Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius, sekretoriaujant Gretai Sankūnei, vertėjaujant Svetlanai Minakovai, teismo posėdyje išnagrinėjęs posėdyje dalyvavusio I. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), nebausto administracine tvarka, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. K. 2016-10-28 apie 12.56 val. Vilniuje, Algirdo g. 37, vairuodamas automobilį „Toyota Corolla“, v.n. (duomenys neskelbtini) ir pravažiuodamas pro stovintį automobilį „BMW 525“, v/n (duomenys neskelbtini) buvo neatidus, nepaliko saugaus tarpo iš šono, jį kliudė ir abu automobilius apgadino, iš įvykio vietos pasišalino, nepranešęs policijai. Šiais savo veiksmais I. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 126, 222 punktų reikalavimus ir padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 426 straipsnio 1 dalyje bei 417 straipsnyje 8 dalyje numatytus administracinius nusižengimus.

I. K. teismo posėdyje savo kaltę dėl svetimo turto (automobilio) apgadinimo bei pasišalinimo iš įvykio vietos pripažino ir nuoširdžiai gailisi. Nurodė, kad bevažiuodamas Algirdo g. ties pastatu Nr. 37, jis ketino išvažiuoti pro kieme tankiai sustatytus priparkuotus automobilius. Bevažiuodamas kontakto tarp automobilių nepajuto ir jokio pašalinio garso negirdėjo. Tačiau netrukus prie jo priėjo vyras, kuris jam pasakė, jog jis ką tik pravažiuodamas kliudė svetimą automobilį. I. K. išlipo bei atidžiai apžiūrėjo savo automobilį „Toyota“ ant kurios nepamatė jokių apgadinimų, todėl vėl atsisėdo bei nekreipdamas į aukščiau minėto vyro pastabas išvažiavo. Tik po kelių dienų jis pastebėjo, jog ant automobilio „Toyota“ buvo nedidelis įbrėžimas. Jis dar ketino skambinti į policiją bei pranešti apie šį įvykį, tačiau buvo išeiginė. Iš esmės jis supranta, jog pasielgė neteisingai, kad nepasiliko įvykio vietoje, kad nesulaukė policijos pareigūnų, tačiau tą dieną jis turėjo įvairių buitinių rūpesčių, jam reikėjo skubiai vykti į gydymo įstaigą. Savo veiksmus vertina neigiamai, mano, kad pasielgė nerūpestingai, jo darbo pajamos yra nedidelės, dėl savo veiksmų gailisi, prašo teismo taikyti jo atžvilgiu švelnesnę nuobaudą bei dėl sunkios finansinės padėties paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti ilgesniam laikotarpiui.

Liudytojas M. J. paaiškino, kad jis dirba Vilniaus AVPK Kelių policijos valdybos vyr. patrulio pareigose. Nurodė, kad patruliavimo metu iš Vilniaus m. OVS gavo pranešimą apie eismo įvykį Algirdo g., Vilniuje. Nuvykus į nurodytą vietą pareigūnus pasitiko apgadinto automobilio savininkė, kuri pranešė, jog jai priparkavus automobilį ties pastatu Nr.37, po kurio laiko ji rado apgadintą stovintį automobilį. Eismo įvykį matė pil. R. I.. Buvo apžiūrėtas apgadintas automobilis „BMW“ bei nubraižyta schema.

Liudytojas R. I. paaiškino, kad 2016-10-28 dienos metu jis važiavo savo automobiliu Algirdo g., Vilniuje, bei matė, kaip „Toyota“ kliudė stovintį automobilį „BMW“ ir iš įvykio vietos išvažiavo. R. I. pasivijo minėtą išvažiavusį automobilį „Toyota“ bei jo vairuotojui pasakė apie ką tik sukeltą eismo įvykį. Vairuotojas, kurį liudytojas atpažino teismo posėdyje kaip I. K., buvo išlipęs bei apžiūrėjo savo automobilį, po to vėl sėdo ir išvažiavo. Liudytojo teigimu jis pakankamai aiškiai ir suprantamai paminėjo I. K. apie sukeltą įvykį, tačiau pastarasis į pastabas neatsižvelgė bei pasišalino.

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad liudytojas R. I. nuosekliai tvirtino, kad jam važiuojant Algirdo gatve, ties pastato Nr. 37, Vilniuje, jis matė, kaip važiuojantis automobilis „Toyota“, kurį vairavo A. K. kliudė stovintį priparkuotą automobilį „BMW“, jį apgadino bei iš įvykio vietos išvažiavo. Liudytojo teigimu, jis netrukus pasivijo išvažiavusį automobilį „Toyota“ bei jo vairuotojui A. K. pasakė apie eismo įvykį, apie apgadintą stovintį kitą automobilį. I. K. buvo išlipęs bei apžiūrėjęs savo transporto priemonė, po to, vėl sėdo ir išvažiavo. R. I. pabrėžė, kad vairuotojas buvo išlipęs bei jie tarpusavyje kalbėjo apie eismo įvykį, vairuotojui buvo pasiūlyta grįžti atgal bei aiškintis eismo įvykio aplinkybės, tačiau jis atsakė, jog automobilis „BMW“ buvo paliktas priparkuotas netinkamoje vietoje, todėl ji to nedarys. Liudytojo teigimu, I. K. suprato viso pokalbio tūrinį, tačiau į pastabą neatsižvelgė. Pažymėtina, kad anologiškos įvykio aplinkybės yra nurodytos ir R. I. pirminiame paaiškinime (b. l. 8). Tai, jog automobilis „BMW“ buvo apgadintas 2016-10-28 dienos metu patvirtina ir kiti tyrimo medžiagoje esantys rašytiniai duomenis: Bendrojo pagalbos telefono pažymos duomenis (b.l. 4), eismo įvykio schema bei automobilio „BMW“ apgadinimų pobūdis, automobilio „Toyota Corolla“, v.n. (duomenys neskelbtini) techninės apžiūros bei fotolentelių duomenis, kurioje nurodyta, kad konstatuoti tokie sugadinimai – nubrozdintas ir įlenktas galinės dešinės pusės durelės ir jų apdailą, nubrozdintas galinis dešinės pusės sparnas. Pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas I. K. iš esmės neneigia aplinkybių, jog po įvykio jis buvo išlipęs iš savo automobilio, prie buvo priėjęs vyras, kuris sakė apie sukeltą avariją bei ragino jį pasilikti vietoje.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatytas administracinis teisės pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y. kai asmuo suvokia sukėlęs eismo įvykį ir iš jo pasišalina sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės (pvz. 2010 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-5002/2010). I. K. versija, kad jis 2016-10-28 labai skubėjo ir nelabai nesuvokė ir nepajuto, jog sukėlė eismo įvykį, yra paneigta byloje surinktų įrodymų visuma. Liudytojas R. I. paaiškino, kad su vairuotoju I. K. kalbėjo apie sukeltą eismo įvykį bei siūlė automobilio „Toyota“ vairuotojui grįžti į įvykio vietą, pats I. K. buvo išlipęs bei apžiūrėjęs savo automobilį, tačiau į šį pastabą pažeidėjas neatsižvelgė bei pasišalino. Teismo manymu, pažeidėjas suprato ir suvokė, kad dėl jo neatsargių veiksmų kilo minėtas eismo įvykis bei norėdamas įsitikinti buvo išlipęs iš automobilio, o taip pat, kalbėjo su R. I. apie įvykio aplinkybės. Teismas neturi pagrindo netikėti R. I., liudytojo M. J. paaiškinimais, be to, kaip jau buvo nurodyta, jų parodymus patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai. Teismas pažymi, jog kelyje vairuotojai turi būti itin atsargūs ir dėmesingi – privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai (KET 9 p.). Be to, pažymėtina, kad ant automobilio „Toyota“ po eismo įvykio išlikę šie sugadinimai - nubrozdintas ir įlenktas galinės dešinės pusės durelės ir jų apdailą, nubrozdintas galinis dešinės pusės sparnas. Iš esamų duomenų (b.l. 15), matyti, jog sugadinimų pobūdis yra pakankamai ryškus, nes yra užfiksuotas net dešinės pusės sparno įlenkimas. Teismo vertinimu, nepamatyti šiuos apgadinimus vairuotojas I. K. negalėjo, apie jo sukeltą įvykį jis buvo informuotas liudytojo R. I., tačiau būdamas pakankamai patyrusiu vairuotoju jis turėjo bei galėjo pajusti, kad kliudė stovintį svetimą automobilį. Atsižvelgdama į šias aplinkybes teismas daro išvadą, kad pažeidėjas negalėjo nepajusti ir nematyti, jog dėl jo neatsargumo jis sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo pagadinti abu automobiliai, todėl teismas daro išvadą, jog I. K. padarė ANK 426 straipsnio 1 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą.

I. K. veika administracinio teisės pažeidimo protokole buvo kvalifikuota pagal pažeidimo padarymo metu galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 130 straipsnio 1 dalį, 127 straipsnio 2 dalį. Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo ANK, kurio 426 straipsnio 1 dalyje numatytas nusižengimas atitinka ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, t. y. pasitraukimas iš įvykio vietos, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, už kurio padarymą buvo numatyta administracinė nuobauda - bauda nuo 869 iki

1159 eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinis areštas.

ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 (toliau – ir ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymas) 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. Vadovaujantis ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punktu, ANK 426 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta administracinė atsakomybė yra švelnesnė nei numatyta ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje, kadangi šio pažeidimo sankcijoje buvo numatyta administracinė nuobauda – administracinis areštas, o ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sankcijoje administracinio arešto nuobauda nebėra numatyta. Atsižvelgiant į tai bei vadovaujantis ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 5 straipsnio 3 dalimi, I. K. padaryti pažeidimai, kvalifikuoti pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį ir 127 straipsnio 2 dalį, perkvalifikuotinas pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį ir 417 straipsnio 8 dalį ir teisena vykdytina pagal ANK.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ANK 34 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 35 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. ANK 34 straipsnio 2 dalis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

Šios bylos kontekste pažymėtina, kad I. K. sukeltas eismo įvykis mažareikšmis, žmonės nenukentėjo, jo metu tik nežymiai apgadintas automobilis. J. K. pripažino savo kaltę. Pats pasišalinimas iš eismo įvykio vietos savaime nesukėlė rimtų pasekmių, neapsunkino eismo įvykio aplinkybių tyrimo ir pažeidėjo nustatymo. Pažeidėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. I. K. ankščiau nėra baustas administracinė tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo bei protingumo kriterijais, laikytina, kad I. K. ilgalaikis teisės vairuoti transporto priemones atėmimas yra aiškiai per griežta ir neproporcinga administracinė nuobauda, juolab kad už tuos pačius veiksmus pagal tą patį ANK 426 str. 1 d. jam gali būti paskirta nuo 600 Eur dydžio bauda. Taigi darytina išvada, kad šiuo atveju ANK 22 straipsnyje nurodyti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti ir be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo bei skiriant švelnesnę piniginę nuobaudą. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, J. K. pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas – neskirtina.

Taip pat, teismo vertinimu tyrimo medžiagoje surinktą pakankamai duomenų iš kurių darytiną išvadą, kad I. K. 2016-10-28 apie 12.56 val. Vilniuje, Algirdo g. 37, vairuodamas automobilį „Toyota Corolla“, v.n. (duomenys neskelbtini) ir pravažiuodamas pro stovintį automobilį „BMW 525“, v/n (duomenys neskelbtini) buvo neatidus, nepaliko saugaus tarpo iš šono, jį kliudė ir abu automobilius apgadino. Pažymėtina, kad dėl svetimo turto apgadinimą patvirtina eismo įvykyje dalyvavusių sustatytų automobilių

lokalizaciją ir apimtis. Dėl svetimo turto apgadinimo J. K. savo kaltės neneigia ir parodė, kad eismo įvykis kilo dėl jo neatidumo. Atsižvelgiant į tai, kad J. K. administracinę tvarka nėra baustas, jam už šio pažeidimo padarymą yra skirtina LR ANK 417 str. 8 d. sankcijoje numatyta minimali bauda.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 2 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalimi, 417 straipsnio 8 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalyje, skirti 10 (dešimt) Eur baudą;

padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalyje, skirti 500 (penkių šimtų) Eur baudą.

Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalies nuostatą, I. K. paskirti galutinę bausmę - 500 (penkių šimtų) Eur baudą.

Išdėstyti I. K. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-02-03 nutarimu administracinėje byloje Nr. A2.6.-129-818/2017 paskirtos 500 (penkių šimtų) Eur baudos sumokėjimą per 5 (penkių) mėnesių laikotarpį, skaičiuojant nuo 2017 m. vasario 24 d., įpareigojant kas mėnesį sumokėti po 100 (vienas šimtas) Eur baudos.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 16063355263 ir įmokos kodą - 1001.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.