- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-02-14
- Bylos Nr.
- 2-439-797/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-07-3-04288-2011-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edita Kavaliauskienė
- Ieškovas
- M. G.
- Atsakovas
- P. B., BTA insuranse Company“ SE
- Advokatai
- Valdas Falkauskas
- Kategorijos
- 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 113.1pavadinimo nepavyko patikrinti
sekretoriaujant Loretai Ščerbakovienei, dalyvaujant ieškovo M. G. atstovei Erikai Jasiūtei, atsakovui P. B., jo atstovui advokatui Valdui Falkauskui, atsakovo ,,BTA insuranse Company“ SE atstovei Madlenai Podvorskienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. G. ieškinį atsakovams P. B. ir ,,BTA Insuranse Company“ SE dėl žalos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas prašo priteisti iš atsakovo ,,BTA Insuranse Company“ SE 7525 Lt neturtinę žalą, o iš atsakovo P. B. – 30875 Lt neturtinę žalą. Paaiškino, kad jam padaryta 40 000 Lt neturtinė žala, bet tik dalis atlyginta. A. P. B. sumokėjo 500 Lt, o draudimo bendrovė 1130 Lt.
Ieškovo atstovė prašo tenkinti ieškinį.
A. P. B. prašo ieškinį atmesti, nes pats ieškovas pažeidė Kelių eismo taisykles, viršijo leistiną greitį, vairavo motociklą neturėdamas teisės vairuoti tokią transporto priemonę. Ieškovas pats pripažino savo kaltę. 500 Lt jis ieškovui yra sumokėjęs, dalį atlygino draudimo bendrovė, todėl atsižvelgiant į tai, kad ieškovui buvo padarytas nesunkus sveikatos sužalojimas, todėl išmokėtos pinigų sumos proporcingos atsiradusioms pasekmėms.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas prašo ieškinį atmesti.
Atsakovo ,,BTA Insuranse Company“ SE atstovė su ieškiniu nesutiko, nes Šiaulių VPK pažymoje nurodyta abipusė eismo dalyvių kaltė, todėl žala turi būti atlyginama proporcingai atsakomybei. Ieškovui neturtinė žala buvo atlyginta per tris kartus, bendra suma 1130 litų. Draudimo įstatymą detalizuoja Vyriausybės nutarimas, priimtas 2008-02-13 Nr. 122 „Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo“. Neturtinė žala buvo atlyginta kompleksiškai įvertinus visas aplinkybes, įvertinus, kokią įtaką turi ieškovo ateičiai. Mano, kad savo prievolę įvykdė. Draudiko atžvilgiu negali būti taikomas visiško nuostolių atlyginimo principas, kadangi draudiko atsakomybę riboja įstatymai. Privalomojo draudimo įstatymas numato maksimalią 2500 eurų neturtinę žalą. Maksimali išmoka mokama gali būti, kai yra sunkus sveikatos sutrikdymas, šiuo atveju yra nesunkus sveikatos sutrikdymas. Prašo ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartimi patvirtintas prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą BPK 212 str. 6 p. ir BK 40 str. pagrindais bei atleisti P. B. nuo baudžiamosios atsakomybės, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 str. 1 d. pagal laidavimą be užstato, paskiriant įtariamojo laiduotoju R. B., nustatant 1 metų laidavimo terminą. Taip pat skirta baudžiamojo poveikio priemonė - 650 Lt dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą (b. l. 8). Ieškovas M. G. nutarimu yra nubaustas pagal ATPK 127 str. 2 d., 124 str. 3 d., 123 str. 5 d. 1000 Lt bauda (b. l. 50). Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad 2010-08-16 autoįvykio metu atsakovas P. B., vairuodamas automobilį ir sukdamas į kairę, pažeidė KET taisyklių 9, 106, 114 p. reikalavimus, nedavė kelio priešinga kryptimi važiuojančiam ieškovui M. G., dėl ko susidūrė ir ieškovui padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (b. l. 6, baudž. bylos 85 psl.). Ieškovas viršijo leistiną greitį 28 km/h, vairavo motociklą, neturėdamas tam teisės (b. l. 50). Iš baudž. byloje esančios specialisto išvados matyti, kad motociklo vairuotojas M. G. važiavo nemažesniu kaip 78 km/h greičiu. Specialistas nurodė, kad techniniu požiūriu šio eismo įvykio kilimą sąlygojo automobilio vairuotojo P. B. veiksmai, nes sankryžoje sukdamas į kairę, nedavė kelio priešinga kryptimi tiesiai važiuojančiam motociklui ir motociklo vairuotojo M. G. veiksmai – važiavo didesniu nei leistinu 50 km/h greičiu, dėl ko prarado techninę galimybę išvengti susidūrimo su automobiliu, laiku stabdydamas vairuojamą motociklą (baudž. bylos l. 63).
Byloje kilo ginčas dėl neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovų 38400 Lt, o atsakovai prašo ieškinį atmesti, nes paties ieškovo veiksmai įtakojo autoavarijos kilimą, be to, dalį neturtinės žalos atlygino.
Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad atsakovas P. B. atlygino ieškovui 500 Lt, o atsakovas ,,BTA Insuranse Company“ SE – 1130 Lt neturtinę žalą, tačiau tokį atlyginimą ieškovas laiko nepakankamu, nes patiria didelius skausmus dėl kojos, dvasinius išgyvenimus, nežino, ar galės žaisti taip pamėgtą krepšinį, gydytojai mano, kad padėtis gali ir pasikeisti, bet garantijų nėra.
Ieškovas neturtinę žalą įvertina 40000 Lt, tačiau išanalizavus ir įvertinus teismų praktiką sveikatos sutrikdymo bylose, svarbu atsižvelgti ne tik į CK 6.250 str. 2 d. numatytus kriterijus, bet ir į sveikatos sužalojimo laipsnį, patirtos traumos pobūdį, kaip tas sužalojimas gali paveikti nukentėjusio asmens gyvenimą ateityje.
Šioje byloje nustatyta, kad ieškovui buvo daroma operacija, dėl ko jis patyrė tiek fizines, tiek emocines kančias, ieškovas teigia, kad negali sulenkti kojos, ieškinį tuo, kad jis nuolat jaučia skausmą, pasikeitė eisena, teko atsisakyti sporto, gydytojų prognozės skeptiškos, dėl ko patiria dvasinius išgyvenimus. Tokias aplinkybes patvirtina liudytojais apklausti ieškovo tėvai I. G. ir J. G., kurie patvirtino, kad sūnus negali taip judėti, kaip anksčiau, jaučia skausmus, be to, jie neįžvelgia savo sūnaus kaltės dėl įvykusio autoįvykio (b. l. 72-73).
Iš gydytojo pažymos matyti, kad gali likti kai kurie diskomforto ar net nedarbingumo reiškiniai. Tačiau daugiau byloje duomenų apie ieškovo sveikatos būklę nepateikta, o pateiktas pažymėjimas neįrodo, kad dėl sužalojimo ieškovas gali likti nedarbingas, nes pažymoje daroma tik prielaida, kuria teismas negali remtis, o nedarbingumo lygio nustatymo pažyma teismui nepateikta (v. l. 52).
Neturtinės žalos atlyginimo klausimu teismų praktikoje yra ne kartą pažymėta, jog vadovaudamiesi bendrąsias žalos atlyginimo sąlygas reglamentuojančiomis teisės normomis, atsižvelgdami į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, o taip pat į specifinius tik šios kategorijos byloms būdingus kriterijus, teismai turi nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parinkdami tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą.
Civilinio kodekso 6.250 str. numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 str. l d.). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą: dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus. Atlygintinos neturtinės žalos ribų įstatymas (CK 6.250 str.) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas.
Spręsdamas šį klausimą, teismas vadovaujasi CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, šiuo atveju ir į nukentėjusiojo elgesį, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei suformuotą teismų praktiką šios kategorijos bylose (CK 6.282, 6.283 str.).
Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad ieškovui buvo padarytas nesunkus kūno sužalojimas (b. l. 7, baudž. bylos psl. 85). Dėl sužalojimų jam buvo sukeltas didelis fizinis skausmas ir šį skausmą jis patiria iki šiol, dėl to nukentėjusysis patiria ir dvasinius išgyvenimus. Nedarbingumo lygio nustatymo pažyma teismui nepateikta.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, kuomet neatsargiais nusikaltimais asmuo sunkiai sužalojamas, neturtinės žalos dydis sudaro apie 30 000 litų, o nesunkiai sužalojus – nuo 1000 Lt iki 10 000 Lt, o esant mišriai kaltei, neturtinės žalos dydis mažinamas proporcingai nukentėjusiojo kaltės daliai.
Šioje byloje nustatyta, kad ieškovui buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, kas turi įtakos sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos dydžio ir teismas sprendžia, kad ieškovui yra padaryta 6000 Lt neturtinė žala. Įstatymas numato, kad kiekvienas eismo dalyvis privalo laikytis visų kelių eismo taisyklių (toliau tekste - KET) nustatytų saugaus elgesio reikalavimų, tuo tarpu šioje byloje neginčijamai nustatyta, kad KET reikalavimus pažeidė ir ieškovas (nukentėjusysis), taigi paties nukentėjusiojo asmens netinkamas elgesys - žinojimas, kad neturi teisės vairuoti transporto priemonę, sąmoningas mieste leistino greičio apie 28 km/h viršijimas - padėjo žalai atsirasti, todėl, atsižvelgiant į jo kaltės dydį, žalos atlyginimas sumažintinas (CK 6.282 str. 1 d., 6.270 str.). Esant mišriai kaltei teismas nurodo, kad ieškovo kaltės dalis yra 50 proc., todėl proporcingai jo kaltės daliai neturtinės žalos dydis mažintinas ir konstatuotina, kad ieškovui turėtų būti atlyginta 3000 Lt neturtinė žala, tačiau atsižvelgtina, kad dalis žalos jau atlyginta.
Ieškovas nurodo du atsakovus ir prašo priteisti iš atsakovų skirtingas sumas neturtinei žalai atlyginti. A. P. B. buvo sudaręs civilinės atsakomybės draudimo sutartį, pagal kurią šio atsakovo pareiga perkeliama atlyginti žalą draudimo įmonei, šioje byloje atsakovui ,,BTA insuranse Company“ SE, o atsakovas P. B. būtų atsakingas tik dėl tos žalos, kurios neapimtų draudimo sutartis (CK 6.254 str. 2 d.).
Autoįvykio metu galiojo Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 1 d. transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio, nepaisant to, kiek yra nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų nuo 2009 m. gruodžio 11 d. iki 2012 m. birželio 10 d. - 2 500 eurų. Jeigu prievolė atlyginti turtinę ir neturtinę žalą buvo apdrausta draudimo sutartimi, draudikas privalo žalą atlyginti.
Byloje nustatyta, kad ieškovui yra atlyginta 1630 Lt žala, t. y. atsakovai pripažino, kad ieškovui padaryta neturtinė žala. Teismas laiko, kad dalis neturtinės žalos neatlyginta, nes atsižvelgia į tai, kad byloje yra pateikti nedarbingumo pažymėjimai, kuriuose nurodyta, kad ieškovas buvo nedarbingas 70 d. nuo 2011-10-15 iki 2011-12-23 (b. l. 56-65). Ieškovo atstovė nurodo, kad tai yra susiję su patirta trauma. Tai paneigiančių dokumentų byloje nėra. Vyriausybės nutarimas, priimtas 2008-02-13 Nr. 122 „Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ numato, kad laikino nedarbingumo atveju už kiekvieną nedarbingumo dieną išmokama po 20 Lt (nutarimo 12.1 p.), kas sudarytų 700 Lt (70 d. x 20 lygu 1400:50 proc.). Minėtas nutarimas taip pat numato, kad nustatant atlygintinos netutinės žalos dydį, atsižvelgiama į nukentėjusiam padarytos žalos pasekmes, sužalojimų sunkumą, dydį, kokius nepatogumus asmuo patiria dėl sužalojimų, fizinių ir dvasinių kančių pobūdį, žalą padariusio asmens kaltę (nutarimo 12.4 p.). Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad ieškovas kreipėsi į draudimo bendrovę, kuri jam atlygino dalį neturtinės žalos, bet iš pateiktų paaiškinimų ir dokumentų matyti, jog buvo atsižvelgta daugiau į nedarbingumo laikotarpį, tačiau į nutarimo 12.4 p. nurodytus kriterijus nebuvo atsižvelgta, todėl, teismo nuomone, neturtinė žala turi būti atlyginta 3000 Lt, įvertinus ir ieškovo nepatogumus dėl sužalojimo, dvasinių ir fizinių kančių pobūdį, nes teismas turi diskreciją sprendžiant dėl žalos dydžio.
Taip pat teismas atsižvelgia ir į kaltės formą, atsakovas P. B. padarė neatsargų nusikaltimą, o ieškovo kaltės forma yra tyčia, nes jis žinodamas, jog neturi teisės vairuoti motociklo, sąmoningai jį vairavo, žymiai viršijo leistiną greitį, todėl į tai teismas atsižvelgia, nustatydamas mažesnės neturtinės žalos dydį (CPK 178, 185 str.). Bylos nagrinėjimo metu nepateikti įrodymai, kad dėl patirtos traumos autoavarijos metu ieškovui nustatytas nedarbingumo lygis. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 str. nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.
Iš įrodymų visumos teismas sprendžia, jog ieškinys tenkintinas iš dalies, iš atsakovo ,,BTA Iinsuranse Company“ SE priteistina neatlyginta 1370 Lt neturtinė žala (3000-1630, CK 6.254 str.), kitoje dalyje ieškinį atmetant (CPK 178, 185 str.).
Ieškinys tenkintinas iš dalies, todėl iš atsakovo ,,BTA Insuranse Company“ SE ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos atlygintinos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai ir yra 207 Lt, nes ieškovas patyrė 1150 Lt bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 str.). Nors atsakovo P. B. atžvilgiu ieškinys atmetamas, dėl ko turėtų būti jam atlygintos patirtos bylinėjimosi išlaidos 1000 Lt pagal CPK 93 str., tačiau teismas atsižvelgia į teisingumo ir protingumo principą tuo aspektu, kad ir dėl atsakovo P. B. kaltės atsirado civilinė atsakomybė, dėl ko pareikštas ieškinys teisme, todėl atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos mažintinos iki 500 Lt ir iš ieškovo priteistina tik dalis bylinėjimosi išlaidų (CPK 93, 98 str., CK 1.5 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 - 270 str., teismas
nusprendė:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo ,,BTA Insuranse Company“ SE ieškovui M. G. 1370 Lt (vieną tūkstantį tris šimtus septyniasdešimt litų) neturtinės žalos atlyginimo ir 207 Lt (du šimtus septynis litus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovo M. G. atsakovui P. B. 500 Lt (penkis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.