- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-08-29
- Bylos Nr.
- e2S-1378-431/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-17454-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Gerasičkinienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „GSS Baltic“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Gerasičkinienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „GSS Baltic“ dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 13 415,90 Eur skolos, 785,84 Eur delspinigius, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog 2015 m. rugsėjo 8 d. su atsakove sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, pagal kurią ieškovė suteikė teisę atsakovei už 1 847 Eur su PVM mokestį valdyti ir naudotis ieškovei priklausančiomis negyvenamosiomis patalpomis. Ieškovė perdavė atsakovei patalpas, tačiau atsakovė nemokėjo nuomos mokesčio ir liko skolinga ieškovei 13 415,90 Eur.
2. Ieškovė taip pat prašė ieškinio užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovės kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas, esančias pas atsakovę ir (ar) trečiuosius asmenis pareikšto ieškinio reikalavimų ribose, leidžiant atsakovei mokėti darbo užmokestį darbuotojams ir įstatymų numatytus privalomuosius mokėjimus. Nurodė, jog ieškinio reikalavimo suma yra didelė. Atsakovės apyvarta 2017 m. sudarė 1 000 001-2 000 000 Eur. Atsakovė ieškovei nuomos mokesčio nemokėjo, todėl yra didelė grėsmė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar pasidarytų neįmanomas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. birželio 25 d. nutartimi netenkino ieškovės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
4. Teismas, preliminariai įvertinęs ieškinyje nurodytas aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus, pripažino, kad ieškovė tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimus. Teismas nustatė, jog pagal LITEKO duomenimis atsakovė 2015 m.–2019 m. dalyvavo iš viso dviejose bylose, o kaip atsakovė – tik nagrinėjamoje byloje. Pagal Turto areštų aktų registro duomenis atsakovės turtui taikomų areštų nėra.
5. Teismas pripažino, jog ieškovė iš esmės nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, jog prašoma priteisti 14 201,74 Eur suma atsakovei iš tiesų yra didelė arba atsakovės turtinė padėtis yra sunki, o nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo procesinio sprendimo įvykdymas pasunkės ar taps negalimas. Ieškovė nenurodė įrodymų, kuriais remiantis bent preliminariai galima būtų spręsti, jog atsakovė aktyviais veiksmais siekia išvengti skolos sumokėjimo (slapstosi; ėmėsi kitų aktyvių veiksmų, siekdama paslėpti ar realizuoti priklausantį turtą, apsunkinti išieškojimą), elgiasi nesąžiningai. Nesant duomenų, jog šiuo atveju atsakovei ieškinio suma yra didelė bei ji yra nesąžininga, nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
6. Teismas pažymėjo, jog atsakovės vengimas atsiskaityti su ieškove, nesumokant reikalaujamų pinigų sumų, yra pagrindas kreiptis į teismą ir savo teises ginti teismine tvarka, tačiau tai savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2011-03-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-264/2011). Teismas nenustatė aplinkybių, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas galės pasunkėti ar jo įvykdymas pasidarys neįmanomu.
II. Atskirojo skundo argumentai
7. Ieškovė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 25 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovės kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas, esančias pas atsakovę ir (ar) trečiuosius asmenis, leidžiant atsakovei mokėti darbo užmokestį darbuotojams ir įstatymų numatytus privalomuosius mokėjimus. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Ieškovė po skundžiamos pirmos instancijos teismo nutarties priėmimo sužinojo apie naujas faktines aplinkybes, pagrindžiančias sunkią atsakovės finansinę padėtį. Ieškovė ne kartą bandė susisiekti su atsakove, ragino ją atsiskaityti geruoju, tačiau atsakovė nenoriai bendravo, vis atidėliodavo atsiskaitymo terminus. Atsakovė tik po ieškinio dėl įsiskolinimo už suteiktas paslaugas priteisimo gavimo, pati susiekė su ieškove ir derėjosi dėl skolos sumokėjimo, be to išreiškė norą sudaryti taikos sutartį. Šalys susitarė, kad birželio mėnesį atsakovei sumokėjus dalį prašomos priteisti skolos, tai yra 4 000 Eur, ieškovė sutiktų sudaryti taikos sutartį, leidžiančią atsakovei likusią skolą sumokėti dalimis per tris mėnesius. Tačiau atsakovė tik liepos 4 d. sumokėjo 4 000 Eur, todėl ieškovė taikos sutarties sudaryti nesutiko, nes yra tikimybė, jog po taikos sutarties pasirašymo atsakovė skolos nebemokės.
7.2. Atsakovė toliau nemoka nuomos mokesčio, todėl skola didėja. Pagal Creditinfo ataskaitos duomenis, atsakovei priklauso prekės ženklas „Klipshop“. Ieškovė sužinojo, jog atsakovės finansinė būklė yra sunki, todėl reikalaujama priteisti 14 201,74 Eur skolos suma atsakovei akivaizdžiai yra didelė. Be to, pagal Creditinfo ataskaitą, atsakovė pateka į aukštos rizikos reitingą. Todėl kyla tikimybė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo procesinio sprendimo įvykdymas pasunkės ar taps negalimas.
8. Atsakovė UAB „GSS Baltic“ atsiliepimo į atskirąjį skundą per teismo nustatytą terminą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, argumentai ir išvados
9. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta taikyti atsakovei laikinąsias apsaugos priemones – turto areštą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų ir ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.
10. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad siekiant teisingai išspręsti klausimą, ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas taikė ar netaikė laikinąsias apsaugos priemones, reikia atsižvelgti į laikinųjų apsaugos priemonių paskirtį, tikslus, pareikštų reikalavimų pobūdį, šalių teisinį statusą, jų turtinę padėtį. Siekiant užtikrinti, kad ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų nebeįmanomas, CPK nuostatos numato laikinųjų apsaugos priemonių institutą. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas.
11. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimo ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
12. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog ieškovė ieškiniu reikalauja priteisti iš atsakovės 13 415,90 Eur nuomos mokestį už atsakovei išnuomotas negyvenamąsias patalpas ir 785,84 Eur delspinigių, iš viso – 14 201,74 Eur. Todėl prašo teismo taikyti ir laikinąsias apsaugos priemones – atsakovės kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, piniginių lėšų areštą. Pirmos instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog ieškovės reikalavimas yra tikėtinai pagrįstas, tačiau nenustatė pagrindų, dėl kurių galimą būtų daryti išvadą, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomu.
13. Ieškovė, teigdama, kad reikalaujamos priteisti skolos suma yra atsakovei didelė, kartu su atskiruoju skundu pateikė Creditinfo duomenis apie atsakovę, pagal kuriuos atsakovės skola VSDFV biudžetui nuo 2019 m. liepos 2 d. yra 2 244,80 Eur, įmonė turi 12 darbuotojų, kurių vidutinis darbo užmokestis – 1 328,36 Eur. Daugiau duomenų apie atsakovės skolas kitiems kreditoriams, jos turtui taikytus apribojimus nėra. Atsakovė dėl galimo vėlavimo atsiskaityti su kreditoriais priskiriama prie aukštos rizikos įmonių, tačiau dėl galimo bankroto įmonės reitingo rizika patenkinama. Pripažintina, jog pagal pateiktus duomenis negalima daryti kategoriškos išvados, jog 14 201,74 Eur skolos suma atsakovei yra didelė, kadangi teismui nėra pateikti duomenys apie atsakovės turimą turtą bei įsipareigojimus. Pažymėtina, jog Juridinių asmenų registre esanti vieša informacija patvirtina, jog atsakovė yra veikianti įmonė, laiku teikianti finansinės atskaitomybės dokumentus. Taigi ieškovė turėjo galimybę sužinoti šiuos duomenis ir pateikti juos teismui.
14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog aktualioje teismų formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktikoje ne kartą yra pasisakyta, jog nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti vertinama kaip pagrindas taikyti ar netaikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1724-180/2016; 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1000-196/2017;; 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1073-464/2017). Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017; 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018).
15. Atsakovės pateiktas atsiliepimas nagrinėjamoje byloje patvirtina, jog atsakovė su ieškovės reikalavimu sutinka, pradėjo derybas su ieškove ir siekia sudaryti taikos sutartį dėl skolos mokėjimo dalimis. Šią aplinkybę patvirtina ir pačios ieškovės atskirajame skunde nurodytos aplinkybės, jog atsakovė iki liepos 4 d. jau sumokėjo dalį skolos – 4 000 Eur. Ieškovė atskirajame skunde nurodo, jog reikalavo šią sumokėti birželio mėnesį, todėl atsakovė vėlavo atsiskaityti, ir teigia, jog ši aplinkybė patvirtina, kad po taikos sutarties pasirašymo atsakovė nevykdys susitarimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nurodomos aplinkybės patvirtina, kad atsakovė galimai turi tam tikrų finansinių sunkumų, dėl kurių ji vėluoja mokėti skolas savo kreditoriams. Tačiau šių aplinkybių negalima pripažinti patvirtinančiomis atsakovės galimo nesąžiningumo. Priešingai, jos kaip tik patvirtina, kad atsakovė pripažįsta skolą ir siekia ją grąžinti. Taigi ieškovė atsakovės nesąžiningumo neįrodė.
16. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių institutu, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro.
17. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 3 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 315 straipsnio 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.