- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-08-01
- Bylos Nr.
- 2-2536-291/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vida Žostautienė
- Ieškovas
- B. A.
- Atsakovas
- A. A.
- Advokatai
- Giedrė Striaukienė, Ričardas Ralys
Procesinių sprendimų kategorijos: 30.9.2.;75.8.; 75.4.3.; 78.2.1.;77.4.2.; 116.1.
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
2014m. rugpjūčio 1d.
sekretoriaujant Jolantai Juozapavičiūtei,
dalyvaujant ieškovei B. A.,
Viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės B. A. ieškinį atsakovui A. A. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės bei turto padalijimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė B. A. prašo patenkinti ieškinį ir nutraukti santuoką su atsakovu, konstatuojant, jog šeima iširo dėl atsakovo A. A. kaltės. Nurodo, jog su atsakovu susituokė 1977-09-03, tačiau jau 13 metų negyvena kartu. Gyvenant santuokoje, atsakovas neatliko savo kaip sutuoktinio pareigų, nesirūpino šeima, girtavo, smurtavo, buvo neištikimas. Apie 2000m. atsakovas paliko šeimą, išėjo gyventi pas kitą moterį, tokiu savo elgesiu jis iš esmės pažeidė sutuoktinio pareigas dėl ko ir iširo šeima. Kiek jai žinoma per tą laiką atsakovas turėjo ne vieną sugyventinę, ir šiuo metu gyvena kartu su kita moterimi jai nuosavybės teise priklausančiame name. Nors ji stengėsi išlaikyti šeimą ir normalius santykius, ne kartą atleido atsakovui jo neištikimybę, tačiau laikui bėgant tarpusavio santykiai visiškai atšalo, visiškai išsiskyrė požiūris į šeimą, į bendražmogiškas vertybes. Atsakovas savo neištikimybės nebeslepia, ir savo elgesiu bei įžeidžiančiais žodžiais ją žemina ir skaudina. Susitaikyti nebėra jokios galimybės ir noro. Nutraukus santuoką, prašo palikti jai santuokinę A. pavardę. Taip pat prašo padalinti santuokoje įgytą turtą, t.y. vieno kambario butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 50.000Lt. Nurodo, jog butą įsigijo gyvendami santuokoje su atsakovu, nors jau daug metų ji viena gyvena tame bute. Atsakovas, palikęs šeimą, butu beveik nesinaudojo, jame negyveno, nemokėjo jokių mokesčių, neprisidėjo prie jo išlaikymo, remonto ir priežiūros. Ji savo lėšomis atliko buto remontą, kuris kainavo apie 10.000Lt, ir prie kurio atsakovas neprisidėjo nei pinigais nei darbu. Dalijant santuokinį turtą, ji pageidauja, kad jai būtų priteistas butas, esantis (duomenys neskelbtini), natūroje, o atsakovui priteista piniginė kompensacija. Butas įvertintas 50.000Lt, todėl pusė jo vertės priklausytų atsakovui, tačiau ji prašo sumažinti priteistinos atsakovui kompensacijos dydį iki 13.500Lt, atimant iš jam priklausančios ½ dalies buto vertės buto išlaikymo ir priežiūros, privalomų mokesčių, atlikto remonto išlaidas. Nežiūrint į tai, jog ji turi negalią, yra tik iš dalies darbinga, po santuokos nutraukimo, išlaikymo iš atsakovo neprašo.
Ieškovės atstovė advokatė Giedrė Striaukienė prašo ieškinį patenkinti visiškai bei priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas A. A. su ieškiniu sutina iš dalies ir nurodo, jog sutinka išsituokti su ieškove, tačiau prašo pripažinti, jog santuoka iširo ne dėl jo vieno, bet dėl abiejų sutuoktinių kaltės, taip pat nesutinka su ieškovės jam siūloma pinigine kompensacija už jai tenkanti santuokinį turtą natūroje. Nurodo, kad gyvenant santuokoje su ieškove, kildavo nuolatiniai konfliktai, ji priekaištaudavo dėl jo tariamos neištikimybės, dėl ko kildavo barniai, ir jis buvo priverstas išeiti gyventi atskirai nuo ieškovės. Sutinka, jog faktiškai bendras gyvenimas nutrūko 2000Lt ir jų nebesieja jokie bendri socialiniai ryšiai bendri šeimos poreikiai. Jo manymu abi šalys kaltos dėl šeimos iširimo. Sutinka su ieškovės pageidavimu, jog padalinus santuokoje įgytą turtą, ieškovei būtų priteistas butas, esantis (duomenys neskelbtini), o jam priteista piniginė kompensacija. Tačiau jis nesutinka su ieškovės siūloma 13.500Lt suma ir pageidauja, jog jam būtų priteista 18.000Lt. Nurodo, jog nors ir negyveno kartu su ieškove keturiolika metų, butu nesinaudojo, tačiau jai buto išlaikymui ir komunaliniams mokesčiams jis duodavęs apie 200Lt kas mėnesį, todėl nesutinka, jog jis kaip sutuoktinis nuslėpė ir naudojo savo lėšas tik savo asmeninėm reikmėm. Taikytis su ieškove nepageidauja, išlaikymo neprašo.
Atsakovo atstovas advokatas Ričardas Ralys prašo nutraukti šalių santuoką, pripažinus abu kaltais dėl šeimos iširimo, bei padalinti šalių turtą taip kaip siūlo atsakovas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai. ( LR CK 3.60str., 3.66str., 3.67str., 3.69str., 3.70str., 3.84str., 3.88str., 3.116str., 3.117str., 3.123str.)
Dėl sutuoktinių kaltės nutraukiant santuoką
CK 3.260str. 2d.,3d. nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas šioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas; preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. CK 3.61str.1d.,2d. nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Sutuoktinio kaltės samprata, atsižvelgiant į asmeninį santykių pobūdį, yra savita; sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas; atsižvelgiant į CK 3.26-3.30, 3.56-36 str. ir kituose straipsniuose nustatytų sutuoktinių pareigų turinį, esminiu sutuoktinių pareigų pažeidimu CK 3.60 str. 2 d. normos prasme laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Santuokos nutraukimui dėl sutuoktinio kaltės teisinį pagrindą turi sutuoktinio pareigų, nustatytų CK trečioje knygoje, pažeidimo faktas, o ne apskritai visų jam, kaip asmeniui, tenkančių pareigų pažeidimas. Sutuoktinių viena iš pareigų yra vienas kitą remti (CK 3.27 str. 1d.). Jie privalo būti vienas kitam lojalūs, vienas kitą gerbti, remti moraliai ir materialiai, atsižvelgti į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo.
Iš bylos medžiagos, šalių bei liudytojų paaiškinimų, nustatyta, kad šalys susituokė 1977-09-03 (B.l.7), susilaukė dviejų vaikų, kurie šiuo metu yra pilnamečiai. Nuo 2000m.šalys kartu nebegyvena, santuokiniai ryšiai nutrūkę. Ieškovė nurodė, jog atsakovas, gyvendamas santuokoje dažnai girtavo, namuose triukšmaudavo, nesirūpino šeima, smurtavo, be to buvo jai neištikimas. Prieš keturiolika metų palikęs šeimą, sutuoktine nesirūpinęs, nepadėjęs jai materialiai, nors ji sirgo, turi neįgalumą ir gydymui buvo reikalingos papildomos lėšos. Ji viena rūpinosi, išlaikė, tvarkė ir remontavo jų bendrą nekilnojamąjį turtą. Šias aplinkybes teisme patvirtino liudytojai: šalių vaikai: D. A., R. A. bei žentas D. L.. Liudytoja D. A. parodė, jog tėvai daugiau kaip dešimt metų negyvena kartu, o gyvendami kartu dažnai konfliktuodavo dėl tėvo pomėgio išgerti. Tėvas turi kitą moterį, pas kurią gyvena. Mama viena pati išlaikė butą, mokėjo mokesčius, darėsi remontą, tėvas niekuo niekada neprisidėjo. Matė kaip vieną kartą tėvas davė pinigų, tačiau kitą dieną juos vėl atsiėmė. Nors mama serga, jai reikalingos papildomos lėšos medikamentams, tėvas niekada nėra jai padėjęs. Liudytojas R. A. taip pat patvirtino, jog tėvas neteikė mamai jokios materialinės paramos, nemokėjo mokesčių, viską darė mama viena pati. Jam žinoma, jog tėvas gyvena su kita moterimi, yra matęs kartu su ja. Liudytojas D. L., šalių dukters sugyventinis patvirtino tas pačias aplinkybes bei parodė, jog jis ieškovės bute darė remontą, kuris jai kainavęs apie 10.000Lt. Nors atsakovo nuomone šeima iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, jis teismui nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jog ieškovė kokiu tai būdu būtų pažeidusi savo kaip sutuoktinės pareigas, nesirūpinusi šeima ar jos netinkamas elgesys būtų įtakojęs šeimos iširimą. Atvirkščiai, byloje nustatyta, jog šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės- jo girtavimo, neištikimybės, smurto šeimoje. Jis paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpino. (LR CK 3.60str.3d.) Todėl teismas, nutraukdamas šalių santuoką, konstatuoja, jog šeima iširo dėl atsakovo A. A. kaltės.
Po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina A., o atsakovui A. pavardė. ( LR CK 3.61, 3.69 str.).
Dėl turto padalijimo
Sutuoktinių turto teisinis režimas yra nustatomas įstatymu arba pagal sutartį ( CK 3.87str.) Tais atvejais, kai bendro turto režimas yra įstatyminis, preziumuojama, kad turtas įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai- vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87str.,3.88str.). Teismas mano, jog byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių, jog šalių įgytas nekilnojamas turtas, t.y. butas, esantis (duomenys neskelbtini) ir tai yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. CK 3.117str.1d. nurodyta, jog preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Šio straipsnio 3d. numato, jog jeigu sutuoktiniui priteisto turto vertė viršija jo dalį iš bendrojo turto, tai šis sutuoktinis privalo kitam sutuoktiniui išmokėti kompensaciją. Tačiau LR CK 3.123str. numato nukrypimą nuo sutuoktinių bendro lygių dalių principo. Teismas mano, jog byloje nustatyta, kad atsakovas, negyvendamas ir nesinaudodamas keturiolika metų bendru turtu, neteikė šeimai jokio materialinio išlaikymo, neprisidėjo prie bendro turto išlaikymo, nemokėjo už jį jokių mokesčių, todėl ieškovei priteistina didesnė nei jai priklauso turto dalis, t.y. mažintina atsakovui priteistina piniginė kompensaciją už jam priklausančią nekilnojamojo turto dalį. Iš teismui pateiktų dokumentų matyti, jog ieškovė iš savo asmeninių lėšų mokėjo už komunalines paslaugas: 2009-2013 m. Šiaulių regiono atliekų tvarkymo skyriui sumokėjo 938Lt (b.l.13), UAB „Mūsų butas“ nuo 2009-01-01 iki 2013-12-31 už administravimą, techninę priežiūrą ir kitus mokesčius sumokėjo 1247,32Lt ( b.l. 15), AB „Šiaulių energija“ laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2013-12-31 už patalpų šildymą, karšto vandens skaitliuko aptarnavimą ir techninį aptarnavimą sumokėjo 5586,47Lt ( b.l. 16), už balkono įstiklinimą, langų pakeitimą, kitus remonto darbus sumokėjo 3467,64Lt (b.l.20-24). Iš viso ieškovė bendro su atsakovu turto išlaikymui ir priežiūrai išleido 11239,43Lt. Kadangi atsakovas savo gaunamas lėšas nuslėpė nuo šeimos ir naudojo tik savo poreikių tenkinimui, be to ieškovė, atlikdama buto remontą išleido dar apie 10.000Lt, taip pat, atsižvelgdamas į ieškovės neįgalumą, teismas, dalindamas sutuoktinių turtą, nukrypsta nuo bendro turto lygių dalių principo, priteisdamas atsakovui mažesnę jam priklausančio turto dalį.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Ieškovei yra suteikta antrinė teisinė pagalba, atleidžiant ją 50 procentų nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Ji yra sumokėjusi 72Lt dydžio žyminį mokestį (b.l. 4).
LR CPK 93str. numato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259str., 263str.-270str.
nusprendė:
Ieškinį patenkinti visiškai.
Nutraukti santuoką, įregistruotą 1977-09-03 Šiaulių miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje (Įrašo Nr.880) tarp B. A., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. 1957-02-05 Šiaulių r. ir A. A., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. 1954-09-09 Šiaulių r., neturinčių nepilnamečių vaikų, konstatuojant jog santuoka iširo dėl atsakovo A. A. kaltės.
Po santuokos nutraukimo, ieškovei palikti A. o atsakovui – A. pavardes.
Ieškovei B. A. asmeninės nuosavybės teise priteisti butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 50.000Lt.
Priteisti atsakovui A. A. iš ieškovės B. A. 13.5000Lt (trylika tūkstančių penkis šimtus litų) piniginę kompensaciją už jai tenkančią didesnę turto dalį.
Priteisti iš atsakovo A. A. 72Lt ieškovei už jos sumokėtą žyminio mokesčio dalį.
Priteisti iš atsakovo A. A. valstybei: 477 Lt ( keturis šimtus septyniasdešimt septynis) žyminio mokesčio ( 72Lt už santuokos nutraukimą, 405Lt žyminis mokestis nuo jam tenkančio turto vertės) bei 583,70Lt ( penkis šimtus aštuoniasdešimt tris lt 70ct) už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.