Kauno apygardos teismo nutartis

2010-03-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-64-238-2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-03-22
Bylos Nr.
1A-64-238-2010
Teisminio proceso Nr.
65-1-00471-08
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Danguolė Šiugždinytė (pirm.), Valdas Vitunskas, Gytis Večerskas
Nukentėjusysis
E. F.
Nuteistasis
D. F.
Advokatai
Edgaras Paulius Staniukaitis, Algimantas Degulis
Pranešėja D. Šiugždinytė Baudž. byla Nr.1A-64-238/10;Teisėja I. Sabaitienė Proceso Nr. 65-1-00471-08;
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.4.6.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLietuvos Respublikos vardu2010 m. kovo 22 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Valdo Vitunsko, Gyčio Večersko, sekretoriaujant Vaivai Tamkutonienei, dalyvaujant prokurorei Birutei Šečkuvienei, nukentėjusiajai E. F., jos atstovui advokatui Algimantui Deguliui, nuteistiesiems D. F. ir D. F., jų gynėjui advokatui Edgarui Pauliui Staniukaičiui, teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų D. F. ir D. F. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 26 d. nuosprendžio, kuriuo D. F. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 140 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis LR BK 48 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 6 dalies 1 punktu, D. F. įpareigota be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir nuo 23 val. iki 06 val. ryto būti namuose. Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 9 dalimi, paskirtoji bausmė subendrinta su Kauno rajono apylinkės teismo 2009-03-09 nuosprendžiu paskirta 30 MGL (3900 litų) bauda, galutinė subendrinta bausmė skirta laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir nuo 23 val. iki 06 val. ryto būti namuose.

D. F. nuteistas pagal LR BK 140 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis LR BK 48 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 6 dalies 1 punktu, D. F. įpareigotas be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir nuo 23 val. iki 06 val. ryto būti namuose.

Iš D. F. ir D. F. solidariai priteista 329,90 Lt Kauno teritorinei ligonių kasai.

Iš D. F. ir D. F. priteista po 1000 litų E. F. neturtinei žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. F. ir D. F. pagal LR BK 140 straipsnio 1 dalį nuteisti už tai, kad 2008-03-31, apie 22.00 val., (duomenys neskelbtini) Kauno rajone, E. F. kambaryje, D. F., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kartu su D. F., rankomis sugriebė nukentėjusiąją E. F. už kaklo ir jėga lenkiant prie žemės, neleido jai atsistoti nuo lovos, po to D. F. tempė nukentėjusiąją už drabužių, o D. F. kišo nukentėjusiajai į rankas rašiklį ir liepė pasirašyti ant tuščio popieriaus lapo, po to D. F. laikė suėmęs nukentėjusiąją E. F. už rankų, D. F. klūpojo ant nukentėjusiosios kojų ir suėmus nukentėjusiosios ranką su rašikliu prieš jos valią vedžiojo jos ranką ant popieriaus lapo, šiais bendrais veiksmais kaltinamieji sukėlė nukentėjusiajai E. F. fizinį skausmą ir padarė poodines kraujosruvas kaktoje, krūtinėje, dešinio žasto srityje, dešinio dilbio srityje, kairio dilbio srityje, dešinėje plaštakoje, taip padarė nukentėjusiajai E. F. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde D. F. ir D. F. prašo Kauno rajono apylinkės teismo 2009-10-26 nuosprendį panaikinti ir juos išteisinti. Nurodo, kad teismo išvados padarytos remiantis E. F. parodymais, nes visi kiti byloje apklausti liudytojai apie jos sužalojimą sužinojo tik iš jos žodžių. Liudytoja J. A. parodė, kad jai paskambinusi motina E. F. paprašė iškviesti greitąją medicinos pagalbą, nes ją sumušė sūnus ir marti. Analogiškus parodymus davė ir jos vyras V. A.. Liudytojos J. A. parodymai duoti teisminio bylos nagrinėjimo metu skiriasi nuo jos parodymų, duotų ikiteisminiame tyrime. Jos parodymai neatitinka liudytojos E. S. parodymus. Pastaroji nurodė, kad 2008-03-31 apie 22.35 val. jai budint greitosios med. pagalbos stotyje, buvo pranešta, kad Neveronyse, Krūnos g. 16 yra sumušta moteris. Nuvykus pagal iškvietimą, rado verkiančią moterį, kuri prisistatė esanti E. F. ir paaiškino, kad ją sumušė sūnus ir marti, vertė pasirašyti kažkokius dokumentus. Jai atsisakius pasirašyti, abu mušė į krūtinę, nugarą, bandė smaugti. Apžiūrėjus E. F., matėsi krūtinėje, kakle, kitose kūno vietose nubrozdinimai, paraudimai, kraujosruvos. Teismas vertino, jog atsižvelgiant į trumpą laiko tarpą po įvykio iki pranešimo medicinos, policijos įstaigoms, nėra pagrindo manyti, kad nukentėjusioji apkalba kaltinamuosius. Vieninteliu objektyvių įrodymu apie E. F. patirtus sužalojimus yra teismo medicinos eksperto išvados. Papildomoje išvadoje nurodyta, kad E. F. riboti sužalojimai, esantys įvairiose kūno vietose, nebūdingi sužalojimams nugriuvus. Tai, kad sužalojimai yra nebūdingi sužalojimams atsirandantiems nugriuvus, nepašalina abejonės, jog tokie sužalojimai galėjo atsirasti ir griūnant ar nugriuvus. Be to, net specialisto išvadoje nurodyta, jog sužalojimai galėjo atsirasti nukentėjusiosios galimai nurodytu laiku, tačiau tikslaus laiko t.y. 2008-03-31 apie 22.30 val. nepatvirtina ir specialisto duota išvada. Aplinkybės, jog E. F. padarytas dešinio dilbio vidurinio trečdalio sumušimas su alkūnkaulio lūžiu, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, yra neįrodytos, šios aplinkybės nepatvirtino ir nei nukentėjusioji E. F., nei liudytojos J. A., nei E. S.. Apeliaciniame skunde teigiama, kad nors kaltinamųjų parodymai yra nuoseklūs, teismas dėl jų nuosprendyje nepasisakė ir jų nevertino. Be to, teismas neatribojo jų veiksmų, kuriuos sužalojimus padarė D. F., o kuriuos D. F.. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne vieną kartą yra pasisakęs dėl tokio pobūdžio bylų, jog už sužalojimą atsako tik tie asmenys, kurių padaryti kūno sužalojimai sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Vertinant 2008-05-22 teismo medicinos specialisto išvadą, specialistas neatskyrė D. F. ir D. F. padarytų sužalojimų, o visus sužalojimus bendrai vertino kaip nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Atsiliepimas

Nukentėjusioji E. F. savo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad D. F. apeliacinis skundas atmestinas, kadangi Kauno rajono apylinkės teismo 2009-10-26 nuosprendis pagrįstais įrodymais: liudytojų J. A., V. A., R. F., E. S. parodymais bei specialisto išvada. Pažymėjo, kad apeliantų veiksmuose buvo sunkesnės nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 294 straipsnio 2 dalyje, požymiai, tačiau ji, būdama garbaus amžiaus, nepareiškė noro kvalifikuoti kaltininkų veiksmus pagal nurodytą nusikaltimą, todėl prašo apeliacinės instancijos teismą palikti galioti Kauno rajono apylinkės teismo 2009-10-26 nuosprendį.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjas prašė nuteistųjų apeliacinį skundą tenkinti.

Nukentėjusioji ir jos atstovas prašė apeliacinį skundą atmesti, teismo nuosprendį palikti galioti.

Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti, teismo nuosprendį palikti galioti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistųjų D. F. ir D. F. apeliacinis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, tirdamas, vertindamas įrodymus, darydamas išvadas ir priimdamas nuosprendį, įstatymo reikalavimus taikė tinkamai. Visos bylos aplinkybės išnagrinėtos išsamiai ir nešališkai. Nuosprendis priimtas ir apeliantų kaltumas nustatytas įrodymais, kurie gauti baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Jų patikimumas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - LR BPK) nustatytomis priemonėmis patikrintas teisminio proceso metu. Bylą nagrinėjęs teismas tinkamai įvertino surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, patikrino kiekvieno įrodymo liečiamumą, leistinumą, įrodymų pakankamumą, jų tarpusavio ryšį ir vertino visus byloje esančius įrodymus kaip visumą.

Pripažindamas D. F. ir D. F. kaltais pagal LR BK 140 straipsnio 1 dalį, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai rėmėsi nuosekliais nukentėjusiosios E. F., liudytojų J. A., V. A., E. S., R. F. parodymais, specialisto išvadomis. Netikėti jais pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo, pagrįstai juos vertino kaip nuteistųjų kaltės įrodymus.

Nukentėjusioji E. F. pirmosios instancijos teisme nurodė, kad 2008-03-31 apie 22 val. prieš einant miegoti, ji norėjo nueiti į tualetą. Išėjus iš kambario į koridorių, sūnus D. F. puolė ją, įstūmė atgal į kambarį, ji atsisėdo ant lovos. Jai, sėdinčiai ant lovos, sūnus griebė už kaklo, lenkė prie žemės, neleido jai atsikelti nuo lovos, o marti D. F. kišo jai į rankas rašiklį, liepdama rašyti, kad aštuonis metus ją slaugė ir prižiūrėjo. Ji to daryti nenorėjo, tada D. F. įkišo rašiklį jai į ranką ir, suėmusi už jos rankos, kažką rašė, vedžiojo. Sūnus tąsė ją už rūbų, marti atsiklaupė jai ant kojų, nors žinojo, kad jos kojos yra nesveikos. Jiems išėjus iš kambario, ji paskambino dukrai J. A., kuri iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir ji buvo išvežta į Kauno medicinos universiteto klinikas.

Pažymėtina, kad nukentėjusiosios E. F. parodymai nuoseklūs, jie nesikeitė nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios. 2008-04-01 protokole-pareiškime nukentėjusioji nurodė esmines įvykio aplinkybes, jog sūnus ir marti ją užpuolė jos kambaryje, griebė ją už rankų, rūbų, sprando, ją tampė, reikalavo pasirašyti tuščiame popieriaus lape, jog D. F. slaugė ją aštuonerius metus. Po konflikto greitoji medicinos pagalba ją nuvežė į Kauno Medicinos universiteto klinikas. (t. 1, b. l. 9) 2008-04-17 apklausta nukentėjusioji E. F. detalizavo konflikto aplinkybes, nurodė, jog D. F. griebė ją už kaklo, lenkė prie žemės, neleido jai atsikelti nuo lovos, o marti kišo jai į rankas rašiklį, liepdama rašyti, kad aštuonis metus ją slaugė ir prižiūrėjo. D. F. įkišo jai į ranką rašiklį ir, suėmusi už jos rankos, kažką rašė, vedžiojo. Sūnus tąsė ją už rūbų, marti atsiklaupė jai ant kojų, nors žinojo, kad jos kojos yra nesveikos. (t. 1, b.l. 47-48)

Liudytoja J. A. teisme patvirtino, kad 2008-03-31 apie 22 val. 30 min. jai paskambino motina E. F. ir paprašė iškviesti greitąją medicinos pagalbą, nes yra sumušta sūnaus ir marčios. Motina jai papasakojo, jog D. F. ir D. F. vertė ją pasirašyti popierius, jog ją aštuonerius metus slaugė ir prižiūrėjo. Nuvykusi į motinos namus matė, kad motina yra išsigandusi, blogai jautėsi, gulėjo lovoje, jos baltiniai buvo suplėšyti. Atvykusi greitoji medicinos pagalba ją išvežė į Kauno medicinos universiteto klinikas. Liudytojos J. A. parodymai iš esmės sutampa su jos parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu. (t. 1, b. l. 51). Analogiškus parodymus davė ir liudytojas V. A..

Liudytoja E. S. teisme patvirtino, kad 2008-03-31, dirbant greitosios medicinos pagalbos felčere, pagal gautą pranešimą atvyko į Neveronis. Rado nukentėjusiąją E. F., kuri buvo stresinėje situacijoje, susijaudinusi, sakė, kad sūnus ir marti prieš ją naudojo smurtą. Apžiūrėjus nukentėjusiąją matėsi nubrozdinimai krūtinėje, nugaros srityje, rankose. Ši liudytoja neturi asmeninių santykių nei su nukentėjusiąja E. F., nei su nuteistaisiais, nei su liudytoja J. A.. Ji, atlikdama tarnybines pareigas, apžiūrėjo nukentėjusiąją E. F. iš karto po įvykio, jos parodymai nuoseklūs, nesiskiria nuo parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu ( t. 1, b. l. 52), todėl teismas neturi pagrindo jais netikėti.

Apeliantai skunde nurodo, kad nuosprendis pagrįstas vien E. F. parodymais, o visi bylos liudytojai apie įvykį sužinojo iš E. F. žodžių. Iš bylos aplinkybių nustatyta, kad liudytojai J. A., V. A. ir E. S. apie įvykį sužinojo iš nukentėjusiosios, tačiau tiek pačios nukentėjusiosios, tiek ir minėtų liudytojų parodymus patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai: 2008-03-31 – 2008-04-01 tarnybiniai pranešimai, teismo medicinos specialisto išvados, specialistės S. Makšimaitės parodymai, liudytojo R. F. parodymai. Teisme apklaustas liudytojas R. F. patvirtino, kad 2008-03-31 tarp jo tėvų ir senelės buvo kažkoks konfliktas. Tėvas panaudojo jėgą ir įstūmė senelę į kambarį. Iš 2008-03-31 – 2008-04-01 tarnybinių pranešimų matyti, kad 2008-03-31 Kauno rajono policijos komisariate buvo gautas Kauno Medicinos universiteto klinikų bendrosios praktikos slaugytojos Bakaitės pranešimas apie tai, kad greitoji medicinos pagalba iš namų (duomenys neskelbtini) Kauno r., pristatė pil. E. F., kuriai diagnozuotas bendras kūno sumušimas. Medikams E. F. paaiškino, kad ją namuose sumušė sūnus ir marti. (t. 1, b. l. 2, 3)

Teismo medicinos instituto 2008-04-02 specialisto išvadoje Nr. G-1145/08(02) nurodyta, kad E. F. konstatuota poodinės kraujosruvos kaktoje, krūtinėje, dešinio žasto srityje, dešinio dilbio srityje, kairio dilbio srityje, dešinėje plaštakoje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis ir galėjo būti padaryti nukentėjusiosios nurodytu laiku 2008-03-31. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. ( t. 1, b. l. 30)

Papildomoje teismo medicinos instituto 2008-05-22 specialisto išvadoje Nr. G-2092/08(02) nurodyta, kad E. F. padaryti sužalojimai įvairiose kūno vietose nebūdingi sužalojimams nugriuvus. Sužalojimai padaryti paveikus nurodytas vietas kietu buku riboto paviršiaus daiktu, kuo galėjo būti rankos, kojos. Poodinė kraujosruva, esanti dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje, galėjo būti padaryta ginantis. Sužalojimai E. F. galėjo būti padaryti ne mažiau devynių trauminių poveikių pasekoje. (t. 1, b. l. 31) Šias teismo medicinos specialisto išvadose konstatuotas aplinkybes patvirtino teisme apklausta specialistė S. Makšimaitė. Teismo medicinos specialisto išvados ir pačios specialistės parodymai teismui abejonių nekelia, jie patvirtina faktą, kad nukentėjusiajai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs poodinėmis kraujosruvomis kaktoje, krūtinėje, dešinio žasto srityje, dešinio dilbio srityje, kairio dilbio srityje ir dešinėje plaštakoje. Konstatuota, kad padaryti sužalojimai nukentėjusiajai nebūdingi sužalojimams nugriuvus, jie padaryti devynių trauminių poveikių pasekoje, paveikus nukentėjusiąją rankomis ir kojomis.

Apeliantai skunde nurodė, kad E. F. sužalojimai, kurie pagal specialisto išvadą yra nebūdingi sužalojimams atsirandantiems nugriuvus, nepašalina abejonės, jog tokie sužalojimai gali atsirasti ir griūnant ar nugriuvus. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal LR BPK 89 straipsnio 1 dalį, specialistas yra reikiamų specialių žinių ir įgūdžių turintis asmuo, kuriam pavedama atlikti objektų tyrimą ir pateikti išvadą arba paaiškinimus jo kompetencijos klausimais. Specialistas, atlikęs jam pavestą tyrimą, pateikia išvadą ( LR BPK 90 straipsnis), be to už melagingos išvados pateikimą specialistas atsako pagal LR BK 235 straipsnį (LR BPK 89 straipsnio 5 dalis). Kadangi įrodymai dėl nukentėjusiosios sužalojimų padarymo yra gauti LR BPK numatytomis priemonėmis, teisėtais būdais, kitais įrodymais jie nepaneigti, todėl teismui nėra pagrindo abejoti teismo medicinos specialisto išvados ir teismo specialistės S.Makšimaitės parodymų formuluote, jog E. F. sužalojimai nebūdingi sužalojimams nugriuvus. Tuo pačiu nėra pagrindo abejoti specialisto pateikta išvada dėl sužalojimo padarymo laiko.

Esant šioms aplinkybėms, daroma išvada, kad byloje yra pakankamai įrodymų, kurie patvirtina apeliantų kaltumą padarius nusikaltimą, tai yra smurtavus prieš E. F., sukėlus jai fizinį skausmą ir padarius nežymų sveikatos sužalojimą. Šie įrodymai išvardinti nuosprendyje. Atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad E. F. parodymai yra vienintelis įrodymas byloje, nes kaip minėta aukščiau, apeliantų kaltumą patvirtina ne tik nukentėjusiosios parodymai, bet ir liudytojų parodymai bei specialisto išvados, kiti bylos duomenys. Prieštaravimų tarp liudytojų parodymų nenustatyta, todėl šis apeliacinio skundo argumentas atmestinas. Nepagrįstas apeliaciniame skunde pateiktas teiginys, kad nukentėjusiosios sužalojimą patvirtina tik specialisto išvada. Byloje nustatyta, kad nusikaltimo dieną, po nuteistųjų panaudoto smurto, sužalotą nukentėjusiąją matė liudytoja E. S. ir šią aplinkybę teisme patvirtino. Nusikaltimas padarytas apeliantų bendrais veiksmais, todėl už kilusias pasekmes jie privalo atsakyti. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad teismas nevertino nuteistųjų parodymų. Iš nuosprendžio matyti, kad jame išdėstyti D. F. ir D. F. parodymai, nurodyta, kad jie kaltais neprisipažįsta ir pateikti įrodymai, kurie patvirtina apeliantų kaltumą.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad vertindamas įrodymus pirmosios instancijos teismas klaidų nepadarė, nuosprendyje padarytos išvados atitinka faktines bylos aplinkybes. D. F. ir D. F. kaltė, padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 140 straipsnio 1 dalyje, įrodyta pilnai, visapusiškai ir išsamiai išnagrinėjus visas bylos aplinkybes, nuosprendis grįstas tik teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, todėl nėra pagrindo apeliantus išteisinti ar nuosprendį keisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais.

Apeliantai apeliaciniame skunde teigia, kad teismas nepagrįstai nuosprendyje nurodė, kad E. F. padarytas dešinio dilbio vidurinio trečdalio sumušimas su alkūnkaulio lūžiu. Šis apeliantų skundo argumentas pagrįstas, nes kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies, teismas, vardindamas įrodymus, nurodė, jog „Teismo medicinos specialisto išvadose konstatuojama, kad nukentėjusiajai E. F. padarytas dešinio dilbio vidurinio trečdalio sumušimas su alkūnkaulio lūžiu, kas atitinka nesunkų sveikatos sužalojimą“.

Atkreipiamas dėmesys į tai, kad teismas nenustatė ir apeliantų nenuteisė už tai, kad jie nukentėjusiajai padarė dešinio dilbio vidurinio trečdalio sumušimą su alkūnkaulio lūžiu. Ši aplinkybė nurodyta nuosprendžio aprašomojoje dalyje vardijant įrodymus. Patikrinus teismo medicinos specialisto išvadas 2008-04-02 Nr. G-1145/08(02), 2008-05-22 Nr. G-2092/08(02) bei teismo medicinos specialistės S.Makšimaitės parodymus, nenustatyta, kad 2008-03-31 E. F. būtų konstatuotas dešinio dilbio vidurinio trečdalio sumušimas su alkūnkaulio lūžiu. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, daro išvadą, kad motyvuojamojoje dalyje nepagrįstai nurodyta aplinkybė „Teismo medicinos specialisto išvadose konstatuojama, kad nukentėjusiajai E. F. padarytas dešinio dilbio vidurinio trečdalio sumušimas su alkūnkaulio lūžiu“, todėl ji šalintina kaip nepagrįsta. Šios aplinkybės pašalinimas nėra pagrindas skundžiamą nuosprendį keisti ar apeliantus išteisinti, nes jie už minėto sužalojimo padarymą nenuteisti. Teismas nustatė ir apeliantus nuteisė už tai, kad jie padarė nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą, kurį sukėlė nuteistųjų veiksmais padaryti sužalojimai: poodinės kraujosruvos kaktoje, krūtinėje, dešinio žasto srityje, dešinio dilbio srityje, kairio dilbio srityje, dešinėje plaštakoje.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

nuteistųjų D. F. ir D. F. apeliacinį skundą atmesti.

Pašalinti iš nuosprendžio aprašomosios dalies nurodytą aplinkybę: „Teismo medicinos specialisto išvadose konstatuojama, kad nukentėjusiajai E. F. padarytas dešinio dilbio vidurinio trečdalio sumušimas su alkūnkaulio lūžiu“.

Kolegijos pirmininkė teisėja Danguolė ŠiugždinytėTeisėjai Gytis VečerskasValdas Vitunskas