Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algerdas Urbšys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs P. P. skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 22 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teismo 2015-10-22 nutarimu P. P. pripažintas padaręs Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d., 130 st. 1 d. numatytus pažeidimus ir, pritaikius ATPK 30¹ str., nubaustas subendrinta 868 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 mėnesiams. P. P. nubaustas už tai, kad 2015 m. rugpjūčio 28 d., apie 14.00 val., (duomenys neskelbtini) g., ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Acura TSX“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pradėdamas važiuoti atbuline eiga, buvo neatidus, nesilaikė saugaus tarpo iš šono ir kliudė kitą stovintį automobilį. Sustojęs ir išlipęs iš automobilio apsidairė, tačiau nepranešęs nukentėjusiajam asmeniui ar policijai iš eismo įvykio vietos nuvažiavo. Eismo įvykio metu apgadintas automobilis. Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 101, 114, 222 p. reikalavimus.

P. P. skunde prašo Kauno apylinkės teismo 2015-10-22 nutarimo dalį, kuria jis pripažintas padaręs ATPK 130 str. 1 d. numatytą pažeidimą ir jam paskirta nuobauda, panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą šioje dalyje nutraukti. P. P. vertinimu, išvada, kad jis padarė ATPK 130 str. 1 d. numatytą pažeidimą, nepagrįsta, nes abu automobiliai buvo apgadinti nežymiai, ant automobilio „Acura TSX“ pažeidimų, žiūrint tam tikru kampu, net nesimato. Liudytojas R. K. nurodė, kad automobilio „Volvo“ bamperio remontas kainuotų apie 50 Lt. Liudytojas E. I. nurodė, kad esant tokiam automobilių įbrėžimui, vairuotojas gal ir galėjo nepajausti bei nepastebėti kontakto su kitu automobiliu. Liudytojas R. K. teismo posėdžio metu, atsakydamas į advokato klausimus, net kelis kartus nurodė, jog negali tiksliai pasakyti, kada automobilio „Acura TSX“ vairuotojas buvo išlipęs iš automobilio: prieš abiejų automobilių kontaktą ar po jo, tačiau tikrai buvo išlipęs tuomet, kai automobilį jau buvo ištiesinęs ir beveik išmanevravęs. Kontakto metu nukentėjęs automobilis kažkiek sujudėjo, tačiau automobilio signalizacija nesuveikė. Liudytojas tik tuomet įsitikino, kad automobilis „Volvo“ apgadintas, kai nuėjo iš arčiau pažiūrėti ir pastebėjo galinio bamperio nubraukimo žymes. Pats P. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad neprisimena, ar buvo išlipęs iš savo automobilio, tačiau jei ir buvo, tai tik pasižiūrėti, ar pakanka vietos manevravimui. Tik nuvažiavęs į policiją, kur vyko abiejų automobilių apžiūra, suprato, kurioje vietoje ir kaip galėjo įvykti kontaktas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamo nutarimo dalį priėmė neatsižvelgęs į paminėtas aplinkybes, nutarime jų net nenagrinėjo, taip pažeisdamas ATPK 247 str. reikalavimus. Teismo posėdžio metu iškeltos abejonės, ar tikrai P. P. buvo išlipęs iš savo automobilio po eismo įvykio, ar tikrai suprato, kad kliudė kitą automobilį ir pasišalino iš eismo įvykio vietos, nebuvo pašalintos. Visos abejonės ir neaiškumai turi būti aiškinami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, tačiau to padaryta nebuvo. P. P. pozicija, kad iš automobilio jis buvo išlipęs tik tam, kad įsitikintų, ar pakanka vietos tolimesniam manevravimui, byloje esančiais įrodymais nebuvo paneigta.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus viršininkas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Kauno apylinkės teismo 2015-10-22 nutarimą, kaip teisėtą ir pagrįstą, palikti galioti, o P. P. skundą atmesti.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Apeliaciniame skunde ginčijamos apylinkės teismo nutarime padarytos išvados dėl ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo. Savo nesutikimą su apylinkės teismo išvadomis apeliantas grindžia tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos nebuvimu, kadangi jis nesuvokė kliudęs ir apgadinęs kitą automobilį. Dėl ATPK 127 str. 2 d. numatyto pažeidimo ginčo nėra, todėl apygardos teismas pasisako tik dėl tų aplinkybių, kurios nurodytos apeliaciniame skunde (ATPK 302¹¹ str.).

Pagal ATPK 130 str. 1 d. administracinę atsakomybę užtraukia pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. P. P. neneigia aplinkybės, kad galėjo būti pažeidimo vietoje ir galėjo kliudyti automobilį „Volvo V70“, tačiau tvirtina, kad jis kontakto nejautė ir nesuprato, kad sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas nukentėjusiajam priklausantis turtas. Teismų praktikoje, analizuojant komentuojamo teisės pažeidimo subjektyviųjų požymių visumą, laikomasi pozicijos, jog kaltininko kaltė dėl šio administracinio teisės pažeidimo padarymo gali pasireikšti tik tiesiogine tyčia, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad neteisėtai pasišalino iš eismo įvykio vietos. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, tačiau ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes. Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014 ir kt.). Nagrinėjamu atveju, priešingai, negu skunde tvirtina apeliantas, jo tyčios turinys ATPK 130 str. 1 d. normos kontekste atskleistas ir išanalizuotas tinkamai ir pagrįstai konstatuota, kad administracinio teisės pažeidimo byloje esančių įrodymų visuma patvirtina P. P. kaltę dėl pasišalinimo iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Administracinio teisės pažeidimo protokolu, patrulės A. A. tarnybiniu pranešimu dėl eismo įvykio, foto nuotraukomis, eismo įvykio vietos schema nustatyta, kad automobiliui „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padaryti galinio bamperio apgadinimai: bamperis įbrėžtas, kiek atšokęs. Nors apgadinimai ir nebuvo žymūs, pats apgadinimų pobūdis (kontaktas buvo ne automobiliams susiliečiant, o praslystant, ką patvirtina braukimo žymės, kontaktas buvo pakankamai stiprus, kadangi automobilio bamperis pasislinko) rodo, kad kontaktas objektyviai buvo juntamas ir P. P., kaip pakankamai ilgą vairavimo stažą turintis vairuotojas, negalėjo jo nepajusti. Be to, paties P. P. elgesys po eismo įvykio rodo, kad jis suvokė kliudęs kitą automobilį, tačiau vis tiek iš eismo įvykio vietos pasišalino. Teismo posėdyje apklaustas, įvykį betarpiškai stebėjęs, liudytojas R. K. patvirtino matęs, kad automobilio „Acura TSX“ vairuotojas, manevruodamas užkliudė automobilį „Volvo V70“, automobilis kiek sujudėjo, vairuotojas išlipo, pasižiūrėjo ir nuvažiavo. Tokias pačias aplinkybes liudytojas buvo nurodęs ir savo paaiškinime Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininkui ir L. L., kurios automobilį apgadino P. P.. Minėtas liudytojas su administracinėn atsakomybėn patrauktu asmeniu nėra pažįstamas, jo suinteresuotumas pakenkti apeliantui šį apkalbant, byloje nenustatytas, todėl teismas neturi pagrindo abejoti R. K. nurodytų aplinkybių teisingumu. Apelianto paaiškinimai, kad, jeigu jis ir buvo išlipęs iš automobilio, tai tik pažiūrėti, ar pavyks išvažiuoti nekliudant kito automobilio, paneigti jau minėto liudytojo R. K. nuosekliais parodymais. Tai, kad teismo posėdyje R. K., atsakydamas į advokato klausimą, nurodė, kad negali tiksliai pasakyti, ar vairuotojas išlipo prieš, ar po kontakto, kitų įrodymų ir paties liudytojų ankstesnių paaiškinimų kontekste, nepaneigia teismo padarytų išvadų, kad P. P. suprato kliudęs kitą automobilį. P. P. kaltės padarius ATPK 130 str. 1 d. numatytą pažeidimą nepaneigia ir jo teiginiai, kad automobilis buvo draustas, todėl jis neturėjo jokio tikslo pasišalinti iš įvykio vietos ir išvengti administracinės atsakomybės ar žalos atlyginimo. Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, kad motyvai, dėl ko pasišalinama iš eismo įvykio vietos, nėra būtinas ATPK 130 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties požymis. Užtenka nustatyti, kad asmuo suprato sukėlęs eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas kitam asmeniui priklausantis turtas ir, suprasdamas savo pareigą pasilikti įvykio vietoje, iš jos pasišalino. Paminėtos aplinkybės šioje byloje yra nustatytos objektyviai ir teismui abejonių nekelia. Apylinkės teismas, spręsdamas dėl P. P. administracinės atsakomybės, ATPK 257 str. nuostatų nepažeidė, nutarime padarytos išvados tinkamai argumentuotos ir pagrįstos. Vien tai, kad apelianto netenkina pirmosios instancijos teismo priimtas nutarimas ir jis kitaip, negu teismas, vertina byloje surinktus įrodymus, nereiškia, kad įrodymai buvo įvertinti neteisingai.

Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėties požymius P. P. veiksmuose nustatė tinkamai ir pagrįstai jį pripažino kaltu padarius minėtą pažeidimą. Keisti nutarimą skunde dėstomais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, nors apylinkės teismas skundžiamo nutarimo motyvuose nurodo argumentus dėl ATPK 30¹ str. nuostatų taikymo, nutarimo rezoliucinėje dalyje nėra sprendimo šią normą taikyti. Paminėtas netikslumas nutarimo esmės nekeičia, todėl ištaisytinas apeliacinės instancijos teisme.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 1 p., 302¹³ str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 22 d. nutarimą palikti nepakeistą ir P. P. apeliacinio skundo netenkinti.

Patikslinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 22 d. nutarimo rezoliucinę dalį ir ją išdėstyti taip: padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d., ir, taikant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str., nubausti 868 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 mėnesiams.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.