- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2023-02-01
- Bylos Nr.
- e1-871-961/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-48871-2022-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ilona Mateikienė
- Kaltinamasis
- A. L.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 1.2.25.6Kitos BK XXXIX skyriuje numatytos nusikalstamos veikos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje
A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirba, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. L. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, šiomis aplinkybėmis:
jis 2022 m. gruodžio 29 d., apie 16.15 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,74 promilės etilo alkoholio koncentracija.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis A. L. parodė, kad dėl jam inkriminuotos veikos prisipažįsta visiškai ir nuoširdžiai gailisi. Psichinėmis ligomis neserga ir ligoninėse psichikos sutrikimų nesigydė. Jis 2022 m. gruodžio 29 dieną savo namuose vartojo alkoholį. Gėrė degtinę, išgėrė jos apie 300-350 gramų. Vėliau reikėjo važiuoti paimti pažįstamą. Jis vairuotojo pažymėjimo neturi, bet vairuoti automobilį moka. Jis paėmė savo pažįstamo draugo automobilio „Opel Astra“ raktelius ir kartu su draugu V. išvažiavo minėtu automobiliu. Tuo metu jis jautėsi gerai ir nesijautė labai girtas. Važiuodamas atbulas jis užkabino kitą automobilį. Kitą automobilį kliudė nestipriai, todėl nuvažiavo tolyn. Bevažiuojant jį ant sniego-ledo užnešė, automobilis sustojo šalikelėje. Tada prie jo privažiavo automobilis, kurį jis užkabino. Paminėto automobilio vairuotojas iškvietė policijos pareigūnus. Policijos pareigūnai atvyko į vietą ir jam alkotesteriu nustatė 1,74 promilės girtumą. Jis buvo sulaikytas ir uždarytas į areštinę (b. l. 63-68).
Motyvuojamoji dalis
Be A. L. prisipažinimo, jo kaltė padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką įrodyta byloje surinktais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais.
Liudytojas V. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis savo vardu nusipirko automobilį „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Minėtas automobilis stovėjo prie jo namų, kur jis gyvena. 2022 m. gruodžio 29 d. jo pažįstamas A. (A.) paprašė paskolinti jo automobilį, norėdamas truputį pavažiuoti iki parduotuvės. A. pasakė, kad automobilį vairuos jo draugė. Jis tą dieną buvo truputį išgėręs alkoholio ir nepastebėjo, ar A. buvo išgėręs. Jam davė automobilio „Opel Astra“ raktelius ir jie su paminėtu automobiliu išvažiavo. A. atsisėdo už vairo ir važiuodamas atbulas užkabino kitą automobilį, bet nestipriai. Tada A. dar pavažiavo ir nuvažiavo į kelkraštį. Paskui atvyko policijos pareigūnai ir juos sulaikė. Dėl to, kad A. vairavo jo automobilį, jis jam pretenzijų neturi. Prašo grąžinti jo automobilį „Opel Astra“, kadangi nežinojo, kad A. automobilį vairavo išgėręs alkoholio (b. l. 47-50).
(Duomenys neskelbtini) specialisto S. B. 2022 m. gruodžio 29 d. tarnybiniame pranešime surašyta, kad 2022 m. gruodžio 29 d., jam dirbant kartu su N. P., apie 16.28 val. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) sankryžoje įvyko eismo įvykis ir kaltininkai siūlė pinigų, po to nuvažiavo nuo kelio į griovį. Nuvykę minėtu adresu, rado nuo kelio nuvažiavusį automobilį „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir šalia jo tris piliečius: J. A. ((duomenys neskelbtini) Respublikos pilietę), V. B. (V. B.) ((duomenys neskelbtini) pilietį); pilietį, kuris atsisakė prisistatyti (aukščiausias iš visų, su geltonu gobtuvu (kapišonu), teigė, kad yra (duomenys neskelbtini) pilietis (jokių asmenybę patvirtinančių dokumentų nerado nei automobilyje, nei pas pilietį), bei šalia stovintį automobilį „Renault Master“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas D. B., gimęs (duomenys neskelbtini), paaiškino, kad automobilį „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairavo pilietis su geltonu gobtuvu, kuris važiuodamas atbulas atsitrenkė į jo automobilį „Renault Master“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir išlipęs siūlė pinigų, taip norėdamas susitarti dėl įvykusio eismo įvykio, bet D. atsisakius sėdo atgal į savo automobilį „Opel“ ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. D. pradėjo jį vytis ir (duomenys neskelbtini) nereguliuojamoje sankryžoje prisivijo, kai „Opel“ automobilio vairuotojas nesuvaldęs savo automobilio nuvažiavo nuo kelio. Patikrinę neprisistačiusio piliečio blaivumą alkotesteriu Drager Alcotest 6810 Nr. ARZH-0075, pirmu patikrinimu 16.40 val. nustatytas 1.74 promilės girtumas, po 20 min., atliekant antrą patikrinimą, pilietis pradėjo į alkotesterį spjaudyt imituodamas nemokėjimą pūsti, tai darė septynis kartus, po ko buvo įspėtas dėl atsakomybės už atsisakymą tikrintis girtumą (įspėtas, kad už atsisakymą tikrintis girtumą užsitrauks baudžiamąją atsakomybę). Bet pilietis, atsakęs, kad jam viskas „p...j“ (keiksmažodis), teigė, kad jis neatsisako tikrintis, ir juokdamasis kelis kartus spjovė ant tarnybinio automobilio „Opel Insignia“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), borto Nr. (duomenys neskelbtini), o bandant nustatyti girtumą toliau nepūtė, bet leido seiles į kandiklį (vamzdelis, į kurį pučiamas iškvepiamas oras) bei stipriai pūtė orą išpūsdamas seiles per kandiklį, nors piliečiui buvo ir prieš tai bei visoje patikrinimo eigoje išaiškinta, kad reikia paprastai iškvėpti įkvėptą orą (ką padarė pirmu patikrinimu). Kadangi neprisistatantis pilietis elgėsi neprognozuojamai (mosikavo rankomis, atsisakė rankas ištraukti iš kišenių), dėl jo ir savo saugumo bei kitų žmonių saugumo jam buvo uždėti antrankiai, kurie nuimti perduodant ekipažui V8043, kuris pilietį pristatė į OVS. Eismo įvykis įregistruotas nustatyta tvarka nesuvedant kaltininko duomenų, kadangi neprisistatęs asmuo atsisakė teikti savo duomenis net būdamas pristatytas į OVS, taip pat surašytas AN protokolas jo nesuformuojant. Dėl vairavimo būnant neblaiviam pradėtas ikiteisminis tyrimas. Automobilis „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priverstinai uždarytas į automobilių saugojimo aikštelę adresu Vilniuje, Minsko pl. 21. Įvykis filmuotas BODY1804 (b. l. 7-8).
2023 m. sausio 20 d. Kitų objektų apžiūros protokole nurodoma, jog buvo apžiūrėtas pareigūnų Body kameros 1804 įrašas. Iš vaizdo įrašo matyti, kad policijos pareigūnai, atvykę į įvykio vietą, lipa iš tarnybinio automobilio. Išlipęs pareigūnas klausia, kas „Opelio“ vairuotojas. Prie automobilio „Opel“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) stovi moteris bei du vyriškiai. Vienas jų neigia buvęs vairuotoju. Prie pareigūno priėjęs dar vienas vyras aiškina eismo įvykio aplinkybes, kad į jo vairuojamos mašinos priekį atsitrenkė automobilis „Opel“, kuris po to įvažiavo į griovį, rodo savo mašinos priekį. Kadangi į pareigūnų klausimą, kas vairavo „Opel“, niekas neatsako, tas pat vyriškis nurodo „Tas aukštas su geltonu kapišonu“. Nurodytas asmuo neigia vairavęs, nurodo, kad yra (duomenys neskelbtini) pilietis, teigia su savimi dokumentų neturintis. Vyrui dedami antrankiai.
Alkotesterio „Alcotest 6810“ Nr. ARZH-0075 kvito duomenimis, 2022 m. gruodžio 29 d. 16.40 val. A. L. (A. L.) buvo nustatytas 1,74 promilės girtumas. Alkotesterio patikros sertifikatas galioja iki 2023 m. gegužės 20 d.
2022 m. gruodžio 29 d. Neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad A. L. (A. L.) nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Asmuo eiti tiesia linija pėda po pėdos negali, stovėdamas pataikyti užsimerkęs ir atsimerkęs pirštu į nosies galą negali. Pirmo tikrinimo metu 16.40 val. užfiksuotas 1,74 promilės girtumas, antro patikrinimo asmuo atsisakė. Pasirašyti neblaivumo aktą A. L. atsisakė.
VĮ Regitra duomenimis, automobilio „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), savininkas ir valdytojas T. B. T. B. ikiteisminio tyrimo metu pateikė 2022 m. spalio 17 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį, patvirtinančią, kad automobilis už 500 Eur buvo parduotas V. B. (V. B.).
VšĮ Emprekis duomenimis (gruodžio mėnesio leidinys), transporto priemonės Opel Astra Caravan DTI, kategorija M1-AC, 2000 m., vidutinė rinkos vertė -790 Eur be PVM arba 1000 Eur su PVM (b. l. 47).
Įrodymų vertinimas, veikos kvalifikavimas
BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, jog įrodyta, kad A. L. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Pats kaltinamasis dėl šios nusikalstamos veikos padarymo savo kaltę pripažino ir nurodė jos padarymo aplinkybes. Paaiškino, jog 2022 m. gruodžio 29 d. namuose vartojo alkoholį. Vėliau nusprendė draugo V. mašina nuvažiuoti paimti dar vieno draugo, nors teisės vairuoti neturi. Pakeliui padarė eismo įvykį, manydamas, kad žala nežymi, nuvažiavo, bet pakeliui dėl sniego ir ledo nuslydo į šalikelę, kur jį pasivijo apgadintos mašinos vairuotojas, kuris iškvietė policiją. Iškviesti policijos pareigūnai patikrino jį alkotesteriu ir nustatė girtumą. A. L. (A. L.) kaltę taip pat įrodo bei jo paaiškinimus patvirtina kiti byloje surinkti duomenys: liudytojo V. B. parodymai, patvirtinantys kaltinamojo nurodytas aplinkybes, kad jis leido savo automobiliu pasinaudoti kaltinamajam, bet pats būdamas išgėręs, nesuprato, kad A. yra neblaivus ir vairuoti negali, be to jis žadėjo, kad vairuos draugė, galiausiai važiavo kartu su juo ir buvo šalia, kai kaltinamasis, važiuodamas atbulas, nestipriai kliudė kitą automobilį, iš įvykio vietos nuvažiavo, bet pakeliui nuslydo į šalikelę, kur jį ir rado atvykę pareigūnai; policijos pareigūno S. B. parodymai apie tai, kad gavę panešimą apie eismo įvykį, nurodytoje vietoje rado nuo kelio į griovį nuvažiavusį automobilį, šalia kurio buvo trys piliečiai. Kito automobilio „Renault“ vairuotojas paaiškino, kad automobilis „Opel“ kliudė atbulas jo automobilį, vairuotojas bandė susitarti dėl žalos atlyginimo, o nepavykus nuvažiavo, vijosi jį, kol šis nuslydo į griovį. Automobilį „Opel“ vairavo vyras geltonu kapišonu. Nukentėjusio asmens nurodytas vyras pareigūnams teigė esąs (duomenys neskelbtini) pilietis, prisistatyti atsisakė, dokumentų neturėjo, patikrinti jį alkotesteriu pavyko tik vieną kartą, nustatytas 1,74 promilės girtumas, antrą jis apsimetė, kad jam nebeišeina tinkamai papūsti į alkotesterį. A. L. neblaivumo faktą objektyviai patvirtina neblaivumo nustatymo aktas ir alkotesterio „Alcotest 6810“ Nr. ARZH-0075“ rodmenys. Alkotesteris metrologiškai patikrintas, patikra galiojanti, teismui abejoti jo rodmenimis pagrindo nėra. Juolab, kad neblaivumo nustatymo akte lygiagrečiai užfiksuoti neabejotini asmens girtumo požymiai: sutrikusi koordinacija, nerišli kalba ir t. t. Kaltinamasis, atsisakydamas pūsti antrą kartą, pats atsisakė galimybės gauti tikslesnius alkotesterio rodmenis, kurie būtų buvę vertinami jo naudai, tačiau tai nereiškia, kad pirmieji rodmenys neatitinka objektyvios tikrovės.
Visų šių duomenų visuma patvirtina, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje A. L. vairavo „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,74 promilės etilo alkoholio koncentracija. Iš neblaivumo nustatymo akto matyti, jog kaltinamojo judesių koordinacija buvo stipriai sutrikusi. Žinodamas, kad neseniai vartojo stiprų alkoholį (degtinę) ir sėsdamas vairuoti tokios būklės, kaltinamasis neabejotinai turėjo suvokti, kad yra apgirtęs ir vairuoti negali, bet sąmoningai ignoravo šį faktą, t. y. darydamas nusikalstamą veiką, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Todėl kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, kadangi jis transporto priemonę valdė, kai nustatytas 1,5 promilės viršijantis girtumas.
Dėl bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo
Bylos aplinkybės aiškios, procesinių kliūčių priimti teismo baudžiamąjį įsakymą nėra. A. L. nurodė, kad sutinka su bausmės rūšimi ir dydžiu, tik prašo leisti ją sumokėti dalimis per vienerius metus.
A. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Girtumas yra jo veiką kvalifikuojantis požymis ir atsakomybės nesunkina.
Skirdamas A. L. bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia, kad jis padarė nesunkų nusikaltimą, nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia, dėl jo padarymo prisipažino ir gailisi, yra viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismas taip pat atsižvelgia, jog A. L. anksčiau neteistas, bylos duomenimis, nebaustas ir administracine tvarka. Duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigoje, Vilniaus priklausomybės ligų centre valstybinis kaltintojas nesurinko, pats kaltinamasis neigia, kad būtų buvęs gydytas minėtose įstaigose.
Įvertinęs aptartas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus įgyvendinta A. L. paskyrus BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą, kurios dydis nustatomas viršijantis įstatymų leidėjo numatytą šios bausmės rūšies minimumą. Jo padarytos veikos pavojingumas yra didelis, asmuo ne tik vairavo transporto priemonę vidutinio girtumo būklės, tačiau darė tai apskritai neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones. Vairuodamas sukėlė eismo įvykį. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas mano, kad prokuroro prašoma 60 MGL dydžio bauda, kai už nesunkų nusikaltimą skirtinos baudos minimumas yra 50 MGL, o maksimumas – 2000 MGL, tikrai nėra neproporcinga padarytos veikos ir kaltinamojo asmenybės pavojingumui. Tačiau, atsižvelgiant į kaltinamojo prašymą, baudos mokėjimui nustatytinas ilgesnis nei dviejų mėnesių terminas.
Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir gailisi, taikytinas BK 64¹ straipsnis, subendrintą bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.
Taip pat, įvertinus nusikalstamos veikos pobūdį, A. L. skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės. Baudžiamojo poveikio priemonė turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, užkirsti kelią naujų nusikalstamų veikų padarymui bei pašalinti sąlygas padaryti nusikalstamą veiką. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (redakcija, įsigaliojusi nuo 2022 m. lapkričio 1 d.).
A. L. pirmą kartą traukiamas atsakomybėn už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam. Kita vertus, jam buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, o asmuo transporto priemonę vairavo apskritai neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, nes tokios teisės nėra įgijęs. Todėl teismas griežtai vertina kaltinamojo padarytą teisės pažeidimą ir nustato draudimo naudotis specialiąja teise terminą, viršijantį šios baudžiamosios priemonės taikymo termino minimumą. Teismui nėra pagrindo manyti, kad baudžiamojo poveikio priemonės taikymas nagrinėjamu atveju prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams.
Kadangi kaltinamasis transporto priemonę vairavo, apskritai neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, draudimo naudotis specialiąja teise terminas skaičiuotinas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Nustatyta, kad A. L., būdamas neblaivus, vairavo automobilį „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VĮ Regitra duomenimis, automobilio valdytoju/ savininku registruotas T. B. Pats kaltinamasis nurodo, jog automobilis priklauso jo draugui V. (V. B.). T. B. pateikta minėtos transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis patvirtina automobilio pardavimo V. B. faktą. Pagal BK 72 straipsnio 5 dalį, kai konfiskuotinas turtas paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Teismų praktikoje atkreiptas dėmesys į tai, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. Todėl taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, bet jos vertę pinigais, turėtų būti apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas. Tai reiškia, kad už teisės pažeidimą skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi būti individualizuotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Lietuvoje analogiškos transporto priemonės Opel Astra vidutinė vertė su PVM yra 1000 eurų. Nors automobilis paskutinio jo pirkimo-pardavimo sandorio metu buvo įgytas už 500 eurų, tačiau kaina yra sandorio šalių susitarimo dalykas ir nebūtinai atitinka rinkos vertę, todėl teismas vadovaujasi VšĮ Emprekis duomenimis. Atsižvelgus į A. L. nusikalstamos veikos pobūdį, darytina išvada, kad yra pagrindas taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, konfiskuojant nusikalstamos veikos priemonės vertę pinigais. Teismo manymu, įvertinus padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą, vidutinę automobilio rinkos vertę, visos vertės konfiskavimas yra proporcinga baudžiamojo poveikio priemonė.
Ikiteisminio tyrimo metu A. L. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas – paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, šiam įsiteisėjus – panaikintinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
A. L. (A. L.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 60 MGL (3000 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. L. paskirti galutinę bausmę – 40 MGL (2000 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi ir 68 straipsniu, paskirti A. L. (A. L.) baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi ir 72 straipsniu, paskirti A. L. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, išieškant iš jo į valstybės biudžetą konfiskuotino turto (automobilio „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vidutinę rinkos vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. 1000 (vieną tūkstantį) eurų.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o šiam įsiteisėjus – panaikinti.
Baudos bausmė turi būti savanoriškai įvykdyta per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, baudą sumokant į pasirinktą Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią AB banke Luminor Bank, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke Swedbank, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale.
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 6801.
Dokumentai, patvirtinantys įmokų sumokėjimą, turi būti pristatyti teismo priėmimo poskyrio tarnautojui arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.
Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė bus vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 47 straipsnio 7 dalimi, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.
Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 47 straipsnio 8 dalimi, baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.
Konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma savanoriškai turi būti sumokėta į per du mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią AB banke Luminor Bank, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke Swedbank, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale. Mokant paskirtą konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 6610.
1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;
2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;
3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;
4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;
5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.