Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2021-10-19 · Civilinė byla Nr. e2YT-26388-592/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-10-19
Bylos Nr.
e2YT-26388-592/2021
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-21027-2021-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Igoris Kasimovas
Pareiškėjas
D. P.
Suinteresuotas asmuo
Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-26388-592/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-21027-2021-6Procesinio sprendimo kategorija 3.4.5.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. spalio 19 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Igoris Kasimovas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja D. P. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos seneliai A. B., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir K. B., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę. Nurodė, kad pareiškėja 2018 m. spalio 18 d. įgijo (duomenys neskelbtini) pilietybę. Pareiškėja turi teisę į dvigubą pilietybę, kadangi ji yra iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos pilietybę turėjusio asmens, kuris buvo ištremtas iš okupuotos Lietuvos Respublikos iki 1990 m. kovo 11 d., palikuonis. Migracijos departamentas priėmė sprendimą Nr. 8P-311, kuriuo konstatavo, kad nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, jog pareiškėjos seneliai A. B. ir K. B. (M.) iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę.

Pareiškėjos vertinimu, jos senelių turėtos Lietuvos pilietybės faktą patvirtina šie dokumentai bei faktai: Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2018 m. rugpjūčio 9 d. pažyma apie gimimą Nr. (P1-4801) P2-7911, kurioje nurodyta, kad Telšių vyskupijos kurijos archyviniame fonde, Stačiūnų Romos katalikų bažnyčios gimimo metrikų knygoje įrašyta, kad (duomenys neskelbtini) pakrikštyta J. ir E. iki santuokos Ž. M. duktė vardu K., gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)); Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2018 m. rugpjūčio 9 d. pažyma apie gimimą Nr. (P1-4619) P2-7916, kurioje nurodyta, kad Telšių vyskupijos kurijos archyviniame fonde, Radviliškio Romos katalikų bažnyčios gimimo metrikų knygoje įrašyta, kad (duomenys neskelbtini) pakrikštytas S. ir E. iki santuokos Ž. B. sūnus A., gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)); Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2020 m. rugpjūčio 5 d. pažyma apie santuoką Nr. (P1-4860) P2-7857, kurioje nurodyta, kad Lietuvos TSR miestų ir valsčių civilinės būklės aktų įstaigų archyviniame fonde, Radviliškio vls. santuokos aktų įrašų knygoje įrašyta, kad (duomenys neskelbtini) susituokė A. B., S., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos pilietis, ir K. M., J. duktė, gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos pilietė; Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos archyvų skyriaus 1998 m. gegužės 21 d. pažymėjimas apie tremtį Nr. 30Č-1248, kuriame nurodyta, kad B. A., S., gim. (duomenys neskelbtini), B. K., J., gim. (duomenys neskelbtini), ir B. G., A., gim. (duomenys neskelbtini), ištremti iš (duomenys neskelbtini) ir nuo 1948 m. gegužės 22 d. iki 1958 m. liepos 5 d. buvo spec. ištrėmime Irkutsko sr. Minėti dokumentai patvirtina, kad pareiškėjos seneliai gimė, susituokė ir iki pat ištrėmimo (1948 m. gegužės 22 d.) gyveno (duomenys neskelbtini) (tuometinėje Lietuvos Respublikos teritorijoje), pareiškėjos senelių (taip pat tėvų ir prosenelių) pavardės yra lietuviškos. Nors senelių tautybė nėra nurodyta, tačiau pareiškėjos motinos tautybė – lietuvė (akivaizdu, kad tėvai irgi buvo lietuviai). 2018 m. rugpjūčio 5 d. pažymoje apie senelių santuoką yra nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) susituokė A. B. ir K. M. – Lietuvos piliečiai.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriame prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Pareiškėja D. P. Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 9 straipsnio 1-2 dalyse, 7 straipsnio 4 punkte nustatytu pagrindu (kaip asmenų, kurie iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę, ir išvyko iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d., palikuonė) siekia atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę. Pareiškėja neteismine tvarka kreipėsi į Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pateikdama prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo. Migracijos departamentas 2021 m. gegužės 31 d. sprendimu konstatavo, kad nėra pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad D. P. seneliai A. B. ir K. B. (M.) iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę bei nurodė, kad šis faktas gali būti nustatomas bendros kompetencijos teisme.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnyje nurodyta, jog teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Taigi CPK 445 reguliuoja tokias situacijas, kai tam tikras juridinis faktas neakivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų ir asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės.

Iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja yra A. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. B. anūkė.

Į bylą pateikta Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2018 m. rugpjūčio 9 d. pažyma apie gimimą Nr. (P1-4801) P2-7911, kurioje nurodyta, kad Telšių vyskupijos kurijos archyviniame fonde, Stačiūnų Romos katalikų bažnyčios gimimo metrikų knygoje įrašyta, kad (duomenys neskelbtini) pakrikštyta J. ir E. iki santuokos Ž. M. duktė vardu K., gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2018 m. rugpjūčio 9 d. pažymoje apie gimimą Nr. (P1-4619) P2-7916 nurodyta, kad Telšių vyskupijos kurijos archyviniame fonde, Radviliškio Romos katalikų bažnyčios gimimo metrikų knygoje įrašyta, kad (duomenys neskelbtini) pakrikštytas S. ir E. iki santuokos Ž. B. sūnus A., gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2020 m. rugpjūčio 5 d. pažymoje apie santuoką Nr. (P1-4860) P2-7857 nurodyta, kad Lietuvos TSR miestų ir valsčių civilinės būklės aktų įstaigų archyviniame fonde, Radviliškio valsčiaus santuokos aktų įrašų knygoje įrašyta, kad (duomenys neskelbtini) susituokė A. B., S. sūnus (gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos pilietis), ir K. M., J. duktė (gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos pilietė).

Lietuvos centrinis valstybės archyvas 2021 m. kovo 26 d. pažymoje nurodė, kad dokumentų, patvirtinančių, jog A. B., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyveno Lietuvoje ir buvo Lietuvos Respublikos pilietis, bei dokumentų, patvirtinančių Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo (nustojimo) iki 1940 m. birželio 15 d. faktą, archyve saugomuose fonduose nerasta; Šiaulių apskrities Radviliškio valsčiaus gyventojų 1942 m. gegužės 27 d. surašymo dokumentai į archyvą saugojimui neperduoti.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas 2021 m. kovo 26 d. pažymoje nurodė, kad dokumentų, patvirtinančių, jog K. M. B., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyveno Lietuvoje ir buvo Lietuvos Respublikos pilietė, bei dokumentų, patvirtinančių Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo (nustojimo) iki 1940 m. birželio 15 d. faktą, archyve saugomuose fonduose nerasta; Šiaulių apskrities Radviliškio valsčiaus gyventojų 1942 m. gegužės 27 d. surašymo dokumentai į archyvą saugojimui neperduoti.

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos archyvų skyriaus 1998 m. gegužės 21 d. pažymėjime apie tremtį Nr. 30-Č-1248 nurodyta, kad B. A., S., gim. (duomenys neskelbtini), B. K., J., gim. (duomenys neskelbtini), ištremti iš Lietuvos TSR (duomenys neskelbtini) ir buvę ištrėmime Irkutsko srityje Taišeto raj. nuo 1948 m. gegužės 22 d. iki 1958 m. liepos 5 d.

Nors pareiškėjos pateikti dokumentai tiesiogiai nepatvirtina jos prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. rugpjūčio 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3- 340/2009, yra išaiškinęs, kad bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėja turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismą (CPK 445 straipsnis), todėl į šią aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas, svarbu, jog viena prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, jog priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė. Teismo vertinimu, pareiškėjos pateikti dokumentai yra leistina ir tinkama įrodinėjimo priemonė. Šių netiesioginių įrodymų visuma, teismo vertinimu, leidžia spręsti, jog labiau tikėtina, kad pareiškėjos seneliai A. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. B., gim. (duomenys neskelbtini), turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-270 straipsniais, 442 straipsnio 1 dalimi, 444-448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Patenkinti pareiškimą.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) seneliai A. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. B., gim. (duomenys neskelbtini), turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas pareiškėjos D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietybei atkurti, įgyjant dvigubą pilietybę.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Igoris Kasimovas