Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. A. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų valstybės valdžios institucijų veiksmų, jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Kauno kalėjime laikotarpiu nuo 2022 m. spalio 13 d. iki 2023 m. sausio 26 d.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016).

Dėl gyvenamųjų patalpų atitikimo higienos normoms

Pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą grindžia tuo, jog gyvenamosiose bei bendro naudojimo patalpose buvo labai blogas dirbtinis apšvietimas, virtuvėje esantys gartraukiai buvo netvarkingi arba neveikiantys.

Ginčo laikotarpiu galiojo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtina Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma HN 134:2015), kurios 14 punkte nustatyta, kad bendra dirbtinė apšvieta gyvenamosiose patalpose turi būti ne mažesnė kaip 200 lx. Nagrinėjamu atveju, byloje nėra konkrečių duomenų apie patalpų, kuriose pareiškėjas buvo laikomas ginčo laikotarpiu, apšvietimą, tačiau teismas pažymi, jog pareiškėjas tik deklaratyviai nurodė šias aplinkybes konstatuodamas, kad, jo nuomone, apšvietimas neatitiko nustatytų reikalavimų. Atsakovė pažymėjo, kad įkalinimo įstaiga vadovaujasi Higienos norma HN 134:2015 ir užtikrina 200 lx apšvietimą patalpose. Byloje taip pat nėra kompetentingų institucijų patikrinimo aktų, kuriuose būtų konstatuota, kad patalpose, kuriose pareiškėjas buvo laikomas ginčo laikotarpiu, apšvietimas neatitiktų nustatytų reikalavimų, ar kad pareiškėjui būtų kilę sveikatos problemų dėl šių aplinkybių. Byloje taip pat nenustatyta, kad pareiškėjas būtų teikęs prašymą pataisos namų administracijai ar pareigūnams perkelti jį į kitą patalpą dėl netinkamų kalinimo sąlygų (apšvietimo), o Kauno kalėjimas būtų atsisakęs tokį prašymą tenkinti. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės pateiktais duomenimis apie gyvenamųjų patalpų atitiktį sveikatos saugos reikalavimams, todėl jais remiasi. Teismo vertinimu, pareiškėjas šiuo atveju neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto ir atsakovės neteisėtų veiksmų.

Dėl pareiškėjo argumentų apie netvarkingą virtuvę, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Higienos normos HN 134:2015, 37 punktas nustato, jog laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo asmeniškai nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu patalpose. Taigi, švarios ir tvarkingos aplinkos sukūrimas ir palaikymas priklauso ir nuo pačių nuteistųjų bei pareiškėjo valios. Kauno kalėjimas negali būti atsakingas už tai, jog įstaigoje kalinami asmenys nevykdo ar netinkamai vykdo jiems nustatytą pareigą susitvarkyti aplinką, kurioje patys gyvena. Taip pat, iš bylos duomenų matyti, jog virtuvėlės ir jose esantys garintuvai yra tvarkingi, kadangi pareigūnai, atsakingi už patalpas, prižiūri tvarką ir švarą tiek gyvenamose, tiek pagalbinėse patalpose, todėl esant poreikiui šios patalpos kuo skubiau remontuojamos. Be to, atsakovės teigimu, pareiškėjas ginčo laikotarpiu nesikreipė į Lietuvos kalėjimų tarnybą dėl skunde nurodytų aplinkybių, susijusių su netinkamu apšvietimu, nešvara virtuvėlėje ir neveikiančių garintuvų. Kreipimosi į institucijos administraciją aspektas yra svarbus siekiant įvertinti, ar atsakovė, žinodama apie galimus teisės aktų reikalavimų pažeidimus, ėmėsi veiksmų, kad tokie pažeidimai būtų pašalinti. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė šio pobūdžio pažeidimų, todėl jo argumentai dėl šių aplinkybių atmetami kaip deklaratyvūs.

Dėl čiužinio išdavimo

Pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą grindžia tuo, jog jam atvykus į Kauno kalėjimą, nebuvo suteiktas poroloninis čiužinys.

Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139, 3 punkte reglamentuojama, kad nuteistajam atvykus į laisvės atėmimo vietą, jam nemokamai išduodamas čiužinys, pagalvė ir antklodė, jei nuteistasis neturi nuosavos patalynės, jam papildomai išduodama paklodė, užvalkalas pagalvei ir užvalkalas antklodei. Pareiškėjas nurodo, jog dėl esamų sveikatos problemų jam turėjo būti išduodamas poroloninis čiužinys, kadangi taip jam yra paskyręs gydytojas. Pažymėtina, jog byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų išreiškęs būtent tokį pageidavimą gauti poroloninį patalynės komplektą, o Kauno kalėjimo administracija būtų atsisakiusi tokį prašymą patenkinti. Kadangi minėtas prašymas nebuvo išreikštas, kalėjimo administracija neturėjo pagrindo išduoti norimą čiužinį. Atkreipiamas dėmesys, jog asmens sveikatos istorijoje yra gydytojo įrašas, kuriame nurodyta, kad poroloninio čiužinio naudojimas yra tik rekomendacinio pobūdžio, todėl tai negali būti privalomai vykdomas reikalavimas. Taip pat ši rekomendacija yra nustatyta iki 2023 m. balandžio 14 d., šis terminas jau yra praėjęs, todėl šiai dienai nėra jokių objektyvių įrodymų, kad pareiškėjui šiuo metu yra reikalingas poroloninis čiužinys dėl jo sveikatos problemų. Bylos duomenimis, pareiškėjui atvykus į Kauno kalėjimą, buvo išduotas čiužinys, kaip to reikalauja teisės aktai, o pareiškėjas patvirtino gavęs visą reikiamą patalynę. Privalomai išduodamas minkštasis inventorius – čiužinys, antklodė ir pagalvė – pareiškėjui buvo suteikti atvykimo dieną, todėl nėra pagrindo konstatuoti atsakovės neteisėtus veiksmus.

Dėl psichologinių paslaugų neužtikrinimo

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Kauno kalėjime buvo nepakankamas užimtumas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 126 straipsnyje reglamentuotos nuteistųjų užimtumo formos. Laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems BVK nustatyta tvarka ir sąlygomis turi būti sudaromos galimybės užsiimti prasminga jų ir visuomenės interesus atitinkančia veikla. Nuteistųjų užimtumo prasminga jų ir visuomenės interesus atitinkančia veikla formos: darbinė veikla; darbas už pataisos įstaigos arba nuteistųjų darbinę veiklą organizuojančios įstaigos teritorijos ribų; bendrasis ugdymas, profesinis mokymas, aukštasis mokslas; individuali veikla; dalyvavimas kultūrinėje, švietėjiškoje, sporto veikloje.

Atsakovė atsiliepime nurodė, kad socialinė reabilitacija vyksta pagal nuteistajam sudarytą individualų socialinės reabilitacijos planą, pareiškėjas su šiuo planu buvo supažindintas 2022 m. lapkričio 3 d., apie jo susipažinimą patvirtina jo paties parašas. Minėtame plane buvo nurodytos ir psichologo konsultacijos. Pažymėtina, kad kreiptis dėl socialinės reabilitacijos priemonių įgyvendinimo yra kiekvieno nuteistojo asmeninė pareiga. Su šia pareiga jis buvo taip pasirašytinai supažindintas. Pareiškėjas būdamas Kauno kalėjime dėl psichologo konsultacijų nė karto nesikreipė. Savo atliekamos darbinės veiklos metu jis kasdien kontaktuodamas su resocializacijos skyriaus psichologe. Pareiškėjui 2022 m. spalio 18 d. buvo pravesta pirminės integracijos į visuomenę klausimais konsultacija. 2022 m. gruodžio 8 d. pagal prevencinę priemonę – Lėšų tvarkymas ir pajamos – pravesta konsultacija dėl antstolių nuskaičiavimų už įsiskolinimus. Pareiškėjui atsisakius įstaigos administracijos pasiūlyto darbo, jis nebevykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių, susijusių su turimų vykdomųjų ieškinių dengimu bei dirbti laisvės atėmimo vietų įstaigoje. 2022 m. gruodžio 19 d. pagal priemonę – Stiprinti socialinius ryšius su artimaisiais – pravesta motyvuojančio pobūdžio konsultacija dėl ryšio atkūrimo su nepilnamečiu sūnumi. 2022 m. gruodžio mėnesį pagal galimybes gamino naujametines dekoracijas, su kitais nuteistaisiais puošė Kauno kalėjimo patalpas. Pareiškėjui buvo pasiūlyta lankytis pas sielovados atstovus, tačiau žodžiu pareiškė, jog nelankys. Taip pat neišreiškė noro dalyvauti individualiose psichologo konsultacijose.

Vertinant pareiškėjo skundo teiginį, kad Kauno kalėjimas nevyko jokios reabilitacijos programos, teismas pažymi, kad dalyvavimas socialinės reabilitacijos programose ir priemonėse pagrįstas savanoriškumo principu, nuteistieji turi savanoriškai dalyvauti įstaigoje vykdomose programose, priemonėse ir užsiėmimuose. Išdėstytos aplinkybės rodo, kad pareiškėjui dalyvauti reabilitacijos programose Kauno kalėjime buvo sudarytos visos galimybės, todėl nagrinėjamu atveju konstatuoti neteisėtus atsakovės veiksmus nėra pagrindo.

Dėl privatumo naudojantis taksofonu neužtikrinimo

Pareiškėjas skunde nurodė, kad taksofonai buvo šalia vienas kito, nebuvo atitverti, todėl nebuvo užtikrintas privatumas kalbantis su artimaisiais.

BVK (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2022 m. sausio 1 d.) 102 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistiesiems leidžiama paskambinti telefonu. Vadovaujantis šio straipsnio 2 dalimi, skambinti ir kalbėti telefonu galima ne ilgiau kaip 15 minučių. Kam skambinti, pasirenka nuteistasis. Telefoninis pokalbis gali būti nutrauktas, jeigu nuteistasis pažeidžia skambinimo tvarką (BVK 102 straipsnio 3 dalis). Vadovaujantis Taisyklių 124 punktu, nuteistųjų, kuriems BVK nustatytas ribotas telefoninių pokalbių skaičius, telefoniniai pokalbiai registruojami Nuteistųjų telefoninių pokalbių apskaitos kortelėse arba elektroninėje apskaitos (registracijos) sistemoje.

Teismas pažymi, kad teisės aktai nereglamentuoja patalpos, kurioje įrengti taksofonai, įrengimo, nenustato, kaip techniškai turi būti įrengti taksofonai ar užtikrinamas privatumas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad įrodinėjimo našta dėl kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi. Vis dėlto pareiškėjas privalo pateikti pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą, kuriame atsispindėtų konkretūs kalinimo elementai, o tam tikrais atvejais gali pateikti ir bent kai kuriuos įrodymus, pagrindžiančius jų skundus (pvz., kartu kalinčio asmens rašytinius paaiškinimus ar, kai įmanoma, nuotraukas) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1491-624/2018).

Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad kalinimo įstaigoje esantys taksofonai būtų izoliuoti nuo bendros erdvės, taip pat nenustatyta, ar yra įrengtos būdelės, atitvarai, todėl galimai kiti asmenys galėjo girdėti telefonu kalbančio asmens pokalbį. Atsakovė atsiliepime į skundą nenurodė, kokių priemonių įstaigos administracija imasi, siekdama užtikrinti nuteistųjų pokalbių neliečiamumą ir apsaugoti skambinančiųjų privatumą nuo kitų asmenų. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad dėl privatumo telefoninių pokalbių metu ribojimo pareiškėjas nerealizavo savo teisės skambinti telefonu, todėl nėra pagrindo teigti, kad aptartas teisės į privatumą neužtikrinimas buvo tiek intensyvus, kad būtų realiai sukliudęs pareiškėjui palaikyti telefonu socialinius, šeiminius ryšius. Be to, ir pareiškėjo skundo argumentai, kad jo pokalbius galėjo girdėti, yra hipotetiniai. Pareiškėjas nepateikė teismui duomenų, kad pažeidimai lėmė ilgalaikių, nepataisomų padarinių atsiradimą. Be to, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjo teisės buvo pažeistos dėl sąmoningo kalinimo įstaigos elgesio jo atžvilgiu, siekio išskirti jį iš kitų įstaigoje laikomų asmenų. Todėl, teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, kad dėl netinkamų skambinimo sąlygų pareiškėjui atsirado reikšmingų ar nepataisomų neturtinių padarinių. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad skundo reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą dėl šio pažeidimo nepagrįstas ir atmestinas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo teigti, kad Kauno kalėjime pareiškėjui nebuvo sudarytos sąlygos komunikuoti su artimaisiais telefonu ar kad buvo pažeista jo teisė į socialinius ryšius, todėl atsakovės neteisėti veiksmai nekonstatuotini.

Dėl apmokėjimo už darbinės veiklos rezultatus

Pareiškėjas skunde nurodė, kad jam buvo mokamas mažas užmokestis ir verčiamas dirbti be laisvadienių.

BVK (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2022 m. sausio 1 d.) 126 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog viena iš užimtumo formų yra darbinė veikla ir darbas už pataisos įstaigos arba nuteistųjų darbinę veiklą organizuojančios įstaigos teritorijos ribų. BVK 127 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog pataisos įstaiga, organizuodama nuteistųjų užimtumą, privalo siekti, kad visiems darbine veikla galintiems užsiimti nuteistiesiems būtų pasiūlyta įsitraukti, kiek tai įmanoma, į jų įgytą profesiją ar specialybę, turimus darbo įgūdžius, darbo patirtį ar kvalifikaciją atitinkančią veiklą; bendradarbiauja su fiziniais ar juridiniais asmenimis ir su jais sudaro sutartis dėl nuteistųjų užimtumo darbine veikla ar kitų šio Kodekso 126 straipsnio 2 dalyje nurodytų formų veikla pataisos įstaigos teritorijoje ar už jos ribų; konsultuoja nuteistuosius, siekdama padidinti jų motyvaciją savarankiškai įsidarbinti už pataisos įstaigos arba nuteistųjų užimtumą darbine veikla organizuojančios įstaigos teritorijos ribų, pradėti ar tęsti mokymąsi bendrojo ugdymo, profesinėje ar aukštojoje mokykloje; ieško darbo vietų arba teikia praktinę pagalbą savarankiškai darbo vietų, esančių už pataisos įstaigos arba nuteistųjų užimtumą darbine veikla organizuojančios įstaigos teritorijos ribų, ieškantiems nuteistiesiems, tarpininkauja jiems įsidarbinant; padeda nuteistiesiems įsigyti jų individualiai veiklai reikalingų priemonių ir realizuoti vykdant šią veiklą sukurtus gaminius; organizuoja kultūrinius, švietėjiškus ir sporto renginius.

BVK 130 straipsnio 1 dalis numato, jog kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis, nedirbantis darbo už pataisos įstaigos arba nuteistųjų darbinę veiklą organizuojančios įstaigos teritorijos ribų, privalo užsiimti pataisos įstaigos pasiūlyta darbine veikla ir taip prisidėti prie jo išlaikymo pataisos įstaigoje sąnaudų sumažinimo. Nuteistųjų įtraukimo į darbinę veiklą tvarką nustato Kalėjimų departamento direktorius. Konkreti darbinė veikla nuteistajam parenkama, kiek tai įmanoma, atsižvelgiant į jo darbingumą, įgytą profesiją ar specialybę, turimus darbo įgūdžius, darbo patirtį ar kvalifikaciją. Pataisos įstaiga arba nuteistųjų darbinę veiklą organizuojanti įstaiga turi siekti, kad nuteistųjų darbinės veiklos pobūdis būtų reguliariai keičiamas ir nuteistieji įgytų įvairių darbo įgūdžių, taip pat kad darbinės veiklos atlikimo laikas netrukdytų nuteistiesiems vykdyti socialinės reabilitacijos plane nurodytas priemones.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2022 m. spalio 18 d. įsakymo Nr. 4-569 pagrindu, pareiškėjas Kauno kalėjime buvo įdarbintas nuo 2022 m. spalio 20 d. iki 2022 m. gruodžio 9 d. ir atliko tvarkytojo funkcijas 1 etato darbo krūviu, jam skiriant piniginę išmoką už darbinės veiklos rezultatus, taikant 0,34 koeficientą minimalios mėnesinės algos dydžiais (248,20 Eur). Po to atsižvelgiant į pareiškėjo 2022 m. gruodžio 2 d. prašymą Nr. 55-968, bei į Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2022 m. gruodžio 12 d. įsakymą Nr. 4-653, pareiškėjui nuo 2022 m. gruodžio 10 d. iki 2023 m. sausio 25 d. darbo krūvis buvo padidintas iki 1,5 etato, jam skiriant piniginę išmoką už darbinės veiklos rezultatus, taikant 0,34 koeficientą minimalios algos dydžiais (372,30 Eur, nuo 2023 m. sausio 1 d. – 428,40 Eur).

Pareiškėjui ginčo laikotarpiu buvo apskaičiuotas ir išmokėtas šis darbo užmokestis: už 2022 m. spalio mėn. – 94,55 Eur (atskaityta 9,46 Eur); už 2022 m. lapkričio mėn. – 248,20 Eur (atskaityta 91,83 Eur); už 2022 m. gruodžio mėn. – 330,93 Eur (atskaityta 144,78 Eur); už 2023 m. sausio mėn. – 331,04 Eur (atskaityta 122,48 Eur). Remiantis Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimo darbo laiko apskaitos žiniaraščių duomenimis, pareiškėjas laikotarpiu nuo 2022 m. spalio 20 d. iki 2023 m. sausio 25 d. atliko tvarkytojo funkcijas.

BVK 127 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems nustatoma ne ilgesnė kaip aštuonių valandų darbo diena. Darbo (pamainos) pradžią ir pabaigą nustato pataisos įstaigos direktorius, vadovaudamasis šio kodekso 131 straipsnio nuostatomis. Nuteistiesiems suteikiamos dvi poilsio dienos per savaitę. Nuteistieji negali būti skiriami dirbti švenčių ir poilsio dienomis, išskyrus darbo įstatymuose numatytais atvejais. Nuteistųjų darbas apmokamas pagal jo kiekį ir kokybę Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Suimtųjų ir nuteistųjų areštu ar laisvės atėmimo bausmėmis, dirbančių laisvės atėmimo vietose ir valstybės įmonėse prie pataisos įstaigų, darbo apmokėjimo ir priedų mokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 228 patvirtintas Suimtųjų ir nuteistųjų darbo apmokėjimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas). Pagal Aprašo 3 punktą, jeigu darbo rezultatų negalima apskaičiuoti konkrečiais rodikliais, suimtiesiems ir nuteistiesiems darbo užmokestis mokamas taikant valandinį tarifinį atlygį. Valandinį tarifinį atlygį nustato laisvės atėmimo vietų ar valstybės įmonių prie pataisos įstaigų vadovai, taikydami koeficientus, kurie nustatomi pagal pareigybei keliamus reikalavimus. Darbo užmokesčio koeficiento vienetas yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinto minimaliojo valandinio atlygio dydis. Valandinis tarifinis atlygis apskaičiuojamas atitinkamą koeficientą dauginant iš minimaliojo valandinio atlygio dydžio. Pagal Aprašo 1 priedą, pareigybėms, kurioms nereikia profesinių įgūdžių, taikomas 0,34 koeficientas.

Pareiškėjas nurodė, kad ginčo laikotarpiu jam buvo mokamas mažas užmokestis ir buvo verčiamas dirbti be laisvadienių. Atsakovė atsiliepime pažymėjo, kad į bylą pateikti darbo laiko apskaitos žiniaraščiai atspindi realiai pareiškėjo išdirbtą darbo laiką ir yra teisingi, o darbo užmokestis pareiškėjui buvo apskaičiuojamas ir mokamas remiantis darbo laiko apskaitos žiniaraščių duomenimis, t. y. pagal faktiškai išdirbtą laiką. Pareiškėjui ginčo laikotarpiu buvo apskaičiuotas ir išmokėtas darbo užmokestis nepažeidžiant Piniginių išmokų suimtiesiems ir nuteistiesiems už darbinės veiklos rezultatus apskaičiavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2021 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. V-385 „Dėl piniginių išmokų suimtiesiems ir nuteistiesiems už darbinės veiklos rezultatus apskaičiavimo tvarkos aprašo“. Teismo vertinimu, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, jog pareiškėjui, kaip nurodo skunde, buvo netinkamai išmokėtas darbo užmokestis arba, kad pareiškėjas buvo verčiamas dirbti be laisvadienių. Šie pareiškėjo nurodyti argumentai laikytini subjektyviais, deklaratyviais ir yra atmestini. Teismas vertina, kad atsakovė pareiškėjo darbą organizavo laikydamasi teisės aktų reikalavimų, byloje yra pateikti su pareiškėjo darbu susijusias aplinkybes patvirtinantys dokumentai: direktoriaus įsakymai, kuriais pareiškėjas buvo įtrauktas į darbinę veiklą, pažyma apie pareiškėjui priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį, taip pat pareiškėjo darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, kuriais abejoti teismas neturi pagrindo. Minėti duomenys patvirtina, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu, t. y. nuo 2022 m. spalio 20 d. iki 2022 m. gruodžio 9 d. (1 etato darbo krūviu) dirbo 5 dienas per savaitę po 8 darbo valandas per dieną, o nuo 2022 m. gruodžio 10 d. iki 2023 m. sausio 25 d. (1,5 etato darbo krūviu) dirbo 5 dienas per savaitę po 12 darbo valandų per dieną. Kadangi pareiškėjas nepateikė šiuos duomenis paneigiančių įrodymų, pareiškėjo argumentai dėl netinkamo apmokėjimo už darbinės veiklos rezultatus atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl neturtinės žalos

Teisminėje praktikoje laikomasi aiškinimo, kad, sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, jo patirti pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas, t. y. žalingos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Teisminėje praktikoje suformuotas aiškinimas, kad teismas turi įvertinti visumą kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, neturi būti sureikšminamas nė vienas kriterijus atskirai; neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, todėl, priklausomai nuo ginamų vertybių specifikos, vieni kriterijai gali būti laikomi turinčiais didesnę reikšmę nei kiti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-1168/2013).

Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, teismas sprendžia, jog administracinėje byloje aplinkybių, suponuojančių neturtinės žalos atsiradimą, nenustatyta. Byloje nėra jokių duomenų apie pareiškėjo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant klausimą dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio.

Byloje nustačius, kad vertinamuoju laikotarpiu pareiškėjas atliko laisvės atėmimo bausmę laikantis teisės aktuose numatytų reikalavimų, teismas sprendžia, kad pareiškėjas neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų, iš kurių gali būti kildinama neturtinė žala. Nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo), nebelieka būtinybės papildomai pasisakyti apie neturtinės žalos buvimo faktą (pasekmes kilusias pareiškėjo emocinei būklei) bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų pareigūnų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos. Kadangi nustatytų aplinkybių pagrindu atsakovės viešoji atsakomybė negalima, todėl pareiškėjo skundas netenkinamas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo E. A. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.