- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-01-10
- Bylos Nr.
- 2S-226-259/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arvydas Žibas
- Ieškovas
- A. P., R. B.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arvydas Žibas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų A. P. ir R. B. atskirąjį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-3114-570/2011, kuria teismas panaikino dalį byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka nustatyta, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje sprendžiamas šalių ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo panaikinti dalį teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių byloje.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka nustatė, jog Marijampolės rajono apylinkės teismas 2011-07-13 nutartimi A. P. ir R. B. reikalavimų užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo atsakovei E. K. priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą bendrai 56 000 Lt sumai, o jo nesant ar esant nepakankamai, - areštavo skolininkei priklausančias pinigines lėšas, iš viso areštuodamas turto už 56 000 Lt (b.l.16-17). 2011-10-05 Marijampolės rajono apylinkės teisme buvo gautas atsakovės E. K. prašymas panaikinti areštą jos gaunamai kas mėnesį pensijai ir pašalpai, nutartį priimant skubos tvarka, kadangi atsakovė neturi lėšų pragyvenimui (b.l.77).
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2011-10-17 nutartimi (b.l.75-76) atsakovės E. K. prašymą tenkino ir Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011-07-13 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – areštą E. K. gaunamoms piniginėms lėšoms - senatvės pensijai ir pašalpai specialiems poreikiams tenkinti panaikino; kitoje dalyje nutartį paliko nepakeistą; nutartį pavedė vykdyti skubiai. Teismas skundžiamos apeliacine tvarka teismo nutarties motyvuose nurodė, kad prašymą tenkina todėl , jog areštavus atsakovei priklausančias pinigines lėšas, kurias sudaro gaunama senatvės pensija ir socialinė pašalpa, skirta specialiems poreikiams tenkinti, atsakovė neteko vienintelio pragyvenimo šaltinio. Teismo vertinimu, tai gali sukelti sunkias pasekmes ir sąlygoti žalos atsakovei atsiradimą, juolab, kad atsakovė dėl senyvo amžiaus ir sveikatos būklės turi specialių poreikių. Teismas įvertino ir tą nustatytą aplinkybę, jog atsakovė turi nekilnojamojo turto, kuris jau yra areštuotas ieškovų ieškiniui užtikrinti.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu (b.l.86-88) ieškovai A. P. ir R. B. su teismo nutartimi nesutiko, prašė nutartį panaikinti, dėl šių motyvų:
1) atsakovė 2011-07-23 atskiruoju skundu (b.l.20-21) prašė panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011-07-13 nutartį dėl visų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Šį skundą Kauno apygardos teismas 2011-10-18 nutartimi (b.l.42-45) atmetė, palikdamas Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011-07-13 nutartį nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas šioje nutartyje konstatavo, kad Marijampolės rajono apylinkės teismas tinkamai taikė civilinio proceso normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, išaiškino, kad pagal CPK 148 str. 1 d. ir 2 d. pirmosios instancijos teismas jos prašymu gali pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita, leisti atlikti tam tikrus su areštuotu turtu ar piniginėmis lėšomis susijusius veiksmus, taip pat ji gali prašyti panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, jeigu įmokama reikiamo dydžio suma į teismo specialiąją sąskaitą arba už skolininką yra laiduojama. Teismas neįvertino aplinkybės, kad atsakovė nei vieno iš CPK 148 str. 1 d. ir 2 d. nurodytų veiksmų neatliko, todėl CPK 148 str. normos dėl vienos laikinosios apsaugos priemonės pakeitimo kita (panaikinimo) negalėjo būti taikomos. Teismas tik abstrakčiai nurodė, kad areštuotos atsakovei priklausančios piniginės lėšos - senatvės pensija ir pašalpa spec. poreikiams tenkinti yra vienintelis jos pragyvenimo šaltinis, tačiau nesiaiškino ir nedetalizavo jų dydžio, neatsižvelgė į CPK normas, reglamentuojančias išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų tvarką. CPK 737 str. apibrėžta, jog pensija yra kitos pajamos, prilygintos darbo užmokesčiui, kuriai gali būti taikomas išieškojimas, o tuo pačiu į ją gali būti nukreipta laikinoji apsaugos priemonė areštas;
2) teismas netinkamai taikė įstatymo nuostatą dėl ekonomiškumo ir šalių interesų proporcingumo. Teismas padarė nepagristą išvadą, jog siekiant, kad būtų užtikrinta kreditoriaus ir skolininko interesų pusiausvyra, yra tikslinga panaikinti areštą atsakovės piniginėms lėšoms. Teismas neatsižvelgė į tai, kad pagal pareikštą ieškinį ieškovai turi reikalavimo teisę į gerokai didesnę, nei areštuoto nekilnojamojo turto vertė, sumą, todėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastas atitiko protingumo ir teisingumo kriterijus. Be to, byloje yra duomenų, kad, esant ginčui tarp V. K. ir E. K. dėl tos pačios namų valdos, minėtam atsakovės nekilnojamajam ir kilnojamajam turtui jau anksčiau yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, kas padidina grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumą siekiamiems tikslams (CPK 144 str.). Šiuo atveju net ir pritaikius dalį laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali tapti neįmanomas.
Atsiliepimo į atskirąjį skundą atsakovė E. K. nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka teismas pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti teismo būsimo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Teismas tai pat įvertina tą įstatymo leidėjo nuostatą, jog laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu (CPK 145 str. 2 d.). Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymui. Tačiau ekonomiškumo, teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai reikalauja išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti.
Byloje nustatyta, kad nagrinėjamoje byloje ieškovai pareiškė atsakovei turtinį reikalavimą 56 000 litų sumai (b.l. 2-4, 54-57), šiam reikalavimui užtikrinti prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, areštuoti atsakovės turtą. Pirmosios instancijos teismas 2011-07-13 nutartimi ieškovų A. P. ir R. B. reikalavimų užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo skolininkei E. K. priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą bendrai 56 000 Lt sumai, o jo nesant ar esant nepakankamai, - areštavo skolininkei priklausančias pinigines lėšas, iš viso areštuodamas turto už 56 000 Lt (b.l.16-17). Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, jog, vykdant teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, buvo areštuotas atsakovei priklausantis nekilnojamasis turtas - žemės sklypas, gyvenamasis namas ir kiti pastatai, esantys (duomenys neskelbtini) Kazlų Rūdos sav., bendrai 18 440 Lt sumai, o nustačius, jog turto nėra pakankamai – areštuotos piniginės lėšos 37 560 Lt sumai. Esant šiai situacijai, buvo areštuotos atsakovės E. K. gaunamos kas mėnesį piniginės lėšos - senatvės pensija ir pašalpa specialiems poreikiams tenkinti.
Kauno apygardos teismo vertinimu, Marijampolės rajono apylinkės teismas 2011-10-17 nutartimi (b.l.75-76) atsakovės E. K. prašymą tenkino pagrįstai, Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011-07-13 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – areštą E. K. gaunamoms piniginėms lėšoms - senatvės pensijai ir pašalpai specialiems poreikiams tenkinti panaikino teisėtai, nes bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, jog areštavus atsakovės gaunamas kas mėnesį pajamas pragyvenimui, jos teisės buvo suvaržytos labiau nei laikinosiomis priemonėmis siekiamas tikslas, buvo pažeista įstatymo leidėjo ginama proceso šalių turtinių ir teisinių interesų pusiausvyra, nes atsakovė dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių apimties neteko vienintelio pragyvenimo šaltinio. Marijampolės rajono apylinkės teismas pagrįstai todėl skundžiamoje apeliacine tvarka teismo nutartyje sprendė, jog, areštavus atsakovės kas mėnesį gaunamas pajamas pragyvenimui, tai gali sukelti sunkias pasekmes ir sąlygoti žalos atsakovei atsiradimą, tuo labiau atsižvelgiant į atsakovės senyvą amžių ir jos sveikatos būklę dėl ko ji ir turi specialių poreikių.
Dėl šių nustatytų aplinkybių, Kauno apygardos teismas laiko, kad atskirojo skundo motyvai, jog teismas nepagrįstai panaikino areštą kas mėnesį atsakovės gaunamoms pajamoms, yra nepagrįsti.
Kauno apygardos teismas laiko nepagrįstais nagrinėjamu atveju atskirojo skundo motyvus, kur nurodomas tas faktas, jog Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011-07-13 nutartį atsakovė skundė apeliacine tvarka ir minėta teismo nutartis Kauno apygardos teismo 2011-10-18 nutartimi buvo palikta galioti nepakeista. Teismas pažymi, teismo nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pakeitimo, panaikinimo teismo nagrinėjamoje konkrečioje byloje neturi nei prejudicinės, nei res judicata galios. Teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės gali būti pakeistos ar panaikintos bet kurioje proceso stadijoje, atsiradus tam tikriems juridiniams faktams ar juos teismui nustačius. Ankstesni teismų procesiniai sprendimai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nesaisto laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, panaikinimo klausimą nagrinėjančio teismo, išskyrus atvejus, kai pakartotiniai prašymai taikyti, pakeisti ar panaikinti laikinąsias apsaugos priemones grindžiami analogiškais teisiniais ar faktiniais argumentais.
Esant šioms byloje nustatytoms aplinkybėms ir išdėstytų motyvų pagrindu atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas (LR CPK 178 str.,), o skundžiama apeliacine tvarka teismo nutartis paliktina nepakeista (LR CPK 337 str. 1 dalis).
Atmetus atskirąjį skundą, valstybei iš apeliantų lygiomis dalimis yra priteistinas 139 lt žyminis mokestis (LR CPK 80 str. 2 d., 93 str.), kurio apeliantai, pateikdami atskirąjį skundą, nesumokėjo (b.l. 88)
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011-10-17 nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti valstybei iš A. P. (a.k(duomenys neskelbtini) 69, 50 lt (šešiasdešimt devynis litus ir 50 centų), iš R. B. (a.k(duomenys neskelbtini) 69,50 lt (šešiasdešimt devynis litus ir 50 centų) žyminio mokesčio, šią sumą skolininkams sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660. Atlikus mokėjimą, kvito ar mokėjimo pavedimo originalą būtina pateikti teismui, išnagrinėjusiam bylą pirmąja instancija.