Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

Ž. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. ,,duomenys neskelbtini“, Tauragėje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, ūkininkaujantis, gyvenantis ,,duomenys neskelbtini“, Vilnius, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 3 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis Ž. J., turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti psichotropines medžiagas, 2006 m. rugsėjo 11 d. apie 21.30 val. Salduvės piliakalnio memorialo automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Šiaulių m. pakraštyje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai įgijo labai didelį kiekį psichotropinėms medžiagos - paketą, kuriame buvo 1649,73 g žalsvos spalvos tablečių, kurių sudėtyje yra 322,192 g (19,5%) psichotropinės medžiagos MDMA ir 15,342g (0,93%) psichotropinės medžiagos amfetamino. Iš karto po to, toje pačioje aikštelėje, įgytą paketą su psichotropinėmis medžiagomis perdavė D. S., laukusiam su automobiliu VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nesakydamas, kas yra paketo viduje ir pažadėdamas 400 Lt piniginį atlygį, nurodė jį paslėpti automobilyje ir nuvežti į Vilnių, ir tokiu būdu iš Salduvės piliakalnio memorialo automobilių stovėjimo aikštelės, esančios Šiaulių m., D. S. vairuojamame automobilyje VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) gabeno į Vilnių labai didelį kiekį psichotropinėms medžiagos - paketą, kuriame buvo 1649,73 g žalsvos spalvos tablečių, kurių sudėtyje yra 322,192 g (19,5%) psichotropinės medžiagos MDMA ir 15,342g (0,93%) psichotropinės medžiagos amfetamino, kol 2006 m. rugsėjo 11 d. apie 22 val. prie Radviliškio m., kelyje Šiauliai – Panevėžys esančios benzino kolonėlės „Lukoil“ buvo sustabdytas D. S. vairuojamas automobilis VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuriame policijos pareigūnai rado ir išėmė po galine automobilio sėdyne paslėptą anksčiau minėtą paketą su psichotropinėmis medžiagomis.

Apklaustas kaltinamuoju Ž. J. kaltu neprisipažino ir parodė, kad iš anksto susitaręs susitikti su D. S., kurio jis prašė pagalbos perkant automobilį, ir kuris jam sakė, jog turi reikalų Šiauliuose, 2006 m. rugsėjo 11 d. apie 15 val. automobiliu Audi 100, valstybinis Nr. ,,duomenys neskelbtini“, jis atvažiavo į degalinę Lukoil, esančią prie įvažiavimo į Šiaulius. D. S. jau buvo degalinėje atvažiavęs automobiliu VW Golf. Važiuojant į Šiaulius jo automobilis apgedo. D. S., apžiūrėjęs automobilį, pasakė, kokios detalės reikia. Apie 15.30 val. jis pasiskambino pažįstamam A. Š., gyvenančiam Šiauliuose, ir paprašė padėti surasti reikiamą detalę. A. Š. atvažiavo 7 klasės BMW automobiliu ir jie abu išvažiavo pirkti detalės, o D. S. pasiliko degalinėje. Ar D. S. matė, kai atvažiavo A. Š., jis nežino. Su D. S. buvo sutaręs, jog paskambins, jei ras kokį automobilį. Su A. Š. jie nuvažiavo iki pastarojo namų, kur A. Š. paliko savo automobilį ir toliau važinėjo jo automobiliu. Automobilių laužynuose jie rado reikiamą detalę. Taip pat jie buvo užsukę į kelias aikšteles apžiūrėti automobilių. A. Š. blogai jautėsi, jį pykino, sukilo temperatūra, todėl parvežė jį namo, o pats grįžo į Lukoil degalinę. D. S. suremontavo jo automobilį, o po to nuėjo į degalinę, pirko alaus ir maisto. Grįžęs D. S. pasiūlė pervažiuoti į kitoje kelio pusėje esančią aikštelę prie Salduvės memorialo. Tuo metu galėjo būti apie 17.30–18.00 val. Nuvažiavę į tą aikštelę jie pavalgė, D. S. skambino kažkam, laukė atvežant telefonų. Jų abiejų automobiliai buvo pastatyti šalia. Buvo aikštelėje ir kitų automobilių, žmonių. Jam ketinant važiuoti, D. S. pasiūlė palaukti, nes pigiai galėsiąs nupirkti telefonų. Jis palaukė iki 19.00 val. Tada paskambino A. Š., kuris atvežė dešros, alaus. Jie visi trys sėdėjo ant suoliuko, valgė ir kalbėjosi dar apie valandą. D. S. visą laiką kažkam skambino, buvo nuėjęs toliau. Po to A. Š. išvažiavo atvežti amortizatorių spyruoklių įtemptuvų. D. S. nuvažiavo į kitą aikštelės galą ir sustojo gal už 100 metrų. Jau buvo po 21.00 val., kai A. Š. atvežė įtemptuvus permatomame polietileniniame maišelyje, kurį jis įsidėjo į automobilį. Po to jie dar kalbėjosi apie 40 min., o gal valandą. A. Š. išvažiavus gal po 20 minučių jis privažiavo prie D. S. ir pasakė, kad nebelauksiąs telefonų, padavė jam A. Š. atvežtą maistą baltos spalvos maišelyje, tokiame, kokie būna prekybos centruose. D. S. pasakė, kad dar liks aikštelėje, ir įsimetė jo paduotą maišelį į automobilio saloną. D. S. buvo išlipęs iš automobilio, jie dar kalbėjosi. D. S. paprašė jam skambtelėti, jei pakeliui bus policininkų, tikrinančių greitį. Apie 21.45–22.00 val. jis išvažiavo į Vilnių. Kažkur prie Radviliškio jam užblokavo kelią, policininkai jį paguldė ant žemės, iškratė automobilį. D. S. automobilio jis nematė ir nežinojo, kad pastarasis važiavo iš paskos.

Vykdamas į Šiaulius jis ruošėsi pirkti automobilį ne brangesnį nei 1000 eurų. Su savimi turėjo apie 500 JAV dolerių, dar apie 500 litų. Jis ruošėsi tik ieškoti automobilio, nemanė iš karto pirkti.

Policininkai ir D. S. apkalba jį, D. S. atlygio jis nežadėjo, už automobilio remontą nemokėjo. D. S. jam sakė, kad pats Šiauliuose turi reikalų tą dieną. Nei jis pats, nei jo šeimos nariai nevartoja narkotikų ir jis nieko nežino apie jokius narkotikus.

Lietuvos kriminalinės policijos biuro ONTVV vyriausiojo tyrėjo tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2006 m. rugsėjo 11 d. buvo gauta operatyvinė informacija apie tai, kad Ž. J., kuris verčiasi narkotinių – psichotropinių medžiagų platinimu stambiu mastu, ruošiasi gabenti didelį kiekį psichotropinių medžiagų iš Šiaulių m. ir realizuoti jas Vilniuje. Tikrinant minėtą informaciją, 2006 m. rugsėjo 11 d. apie 22 val. kelyje Panevėžys-Šiauliai, 55 km., patikrinimui buvo sulaikyti automobiliai Audi 100, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo Ž. J., ir VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo D. S.. Apžiūros metu automobilyje VW Golf buvo rasti du paketai su žalsvos spalvos tabletėmis ir neaiškios kilmės medžiaga (t. 1, b.l. 1).

Liudytojas J. Z. parodė, kad 2006 m. rugsėjo mėnesį, gal 11 d., dirbdamas Lietuvos kriminalinės policijos biuro Organizuoto nusikalstamumo tyrimo vyriausioje valdyboje vyr. tyrėju gavo valdybos nurodymą vykti į Šiaulių apskritį, Aleksandriją. Buvo gauta operatyvinė informacija, kad bus gabenami narkotikai, sandėris įvyks prie Salduvės memorialo. Buvo žinoma, kad Ž. J. turi paimti narkotikus. Ten jis nuvyko su S. P. apie 17 val. Jų uždavinys buvo užfiksuoti narkotikų perdavimą. Jie turėjo žiūronus ir dviese stebėjo automobilių aikštelę, kurioje jau buvo automobiliai – VW Golf ir Audi. Audi priklausė Ž. J., o kito asmens tada jis nepažinojo. Dabar žino, jog tai buvo D. S.. Jie žinojo Ž. J. ir pastarojo automobilio numerį, turėjo Ž. J. nuotrauką. Aikštelėje Ž. J. bendravo su D. S., jie išlipdavo iš automobilių ir vėl susėsdavo į automobilius. Tada jie suprato, jog D. S. gali būti kurjeris, nes iš praktikos žino, kad taip dažnai būna. Ž. J. ir D. S. automobiliai buvo atokiau vienas nuo kito – galbūt 50–70 metrų atstumu. Matėsi, kad kažko yra laukiama. Apie 21.45 val. į aikštelę atvažiavo juodas BMW automobilis, kuris buvo 5 klasės, nors jis galėjo ir supainioti, galbūt 7 klasės. Automobilio numerių neįžiūrėjo. BMW automobilis privažiavo prie Ž. J. automobilio ir BMW automobilio vairuotojas, priėjęs prie Ž. J. automobilio lango, perdavė Ž. J. tamsų paketą. BMW automobilis išvažiavo. Tada Ž. J. privažiavo prie D. S. ir pastarajam per automobilio langą perdavė paketą. Po to abu automobiliai pajudėjo iš aikštelės. Jie pradėjo organizuoti sulaikymą, buvo užblokuotas kelias. Jie pasivijo D. S. automobilį. Ž. J. važiavo priekyje.

Aikštelėje prie Salduvės memorialo buvo ir kitų automobilių bei žmonių, tačiau prie Ž. J. ir D. S. kitų automobilių nebuvo, prie jų niekas nebuvo priėjęs. Ar buvo prieš perduodant paketą į aikštelę atvažiavęs tas pats BMW automobilis, nepamena, tačiau iki tol nebuvo jokių kitų perdavimų. Jie pastoviai stebėjo aikštelę.

Sulaikius D. S., jis dalyvavo pastarojo automobilio apžiūroje. Po galine dešinės pusės sėdyne buvo rastas tamsus polietileninis paketas, kuriame buvo du paketėliai su tabletėmis, galbūt milteliais. Tai buvo tas pats paketas, kuris buvo perduotas Šiauliuose. Daugiau tokių paketų automobilyje pas D. S. nebuvo rasta. Dar automobilyje lyg buvo krepšys su apranga. Ž. J. automobilyje buvo rastas telefonas, kuriame vienas iš abonentų buvo įrašytas D. S. – įvestas D. S. nepilnas vardas „Dain“ ar „Dainiu“.

Ž. J. buvo žinomas dar iki tos operacijos kaip asmuo, vertęsis narkotikais. Asmuo, kuris atvažiavo BMW automobiliu ir perdavė paketą Ž. J., buvo stambus vyras, kurio jis neatpažintų, nes buvo tamsu. A. Š. jiems yra žinomas pagal darbą, tačiau jo iki įvykio jis nebuvo matęs, nuotraukos neturėjo, todėl negali pasakyti, ar paketą perdavė A. Š..

Liudytojas S. P. parodė analogiškai, kaip ir liudytojas J. Z..

Liudytojas D. S. parodė, kad 2006 m. rugsėjo 9 ar 10 dieną jam paskambinęs seniai pažįstamas kaltinamasis Ž. J. paprašė pažiūrėti automobilį ir iš Šiaulių iki Vilniaus atgabenti kažkokį siuntinį. Už tai kaltinamasis žadėjo 400 Lt atlygį. Jie susitarė susitikti 2006 m. rugsėjo 11 d. apie 15 val. Lukoil degalinėje prie Šiaulių. Jis ten nuvažiavo automobiliu VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pilkos spalvos. Po kiek laiko iš Šiaulių miesto pusės atvažiavo Ž. J. automobiliu Audi 100. Jis patikrino Ž. J. automobilį ir pasakė, kokia reikalinga detalė. Ž. J. kažkam paskambino ir netrukus savo automobiliu išvažiavo. Po 40 min., o gal po valandos, Ž. J. grįžo, parvežė laisvos jėgos vožtuvą, kurį jis įdėjo į Ž. J. automobilį. Vėliau pas Ž. J. buvo kažkas atvažiavęs 7 klasės tamsios spalvos BMW automobiliu. Tas automobilis sustojo gatvėje ir Ž. J. nuėjo prie jo, su kažkuo kalbėjosi. Po to, apie 17 val., Ž. J. jam pasakė palaukti kitoje gatvės pusėje prie parko esančioje aikštelėje, kur turi atvežti siuntinį. Ž. J. jį palydėjo į tą aikštelę ir išvažiavo. Ž. J. grįžo po 15–20 minučių ir pasakė, kad reiktų alaus išgerti. Todėl jis nuvažiavo į degalinės parduotuvę, nupirko alaus, užkąsti ir grįžo. Jų automobiliai buvo pastatyti greta. Netrukus prie Ž. J. privažiavo BMW markės automobilis, jam atrodė, kad tas pats automobilis, kuris buvo prie degalinės atvažiavęs, arba labai panašus. Automobilio numerio nepamena, neįsidėmėjo. Tuo metu jis valė savo automobilį. BMW automobilis nuo jo buvo už 20 metrų. BMW vairuotojas – A. Š., išlipo iš automobilio, pakalbėjo su Ž. J. ir netrukus išvažiavo. Jiems pritrūko alaus, todėl Ž. J. paskambino ir vėl atvažiavęs A. Š. atvežė dar alaus ir užkąsti. A. Š. negėrė, kalbėjosi su Ž. J.. Jis su A. Š. nebendravo. Kai BMW automobiliu A. Š. išvažiavo, Ž. J. nurodymu jis nuvažiavo į kitą aikštelės galą, gal už 100 metrų nuo Ž. J. automobilio. Apie 21.30 val., kai jau buvo tamsu, prie Ž. J. privažiavo tas pats BMW automobilis, vairuotojas išlipo ir jie kalbėjosi, kažką BMW vairuotojas perdavė Ž. J.. Po 15 minučių BMW išvažiavo, o Ž. J. privažiavo prie jo ir pro vairuotojo langą padavė paketą – suvyniotą tamsios spalvos maišelį. Paketas buvo nesunkus, maždaug 2 kg svorio. Maišelis polietileninis, tas pats, kuris nufotografuotas įvykio vietos apžiūros metu. Ž. J. pasakė paketą paslėpti, todėl jis paketą pakišo po galine automobilio sėdyne. Jis nespėjo paklausti, kas yra pakete ir kodėl jį reikia slėpti. Ž. J. taip pat pasakė, kad jis trumpai dar pastovėtų, o paskui važiuotų, o nuvežęs į Vilnių paketą laikytų automobilyje, kol jis paskambins kitą dieną. Tada Ž. J. žadėjo paimti paketą ir atsiskaityti už jo pervežimą. Be to jie sutarė, kad Ž. J. jam paskambins, jei pakeliui stovės policija, kad jis neviršytų greičio. Ž. J. iš aikštelės išvažiavo pirmas, paskui jį, gal po 5-10 minučių, išvažiavo ir jis. Prie Radviliškio užblokavę kelią jį sustabdė policijos pareigūnai, kurie apžiūrėję jo automobilį surado paketą ir jam parodė paketo turinį. Pamatęs polietileninius permatomus maišelius su tabletėmis jis suprato, ką vežė. Kai paėmė paketą iš Ž. J., suprato tik tiek, kad jame yra kažkas draudžiamo, nelegalaus. Pareigūnams pasakė, jog nežino, kieno paketas, nes buvo išsigandęs. Maisto likučius jis išvertė į šiukšlinę, tačiau gal ir buvo truputį likę bagažinėje.

BMW automobilis į aikštelę prie Salduvės parko tikrai buvo atvažiavęs du kartus, o gal ir tris kartus. Apie telefonus su Ž. J. jis nieko nekalbėjo, laukė, kol kažką atveš. Jam Ž. J. sakė laukti – iš pradžių sakė, kad atveš apie 18 val., paskui kalbėjo apie 20 ar 21 val. Taip pat jie nekalbėjo ir apie automobilio įsigijimą. Ž. J. neseniai buvo nusipirkęs tą automobilį, kuriam degalinėje jis pakeitė detalę. Prieš rugsėjo 11 d. Ž. J. jam skambino vieną kartą, o ar skambino 2 savaitės prieš įvykį, nepamena. Jis neklausė Ž. J., kodėl pastarasis pats negali vežti paketo. Tarp jo ir Ž. J. jokio pykčio nėra, jis sako tiesą.

Tą dieną su savimi jis turėjo apie 200 Lt, gal 150 Lt, tai yra neturėjo pinigų įsigyti telefonui.

Liudytojas A. Š. parodė, kad 2006 m. rudenį, galėjo būti rugsėjo mėnuo, jam paskambino pažįstamas Ž. J. ir pasakė, jog atvažiuoja į Šiaulius pirkti, ar tai pasižiūrėti automobilio. Jie susitarė susitikti degalinėje įvažiuojant į miestą. Jis atvažiavo į „Lukoil“ degalinę nuo Radviliškio pusės apie 15 val. BMW 7 klasės automobiliu, juodos spalvos. Ž. J. buvo atvažiavęs automobiliu Audi 100. Kadangi jis blogai jautėsi, savo automobilį paliko prie namų ir į automobilių pardavimo aikšteles važiavo Ž. J. automobiliu. Ž. J. pasakė, jog jam reikalinga detalė automobiliui – apsukų reguliatorius, todėl naudotų automobilių aikštelėje jie nusipirko reikiamą detalę. Maždaug po dviejų valandų Ž. J. jį parvežė namo, sakė, kad draugas turi kažkokių reikalų ir jis turi laukti to draugo. Apie 19-20 val. jam vėl paskambino Ž. J., klausinėjo apie sveikatą ir pasakė, kad dar yra Šiauliuose prie Salduvės esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje. Jis suprato, jog Ž. J. yra alkanas, todėl parduotuvėje jis nupirko maisto, alaus ir nuvažiavo į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią prie Salduvės. Ten jis pamatė anksčiau jo nepažinotą, bet kaip dabar žino, D. S., ir automobilį VW Golf, juodos spalvos, trečios klasės, kuris stovėjo šalia Ž. J. automobilio. Atvažiavęs jis išlipo iš automobilio ir padavė atvežtą į permatomą maišelį sudėtą maistą, kurį jie visi trys valgė, kalbėjosi. Ar klausė Ž. J. ir D. S., ko pastarieji laukia, dabar neprisimena, bet gal ir minėjo, jog kažkas turi atvežti kontrabandinius telefonus. Prabuvęs apie valandą, jis nuvažiavo namo jiems prisiminus, kad pas jį yra Ž. J. automobilio detalės – įtemptuvai. Atvežtus du įtemptuvus, kurie niekaip nebuvo supakuoti, buvo palaidi, jis padavė Ž. J., o pastarasis įtemptuvus įsidėjo į savo automobilį. Tuo metu aikštelėje Ž. J. buvo vienas, sakė, kad važiuos namo. Atvežęs įtemptuvus, aikštelėje D. S. jis nematė. Kur D. S., Ž. J. jis neklausė. Dar su Ž. J. pasikalbėjęs valandėlę jis atsisveikino ir išvažiavo namo. Lauke jau buvo prietema.

Transporto priemonės apžiūros metu 2006 m. rugsėjo 11 d. kelyje Šiauliai – Panevėžys prie Radviliškio m. esančios degalinės „Lukoil“ (,,duomenys neskelbtini“) automobilyje VW Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) po galine automobilio sėdyne rastas raudonos spalvos polietileninis maišelis su užrašu "Everman". Maišelyje rastas stačiakampio formos paketas – ryšulys, apvyniotas rudos spalvos lipnia juosta, paketo viduje rasta neaiškios kilmės medžiaga ir polietileninis maišelis su tabletėmis. Rastas polietileninis maišelis ir neaiškios kilmės medžiaga bei tabletės sudėti į policijos paketus ir paimti (t. 1, b.l. 5-9).

Apžiūros metu nustatyta, kad 2006 m. rugsėjo 11 d. kelyje Šiauliai - Panevėžys prie Radviliškio m. automobilyje VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) rastos ir paimtos tabletės yra žalios spalvos su matomu dramblio simboliu, sudėtos į du permatomus polietileninius maišelius, o paimta medžiaga sudėta į maišelį, pagamintą iš rudos spalvos lipnios juostos (t. 1, b.l. 12).

Specialisto išvadoje Nr. 8463 nurodyta, kad 5076 vienetuose žalios spalvos tablečių su reljefiniu dramblio simboliu, paimtų 2006 m. rugsėjo 11 d. iš automobilio VW Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – MDMA, kurios bendroji masė tabletėse yra 322,192 g, bei psichotropinė medžiaga – amfetaminas, kurios bendroji masė tabletėse yra 15,342 g. Bendroji tablečių masė yra 1649,73 g (t. l, b.l. 17 - 19).

Įrodymų analizė, vertinimas, kaltinamojo veikos juridinė kvalifikacija

Kaltinamasis Ž. J. savo kaltės dėl pareikšto kaltinimo nepripažino. Tačiau įvertinęs byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis, neigdamas savo kaltę dėl labai didelio kiekio psichotropinių medžiagų įgijimo ir gabenimo, siekia išvengti baudžiamosios atsakomybės. Todėl kaltinamojo parodymus teismas laiko jo pasirinkta gynybos taktika.

Remdamasis anksčiau išdėstytais liudytojų J. Z., S. P. ir D. S. parodymais, specialisto išvada, apžiūrų metu užfiksuotais duomenimis ir kitais byloje esančiais įrodymais bei vidiniu įsitikinimu, teismas konstatuoja, jog kaltinamojo Ž. J. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką yra neginčijamai įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu pagrįstai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 3 d.

Lietuvos kriminalinės policijos biuro ONTVV vyriausiojo tyrėjo tarnybiniame pranešime užfiksuoti operatyviniai duomenys rodo, jog ši institucija žinojo apie kaltinamąjį, kaip apie asmenį, užsiimantį narkotinių-psichotropinių medžiagų platinimu stambiu mastu, ir turėjo informacijos, kad pastarasis ruošiasi gabenti psichotropines medžiagas iš Šiaulių į Vilnių. Apie jau anksčiau policijos institucijose turėtą operatyvinę informaciją dėl kaltinamojo Ž. J. nusikalstamos veikos, susijusios su narkotinėmis-psichotropinėmis medžiagomis, nurodė ir liudytojai S. P. bei J. Z..

Liudytojo D. S. automobilyje paslėptų paketų su psichotropinėmis medžiagomis radimas patvirtino faktą, kad policijos institucijos turėta operatyvinė informacija apie Ž. J. ruošiamą psichotropinių medžiagų gabenimą buvo teisinga.

Liudytojai J. Z. ir S. P. stebėjo automobilių aikštelę ir matė, kaip Ž. J. iš nenustatyto asmens paėmęs paketą, jį per automobilio langą perdavė D. S.. Liudytojas D. S. patvirtino minėtų liudytojų parodymus, nurodydamas, kad Ž. J. privažiavo prie jo, pro vairuotojo langą padavė paketą ir davė nurodymus – paslėpti paketą, išvažiuoti truputį vėliau, po to, kai išvažiuos iš aikštelės jis, nuvežti paketą į Vilnių ir laikyti automobilyje, kol jis paskambins kitą dieną, pasiims paketą ir atsiskaitys už pervežimą. D. S., tiksliai vykdydamas Ž. J. nurodymus, pastarojo perduotą paketą paslėpė po savo automobilio galine sėdyne, kur policijos pareigūnai jį rado ir remdamiesi kompetentingo specialisto išvadomis nustatė, kad pakete yra labai didelis kiekis psichotropinių medžiagų – MDMA (322,192 g) ir amfetamino (15,342 g). Liudytojas D. S. kategoriškai patvirtino, kad policijos pareigūnai jo automobilyje surado ir paėmė būtent tą paketą, kurį jam perdavė Ž. J., prašydamas nugabenti į Vilnių.

Nėra pagrindo netikėti liudytojų J. Z., S. P. ir D. S. parodymais, kurie dėl esminių aplinkybių yra vienodi ir patvirtinami kita bylos medžiaga – apžiūros protokolais, specialisto išvada, tarnybiniais pranešimais.

Tuo tarpu kaltinamasis Ž. J. įvykio situaciją viso baudžiamojo proceso metu aiškino skirtingai, neigdamas ne tik savo kaltę dėl neteisėto disponavimo psichotropinėmis medžiagomis, tačiau skirtingai pasakodamas ir apie kitas, ne mažiau svarbias įrodinėjimui aplinkybes.

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu praėjus kelioms dienoms po įvykio Ž. J. parodė, jog savo iniciatyva jis skambino D. S., prašė padėti Šiauliuose nusipirkti automobilį ir, D. S. sutikus, Šiauliuose jie susitiko 2006 m. rugsėjo 11 d. apie 14.30 val. (t. 1; b. l. 113-115). Tos pačios apklausos metu Ž. J. parodė, kad jis vienas važinėjo po automobilių stovėjimo aikšteles ir sąvartynus Šiauliuose, o D. S. kažko laukė degalinėje. Vėliau, apie 18 val., Ž. J. teigimu, jiedu su D. S. nuvažiavo į kitoje kelio pusėje esančią automobilių stovėjimo aikštelę, kur laukė iki 21-22 val., o paskui išvažiavo. Tokius savo parodymus Ž. J. tvirtino ir vėliau, viso ikiteisminio tyrimo metu (t. 1; b. l. 116; 120).

Apklausiamas teisiamajame posėdyje Ž. J., tęsdamas aiškinimą apie susitikimo su D. S. priežastį, nurodė jau kitokias aplinkybes. Kaltinamasis parodė, kad be jo ir D. S. dar buvo ir jo pažįstamas – liudytojas A. Š., su kuriuo jis važinėjo po Šiaulius ir ieškojo reikalingos automobilio detalės, po to apie 17.30-18 val. D. S. pasiūlius jie nuvažiavo į kitoje kelio pusėje esančią aikštelę prie Salduvės memorialo, o 19 val. jis vėl paskambino A. Š., kuris atvežė dar alaus ir maisto. Po to A. Š. išvažiavo atvežti amortizatorių spyruoklių įtemptuvų, kuriuos, pasak Ž. J., A. Š. buvo užsakęs pagaminti pas meistrus pagal jo užsakymą ir apie 21 val. juos atvežė sudėtus permatomame polietileniniame maišelyje.

Iš tokių Ž. J. parodymų būtų galima susidaryti įspūdį, kad ne jis, o D. S. buvo susitikimo Šiauliuose iniciatorius, nors kaltinamasis visą laiką teigė, kad jis pats skambino D. S. ir prašė padėti nusipirkti automobilį.

Taigi, Ž. J. teigimas, kad su D. S. Šiauliuose susitiko tam, kad pastarasis padėtų jam nusipirkti automobilį, niekuo nepagrįstas. Nei D. S., nei kaltinamasis neparodė, kad jie kartu būtų ieškoję automobilio ar automobilio detalės. Ž. J. teigimu, po Šiaulių miestą jis važinėjo su pažįstamu A. Š., apie kurį ikiteisminio tyrimo metu visai nebuvo užsiminęs.

Tikint kaltinamojo aiškinimu, jog paprašęs D. S. pagalbos į Šiaulius jis važiavo pirkti automobilio, logiškai būtų neįmanoma paaiškinti ir tos aplinkybės, kad iš Vilniaus į Šiaulius kaltinamasis su D. S. vyko po vieną atskirais automobiliais.

Faktiniai bylos duomenys paneigia ir kitas kaltinamojo Ž. J. nurodytas aplinkybes, kad liudytojas A. Š. jam atvežė ir perdavė amortizatorių spyruoklių įtemptuvus, kuriuos jis įsidėjo į savo automobilį, o liudytojui D. S. jis padavė A. Š. atvežtą maistą baltos spalvos maišelyje. Liudytojai J. Z. ir S. P. parodė, kad automobilių aikštelę, kur buvo Ž. J. ir D. S., jie stebėjo nuolat, jokių kitokių perdavimų, išskyrus po to rastą paketą su psichotropinėmis medžiagomis, Ž. J. nebuvo. Ž. J. ir D. S. automobilių apžiūrų metu nei amortizatorių spyruoklių įtemptuvų, nei maišelio su maistu neužfiksuota. Be to, kaltinamojo Ž. J. ir liudytojo A. Š. parodymuose apie amortizatorių spyruoklių įtemptuvų perdavimą yra neatitikimų, nes kaltinamasis nurodė, jog įtemptuvai buvo permatomame polietileniniame maišelyje, o liudytojas teigė, kad įtemptumai buvo nesupakuoti.

Analizuojant liudytojo A. Š. parodymus imtina dėmesin tai, kad pastarasis yra kaltinamojo draugas, ir nors dėl kai kurių aplinkybių jų parodymai yra skirtingi, jie gali būti įtakojami subjektyvių faktorių – siekiu padėti kaltinamajam išvengti atsakomybės.

Vertinant visas anksčiau minėtas aplinkybes atskirai, jos nebūtų labai svarbios, tačiau įvertinus viso įvykio kontekste šie neatitikimai yra pakankamai reikšmingi, o jų negalėtų būti, jei kaltinamasis Ž. J. iš tiesų būtų atvykęs į Šiaulius ir susitikęs su D. S. dėl automobilio pirkimo ar paieškos, o ne tikslu nusikalstamai veikti.

Liudytojas D. S. ikiteisminio tyrimo metu bei apklaustas teisiamajame posėdyje kategoriškai tvirtino, kad Ž. J. paprašytas atvyko į Šiaulius tikslu apžiūrėti jo neseniai įsigytą automobilį Audi 100 ir nugabenti kažkokį siuntinį iš Šiaulių į Vilnių už 400 Lt atlygį.

Įvertinus ankščiau minėtus policijos institucijos duomenis apie neteisėtą Ž. J. veiklą, liudytojų J. Z. ir S. P., pagal turėtą išankstinę informaciją stebėjusių Ž. J. veikimą prie Salduvės memorialo, parodymus, kurie dėl esminių aplinkybių buvo vienodi viso baudžiamojo proceso metu, yra aišku, kad Ž. J. deklaruojami reikalai, susiję su automobilio paieška ar remontu Šiauliuose, tebuvo priedanga, o tikrasis kelionės tikslas buvo psichotropinių medžiagų įgijimas ir gabenimas iš Šiaulių į Vilnių.

Kaltinamojo Ž. J. versija apie neva D. S. ketinimą Šiauliuose įsigyti kontrabandinius mobiliuosius telefonus taip pat niekuo nepagrįsta. Liudytojo D. S. tvirtinimu, apie telefonus su Ž. J. jis nieko nekalbėjo. Be to, iš pastarojo liudytojo bei liudytojų J. Z., S. P. ir paties kaltinamojo parodymų matyti, kad Ž. J. Šiauliuose prabuvo apie septynias valandas, beveik iki 22 val., nors Ž. J. automobilis buvo suremontuotas jau 17 val. Tokiu atveju kyla klausimas, ko laukė Ž. J.. Pastarojo teigimu, palaukti jo prašė D. S., kad vėliau, važiuodamas priekyje, palydėtų jį į Vilnių ir įspėtų, jei bus policija. Toks Ž. J. aiškinimas visiškai neįtikinamas, nes pats kaltinamasis, kaip nustatyta byloje anksčiau aptartais įrodymais, buvo susitikimo Šiauliuose iniciatorius, tai yra jis prašė D. S. atvykti į Šiaulius, o ne atvirkščiai. Tokiu būdu, Ž. J. tikinimas, kad jį pasitelkė D. S. savo nusikalstamam sumanymui įgyvendinti, prieštarauja visų įvykio aplinkybių logiškai sekai. Šiuo atveju negalima nekreipti dėmesio į tai, kad apklaustiems liudytojams – policijos pareigūnams – D. S. iki jo sulaikymo su psichotropinėmis medžiagomis nebuvo žinomas, jie tikslingai stebėjo ne jį, o Ž. J., nes turėjo informacijos, jog pastarasis užsiima neteisėta psichotropinių medžiagų apyvarta. Tokiu būdu, pasitvirtino būtent ta informacija, dėl kurios buvo organizuota policijos operacija.

Neatitikimai liudytojų D. S., S. P. ir J. Z. parodymuose dėl automobilio BMW klasės, šio automobilio atvykimo į automobilių stovėjimo aikštelę prie Salduvės memorialo kartų, teismo nuomone, neturi esminės reikšmės sprendžiant Ž. J. kaltės klausimą ir negali duoti pagrindo abejoti minėtų liudytojų parodymų patikimumu. Prieštaravimai liudytojų D. S., S. P. ir J. Z. parodymuose paaiškinami tuo, kad liudytojų S. P. ir J. Z. užduotis, jų pačių teigimu, buvo užfiksuoti psichotropinių medžiagų perdavimo momentą. Todėl kitas, jų manymu nereikšmingas, įvykio aplinkybes jie galėjo įsiminti ir netiksliai.

Kaltinimas inkriminuoja Ž. J. neteisėtą labai didelio kiekio psichotropinių medžiagų įgijimą ir gabenimą. Asmuo, kuris neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno, siuntė, pardavė ar kitaip platino labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų atsako pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 3 d. Šio nusikaltimo sudėtis yra formalioji, t. y. jis laikomas baigtu nuo bet kurio iš paminėtų alternatyvių veiksmų pradžios.

Sutinkamai su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2002 m. birželio 21 d. nutarimo Nr. 37 „Dėl teismų praktikos nagrinėjant psichotropinių ar narkotinių medžiagų grobimo, neteisėto šių medžiagų ir jų pirmos kategorijos pirmtakų (prekursorių) gaminimo, įgijimo, laikymo, gabenimo, siuntimo, pardavimo ar kitokio platinimo baudžiamąsias bylas“ 11 punktu, psichotropinių medžiagų įgijimas – tai veiksmai, kuriuos atlikęs asmuo gauna psichotropines medžiagas (pirkimas, mainai, radinio pasisavinimas, skolos atsiėmimas ar dovanos gavimas ir kt.).

Anksčiau aptartų įrodymų visuma paneigia kaltinamojo Ž. J. versiją, jog jis iš A. Š. paėmė ir į savo automobilį įsidėjo amortizatorių spyruoklių įtemptuvus, o D. S. padavė maišelį su maisto likučiais, ir duoda pagrindą teismui konstatuoti, kad kaltinamasis Ž. J. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje paimdamas paketą iš BMW automobilio vairuotojo įgijo psichotropinių medžiagų – MDMA ir amfetamino.

Kaltinime Ž. J. nurodyta, jog psichotropines medžiagas jis įgijo iš nenustatyto asmens. Teisminio bylos nagrinėjimo metu taip pat nepavyko nustatyti asmens, perdavusio paketą Ž. J., kadangi apklausti tiesiogiai įvykį stebėję liudytojai (D. S., S. P., J. Z.) parodė, jog paketą perdavė BMW automobilio vairuotojas, tačiau dėl tamsaus paros meto jo neatpažino ir negalėjo pasakyti, ar paketą perdavė A. Š., ar kitas asmuo.

Minėto Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo 13 punkte išaiškinta, jog psichotropinių medžiagų gabenimas – tai jų buvimo, laikymo vietos pakeitimas, perkeliant didesniais nuotoliais (pavyzdžiui, iš miesto į kaimą, iš vieno miesto į kitą miestą, iš gatvės į gatvę ir pan.). Būtent tokio tikslo – pakeisti psichotropinių medžiagų buvimo vietą pervežant jas iš Šiaulių į Vilnių, kaltinamasis Ž. J., pasitelkdamas automobilį vairuojantį D. S., ir siekė. Psichotropinės medžiagos, kaip nustatyta byloje, buvo gabenamos D. S. vairuojamame automobilyje, tačiau tai buvo daroma remiantis kaltinamojo Ž. J. prašymu ir išankstiniu jo susitarimu su D. S. pažadant atlygį. Pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 3 d. vykdytojas yra asmuo, kuris nusikalstamą veiką padarė pats arba pasitelkęs kitus asmenis, kurie dėl tos veikos nėra kalti. Todėl, nors pats tiesiogiai ir nevežė, Ž. J. pagrįstai yra kaltinamas psichotropinių medžiagų gabenimu.

Jau aptarti faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad kaltinamasis žinojo, jog įgyja ir D. S. vairuojamame automobilyje gabena būtent psichotropines medžiagas. Tokią išvadą teismui leidžia daryti surinktų įrodymų viseto analizė ir nustatytų faktinių aplinkybių nuosekli eiga bei tarpusavio ryšys. Tai, kad savo automobilyje iš nenustatyto asmens paimto paketo kaltinamasis Ž. J. negabeno, o D. S. nurodė paketą paslėpti, be to ėmėsi taktinių priemonių tikslu išvengti policijos patikrinimo ir dar iki psichotropinių medžiagų įgijimo sutarė su D. S., kad pastarasis už užmokestį nugabentų paketą į Vilnių, kas rodo, jog Ž. J. psichotropinių medžiagų gabenimui ruošėsi iš anksto, laikydamasis atsargumo priemonių, taip pat patvirtina Ž. J. kaltę – veikiant tiesiogine tyčia įgijus ir gabenus psichotropines medžiagas.

Už veiksmų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 260 str. 3 d., padarymą asmuo atsako, jeigu jis suvokė, kad psichotropinių medžiagų, su kuriomis susiję jo veiksmai, yra didelis kiekis.

Atlikus D. S. automobilyje rasto paketo turinio tyrimą nustatyta, kad išimtose tabletėse yra 322,192 g psichotropinės medžiagos MDMA ir 15,342 g psichotropinės medžiagos amfetamino, kas pagal nuo 2003-05-01 galiojantį Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003-04-23 įsakymą Nr. V-239 ,,Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų” laikoma labai dideliu psichotropinės medžiagos MDMA kiekiu (daugiau nei 100 g) ir nedideliu kiekiu amfetamino (mažiau nei 20 g).

Byloje nėra duomenų apie tai, kad Ž. J. būtų svėręs ar tikrinęs įgytą paketą su psichotropinėmis medžiagomis. Tačiau kaltinamojo Ž. J. kaltę dėl labai didelio kiekio psichotropinių medžiagų įgijimo ir gabenimo įrodo ne tik minėtas faktinis paketo turinio tyrimas, bet ir liudytojo D. S., kuris buvo pasitelktas neteisėtam psichotropinių medžiagų gabenimui, parodymai, kad jam kaltinamojo perduotas paketas svėrė apie 2 kg, kas leidžia pagrįstai manyti, jog Ž. J., kaip ir bet kuris kitas panašią gyvenimišką patirtį turintis žmogus, taip pat turėjo įvertinti panašų paketo svorį, o žinodamas, kad įpakuotos psichotropinės medžiagos – suvokti ir jų labai didelį kiekį.

Lietuvos Respublikos BK 260 str. 3 d. numatyta atsakomybė už neteisėtą disponavimą labai dideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų net ir neturint tikslo tas medžiagas platinti. Tačiau kaltinime Ž. J., kaip viena iš faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių, nurodytas ir šis požymis, kuris, teismo nuomone, taip pat įrodytas.

Kaltinamasis Ž. J. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog nei jis pats, nei jo šeimos nariai nevartoja narkotikų. Be to, psichotropinių medžiagų, kuriomis disponavo kaltinamasis, kiekis yra didelis ir tokio kiekio negali suvartoti per optimalų laikotarpį tokias medžiagas vartojantis vienas asmuo. Tai teismui leidžia daryti išvadą, kad rastos psichotropinės medžiagos buvo skirtos platinimui.

Kaltinamasis Ž. J. kaltinime nurodytomis psichotropinėmis medžiagomis disponavo neteisėtai, kadangi, sutinkamai su Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2003-04-23 įsakymu Nr. V-239 patvirtintomis Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijomis, medžiagos MDMA ir amfetaminas laikomos psichotropinėmis medžiagomis, draudžiamomis vartoti net medicinos tikslams.

Motyvuojamoji dalis

Bausmės skyrimas ir kiti klausimai

Kaltinamojo Ž. J. atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis Ž. J. padarė labai sunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 str. 6 d.). Kaltinamojo padarytas nusikaltimas, susijęs su psichotropinėmis medžiagomis, kurios įtakoja narkomanijos plitimą, ypač jaunimo tarpe. Narkomanijos pasekmės paliečia daugybę žmonių ir kelia didelį pavojų visuomenei. Teismas nenustatė Ž. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis teisiamas pirmą kartą, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, yra vedęs, ūkininkauja.

Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką kaltinamajam Ž. J. teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 54 str. nurodytais bausmės skyrimo pagrindais ir BK 41 str. 2 d. įtvirtintais bausmės skyrimo tikslais: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, o skiriama bausmė būtų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė už nusikalstamą veiką atitiktų tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį ir kaltininko asmenybę.

Atsižvelgęs į anksčiau išdėstytų aplinkybių, darančių įtaką kaltinamojo Ž. J. padaryto labai sunkaus nusikaltimo pavojingumui, buvimą, rastos psichotropinės medžiagos kiekį (kvalifikavimo prasme labai didelį, tačiau pagal teismų praktiką neišskirtinį), Ž. J. asmenybę apibūdinančius duomenis bei įvertinęs Lietuvos Respublikos BK 260 str. 3 d. sankcijos griežtumą, teismas daro išvadą, kad Lietuvos Respublikos BK 41 str. numatyti bausmės tikslai bus pasiekti skiriant kaltinamajam Ž. J. minimalią straipsnio sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatytą laisvės atėmimo bausmę.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, - 1647,641 g psichotropinės medžiagos (321,784 g grynos medžiagos MDMA ir 15,323 g grynos medžiagos amfetamino), perduoti laikinam saugojimui Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centrui (t. 1; b. l. 19), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini kaip daiktai, kurių apyvarta uždrausta (BPK 94 str. 1 d. 2 p.).

Vaizdo kasetė „PANASONIC“ su transporto priemonių apžiūros vaizdo įrašu paliktina prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-299, 301-305, 307 str. str., teismas

nusprendžia:

Ž. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 3 d. ir jam paskirti laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) metų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str. į bausmės laiką Ž. J. įskaityti sulaikyme bei suėmime išbūtą laiką nuo 2006 m. rugsėjo 12 d. iki 2006 m. spalio 27 d.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įvykdymo dienos.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Kardomąsias priemones iki nuosprendžio įsiteisėjimo Ž. J. palikti tas pačias – 20000 Lt užstatą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, - 1647,641 g psichotropinės medžiagos (321,784 g grynos medžiagos MDMA ir 15,323 g grynos medžiagos amfetamino), perduotus laikinam saugojimui Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centrui, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Vaizdo kasetę „PANASONIC“ su transporto priemonių apžiūros vaizdo įrašu palikti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.