t. y. jų darbo vietos išsaugotos, jog jie galėtų tęsti savo darbines funkcijas kai kliūtys bus pašalintos. Pareiškėjas jokiame dokumente neįsipareigojo už subsidijos lėšas įsigytą bokštinį kraną pagal tiesioginę paskirtį naudoti be pertraukų visus 3 metus visomis oficialiomis darbo dienomis nuo vykdant Sutartį įdarbintų darbuotojų įdarbinimo dienos, nes toks įsipareigojimas prieštarautų elementariai logikai ir tų pačių priimtų darbuotojų saugumui. Pareiškėjas nesutinka su atsakovo argumentais, jog subsidijos lėšos buvo panaudotos ne pagal paskirtį, nes už subsidijos lėšas įsigyta darbo priemonė tariamai nėra naudojama pagal jos tiesioginę paskirtį. Pareiškėjas panaudojo lėšas būtent paraiškoje nurodytai technikai įsigyti, šiai technikai aptarnauti įsteigė 3 darbo vietas, o įsigytą techniką eksploatavo ir eksploatuoja laikydamasis jos eksploataciją reglamentuojančių teisės aktų bei saugos dokumentų reikalavimų, ir naudoja ją tik pagal technikos dokumentuose nurodytą tikslinę paskirtį, t. y. kėlimo darbams atlikti. Aplinkybė, kad krano eksploatacijos metu jis sugedo ir dėl gedimo pobūdžio negalėjo būti eksploatuojamas, negali lemti išvados, jog subsidija buvo panaudota ne pagal jos paskirtį.

2.4. Įsakymo teiginiai dėl transporto priemonių išvežimo neatitinka realybės ir yra prieštaraujantys vienas kitam, nes nurodoma, kad, remiantis pareiškėjo paaiškinimais, patikrinimo dieną viena transporto priemonė buvo išvykusi į N. A., o su kita komandiruotas darbuotojas išvyko į (duomenys neskelbtini), tačiau sprendžiama, jog abi už subsidiją įsigytos transporto priemonės buvo išvežtos už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų.

2.5. Sutarties 2.18 punktu pareiškėjas įsipareigojo be atsakovo sutikimo neparduoti, neįkeisti, neišnuomoti, nedovanoti ar kitaip neperleisti arba kitaip nesuvaržyti teisės į už subsidijos lėšas įsigytą turtą; neišvežti už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų ilgalaikio materialiojo turto, įsigyto steigiant darbo vietą. Pareiškėjo vertinimu, šios nuostatos skirtos apsaugoti vykdant Sutartį priimtų darbuotojų interesus ir viešųjų finansų efektyvų panaudojimą, t. y. kad būtų užtikrintas Sutarties dalyko vykdymas visą Sutartyje įsipareigotą 36 mėnesių laikotarpį. Pareiškėjui yra visiškai neaišku, ką šiuo konkrečiu atveju ir kieno interesus jis galbūt pažeidė, leisdamas į pagal Sutartį įsteigtos darbo vietos (VW Crafter vairuotojas) darbuotojui vykti į komandiruotę į (duomenys neskelbtini) už subsidijos lėšas jo įsteigtai darbo vietai užtikrinti įsigyta transporto priemone, nes transporto priemonės ir yra įsigyjamos tam, kad jomis vykti, įskaitant ir į užsienio šalis, jei tam yra ekonominis interesas, t. y. galimybė uždirbti pajamas ir pelną, o tuo pačiu ir išlaikyti pagal Sutartį įsteigtas darbo vietas.

2.6. Už subsidijos lėšas įsigytos transporto priemonės nėra tiesiog paprastas ilgalaikis materialusis turtas, įsigytas darbo vietoms steigti (pvz., prekių surinkimo, pakavimo ir pan. linija, staklės, krosnis ir t. t., kurių pagalba pagaminamos prekės ir kurių darbo vieta yra stacionari ir jų išvežimas už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų reiškia faktinį darbo vietų LR teritorijoje panaikinimą), bet transporto priemonės, kurių paskirtis yra vežti pareiškėjo personalą ar nuomojamus statybos mechanizmus ir įrangą jų užsakovams, įskaitant ir į kitas šalis, tačiau tokiu būdu šios transporto priemonės už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų nėra niekur išvežamos, nes joms eksploatuoti įsteigtos darbo vietos nėra stacionarios ir einamuoju metu yra ten, kur faktiškai yra vairuojama transporto priemonė. Už subsidijos lėšas įsigytos transporto priemonės nėra jokia ilgalaikio materialiojo turto statusą turinti stacionari įranga, kurios išvežimas už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų reikštų faktinį šią įrangą aptarnaujančio personalo darbo vietų panaikinimą ar pakeitimą, o priešingai – įranga, skirta būtent judėti ir vežti pareiškėjo personalą ir nuomojamą turtą. VW Crafter vairuotojams įsteigta darbo vieta nėra sėsli, t. y. jie nebuvo įdarbinti vairuoti transporto priemonę tik pareiškėjo teritorijoje, o visur, kur pareiškėjas vykdo komercinę veiklą.

2.7. Už subsidijos lėšas įsigyta transporto priemonė VW Crafter nebuvo išvežta iš Lietuvos Respublikos teritorijos taip ir tokiu būdu, kaip tai suprantama teisės aktuose, reglamentuojančiuose transporto priemonės išvežimo iš Lietuvos Respublikos pasekmes (pvz., išvežimo fakto deklaravimą, atitinkamų įrašų viešuose registruose keitimą (tiek išvežimo, tiek įvežimo valstybėje), atitinkamų mokesčių deklaravimą ir sumokėjimą), transporto priemonės nuosavybės teisė nėra apribota, neįkeista, pati transporto priemonė nėra išnuomota kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims, o naudojama išimtinai tik pareiškėjo komercinėje veikloje, nesusieta su jokiais sutartiniais santykiais ją eksploatuoti ne Lietuvos Respublikos teritorijoje, nenaudota ir nenaudojama jokiai veiklai užsienio šalių subjektų naudai užsienio šalyse, pareiškėjas nebuvo ir nėra praradęs transporto priemonės kontrolės, jau nekalbant apie disponavimo teises. Dar daugiau, į šios transporto priemonės eksploatavimo užtikrinimui įsteigtą darbo vietą įdarbintas asmuo ir toliau dirba Sutartyje nustatytomis sąlygomis ir šią transporto priemonę vairuoja kasdieninėje pareiškėjo veikloje. Pareiškėjo darbuotojo komandiruotė važiuojant pareiškėjui priklausančia už subsidijos lėšas įsigyta transporto priemone į (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktus nebuvo ir nėra laikoma transporto priemonės išvežimu už Lietuvos Respublikos teritorijos, dėl to nebuvo taikomos jokios registravimo ar muitinės procedūros, Estijos kompetentingos institucijos neinicijavo jokios transporto priemonės importo procedūros, ji nebuvo įtraukta į Estijos kelių transporto priemonių registrą ir tokia procedūra nebuvo inicijuota.

2.8. Tarp pareiškėjo ir atsakovo susiklostė sutartiniai teisiniai santykiai Sutarties pagrindu, šios Sutarties vykdymą ir neįvykdymo teisines pasekmes reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) šeštosios knygos XVI ir XVII skyriai. Šiuo konkrečiu atveju aiškiai matyti, kad pareiškėjas savo Sutartimi prisiimtų prievolių nepažeidė, todėl Įsakymas pripažintinas neteisėtu.