Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erminijaus Baziulio, Dovilės Jazdauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Giedrės Kairienės,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. B. skundą atsakovei Lietuvos kalėjimų tarnybai dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamojoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo viršininko 2024 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo Nr. NSN-24-257, kuriuo nuteistajam M. B. paskirta nuobauda – maksimalios pinigų sumos, už kurią nuteistieji gali per mėnesį įsigyti asmeninių daiktų, sumažinimas vienos bazinės socialinės išmokos dydžio suma vienam mėnesiui, pagrįstumo ir teisėtumo bei Lietuvos kalėjimų tarnybos 2024 m. rugsėjo 19 d. sprendimo Nr. 2S-5157, kuriuo paliktas Sprendimas nepakeistas, pagrįstumo ir teisėtumo. Nuobauda pareiškėjui buvo paskirta už Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 50 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimą, o būtent už 2024 m. rugpjūčio 21 d. bausmės atlikimo režimo pažeidimą – nevykdė pareigūnų reikalavimų, atsisakė eiti pas medicinos darbuotojus atlikti kūno ertmių apžiūrą.

Nustatyta, kad Lietuvos kalėjimų tarnybos Kriminalinės žvalgybos valdybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyriausiasis tyrėjas 2024 m. rugpjūčio 21 d. surašė tarnybinį pranešimą Nr. SV-24-21485, kuriame nurodė, kad 2024 m. rugpjūčio 21 d. atliekant dalinę kratą buvo užfiksuota, kad M. B. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) galimai turi neleistinus turėti daiktus (b. l. 60).

Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjime 2024 m. rugpjūčio 21 d. priimtas nutarimas Nr. SV-24-21487 „Dėl kalinamojo kūno ertmių apžiūros“, kuriuo nutarta atlikti M. B. kūno ertmių apžiūrą, nes pareiškėjas galimai turi neleistinus daiktus (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (b. l. 59).

Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus specialistės 2024 m. rugpjūčio 21 d. tarnybiniame pranešime Nr. PŽ-24-235 nurodoma, kad nuteistasis M. B. padarė drausmės reikalavimų pažeidimą. Minėtą dieną nevykdė pareigūnų reikalavimų ir atsisakė eiti pas medicinos darbuotojus atlikti kūno ertmių apžiūrą (b. l. 58).

Paaiškinime pareiškėjas nurodė, kad šių metų rugpjūčio 21 d. išvykstant etapu buvo atlikta krata, buvo pasiūlyta rentgenu peršviesti pareiškėjo kūną dėl įtarimų dėl draudžiamų daiktų, nors metalo ieškiklis neužfiksavo jokio draudžiamo daikto. Pareiškėjas nurodė, kad medicininės apžiūros jis neatsisakė, tik atsisakė būti šviečiamas rentgenu, nes neseniai buvo šviestas, o radiacijos spinduliai jam kenkia. Prašė į tai atsižvelgti (b. l. 57).

Šiaulių kalėjimo viršininkas 2024 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu Nr. NSN-24-257 nutarė M. B. skirti nuobaudą – maksimalios pinigų sumos, už kurią nuteistieji gali per mėnesį įsigyti asmeninių daiktų, sumažinimą vienos bazinės socialinės išmokos dydžio suma – vienam mėnesiui už tai, kad jis savo veiksmais pažeidė BVK 50 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus. Pareiškėjui šią nuobaudą apskundus Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriui išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, minėtas Sprendimas dėl nuobaudos skyrimo Lietuvos kalėjimų tarnybos 2024 m. rugsėjo 19 d. sprendimu Nr. 2S-5157 buvo paliktas galioti, o pareiškėjo skundas atmestas (b. l. 55–56, 66–68).

Lietuvos kalėjimų tarnybos Kriminalinės žvalgybos valdybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2025 m. kovo 5 d. pažymoje Nr. LV-17787 nurodyta, kad Kriminalinės žvalgybos skyriaus darbo kabinete prieš nuteistajam M. B. pradedant rašyti paaiškinimą, siekiant nustatyti, ar jis kūno ertmėse neturi daugiau nuteistiesiems draudžiamų turėti daiktų, M. B. buvo pasiūlyta rentgeno aparatu persišviesti (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sritį. Nuteistasis persišviesti rentgeno aparatu atsisakė, pareikšdamas, kad atsisako nuo bet kokio kūno ertmių patikrinimo, atsisakymo priežasčių nenurodė. Kriminalinės žvalgybos skyriaus darbo kabinete vaizdo registratorius nebuvo naudojamas (b. l. 107–108).

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (aktuali 2024 m. liepos 18 d. redakcija) įtvirtinti pataisos įstaigų režimo reikalavimai. Šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bausmes atliekantys nuteistieji, kurie yra Lietuvos Respublikos piliečiai, turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams Lietuvos Respublikos įstatymų, Europos Sąjungos teisės aktų ir tarptautinių sutarčių nustatytas teises, laisves ir pareigas su Lietuvos Respublikos įstatymuose, Europos Sąjungos teisės aktuose, tarptautinėse sutartyse, teismo nuosprendžiuose ar nutartyse nustatytais apribojimais.

Specialiosios laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų pareigos ir jiems taikomi draudimai nustatyti BVK 50 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, jog nuteistieji privalo vykdyti įstatymuose nustatytus reikalavimus ir laikytis teisingumo ministro nustatytos laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos. Pagal BVK 50 straipsnio 2 punktą nuteistieji privalo vykdyti laisvės atėmimo vietų įstaigos pareigūnų reikalavimus.

Kratų ir kūno ertmių apžiūros tvarką reglamentuoja Lietuvos kalėjimų tarnybos apsaugos ir priežiūros instrukcija, patvirtinta Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus 2023 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. V-1070 „Dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos apsaugos ir priežiūros instrukcijos patvirtinimo“ (toliau – Instrukcija). Instrukcijos 197 punkte nurodyta, kad įtarus, kad kalinamasis gali turėti narkotinių ar psichotropinių medžiagų, kurios gali jam gali sukelti sveikatos sutrikimų, taip pat daiktų, kurie gali būti nusikalstamų veikų darymo įrankiai ar priemonės, gali būti atliekama kalinamojo kūno ertmių apžiūra. Sprendimą atlikti kalinamojo kūno ertmių apžiūrą (išskyrus burnos, ausų, nosies ertmes) priima kalėjimo viršininkas, jo nesant – vyriausiasis specialistas budinčiajai pamainai ar jį pavaduojantis pareigūnas, pasirašydamas nutarimą (27 priedas). Minėtą apžiūrą atlieka asmens sveikatos priežiūros tarnybos medicinos specialistas. Draudžiama kūno ertmių apžiūrą atlikti prieš kalinamojo valią, nebent kūne esantys daiktai keltų grėsmę jo gyvybei. Kalinamojo atsisakymas nuo kūno ertmių apžiūros gali būti traktuojamas kaip kalėjimo administracijos reikalavimų nevykdymas.

Pareiškėjas skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, kad atsisakė atlikti kūno rentgeno tyrimą, nes nesenai buvo šviestas rentgeno spinduliais, medicininės kūno apžiūros neatsisakė, tačiau pareigūnai, be rentgeno spindulių, kitų tyrimų nepasiūlė. Pareiškėjas iš esmės kelia ginčą dėl to, jog pareigūnai, be rentgeno, kitų kūno ertmės tyrimų jam nepasiūlė.

Byloje esantis 2024 m. rugpjūčio 21 d. nutarimas „Dėl kalinamojo kūno ertmių apžiūros“ Nr. SV-24-21487 (toliau – ir Nutarimas) patvirtina, jog buvo priimtas sprendimas M. B. atlikti kūno ertmių apžiūrą. Su šiuo Nutarimu pareiškėjas nesutiko pasirašytinai, pačiame Nutarime nurodęs „Nesutinku!“. Taigi, darytina išvada, jog pareiškėjas tuo metu, kai jam buvo siūloma atlikti kūno ertmių apžiūrą, iš esmės nesutiko, jog būtų atliekama jo kūno ertmių apžiūra. Paaiškinime pareiškėjas nurodo, kad jis neatsisakė medicininės apžiūros, tačiau pareigūnai, be rentgeno, jam kitų kūno ertmių apžiūros būdų nepasiūlė. Atsakovė pateiktame rašytiniame paaiškinime nurodo, kad pareigūnai M. B. nulydėjo į Kriminalinės žvalgybos skyriaus darbo kabinetą, kur jam buvo pasiūlyta rentgeno aparatu peršviesti skrandžio ir išeinamosios angos sritį, tačiau pareiškėjas atsisakė nuo bet kokios jo kūno ertmių apžiūros. Teisėjų kolegija pareiškėjo nesutikimą su kūno ertmių apžiūra vertina, kaip vengimą vykdyti laisvės atėmimo vietų įstaigos pareigūnų reikalavimus, o tai atitinka BVK 50 straipsnio 2 dalies nuostatą, už kurios pažeidimą pareiškėjui pataisos įstaigos pareigūnai turi teisę skirti baudą. Atkreiptinas dėmesys, jog pagal pirmiau cituotos Instrukcijos 197 punktą kalinamojo atsisakymas nuo kūno ertmių apžiūros gali būti traktuojamas kaip kalėjimo administracijos reikalavimų nevykdymas. Dėl pareiškėjo teiginių, jog pareigūnai jam nepasiūlė atlikti kūno ertmių apžiūros kitu būdu, t. y. ne rentgeno aparatu, teisėjų kolegija pažymi, kad teisės aktai nenumato, jog kalinamajam turi būti pasiūlyta alternatyvi kūno ertmių apžiūra, o nagrinėjamu atveju pareiškėjas pasirašytinai nesutiko atlikti kūno ertmių apžiūrą, kuri buvo aiškiai įvardinta Nutarime, t. y. apžiūra turėjo būti atliekama dėl galimai turėtų neleistinų daiktų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo teiginiai, jog jis būtų sutikęs atlikti medicininę kūno ertmių apžiūrą (t. y. be rentgeno) vertintini kaip siekis išvengti atsakomybės ir nuobaudos.

Byloje esantys teismo posėdyje ištirti ir pirmiau aprašyti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog pareiškėjas iš esmės nesutiko su kūno ertmių apžiūra, o tai vertintina kaip vengimas vykdyti laisvės atėmimo vietų įstaigos pareigūnų reikalavimus (BVK 50 straipsnio 2 dalis). Bylos medžiagoje nėra įrodymų, leidžiančių konstatuoti, jog M. B. pagrįstai atsisakė vykdyti Šiaulių kalėjimo pareigūnų reikalavimus – atlikti kūno ertmių apžiūrą.

Bendrosios taisyklės, kurių privaloma laikytis skiriant nuobaudas laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems, išdėstytos BVK 80 straipsnyje. Byloje esantis Nutarimas dėl kūno ertmių apžiūros, pareiškėjo paaiškinimas, jo parašai ant Nutarimo ir Sprendimo, kiti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas buvo supažindintas su pareigūno Nutarimu atlikti kūno ertmių apžiūrą, Sprendimu dėl nuobaudos skyrimo, kuris jam buvo įteiktas (BVK 80 straipsnio 10 dalis). Nuobauda paskirta, laikantis BVK 80 straipsnio 4 dalyje nustatytų terminų, t. y. per 10 dienų nuo pažeidimo atskleidimo dienos. Priimant Sprendimą buvo atsižvelgta į pažeidimo padarymo aplinkybes, į padaryto pažeidimo sunkumą bei pobūdį ir paskirta padarytam pažeidimui adekvati nuobauda. Pareiškėjas teismo posėdžių metu nurodė, kad nuobauda jau įvykdyta, šiuo metu jam didelių nepatogumų nesukelia.

Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnyje detalizuojama, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčijamo Sprendimo turinį, daro išvadą, kad ginčijamas Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio reikalavimus, nes pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, motyvuotas, Sprendime aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis.

Atsižvelgusi į nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Šiaulių kalėjimo viršininko 2024 m. rugpjūčio 30 d. sprendimas Nr. NSN-24-257, kuriuo pareiškėjui paskirta nuobauda, yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai išanalizavus faktines aplinkybes, pareiškėjo argumentus, surinktus įrodymus, todėl pareiškėjo padarytas pažeidimas (atsisakymas eiti pas medicinos darbuotojus atlikti kūno ertmių apžiūrą) tinkamai užfiksuotas su nuobaudos skyrimu susijusioje dokumentinėje medžiagoje, nuobauda skirta neviršijant įgaliojimų, tinkamai įvertinus visas pažeidimo padarymo aplinkybes, nėra pagrindo jos naikinti skunde išdėstytais argumentais, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Teisėjų kolegijai konstatavus, kad Šiaulių kalėjimo viršininko 2024 m. rugpjūčio 30 d. sprendimas Nr. NSN-24-257 yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo naikinti Lietuvos kalėjimų tarnybos 2024 m. rugsėjo 19 d. sprendimą Nr. 2S-5157. Lietuvos kalėjimų taryba pareiškėjo skundą nagrinėjo kaip ikiteisminė ginčo nagrinėjimo institucija. Jos priimtas sprendimas motyvuotas, pagrįstas išnagrinėtomis faktinėmis aplinkybėmis ir teisiniu pagrindu, todėl pareiškėjo argumentai dėl minėto sprendimo neteisėtumo atmestini kaip nepagrįsti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo M. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmus.