- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-04-29
- Bylos Nr.
- 2A-348/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-01748-2009-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Kazys Kailiūnas, Rasa Gudžiūnienė, Algirdas Gailiūnas
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „JK Grupė“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Geležinkelio statyba ir konsultacijos“
- Kategorijos
- 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 36.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 42.11.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 63.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Gailiūno, Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Kazio Kailiūno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „JK Grupė“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. spalio 12 d. galutinio sprendimo, kuriuo pakeistas 2009 m. lapkričio 9 d. preliminarus sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-3315-555/2009 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Geležinkelio statyba ir konsultacijos“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „JK Grupė“ dėl skolos, palūkanų ir delspinigių priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 343 000 Lt skolą, 17 741,22 Lt palūkanų, 9 261 Lt delspinigių, 6 procentų procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimą kildino iš šalių 2008 m. lapkričio 24 d. Paskolos sutarties, kuria atsakovas ieškovui suteikė 343 000 Lt paskolą. 2009 m. rugpjūčio 3 d. ieškovas pranešimu vienašališkai nutraukė Paskolos sutartį ir laikė, kad minėta sutartis pasibaigė 2009 m. rugsėjo 10 d., tačiau atsakovas paskolos negrąžino ir į ieškovo raginimus atsiskaityti nereaguoja. Ieškovo teigimu, atsakovas turi prievolę nuo paskolos gavimo 2008 m. lapkričio 24 d. iki Paskolos sutarties nutraukimo 2009 m. rugsėjo 10 d. mokėti 6,49 procentų sutartines metines palūkanas (17 741,22 Lt), taip pat laiku negrąžinus paskolos, mokėti Paskolos sutartyje numatytus 0,1 procento delspinigius nuo paskolos sumos už kiekvieną uždelstą dieną iki paskolos grąžinimo dienos (iki 2009-10-07; 9 261 Lt).
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2009 m. lapkričio 30 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino (1 t., 101-102 b. l.) – ieškovui iš atsakovo priteisė 343 000 skolą, 17 741,22 Lt palūkanų, 9 261 Lt delspinigių, 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą - 370 002,22 Lt, nuo bylos iškėlimo teisme 2009 m. lapkričio 5 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3 850 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad atsakovas pažeidė sutartinius įsipareigojimus, todėl ieškovas pagrįstai prašė priteisti iš atsakovo skolą, palūkanas, Paskolos sutartyje numatytus delspinigius ir procesines palūkanas.
Atsakovas pareiškė prieštaravimus (2 t., 2-14 b. l.), motyvuodamas tuo, jog nepažeidė Paskolos sutarties nuostatų, paskolą panaudojo pagal tikslinę jos paskirtį, todėl ieškovas neturėjo teisės nutraukti sutarties dėl esminio paskolos sutarties pažeidimo ir nepagrįstai reikalauja grąžinti paskolą anksčiau laiko, taip pat neturi teisinio pagrindo reikalauti priteisti palūkanas ir delspinigius.
Bylos nagrinėjimo metu atsakovas ieškovui grąžino 343 000 Lt paskolą (3 t., 59-60 b. l.), ir Kauno apygardos teismas 2011 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi priėmė ieškovo atsisakymą nuo 373 000 Lt reikalavimo dalies ir šioje dalyje bylą nutraukė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apygardos teismas 2011 m. spalio 12 d. galutiniu sprendimu pakeitė Kauno apygardos teismo 2009 m. lapkričio 30 d. preliminarų sprendimą – panaikino preliminaraus sprendimo dalį, kuria ieškovui iš atsakovo priteista 343 000 Lt skola; pakeitė preliminaraus sprendimo dalį, kuria priteistos procesinės palūkanos ir ieškovui iš atsakovo priteisė 25 090 Lt procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme (2009-11-05) iki paskolos grąžinimo (2011-01-26), taip pat priteisė 6 000 Lt bylinėjimosi išlaidų; iš atsakovo valstybei priteisė 56,40 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu; kitas 2009 m. lapkričio 30 d. preliminaraus sprendimo dalis paliko nepakeistas. Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-281-833/2011 pagal ieškovo UAB „JK Grupė“ ieškinį atsakovui UAB „Geležinkelių statyba ir konsultacijos“ dėl 2008 m. lapkričio 21 d. Paskolos sutarties vienašalio nutraukimo pripažinimo negaliojančiu, todėl 2011 m. sausio 5 d. nutartimi sustabdė šią civilinę bylą, iki įsiteisės teismo sprendimas minėtoje civilinėje byloje. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011 m. gegužės 3 d. sprendimu pripažino, kad UAB „JK Grupė“ pažeidė Paskolos sutartį (CK 6.217 str. 2 d.), todėl UAB „Geležinkelių statyba ir konsultacijos“ teisėtai nutraukė su UAB „JK Grupė“ sudarytą Paskolos sutartį, reikalaujant grąžinti paskolą (3 t., 57 b. l.); teismas taip pat, konstatavo (3 t., 56 b. l.), kad Paskolos sutartis buvo atlygintinė, todėl UAB „JK Grupė“ privalo mokėti ieškovui palūkanas pagal Paskolos sutartį. Teismas laikė minėtą sprendimą turinčiu prejudicinę reikšmę šioje byloje, todėl sprendė, kad ieškovo reikalavimai yra pagrįsti ir atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo metu grąžintą 343 000 Lt paskolą, pakeitė preliminariu sprendimu priteistas procesines palūkanas. Ieškovo prašomas priteisti 18 376 Lt bylinėjimosi išlaidas laikė per didelėmis, todėl sumažino iki 6 000 Lt.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas UAB „JK Grupė“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismas 2011 m. spalio 12 d. galutinį sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Galutiniame sprendime teismas nesprendė klausimo dėl palūkanų ir delspinigių dydžio, tik konstatavo, kad preliminaraus sprendimo dalis kuria iš ieškovui iš atsakovo priteistos 17 741,22 Lt palūkanos, ir sprendimo dalis, kuria priteisti 9261,00 Lt delspinigiai, paliekamos nepakeistos. Taigi palūkanų ir delspinigių dydis šioje byloje nebuvo nustatinėjamas ir tiriamas, todėl teismas pažeidė CPK 235 straipsnio 1 dalies nuostatas ir nukrypo nuo kasacinio teismo išaiškinimų dėl teismo sprendimams keliamų teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimų.
2. Pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai prejudiciniais pripažintini tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis buvo įrodinėjimo dalyku. Vilniaus m. 2 apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-281-833/2011 nenustatinėjo ir netyrė aplinkybių, susijusių su mokėtinų palūkanų ir delspinigių dydžiu. Minėtoje byloje buvo nagrinėjamas UAB „JK Grupė“ ieškinys dėl Paskolos sutarties vienašalio nutraukimo pripažinimo negaliojančiu ir nustatinėjamos aplinkybės, susijusios su Paskolos sutarties atlygintinumu, bet ne konkrečiai pagal Paskolos sutartį mokėtinų palūkanų ir delspinigių dydžiu. Todėl teismas nepagrįstai laikė minėtą sprendimą turinčiu prejudicinę reikšmę šioje byloje.
Žemesnės instancijos teismas
3. Teismas 2009 m. lapkričio 30 d. preliminariu sprendimu nepagrįstai iš atsakovo priteisė 17 741,22 Lt sutartines palūkanas, nes tarp šalių nebuvo susitarimo už paskolą mokėti palūkanas. Be to, ieškovas iki kreipimosi į teismą dienos jokių reikalavimų dėl palūkanų atsakovui nereiškė ir sąskaitų neteikė. Šias aplinkybes patvirtina 2009 m. sausio 28 d. šalių atsiskaitymų suderinimo aktas ir ieškovo pateiktos buhalterinės pažymos. Ieškovas pirmąją sąskaitą palūkanoms apmokėti išrašė atsakovui praėjus 6 mėnesiams po Paskolos sutarties sudarymo, (t.y. 2009-05-20) ir atsakovas nesutikęs su ieškovo pareikštais reikalavimais mokėti palūkanas ir palūkanų dydžiu, grąžino šias sąskaitas ieškovui. Šalių vadovų žodiniu susitarimu buvo nuspręsta mokėtinų palūkanų dydį nustatyti ateityje, tačiau ieškovas į atsakovą nesikreipė dėl Paskolos sutartyje nenustatytų sąlygų suderinimo ir palūkanų dydį nustatė vienašališkai.
4. Teismas, priteisdamas 0,1 procentų netesybas nevertino ar pagal Paskolos sutartį nustatytos netesybos nėra per didelės. Šiuo atveju protingo dydžio netesybos būtų 0,02 procento už kiekvieną uždelstą dieną ir sudarytų 1 852,20 Lt.
5. Galutiniu sprendimu nebuvo priteista ieškovui iš atsakovo 343 000 Lt paskola, todėl teismas nepagrįstai priteisė procesines palūkanas už reikalautą priteisti 343 000 Lt paskolą.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
1. Vadovaujantis Paskolos sutarties 8.1. punktu, atsakovas nuo paskolos gavimo (2008-11-24) turėjo prievolę mokėti ieškovui Lietuvos komercinių bankų vidutinę palūkanų normą, galiojusią paskolos sutarties sudarymo momentu (CK 6.872 str. 3 d., 6.870 str. 1 d., CK 6.872 str. 1 d., 2 d.) - pagal teismui pateiktą 2009 m. liepos 29 d. Lietuvos banko raštą 6,49 procentų dydžio metines palūkanas (1 t., 26 b. l.). Šalių susirašinėjimas patvirtina, kad atsakovas palūkanų ieškovui nemokėjo (1 t., 27-37 b. l.), todėl ieškovas reikalavo priteisti iš atsakovo palūkanų įsiskolinimą.
2. Pagal Paskolos sutarties 6.1, 8.1. punktus ir CK 6.71 straipsnį, atsakovas laiku (nuo 2009-09-10) negrąžinęs paskolos, ieškovui privalėjo mokėti 0,1 procento delspinigius nuo paskolos sumos už kiekvieną uždelstą dieną iki paskolos grąžinimo dienos.
3. Atsakovas prieštaravimuose ginčijo tik paskolos sutarties atlygintinį pobūdį, tačiau neginčijo ieškovo prašomų priteisti palūkanų ir delspinigių dydžio, taip pat neginčijo jų paskaičiavimo. Tuo tarpu paskolos atlygintinumas byloje buvo ištirtas ir įrodytas Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 3 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-281-833/2011, kurioje nustatyta, jog UAB „JK Grupė“ padaryti Paskolos sutarties pažeidimai (sutartinės ir įstatyminės prievolės mokėti palūkanas už paskolos naudojimą pažeidimas) atitinka CK 6.217 straipsnio 2 dalies numatytus esminius sutarties pažeidimo kriterijus ir tapo UAB „Geležinkelių statyba ir konsultacijos“ teisėtu pagrindu vienašališkai nutraukti Paskolos sutartį, reikalaujant grąžinti paskolą. Teismas taip pat konstatavo, kad UAB „JK Grupė“ argumentai dėl Paskolos sutarties neatlygintinumo yra nepagrįsti. Teismas pagrįstai vadovavosi prejudicinę galią turinčiu įsiteisėjusiu sprendimu, todėl atsakovo siekis iš naujo kvestionuoti savo prievolės mokėti palūkanas buvimą yra nepagrįstas.
4. Atsakovo teiginiai apie susitarimo dėl palūkanų mokėjimo terminų ir mokėjimo tvarkos nebuvimo atmestini, nes šalys neprivalėjo dėl to susitarti. Tokiu atveju palūkanos mokamos kas mėnesį pagal CK 6.872 straipsnio 2 dalį.
5. Iš atsakovo priteistas delspinigių dydis yra protingas, teisingas ir sąžiningas, todėl teismas neturėjo pagrindo jų mažinti. Be to, delspinigių dydis nustatytas abiejų šalių laisva valia. Atsakovas yra verslo subjektas, kuris turi patirtį versle, sudėtinguose sutartiniuose santykiuose, pilnai suvokė tokį delspinigių dydį, aiškiai galėjo numatyti jo taikymo pasekmes ir su juo sutiko. Atsakovas nepagrįstai vadovaujasi pasenusia teismų praktika dėl 0,02 procentų dydžio delspinigių, nes naujesnė kasacinio teismo praktika (ypač dėl sutartinių santykių tarp verslo subjektų) 0,1 proc. dydžio delspinigius pripažįsta visiškai protingais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2011). Iš atsakovo priteisti delspinigiai nesidubliuoja su palūkanomis už paskolą ir yra paskaičiuoti tik už trumpą laikotarpį (2009 -09-10 - 2009-10-07).
6. Atsakovo, bylos nagrinėjimo metu įvykdyta prievolė nepaneigia ieškovo teisės iš atsakovo reikalauti procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme, nuo visos reikalavimo sumos.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.
Dėl pagrindo grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo
Remiantis CPK 327 straipsnio 1 dalimi, apeliacinės instancijos teismas panaikinęs pirmosios instancijos teismo sprendimą bylą gali perduoti nagrinėti iš naujo tik tuo atveju, jeigu nustatomi absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai arba jeigu neatskleista bylos esmės ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas nėra saistomas apelianto prašymo perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, nes tokios teisės įgyvendinimo sąlygos aiškiai apibrėžtos paminėtoje CPK normoje. Šiuo atveju nei vieno iš pagrindų perduoti bylą nagrinėti iš naujo nėra: minėta, jog absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra konstatuota; visos faktinės aplinkybės, kurios yra reikšmingos sprendžiant palūkanų bei netesybų dydžio klausimus byloje yra nustatytos, apeliaciniame skunde iš esmės yra keliami ne fakto, bet teisės klausimai, kuriuos pagal pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes turi galimybę išspręsti apeliacinės instancijos teismas, todėl konstatuojama, jog tokioje situacijoje byla negali būti grąžinta nagrinėti iš naujo.
Dėl paskolos sandorio atlygintinumo ir palūkanų dydžio
CK 6.872 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta prezumpcija, kad paskolos sutartis yra atlygintinė, jeigu paskolos dalykas yra pinigai. Preziumuojamų pagal įstatymus aplinkybių nereikia įrodinėti; paneigti atlygintinumo prezumpciją privalo atsakovas (CPK 182 str. 4 p.). Taip pat, nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Nagrinėjamu atveju būtent paskolos atlygintinumo klausimas yra išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje (Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 3 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-281-833/2011). Kadangi sutartyje nebuvo nustatytas palūkanų dydis ir jų mokėjimo tvarka, remiantis CK 6.872 str. 1 ir 2 dalimis bei paskolos sutarties 8.1. punktu, atsakovas turėjo prievolę kas mėnesį nuo paskolos gavimo (2008-11-24) mokėti ieškovui palūkanas, kurių dydis apibrėžiamas Lietuvos komercinių bankų vidutine palūkanų norma, galiojusia paskolos sutarties sudarymo momentu. Pagal teismui pateiktą 2009 m. liepos 29 d. Lietuvos banko raštą (1 t., 26 b. l.) Lietuvos komercinių bankų vidutinė palūkanų norma, galiojusi paskolos sutarties sudarymo momentu buvo 6,49 procentų dydžio metinių palūkanų. Būtent tokią palūkanų normą teismas priteisė ieškovui iš atsakovo, tuo tarpu atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad tarp šalių buvo kitokio turinio susitarimas dėl palūkanų dydžio. Pažymėtina, jog nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme apeliantas net nesiekė įrodinėti, kad buvo šalių susitarimas, nustatantis mokėtinų palūkanų dydį: atsakovas laikėsi pozicijos, kad paskolos sutartis buvo neatlygintinė ir apelianto atstovė teismo posėdžio metu palaikė būtent tokią atsakovo poziciją (3 t., 77 b.l.). Šalių susirašinėjimas patvirtina, kad atsakovas palūkanų ieškovui nemokėjo (1 t., 27-37 b. l.), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš atsakovo palūkanas už visą laikotarpį, kuomet atsakovas naudojosi ieškovo jam paskolintais pinigais (CK 6.872 str. 1 d.).
Dėl netesybų dydžio
Šalys paskolos sutartyje susitarė dėl netesybų mokėjimo tuo atveju, jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos bei dėl jų dydžio (Paskolos sutarties 6.1 punktas). Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo sumokėti netesybas (CK 6.256 str. 2 d., 6.258 str. 1 d.). Teismas netesybas gali mažinti tuomet, jeigu jos neprotingai didelės (CK 6.258 str. 3 d.). Atsakovas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme argumentų, kodėl šalių sutartyje nustatytos netesybos laikytinos neprotingai didelėmis, nepateikė. Prieštaravimuose, taip pat nagrinėjimo metu iš esmės buvo ginčijamas tik paskolos sutarties atlygintinumas. Apeliaciniame skunde remdamasis argumentu dėl neprotingo netesybų dydžio, atsakovas taip pat iš esmės nenurodo jokių faktinių aplinkybių, kuriomis remiantis teismas galėtų konstatuoti, kad nagrinėjamo ginčo atveju yra pagrindas taikyti CK 6.258 str. 3 d. nuostatas dėl netesybų mažinimo. Apeliaciniame skunde atsakovas selektyviai remiasi tam tikromis kasacinės instancijos teismo nutartimis, kuriose buvo konstatuota, jog protingas netesybų dydis galėtų būti 0,02 procento. Teisėjų kolegija pažymi, jog remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, netesybų dydis remiantis protingumo kriterijumi turėtų būti vertinamas pagal konkrečios bylos faktines aplinkybes.
Būtent, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje yra pažymėta, kad netesybų, kaip civilinės atsakomybės, sumažinimą reglamentuoja CK 6.251 straipsnis, kuriame nustatyta, į ką turi būti atsižvelgiama, kai teismas nukrypsta nuo visiško nuostolių atlyginimo principo: atsakomybės prigimtis, šalių turtinė padėtis, tarpusavio santykiai, ar visiškas nuostolių atlyginimas nesukurs nepriimtinų ir sunkių padarinių. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad, sprendžiant dėl konkrečių netesybų dydžio, atsižvelgtina į tokius kriterijus: sutarties dalyko vertę, sutartinių santykių pobūdį (komercinis ar nekomercinis), neįvykdytos prievolės terminą, priskaičiuotą delspinigių (netesybų) sumą, šalių sąžiningumą ir kitas aplinkybes (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gruodžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. J. v. A. P. , bylos Nr. 3K-3-1190/2003; 2012 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. Š. v. H. A. P. , bylos Nr. 3K-3-145/2012). Kasacinio teismo taip pat nurodyta, kad, sprendžiant dėl priteistinų sutartinių netesybų dydžio, svarbu atsižvelgti į tai, jog netesybos nustatytos šalių valia jų sudarytoje sutartyje, įvertinti konkrečių sutartinių santykių pobūdį (pvz., abi sutarties šalys – privatūs verslo subjektai, turintys patirties verslo bei derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantys sutarties sąlygas). Teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Baltarusijos Respublikos Prezidento reikalų valdybos valstybinės gamybos ir prekybos unitarinė įmonė „Belaja Rus“ v. Britų Virginijos salų bendrovė Westintorg Corp., bylos Nr. 3K-3-443/2008; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kaduva“ v. UAB „Okadeta“, bylos Nr. 3K-3-401/2008; 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Senasis dvaras“ v. UAB „Veroeva“, bylos Nr. 3K-3-138/2011, 2012 m. liepos 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje „Europa Bauchemie“ v. UAB „Via sportas“, bylos Nr. 3K-3-383/2012, kt.).
Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamos bylos atveju nėra pagrindo šalių sutartyje nustatytą delspinigių dydį- 0,1 procento- pripažinti neprotingai dideliu: abi šalys yra verslininkai, sandoris buvo komercinio pobūdžio, paskolos suma buvo gana didelė, todėl tokios sumos negrąžinimas laiku objektyviai sąlygoja didesnius nuostolius. Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą teisingai nurodo kasacinio teismo nutartis, kuriose analogiško dydžio (0,1 procento) netesybos buvo vertinamos kaip atitinkančios protingumo kriterijus. Todėl, nesant skunde nurodytų faktinių aplinkybių, kurių pagrindu teismas galėtų spręsti priešingai, konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė delspinigius dėl kurių dydžio šalys buvo susitarusios.
Dėl procesinių palūkanų priteisimo
Apeliantas nepagrįstai siaurinamai aiškina CK 6.37 str. 2 d. nuostatą dėl procesinių palūkanų priteisimo už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo kaip normą, numatančią tokių palūkanų mokėjimo prievolę tik esant pagrindui galutiniu teismo sprendimu priteisti atitinkamą sumą. Šiuo atveju pažymėtina, kad preliminariu sprendimu buvo priteistos procesinės palūkanos už priteistą negrąžintą paskolos sumą; galutiniu sprendimu šios palūkanos buvo priteistos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki prievolės įvykdymo momento; prievolė buvo įvykdyta vėliau, negu buvo priimtas preliminarus teismo sprendimas, taigi, procesinės palūkanos šiuo atveju yra priteistos visiškai pagrįstai. Papildomai pažymėtina, jog prievolės grąžinti paskolą neįvykdymo pasekmės numatytos CK 6.874 str. 1 d.: kai paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui tiek CK 6.210 straipsnyje, tiek 6.37 straipsnyje numatytas palūkanas nuo tos dienos, kai paskola turėjo būti grąžinta iki jos grąžinimo dienos. Taigi, aplinkybė, kad paskola buvo grąžinta bylos nagrinėjimo metu ir galutiniu sprendimu paskolos suma nebuvo priteista, neatleidžia atsakovo nuo prievolės mokėti procesines palūkanas už laikotarpį, kada byla buvo nagrinėjama teisme.
Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, jog atsakovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo sprendimą (CPK 329, 330 str.), todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2011 m. spalio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.