Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei A. M.,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams A. J. ir I. A. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, išlaikymo vaikui priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo iki teismo sprendimo dėl nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo, trečiuoju asmeniu byloje dalyvaujant D. J. šeimyna.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities Vaiko tiesių apsaugos skyrius (toliau – Skyrius) prašo: neterminuotai apriboti tėvų valdžią atsakovei I. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovui A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu, sustabdyti atsakovams asmenines ir turtines teises, pagrįstas giminyste ir nustatytas įstatymų. Priteisti iš atsakovų I. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą jų nepilnamečiam vaikui E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuo ieškinio padavimo dienos po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiantį infliaciją. Paskirti vaiko E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) laikinąjį globėją D. J. šeimyną, išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja (uzufrukto teise) ir nustatyti vaiko gyvenamąją vietą jo laikinosios globėjos gyvenamojoje vietoje iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas visiškai.

Faktinės bylos aplinkybės

Byloje nustatyta, jog Skyriaus duomenimis I. A., gimusi (duomenys neskelbtini), ir A. J., gimęs (duomenys neskelbtini), turi nepilnametį vaiką E. J., gimusį (duomenys neskelbtini). Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos (toliau – SPIS) duomenimis, nuo (duomenys neskelbtini) I. A. ir A. J. šeimai taikoma atvejo vadyba, teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugos. (duomenys neskelbtini) Skyriuje gautas pranešimas dėl galimo vaiko teisių pažeidimo, t. y. (duomenys neskelbtini) per programėlę „(duomenys neskelbtini)“, jog adresu (duomenys neskelbtini), yra neblaivūs tėvai ir nepilnametis vaikas.

Dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo ir išlaikymo vaikui priteisimo

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis įtvirtina tėvų pareigą auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Tėvų valdžios turinys yra apibrėžtas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad vaikai iki pilnametystės yra tėvų prižiūrimi, o 2 dalis apibrėžia tėvų teises ir pareigas, numatant, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje.

Tėvams nesilaikant įstatymuose numatytų pareigų bendraujant su vaikais ir dalyvaujant jų auklėjime, CK numato atitinkamus vaikų teisių ir interesų gynimo būdus, vienas iš jų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis), kitais atvejais taikomas laikinas tėvų valdžios apribojimas.

Šakių socialinių paslaugų centro duomenimis, nuo (duomenys neskelbtini) I. A. ir A. J. šeimai taikomas atvejo vadybos procesas, teikiama socialinės priežiūros šeimoms paslauga, iki tol šeima buvo įtraukta į socialinės rizikos šeimų auginančių vaikus sąrašą. Socialinė darbuotoja dirbanti su šeima, socialines paslaugas teikia 2-3 kartus per savaitę, esant poreikiui dažniau. Teikiant socialines paslaugas nepavyko pasiekti teigiamų pokyčių, tėvai nesistengė keisti gyvenimo būdo, nesiekė sudaryti saugios ir vaiko poreikius atitinkančios aplinkos.

(duomenys neskelbtini) I. A. nustatytas 0,31 prom. neblaivumas, tėvui A. J. nustatytas 0,56 prom. neblaivumas. Kadangi šeima nebuvo motyvuota priimti jai teikiamą pagalbą, nedėjo pastangų ir nekeitė savo gyvenimo būdo, nesiekė įgyvendinti sudaryto pagalbos plano ir neužtikrino geriausių vaiko interesų ir dėl nustatytų girtumų, vaikui buvo nustatytas apsaugos poreikis. Nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) su I. A. ir A. J. šeima dirbo Skyriaus mobili komanda. I. A. epizodiškai bendravo su mobilios komandos specialistais teikiamą mobilios komandos pagalbą priėmė iš dalies. A. J. su pagalbą teikiančiais mobilios komandos specialistais nebendradarbiavo, susitikime su mobilia komanda dalyvavo tik 1 kartą, tačiau spręsti šeimoje kilusias problemas nenorėjo. Kadangi šeimoje situacija iš esmės nepasikeitė vaikui buvo pratęsta laikinoji priežiūra.

(duomenys neskelbtini) vyko atvejo vadybos posėdis, kuriame dalyvavo tik vaiko motina I. A., A. J. į posėdį neatvyko. Šeimai buvo numatyta toliau intensyviai teikti socialines paslaugas, socialinio darbuotojo apsilankymai šeimos namuose buvo numatyti 2 kartai per savaitę, esant poreikiui dažniau, abiem tėvams gydytojo – psichiatro konsultacija Respublikiniame priklausomybės ligų centre dėl galimos priklausomybės alkoholiui. (duomenys neskelbtini) I. A. buvo nuvykusi į Respublikinį priklausomybės ligų centrą, moteriai buvo skirtas medikamentinis gydymas. Po konsultacijos I. A. išreiškė norą dalyvauti ne motyvacinėje terapijoje, kuri trunka 14 dienų, bet „Minesotos“ programoje. (duomenys neskelbtini) moteris nuvyko į psichologo konsultaciją. Pagalbos plane abiem tėvams buvo numatytos priklausomybės ligų konsultanto konsultacijos dėl motyvacijos stiprinimo, siekiant keisti alkoholio vartojimo įpročius A. J. pas priklausomybių ligų gydytoją ir konsultantą nesikreipė. Siekiant stiprinti abiejų tėvų tėvystės įgūdžius pagalbos plane buvo numatyta tėvams dalyvauti tėvystės įgūdžių grupėje, tačiau nei vienas iš tėvų tėvystės įgūdžių grupėje nedalyvavo, nors mokymai šiuo laikotarpiu vyko. Sekantis tikslas buvo palaipsniui gerinti buities sąlygas, šeima pagal finansines galimybes pradėjo būsto remonto darbus.

(duomenys neskelbtini) socialinė darbuotoja lankėsi šeimos namuose vaiko tėvų namuose nebuvo, telefonu susisiekti nepavyko. Pilnametis šeimos sūnus informavo socialinę darbuotoją, kad tėvai jau kuris laikas vartoja alkoholį. Buvo iškviesti policijos pareigūnai, tačiau nepilnamečio E. J. tėvų rasti nepavyko. Sugyventiniai galimai vartojo alkoholį.

(duomenys neskelbtini) buvo organizuojamas atvejo vadybos posėdis dėl susiklosčiusios situacijos šeimoje. Atvejo vadybos posėdyje dalyvavo abu vaiko tėvai. Vaiko tėvas A. J. buvo pasipiktinęs dėl susiklosčiusios situacijos, vyras nepripažino turintis problemų dėl alkoholio vartojimo. Vaiko motina I. A. posėdžio metu graudinosi ir piktinosi dėl susiklosčiusios šeimos situacijos. Tiek I. A., tiek A. J. nepripažino turintys priklausomybę alkoholiui, šeima nesiėmė aktyvių veiksmų šiai problemai spręsti. Su socialiniu darbuotoju šeima bendravo epizodiškai. Dėl abiejų tėvų žalingo alkoholio vartojimo E. J. buvo numatyta psichologo pagalba, tėvai dėl šios pagalbos suteikimo vaikui nesikreipė. Atvejo vadybos posėdžio metu buvo nuspręsta dar labiau intensyvinti socialines paslaugas šeimai, socialinio darbuotojo apsilankymai šeimos namuose 2-3 kartus per savaitę, esant poreikiui dažniau.

(duomenys neskelbtini) socialiniam darbuotojui lankantis šeimos namuose, į namus grįžo abu sugyventiniai, nuo abiejų E. J. tėvų buvo juntamas stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, nekoordinuoti judesiai. I. A. pripažino, kad vartojo degtinę. A. J. buvo agresyviai nusiteikęs, vartojo necenzūrinius žodžius, grasino socialinei darbuotojai. Buvo iškviesti policijos pareigūnai. Nustatyti girtumo I. A. nepavyko, nes moteris bandė pūsti į alkotesterį, tačiau nesėkmingai. Nepilnametis vaikas E. J. buvo laikinai apgyvendintas D. J. šeimynoje.

Nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) su I. A. ir A. J. šeima dirbo Skyriaus mobilioji komanda. I. A. sutiko priimti mobilios komandos pagalbą. Vaiko tėvas A. J. neatsiliepė į mobilios komandos specialistų skambučius, nebendradarbiavo.

(duomenys neskelbtini) buvo organizuojamas atvejo vadybos posėdis. Atvejo vadybos posėdyje dalyvavo tik vaiko motina I. A.. A. J. atvejo vadybos posėdyje nedalyvavo. E. J. tėvai (duomenys neskelbtini) vykusio atvejo vadybos posėdžio metu buvo įpareigoti 1 kartą per savaitę susitikti gyvai Šakių socialinių paslaugų centre su sūnumi, nuo liepos mėnesio vaiko motina atvyko į 5 susitikimus su sūnumi, vaiko tėvas nei karto nebuvo susitikęs su sūnumi. Siekiant spręsti alkoholio vartojimo problemą vaiko tėvas A. J. nesiėmė jokių veiksmų, nesiekė ir nesistengė keisti gyvenimo būdo, nebendradarbiavo su socialines paslaugas teikiančiais specialistais. Šeima nėra motyvuota priimti jai teikiamą pagalbą, nededa pastangų ir nekeičia savo gyvenimo būdo, neįgyvendina sudaryto pagalbos plano ir neužtikrina geriausių vaiko E. J. interesų.

(duomenys neskelbtini) atliekant vaiko rūpybos peržiūrą Skyriaus specialistas bendravo su rūpintoja. D. J. nurodė, kad ją ir E. J. sieja artimas emocinis ryšys. Berniukas beveik kiekvieną vakarą ateina su ja pasikalbėti, pasipasakoti. Vaikas jai sakė, kad jos namuose jaučiasi labai gerai, nes nereikia nieko bijoti, nereikia slėptis nuo tarnybų darbuotojų. Pasak moters, vaikas jai yra išsakęs, jog jam nepatinka ir šventės, nes jų metu tėvai švęsdavo, vartodavo alkoholį, triukšmaudavo, o jis nesijausdavo gerai, bijodavo, kad bet kada pas juos į namus gali atvykti policijos pareigūnai, ar vaiko teisių specialistai. D. J. sakė, kad berniukas apsigyvenęs pas ją pradėjo bendrauti su savo pilnamečiu broliu, kuris gyvena Kaune. Pasak rūpintojos, berniukas po bendravimo su broliu yra labiau motyvuotas, stengiasi mokytis, nes brolis jam yra geras pavyzdys. Taip pat berniukas buvo nuvykęs pas jį į svečius. D. J. sakė, kad vaikas jai yra išsakęs, jog norėtų likti gyventi pas ją.

Peržiūros metu I. A. sakė, kad ji nuo (duomenys neskelbtini) įsidarbino ir dėl darbinio užimtumo, turimos alkoholio priklausomybės nesigydė, jokių veiksmų nesiėmė. Pasak vaiko motinos, ji nuo (duomenys neskelbtini) nesilankė pas psichiatrą ir pas psichologą, taip pat nėra išsirašiusi priklausomybę alkoholiui slopinančių medikamentų. Vaiko motina nurodė, kad šiuo metu priklausomybę mažinančių medikamentų neturi. Moteris sakė, kad ji su sūnumi bendrauja telefonu kiekvieną dieną, taip pat dažnai su juo susitinka. Vaiko motina nurodė, kad jos sugyventinis nei karto su vaiku nesusitiko, ji su vaiko tėvu apie tai kalbėjo. Vaiko motina sakė, kad ji nesupranta, kodėl vaiko tėvas taip elgiasi ir su sūnumi nesusitinka. I. A. sakė, kad ji nori bendrauti su savo vaiku, su juo matytis, ji nori jį pati auginti. Pasak vaiko motinos, ji alkoholio šiuo metu nevartoja, yra dirbanti.

Byloje pateikta (duomenys neskelbtini) išklausyta vaiko nuomonė, kurioje nurodyta, kad E. J. su tėvu nuo laikinos globos nustatymo pradžios buvo susitikę vieną kartą. Su motina I. A. susitinka dažnai, vieną kartą per savaitę. E. J. nurodė, kad norėtų pas tėvus nuvykti į svečius, tačiau šiuo metu negali, nes yra globojamas. Vaikas nori bendrauti su tėvais, tačiau grįžti pas juos gyventi nenori. E. J. išreiškė norą likti gyventi pas D. J. šeimynoje. Vaikas pasakojo, kad turi pilnametį brolį gyvenantį Vilniuje. Su broliu artimai bendrauja. Pas laikinuosius globėjus jaučiasi gerai, su kitais šeimynoje gyvenančiais vaikais taip pat sutaria gerai.

Teismas, išklausęs ieškovo atstovės, trečiojo asmens ir atsakovų paaiškinimus, raštu pateiktą vaiko nuomonę, išanalizavęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, daro išvadą, kad yra pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog atsakovai yra visiškai nusišalinę nuo nepilnamečio vaiko E. J. priežiūros ir auklėjimo, nesirūpina jo materialine ir dvasine gerove, sveikatos būkle, neteikia jam tinkamo reguliaraus išlaikymo, tėvų teisių ir pareigų vaiko atžvilgiu neįgyvendina, su vaiku reguliariai nebendrauja, nesirūpina siekiu susigrąžinti jį į šeimą, keisti gyvenimo būdą, sukurti tinkamas sąlygas auginti vaikui. Vaikui yra nustatyta laikinoji globa. Atsakovams buvo teikiamas atvejo vadybos procesas, tačiau jie nepakankamai ir nenoriai bendradarbiavo, pagalbą priėmė tik iš dalies, nesistengė vykdyti pagalbos plane numatytų įsipareigojimų, nepakeitė gyvenimo būdo.

Ieškovas prašo taikyti atsakovų atžvilgiu neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Byloje nėra duomenų, jog atsakovai ketina rūpintis vaiku, konstatuoti vaiko teisių pažeidimai, todėl vadovaudamasis išimtinai vaiko interesais, teismas daro išvadą, kad yra visi pagrindai taikyti atsakovams neterminuotą tėvų valdžios apribojimą (CK 3.180 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis).

Teismas pažymi, kad tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikintas, jei įrodoma, kad tėvai (motina, tėvas) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. Jei aplinkybės pasikeitė, tačiau nėra pakankamo pagrindo visiškai panaikinti neterminuotą tėvų valdžios apribojimą, jis gali būti pakeistas laikinu apribojimu. Tėvų valdžios apribojimą galima panaikinti tik tuomet, jei vaikas neįvaikintas (CK 3.181 straipsnis). Neterminuotai apribojus tėvų valdžią, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymo, tačiau tėvams išlieka teisė matytis su vaikais (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Neterminuotai apribojus tėvų valdžią vaikas be atskiro tėvų sutikimo gali būti įvaikintas.

Vaikas turi teisę į jo geriausių interesų užtikrinimą, todėl vertinant aukščiau nurodytas aplinkybes manytina, kad neterminuotas tėvų valdžios apribojimas susidariusioje situacijoje atitinka geriausius vaiko interesus. Atkreiptinas dėmesys, jog nepilnametį vaiką paėmus iš jo atstovų pagal įstatymą ir nustačius vaikui laikinąją globą, kaip prevencinę priemonę tėvams teikiant atvejo vadybos procesą, situacija šeimoje nepakito ir nei vienas iš tėvų elgesio ir gyvenimo būdo nepasikeitė – nėra duomenų, kad situacija šeimoje gali pasikeisti.

CK 3.195 straipsnis numato, kad tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir apribojus tėvų valdžią. Teikiamas išlaikymas turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.

Apribojus atsakovams tėvų valdžią priteistinas vaikui išlaikymas. Vaiko išlaikymas yra turtinės asmeninės tėvų prievolės, todėl jų negalima perleisti kitiems asmenims taip pat negalima atsisakyti jų vykdyti. Tėvų pareiga išlaikyti nepilnametį vaiką yra įtvirtinta ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje. Konvencijos 27 straipsnyje pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, socialiniam vystymuisi. Vertinant būtinus vaiko poreikius bei tėvų turtinę padėtį, ieškovas prašo priteisti išlaikymą vaikui iš A. J. ir I. A. po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Tai atitiktų atsakovų turtinę padėtį bei minimalius jų nepilnamečio vaiko poreikius (CK 3.196 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai, 3.200 straipsnis). Išlaikymo sumos periodinėmis išmokomis indeksuotinos kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Nepilnamečiui vaikui priteistą išlaikymą uzufrukto teise tvarkys E. J. laikinoji globėja D. J. šeimyna, iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo (CK 4.236-4.252 straipsniai). Išaiškintina, kad nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtomis lėšomis globėjai disponuoja tik vaiko interesams tenkinti (CK 3.275, 3.185 straipsniai).

Priėmus sprendimą apriboti tėvų valdžią, pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 496¹ straipsnio 1 dalį, teismas privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą, todėl iškeltina byla dėl E. J. globėjo skyrimo.

Pagal CPK 407 straipsnį, teismas, priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo.

Atsižvelgiant į tai, kad nepilnametis šiuo metu gyvena D. J. šeimynoje, kur jam yra užtikrintos tinkamos ir saugios gyvenimo sąlygos, bei siekiant užtikrinti vaiko teises ir teisėtus interesus, iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo, E. J. gyvenamoji vieta nustatoma su laikinuoju globėju (CPK 406 straipsnio 2 dalis).

Sprendimas tėvų valdžios apribojimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 496 straipsnio 1 dalis).

Šioje byloje atsakovams suteikta nemokama antrinė teisinė pagalba, valstybei garantuojant ir apmokant 100 procentų bylinėjimosi išlaidų, paskirtas advokatas S. B. (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyriaus sprendimai). Įvertinus atsakovų turtinę padėtį, jų sveikatos būklę, iš atsakovų žyminis mokestis ir kitos išlaidos valstybei nepriteisiamos (CPK 96 straipsnis).

Įvertindamas tai, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-265, 268-270, 282 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti tėvų I. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), ir A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), valdžią jų nepilnamečio vaiko E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu ir sustabdyti atsakovų įstatymų nustatytas asmenines ir turtines teises, pagrįstas giminyste.

Priteisti iš atsakovės I. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą jos nepilnamečiui sūnui E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuo ieškinio padavimo dienos, tai yra nuo (duomenys neskelbtini), 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą jo nepilnamečiui sūnui E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuo ieškinio padavimo dienos, tai yra (duomenys neskelbtini), 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti laikinąjį globėją D. J. šeimyną, išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja (uzufrukto teise) iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo.

Nustatyti nepilnamečio vaiko E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su laikinuoju globėju D. J. šeimyna, iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo.

Sprendimą dėl tėvų valdžios apribojimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Inicijuoti bylos dėl nepilnamečio vaiko E. J. nuolatinės globos nustatymo, globėjo paskyrimo iškėlimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.