- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2006-10-13
- Bylos Nr.
- 1A-444/2006
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jonas Algimantas Venckus, Violeta Ražinskaitė, Rūta Mickevičienė (pran.)
- Nuteistasis
- R. K.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rūtos Mickevičienės (pranešėjos),
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. K. (R. K. ) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2006 m. liepos 4 d. nuosprendžio, kuriuo R. K. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 str. 1 d., 261 str., ir nuteistas;
pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d., pritaikius Lietuvos Respublikos BK 81 str. 2 d., 91 str. 3 d., - laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;
pagal Lietuvos Respublikos BK 261 str., pritaikius Lietuvos Respublikos BK 81 str. 2 d., 91 str. 3 d., - laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 4 d., paskirtos bausmės subendrintos, iš dalies jas sudedant, ir galutinė subendrinta bausmė R. K. paskirta laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos R. Mickevičienės pranešimą ir išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. K. nuteistas už tai, kad 2005 m. lapkričio 7 d., apie 16 val., būdamas (duomenys neskelbtini), iš nenustatyto asmens neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, už 60 Lt nusipirko tiksliai nenustatytą, tačiau mažesnį negu 5 g kiekį narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių. Dalį šios medžiagos nuteistasis suvartojo pats, o likusią dalį – 1,296 g kanapių ir jų dalių 2005 m. lapkričio 8 d., neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti, laikė ir gabeno iki parduotuvės „Saulutė“, esančios (duomenys neskelbtini), t. y. tokiais veiksmais R. K. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d.
R. K. taip pat nuteistas už tai, kad tą pačią dieną, apie 16 val., būdamas prie minėtos parduotuvės „Saulutė“, 1,296 g kanapių ir jų dalių už 30 Lt pardavė R. G. , gimusiam 1990 m. rugpjūčio mėn. 14 d., ir taip šią narkotinę medžiagą išplatino nepilnamečiui, t. y. tokiais veiksmais R. K. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 261 str.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis R. K. prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2006 m. liepos 4 d. nuosprendį ir paskirti jam švelnesnę bausmę. Nesutinka su teismo nuosprendžio dalimi, kuria jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos BPK 20 str. numatytas įrodymų vertinimo taisykles. Apelianto manymu, teismas teisingai nurodo, jog jis įsigijo 8 pakelius narkotinės medžiagos, tačiau visai neatsižvelgė į tai, kad tokio pobūdžio medžiagas pirko ne tik jis, bet ir aplinkinių kiemų vaikinai bei tai, kad kiekvienas vartojo savo įsigytas medžiagas, t. y. iš jo įsigyto pakelio medžiagų, išskyrus jį patį, niekas nevartojo, jų niekam nepardavė, vartojo vienas pats. Tokius jo parodymus patvirtina ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai, neįvardintas nė vienas asmuo, kuriam jis būtų pardavęs narkotines medžiagas, išskyrus tą atvejį, kai narkotines medžiagas pardavė R. G. Pabrėžia, jog įsigydamas narkotines medžiagas, neturėjo tikslo jų platinti, tai atsitiko spontaniškai, draugui davus mintį jas parduoti. Pažymi narkotines medžiagas Katedros aikštėje nusipirkęs iš nepažįstamo asmens, norėdamas pabandyti rūkyti. Pirko pirmą kartą, apie narkotines medžiagas nieko neišmanė. Teigia, jog iš draugų buvo girdėjęs tik tai, jog kainuoja 60 Lt, todėl, turėdamas tokią sumą, nusprendė pats pamėginti. Tvirtina, kad nepažįstamam asmeniui padavęs 60 Lt net nežinojo, kokį kiekį narkotinių medžiagų įsigis. Minėtam asmeniui padavus 8 pakelius, galvojo juose esančias narkotines medžiagas surūkysiąs. Akcentuoja tikrai neturėjęs jokių minčių jas parduoti. Vėliau jam su draugu nuėjus į parduotuvę, draugas pasiūlė medžiagas parduoti R. G. , ką jis ir padarė, be to, nuo šių medžiagų jam buvo pasidarę bloga. Apelianto įsitikinimu, ta aplinkybė, kad už 60 Lt įsigytas medžiagas jis pardavė tik už 30 Lt, akivaizdžiai rodo, kad jis neturėjo tikslo jų platinti. Teigia tiesiog norėjęs atgauti dalį pinigų. Taip pat atkreipia dėmesį į liudytojo J. T. parodymus, kuris parodė jį (apeliantą) turėjus psichologinių problemų, klausius kitų nuomonės. Pažymi, jog jis sunkiai įsisavindavo dėstomus dalykus, todėl tėvams buvo rekomenduota kreiptis į psichologą.
Apeliantas nurodo, kad tai, jog jo padaryta veika yra nusikalstama, sužinojęs tik ją padaręs, iki tol nesusimąstė apie jos pavojingumą ir nusikalstamą pobūdį. Mano, jog tokią jo poziciją patvirtina iš mokyklos gauta charakteristika, iš kurios matyti, kad jis mokėsi prastai, negalėjo susikaupti, bendravimas priklausė nuo dažnų nuotaikos svyravimų. Pabrėžia, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad jis medžiagas gabeno, turėdamas tikslą jas parduoti, o Lietuvos Respublikos BK 260 str. yra būtinas tokio tikslo nustatymas.
Apeliantas nesutinka su apygardos teismo paskirta bausme už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 261 str. Mano, kad bausmė yra per griežta, kadangi tokį ilgą izoliuotas nuo visuomenės jis gali prarasti šiltus santykius su artimaisiais. Tvirtina nesąs pavojingas visuomenei, charakterizuojamas teigiamai, turtinės žalos nepadarė, nori įgyti išsilavinimą, dirbti, tačiau po tokio ilgos laisvės atėmimo bausmės yra sunku tapti visaverčiu visuomenės nariu. Apelianto įsitikinimu, bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus švelnesnę bausmę. Prisipažino padaręs nusikaltimus, nuoširdžiai gailisi, materialinės žalos nepadarė, narkotines medžiagas pardavė už labai mažą sumą, anksčiau neteistas, administracinėmis baudomis nebaustas, charakterizuojamas teigiamai, be to, prašo atsižvelgti į jo išsivystymo lygį. Skunde taip pat nurodo, kad apygardos teismas neobjektyviai išnagrinėjo faktinius bylos duomenis bei surinktus įrodymus.
Teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjant bylą prokuroras prašė nuteistojo R. K. apeliacinį skundą atmesti, o nuteistasis R. K. ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą patenkinti.
Nuteistojo R. K. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies ir Vilniaus apygardos teismo 2006 m. liepos 4 d. nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p.).
Apelianto R. K. kaltė padarius jam inkriminuotus nusikaltimus įrodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais. Tokios teismo išvados padarytos byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje betarpiškai ištirtais įrodymais, kurių visetu pagrįstos teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės. Visa tai leidžia teigti, kad teismas bylą ištyrė nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. reikalavimų. R. K. įvykdytos nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. ir 261 str.
Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad R. K. neginčija nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 261 str., faktinių aplinkybių, tačiau nesutinka su teismo išvada, kad jis, iš nepažįstamo asmens įsigydamas narkotines medžiagas, turėjo tikslą jas platinti. Apelianto teigimu, tai, kad jis neturėjo jokio tikslo platinti kanapes, įrodo tai, kad jas pardavė už daug mažesnę sumą nei įsigijo, kad nenustatytas nė vienas asmuo, kuriam jis būtų pardavęs narkotines medžiagas, išskyrus atvejį su R. G. , taip pat tai, kad narkotines medžiagas pirko ne tik jis, bet ir kiti vaikinai. Tačiau tokie R. K. teiginiai nepaneigia nuosprendyje padarytos išvados, todėl jie atmetami kaip nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje išdėstė argumentus, kurių pagrindu buvo padaryta pagrįsta išvada apie tai, jog R. K. neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, nusipirko nedidelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių. Pažymėtina, jog tokio pobūdžio nusikaltimuose tikslo parduoti narkotines ar psichotropines medžiagas ar kitaip jas platinti nustatymas iš tiesų yra gana sudėtingas. Nustatant minėtą tikslą, reikšmės gali turėti tokios aplinkybės kaip, ar toks asmuo pats nevartoja narkotikus ir nėra narkomanas; taip pat surastų narkotinių medžiagų apimtis (žaliavos kiekis ar vartojimui paruoštų dozių skaičius) ir kt. Taigi iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad R. K. iš nepažįstamo asmens už 60 Lt įsigijo 8 pakelius narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių. Apklaustas kaip įtariamasis jis parodė, jog tiesiog norėjo pabandyti parūkyti, kadangi anksčiau to nebuvo daręs (t. 1, b. l. 101-102). Teisiamojo posėdžio metu jis pabrėžė pats narkotikų nevartojantis, žino jų vartojimo pasekmes, norėjo tik pabandyti (t. 1, b. l. 191-192). Tokie parodymai prieštarauja R. K. veiksmams. Akivaizdu, jog tuo atveju, jei jis būtų norėjęs tik išbandyti narkotinių medžiagų poveikį, būtų nusipirkęs vieną pakelį, o ne aštuonis. Apeliaciniame skunde jis pabrėžia nežinojęs, kad už 60 Lt gaus aštuonis pakelius, tačiau akivaizdu, jog nenustatyto asmens paduotus aštuonis pakelius jis vis dėlto paėmė. Be to, įtariamojo apklausos metu jis parodė tuos 60 Lt mokėjęs ne už narkotinių medžiagų gramus, bet už pakelius (t. 1, b. l. 101-102), t. y. jis tikrai matė, kad narkotinių medžiagų kiekis yra ne vienam kartui. Tad tokie apelianto parodymai tik dar kartą patvirtina turėjus tikslą platinti įsigytas narkotines medžiagas. Iš bylos duomenų ir paties R. K. parodymų matyti, kad jis anksčiau narkotikų nevartojo, todėl ši aplinkybė tik dar labiau pagrindžia išvadą apie minėtą tikslo buvimą. Apelianto argumentai, jog narkotines medžiagas pirko ir kiti vaikinai ar, kad nenustatytas joks asmuo, išskyrus R. G. , kuriam jis būtų pardavęs narkotines medžiagas, neturi jokios įrodomosios reikšmės. Nagrinėjamu atveju yra analizuojami ir įvertinami R. K. , o ne kitų asmenų veiksmai, o ta aplinkybė, kad nenustatyti kiti atvejai, kurių metu jis būtų pardavęs ar kitokiu būdu platinęs narkotines medžiagas, nepaneigia to, kad tokias medžiagas jis pardavė nepilnamečiui R. G. , už ką apeliantas buvo pripažintas kaltu ir nubaustas.
Kaip argumentą, apelianto manymu, paneigiantį išvadą, kad jis turėjo tikslą platinti narkotines medžiagas, nuteistasis R. K. nurodo, jog jas jis pardavė už daug mažesnę kainą nei buvo įsigijęs. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2002 m. birželio 21 d. nutarimas Nr. 37 pardavimą apibrėžia kaip vieną iš psichotropinių ar narkotinių medžiagų, taip pat pirmos kategorijos jų pirmtakų (prekursorių) platimo būdų. Tuo tarpu kitoks platinimas apima psichotropinių ar narkotinių medžiagų perdavimą kitiems asmenims, išmainant jas į kitus daiktus, dovanojant, apmokant skolą atlyginant už darbą ar kitas paslaugas ir pan. Vadinasi, parduodamų narkotinių bei psichotropinių medžiagų kaina, taip pat kitoks jų platinimas, mainais gaunant tam tikrą daiktą, paslaugas ar apskritai jas padovanojant, nelaikytini argumentais, kurių pagrindu paneigiama išvada dėl jų pardavimo ar kitokio platinimo.
Kitoje apeliacinio skundo dalyje yra išdėstyti argumentai, kuriais tvirtinama, kad apygardos teismas skyrė pernelyg griežtą bausmę. Apelianto manymu, būdamas izoliuotas nuo visuomenės, jis praras šiltus santykius su artimaisiais, pabrėžia, jog nėra pavojingas visuomenei, charakterizuojamas teigiamai, nori įgyti išsilavinimą, dirbti, nuoširdžiai gailisi padaręs nusikaltimus. Skunde taip pat prašo atsižvelgti į jo išsivystymo lygį bei nurodo, kad teismas nepakankami įvertino liudytojo J. T. parodymus. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje išsamiai aptarė argumentus, susijusius su bausmės skyrimu R. K. . Nors apeliantas prašo atsižvelgti į jo išsivystymo lygį, tačiau iš baudžiamosios bylos medžiagos akivaizdžiai matyti, kad į tai teismas tikrai atsižvelgė ir ši aplinkybė turėjo didelę įtaką laisvės atėmimo bausmių trukmės nustatymui. Nors apeliantas nusikaltimo padarymo metu jau buvo sulaukęs pilnametystės, tačiau teismas pripažino, kad jis pagal socialinę brandą prilygsta nepilnamečiui ir tuo pagrindu pritaikė Lietuvos Respublikos BK 91 str. nuostatas. Atsižvelgta į tokius R. K. asmenybę charakterizuojančius duomenis: dažna nuotaikų kaita, mokykloje sunkiai susikaupdavo, turėjo sunkumų įsisavinant kai kuriuos dalykus, jo veiksmai rodo asmenybės nenuoseklumą, t. y. nutraukė mokslus mokykloje ir pradėjo santechnikų mokykloje mokytis šios specialybės amato, tačiau susidūręs su sunkumais, mokymąsi metė, vėliau remontavo krovininius automobilius. Pats R. K. pripažino dažnai pasiduodavęs draugų įtakai, tą patvirtino ir liudytoju apklaustas mokyklos direktorius J. T. , kuris tuo pačiu pažymėjo, kad šiam buvusiam mokyklos mokiniui buvo rekomenduota psichologo pagalba. Teisiamojo posėdžio metu buvo apklausta ekspertė – psichologė V. J. , kuri pažymėjo, kad šiuo atveju, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, negalima nubrėžti griežtos ribos tarp nepilnamečio iki 18 metų socialinės brandos lygio ir pilnamečio virš 18 metų ir 2 mėnesių, t.y. tokio amžiaus, kokio nusikaltimo padarymo metu buvo sulaukęs R. K. (t. 1, b. l. 189).
Taigi, įvertinęs visas bylos aplinkybes, teismas konstatavo, kad R. K. pagal socialinę brandą prilygsta nepilnamečiui ir pritaikė Lietuvos Respublikos BK 91 str. nuostatas, reglamentuojančias bausmės skyrimo nepilnamečiams ypatumus. Aukštesnės instancijos teismas sutinka su tokia apygardos teismo išvada ir laiko ją teisinga ir pagrįsta.
Nors apeliantas skunde kategoriškai tvirtina, kad jam paskirtos bausmės yra per griežtos, tačiau su tuo sutikti negalima. Nuteistasis R. K. padarė vieną sunkų ir vieną labai sunkų nusikaltimus (Lietuvos Respublikos BK 11 str. 5 d., 6 d.), už kuriuos numatytos itin griežtos laisvės atėmimo bausmės. Skirdamas bausmes teismas įvertino tai, kad apeliantas narkotines medžiagas įsigijo ir platino pirmą kartą, įsigytų narkotinių medžiagų kiekis – labai nedidelis, mokyklos direktoriaus veiksmais buvo užkirstas kelias nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 261 str., pasekmėms, taip pat atsižvelgta į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą ir atsakomybę lengvinančią aplinkybę, taip pat kitus Lietuvos Respublikos BK 54 str. numatytus bendruosius bausmių skyrimo pagrindus. Tad įvertinęs visas bausmės skyrimui ir jos trukmės nustatymui reikšmingas aplinkybes bei pritaikęs Lietuvos Respublikos BK 81 str. 2 d., 91 str. 3 d. nuostatas, apygardos teismas skyrė R. K. minimalias straipsnių sankcijose numatytas bausmes. Kolegijos manymu, paskirtos bausmės savo dydžiu yra teisingos ir ne per griežtos, todėl dar labiau švelninti nuteistajam R. K. paskirtas bausmes, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, nėra jokio teisinio pagrindo.
Tačiau teismas, subendrindamas bausmes R. K., netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, taikant dalinį bausmių sudėjimą (Lietuvos Respublikos BK 63 str. 4 d.).
Kolegijos nuomone, R. K. paskirtos bausmės turi būti subendrintos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., t. y. taikant bausmių apėmimą, kadangi jis nusikalstamas veikas padarė esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai.
Kolegija nenagrinėja skundo teiginių, kuriais tvirtinama, kad apygardos teismas neobjektyviai išnagrinėjo faktinius bylos duomenis bei surinktus įrodymus, kadangi apeliantas nepateikia jokių argumentų tokiai savo pozicijai pagrįsti, o tik deklaratyviai išreiškia tokią nuomonę.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p.,
nusprendžia:
Vilniaus apygardos teismo 2006 m. liepos 4 d. nuosprendį pakeisti:
panaikinti nuosprendžio dalį, kurioje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 4 d., R. K. paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir galutinė subendrinta bausmė jam paskirta laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., R. K. paskirtas bausmes subendrinti griežtesne bausme apimant švelnesnę ir galutinę subendrintą bausmę jam paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 5 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.