Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

K. K., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, 9 klasių išsilavinimo, nevedęs, mokosi (duomenys neskelbtini), nurodoma darbo vieta (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), 2019-08-30 Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų nuosprendžiu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl baudžiamojo nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 178 straipsnio 4 dalyje, vadovaujantis BK 93 straipsniu, paskirta auklėjamojo poveikio priemonė-elgesio apribojimas 6 mėnesiams, teistas :

1) 2020-01-09 Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų nuosprendžiu pagal BK 286 straipsnį 10 mėn. laisvės apribojimo;

2) 2020-05-14 Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 3 dalį 6 mėnesiams laisvės apribojimo, vadovaujantis BK 63 str., subendrinus su 2020-01-09 nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė 1 m. 1 mėn. laisvės apribojimo. 2020-10-07 teismo nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista į 45 paras arešto, nuo 2020-10-27 atlieka bausmę Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje-pataisos namuose, arešto bausmę atliko pilnai,

kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. K. sukėlė fizinį skausmą žmogui, o būtent: 2020 m. rugsėjo 18 d. apie 20.20 val. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, tyčia, kumščiu sudavė vieną smūgį į pilvą ir du smūgius į veidą A. G., gim. (duomenys neskelbtini), tuo nukentėjusiajam A. G. sukeldamas fizinį skausmą.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis K. K. kaltę pripažino visiškai, jis kaltinamas dėl nesunkaus nusikaltimo padarymo, sutiko tuoj pat duoti parodymus, neprašė pilnai skelbti byloje surinktus įrodymus, prašė tik juos išvardinti. Su tuo sutiko prokurorė bei nukentėjusysis A. G. bei nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymą, kaltinamojo gynėjas, nepilnamečio kaltinamojo atstovė pagal įstatymą, todėl įrodymai buvo ištirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau-BPK) 273 straipsnyje numatyta sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.

Kaltinamasis K. K. kaltę pripažino pilnai ir parodė, kad jis su A. G. jis gyvena tuose pačiuose vaikų šeimynos namuose ir viename kambaryje. 2020-09-18 įvykio metu buvo išgėręs alkoholio, buvo lauke. Įvyko žodinis konfliktas su A. G., tada sudavė smūgius į pilvo ir galvos sritis. Įvykio vietoje buvo tik jis, A. G. ir D. J.. Po įvykio A. G. atsiprašė, susitaikė, nuoširdžiai gailisi, kad taip atsitiko.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais bei teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais:

Nukentėjusiojo A. G. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kad su K. K. jie gyvena toje pačioje (duomenys neskelbtini). Iki įvykio, kai K. K. jį sumušė, abu gyveno tame pačiame kambaryje, visada viskuo dalinosi, labai gerai sutarė. Jis neprisimena tikslios dienos, tai galėjo būti 2020-09-18 , vakare jis sėdėjo kieme prie (duomenys neskelbtini) su savo draugu Ž. M., gėrė energetinį gėrimą. Prie jų priėjo K. K., pažiūrėjęs į tapkes, kurias jis buvo apsiavęs, paklausė: "kieno „tapkės“?". Jis atsakė: tavo, nes tikrai buvo apsiavęs K. K. tapkes. Tada K. K. paklausė: "kas leido?" ir iškart kumščiu sudavė vieną smūgį jam į pilvą. Nuo K. K. suduoto smūgio jis susirietė, nes jam labai skaudėjo pilvą, vos ne vos atgavo kvapą. Kai jis atsilenkė, tai tada K. K. kumščiu sudavė vieną smūgį jam į nosį ir dar vieną smūgį kumščiu į burną. Nuo visų K. K. suduotų smūgių jam labai skaudėjo. Iš nosies jam pradėjo bėgti kraujas, nuskilo du priekiniai dantys. Sudavęs smūgius, K. K. kažkur nuėjo. Jis pats grįžo į šeimynos namą, auklytei R. Z. pasiskundė, kad K. K. jam išdaužė du dantis, pasakė, kad reikia skambinti policijai. Ir jis, ir auklytė R. Z. skambino policijai. Atvažiavo policijos pareigūnai, kuriems jis papasakojo viską, kaip buvo. Jam girdint, pareigūnai klausė K., kodėl šis taip padarė. K. K. pasakė, kad nieko nedarė, kad dantis jam gal išdaužė Ž. M.. Jį nuvežė į Alytaus ligoninę, ten gydytojas apžiūrėjo, padarė rentgenogramas ir išleido į namus. Po įvykio jis niekur daugiau nesigydė, pas teismo medicinos ekspertus nebuvo nuvažiavęs. Po įvykio jis kalbėjo su K., šis jo atsiprašė, sakė, kad buvo girtas, todėl ir pridarė nesąmonių. Po įvykio jis sulaukė kelių skambučių, kaip suprato, iš K. K. draugų, kurie liepė jam atsiimti pareiškimą iš policijos, kažką kalbėjo apie tai, kad, jei jis neatsiims, tai nevaikščios po Varėną, bet jis į tai nekreipė dėmesio. Visą įvykį matė Ž. M., daugiau žmonių aplinkui nebuvo. ( b. l. 39-42)

Liudytojos R. Z. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kad ji dirba (duomenys neskelbtini). 2020-09-18 ji visą dieną dirbo (duomenys neskelbtini). K. K. ryte išėjo į darbą, jis žinojo, kad jam reikia grįžti 20 val. į (duomenys neskelbtini), nes yra paskirti probacijos apribojimai. Apie 18 val. iš (duomenys neskelbtini) išvažiavo dviračiu pasivažinėti globotinis A. G.. Apie 20 val. ji paskambino socialinei darbuotojai, su kuria aptarė, ką daryti, jei negrįš K. K., nes jau buvo lygiai 20 val., abi nutarė apie tai pranešti policijai. Joms bekalbant telefonu, ji pamatė, kad parbėgo K. K., kuris iškart užbėgo į savo kambarį. Ji paklausė, ar viskas gerai, K. atsakė, kad taip, todėl ji nulipo į pirmą aukštą. Ji nesuprato, kad K. yra neblaivus. Maždaug 20 val. 10 min. K. pasakė, kad jis eina parūkyti, ji šiam liepė pasitraukti nuo vaikų globos namų pastato toliau. Ji matė, kaip K. nuėjo už teritorijos vartų ant remontuojamos gatvės. Maždaug 20.20 val. ji pamatė, kad globotinis A. G. parsivedė nuo garažų pusės dviratį, kurį vaikų globos namų kieme nutrenkė, keikdamasis jai pasakė, jog jį sumušė K. K., suduodamas rankos kumščiu į veidą. A. G. pasakė, kad jam K. K. išmušė du dantis. Ji paprašė parodyti, pamatė, kad iš tikrųjų A. G. yra nuskelti du priekiniai dantys. Ji iš karto paskambino į bendrąjį pagalbos centrą ir apie tai pranešė. Kai ji A. G. paklausė, kas tarp jų atsitiko, šis pasakė, kad sukonfliktavo dėl K. K. šlepečių. Apie šį įvykį ji informavo (duomenys neskelbtini). ( b. l. 62-65)

Liudytojo Ž. M. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kad jis K. K. ir A. G. pažįsta, su jais santykiai normalūs. 2020-09-18 vakare, nežino, kelinta valanda tiksliai buvo, jis sėdėjo kieme prie (duomenys neskelbtini), su A. G.. Prie jų priėjo K. K. su dar vienu vaikinu, kaip suprato, šis irgi iš (duomenys neskelbtini), bet to vaikino nei pavardės, nei vardo jis nežino. K. K. priėjo prie A. G. ir iškart pradėjo kažką aiškinti dėl savo tapkių. Jis taip suprato, kad A. G. buvo apsiavęs K. K. tapkes. K. K. ir A. G. pradėjo garsiai aiškintis, jis buvo netoliese, bet tiesiog užsisuko į kitą pusę, nenorėjo įsitraukti į jų konfliktą. Vienu momentu jis matė, kaip K. K. vieną kartą kumščiu sudavė A. G., pataikė, kažkur į pilvą. Jis žino, jog K. K. yra nepilnametis, todėl nieko nedarė, kad šį apraminti. Jam atrodo, kad K. K. dar sudavė A. G., bet tiksliai šito nematė, nes visai nežiūrėjo į šių pusę, tačiau po to, kai K. K. nuėjo į šalį, tai A. G. iš burnos bėgo kraujas. A. G. skundėsi, kad K. K. išdaužė dantis, kad skauda pilvą. A. G. K. K. nesudavė nė vieno smūgio. ( b. l. 68-70)

Liudytojo D. J. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kad jis gyvena toje pačioje (duomenys neskelbtini) su A. G. (duomenys neskelbtini). Anksčiau kartu gyveno ir K. K.. Jo santykiai ir su K. K., ir su A. G. normalūs. Dėl 2020-09-18 įvykio jis nieko negali paaiškinti, nes jis nieko nežino apie tai, kad K. K. sumušė A. G., šito jis nematė. Tikslios dienos neprisimena, kada tai buvo, bet jis su K. K. buvo išėjęs į kiemą parūkyti. Abu ėjo (duomenys neskelbtini), vienu momentu K. K. nuėjo už kažkokio namo, jis su šiuo kartu nėjo. K. K. nieko nesakė, kur eina. Jis nematė, ar už to namo buvo kokių žmonių. K. K. netrukus sugrįžo prie jo, jam kažką kalbėjo apie tai, kad A. G. paėmė tapkes. K. K. nieko nesakė apie tai, kad dėl to susipyko su A. G., kad šiam ką nors padarė, sumušė ar pan. A. G. jis nematė, todėl negali pasakyti, ar šis buvo sumuštas. ( b. l. 73-76)

(duomenys neskelbtini) direktorės 2020-09-18 pareiškimu dėl nepilnamečio A. G., g. (duomenys neskelbtini), sumušimo. ( b. l. 11)

Įvykio vietos apžiūros protokolas, kai 2020-09-18 buvo apžiūrėta vieta (duomenys neskelbtini), kur įvyko konfliktas. ( b. l. 15-22)

Alytaus apskrities VPK Varėnos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo Daliaus Sorakos 2020-09-19 tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad 2020-09-18 20.39 val. alkotesteriu K. K. nustatytas 1,42 promilės neblaivumas, A. G. buvo blaivus. ( b. l. 25-26)

Teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 852/2020( 06), kurioje nurodyta, kad A. G. kliniškai nustatyta nosies ir pilvo sumušimas, tačiau pateiktuose medicinos dokumentuose objektyvios trauminio poveikio žymės neaprašytos. Nesant objektyvių trauminio poveikio žymių aprašymo, nėra galimybės nustatyti sužalojimo padarymo mechanizmą, sužalojimo padarymo laiką, trauminių poveikių skaičių bei kvalifikuoti sveikatos sutrikdymo mastą. Nesant odontologo/veido ir žandikaulių chirurgo apžiūros duomenų, kliniškai įtartas viršutinio žandikaulio dantų pažeidimas neimamas dėmesin, formuluojant teismo medicininę diagnozę bei kvalifikuojant sveikatos sutrikdymo mastą. ( b. l. 56)

Teismo medicinos specialisto išvada Nr. pG 905/2020( 06), kurioje nurodyta, kad, esant bylos medžiagos duomenims, patvirtinantiems smūgių sudavimo faktą, neatmetama fizinio skausmo sukėlimo nukentėjusiajam galimybė (b. l. 60).

Teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal BK 2 straipsnio 3 dalį asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo buvo galima reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. Tai reiškia, kad baudžiamoji atsakomybė kyla tik tada, kai Baudžiamajame kodekso numatyta veika padaroma viena įstatyme nustatytų kaltės formų, t. y. tik suvoktas, sąmoningas (t. y. tyčinis) arba neatsargus baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymas gali būti baudžiamosios atsakomybės pagrindas. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Jei veikoje nėra bent vieno iš šių požymių, joje nėra ir nusikalstamos veikos sudėties požymių.

BK 140 straipsnio 1 dalis numato, kad tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų, o to paties straipsnio 3 dalis numato, kad tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė mažamečiui, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Kaltinamojo K. K. veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, t.y. jis smurtaudamas, suduodamas smūgius rankos kumščiu į pilvo bei veido sritis sukėlė žmogui fizinį skausmą. Kaltinamasis tyčia sudavė smūgius nukentėjusiajam iš asmeninių paskatų, t.y. atliko teisei priešingus veiksmus ir dėl jo veiksmų atsirado straipsnio dispozicijoje nurodyti padariniai – buvo sukeltas fizinis skausmas nukentėjusiajam.

Fizinis skausmas tai nemalonus jausmas, įprastinės sveikos būsenos pokytis, sukeliantis neigiamą organizmo reakciją nebūdingas pojūtis, kančia, priešingybė malonumui. Pažymėtina, kad paprastai kiekvienas pakaltinamas žmogus, kuris prieš kitą žmogų naudoja fizinę jėgą, smurtauja, suvokia, jog tuo sukels pasekmes – nukentėjusysis patirs fizinį skausmą arba nukentėjusiajam bus padarytas atitinkamas sveikatos sutrikdymas. Tai, kad nukentėjusiajam buvo sukeltas fizinis skausmas patvirtina kaltinamojo K. K., nukentėjusiojo A. G. ir liudytojų D. J., Ž. M., R. Z. parodymai, teismo medicinos specialisto išvada. Nusikalstama veika baigta.

Kaltinamojo K. K. atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką lengvinanti aplinkybė - kaltinamasis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą).

Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė - veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, kai šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kaltinamasis pripažino, kad būdamas blaivus, tokių nusikalstamų veiksmų nebūtų atlikęs, todėl būtent dėl apsvaigimo alkoholiu jis tinkamai negalėjo įvertinti susidariusios situacijos, elgėsi priešingai, negu to reikalauja įstatymų nuostatos.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę. Skirdamas bausmę teismas ne tik vykdo įstatymo reikalavimus atsižvelgti į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltininko asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytą veiką bei kaltąjį asmenį.

Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai numato, kad atsakomybė atitiktų šių asmenų amžių ir socialinę brandą; padėti nepilnamečiui pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį derinant baudimą už padarytą nusikalstamą veiką su jo asmenybės ugdymu, auklėjimu, neteisėto elgesio priežasčių šalinimu;sulaikyti nepilnametį nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo. Kartu su bausmių ypatumų nepilnamečiams normų taikymu turi būti vadovaujamasi ir BK bendrosios dalies normomis, reglamentuojančiomis bausmės skyrimą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui.

Kaltinamasis K. K. 2020-05-14 Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 3 dalį ir nuteistas laisvės apribojimo bausme. Tačiau 2020-10-07 nutartimi ši paskirta laisvės apribojimo bausmė buvo pakeista arešto bausme, kadangi K. K. jos piktybiškai nevykdė. Kaltinamasis K. K. atliko arešto bausmę.

Kaltinamasis K. K. sistemingai daro administracinius nusižengimus dėl alkoholinių gėrimų vartojimo viešoje vietoje ( t.1, b.l. 145-149), neįrašytas į psichiatrinio ir priklausomybės ligų gydymo įskaitas.

Kaltinamajam K. K. viešųjų darbų bausmė, laisvės apribojimas būtų aiškiai per švelni bausmė ir nebūtų pasiekti bausmės tikslai, kadangi kaltinamasis apsvaigęs nuo alkoholio buvo linkęs daryti tyčinius smurtinius nusikaltimus.

Kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką numatyta sankcija terminuotas laisvės atėmimas būtų aiškiai per griežta bausmė, kuri turi būti taikoma tik išimtiniais atvejais, o kaltinamojo padarytos veikos pavojingumas ir amžius leidžia daryti išvadą, kad yra galimybė jį perauklėti ir neskiriant šios bausmė rūšies.

BK 91 straipsnio 3 dalis numato, kad terminuotą laisvės atėmimą nepilnamečiui teismas gali skirti, jeigu yra pagrindas manyti, kad kitos rūšies bausmių nepilnamečio nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, arba jeigu nepilnametis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą. Tokios aplinkybės nenustatytos.

BK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad nepilnametis, pirmą kartą padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Kaltinamasis K. K. nurodytu pagrindu jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, todėl nėra pagrindo jį dar kartą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.

BK numato du atvejus, kada teismas kaltininkui gali paskirti švelnesnę, negu įstatyme numatyta, bausmę. Šie atvejai numatyti BK 62 straipsnyje ir BK 54 straipsnio 3 dalyje . Švelnesnės, negu numatyta įstatyme, bausmės paskyrimas reiškia, kad kaltininkui teismas skiria įstatymo sankcijoje už padarytą nusikaltimą nenumatytą bausmės rūšį ar mažesnę bausmę, negu straipsnio sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatyta minimali bausmė. Nagrinėjamu atveju BK 62 straipsnio nuostatų taikymo pagrindai nenustatyti.

Teisinga bausmė yra tokia bausmė, kuri atitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje nubrėžtą bausmės paskirtį ir BK 54 straipsnio 2 dalyje pateiktus bendruosius bausmių skyrimo pradmenis

Kaltinamasis K. K. padarė baigtą, tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai ir nusikalstami veiksmai padaryti jam esant nusikaltimų recidyvistui. K. K. 2020-05-14 nuosprendžius buvo nuteistas pagal BK 140 straipsnio 3 d. ir jam paskirta laisvės apribojimo bausmė 2020-09-15 nutartimi pakeista arešto bausme, tačiau jis 2020-09-14 padarė naują, tyčinį, nesunkų nusikaltimą, todėl kaltinamajam nėra pagrindo dar kartą skirti laisvės apribojimo bausmę, ne šia bausmės rūšimi nepasiekiami bausmės tikslai.

BK 75 straipsnio 1 dalis numato, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Kaltinamasis K. K. jau yra atlikęs arešto bausmę.

BK 91 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, skirdamas bausmę nepilnamečiui, be šio kodekso 54 straipsnio 2 dalyje išvardytų aplinkybių, atsižvelgia į :1) nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas;2) nepilnamečio sveikatos būklę ir socialinę brandą; 3) anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą;4) nepilnamečio elgesį po nusikalstamos veikos padarymo.

Kaltinamajam parinktina ir skirtina arešto bausmė, kurią taikant bus pasiekti bausmės paskirtimi. K. K. gyvena vaikų bendruomenės namuose, tačiau nežiūrint į tai daro tyčines nusikalstamas veikas prieš kartu su juo gyvenančius nepilnamečius asmenis, yra darbingas, mokosi ir dirba, tačiau net ir taikant švelnesnes bausmės rūšis toliau smurtauja prieš nepilnamečius asmenis, atlikęs paskirtą bausmę daro tyčinius administracinius nusižengimus, susijusius su viešąja tvarka.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Kaltinamojo nuosavybės teisės laikinai nebuvo apribotos. Kaltinamasis nebuvo laikinai sulaikytas BPK 140 str. tvarka.Kaltinamajam paskirta ir taikoma kardomoji priemonė- rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri taikytina iki nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo pradžios.

Priimant apkaltinamąjį nuosprendį, kaltinamajam taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos, kadangi buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 297 – 299 straipsniais, 301- 305 straipsniais, 307- 308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir jam skirti 45 paras arešto.

Taikant Baudžiamojo kodekso 64 (1) straipsnio 1, 2 dalis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir K. K. nustatyti bausmę - areštą trisdešimčiai (30) parų.

Paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti - taikyti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti – panaikinti.

Nuosprendis gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus (išaiškinant, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).