Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2014-09-25 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-345-870/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-09-25
Bylos Nr.
II-345-870/2014
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-06157-2014-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Virginija Liudvinavičienė
Pareiškėjas
D. V.
Skundas Nr. II-345-870/2014
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-06157-2014-7Procesinio sprendimo kategorija: 53. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2014 m. rugsėjo 25 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Virginija Liudvinavičienė,sekretoriaujant Rūtai Pečkytei, Živilei Vološinienei,dalyvaujant pareiškėjai D. V.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl administracinės nuobaudos skyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 10N-12469729-14 panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas D. V. skundas dėl 2014 m. gegužės 20 d. priimto nutarimo Nr. 10N-12469729-14 administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo skirta 150 litų bauda už Administracinių teisės pažeidimų kodekse (toliau – ATPK) 127 str. 2 d. numatyto pažeidimo padarymą. Ji prašo teismo pakartotinai ištirti administracinio teisės pažeidimo bylą. Skunde nurodo, kad nesutinka su priimtu jos atžvilgiu nutarimu. Jos manymu administracinė byla buvo išnagrinėta neteisėtai ir nepilnai. Nebuvo remtasi kelio ženklinimu, atstumu tarp automobilių, greičio leistinumo, kelio stabdymo apskaičiavimais, neapklausti jos nurodyti liudytojai, nesiremta nuotraukomis, darytomis po eismo įvykio.

Teismo posėdžio metu D. V. palaikė skunde išdėstytus argumentus. Papildomai ji paaiškino, kad ji paskambino į policiją ir paprašė galimybės atvykti vėliau, jai pasakė, kad nieko baisaus, nurodė atvykti bet kada tą dieną. Ji nuvyko 11 val. jai pasakė, kad jau priimtas nutarimas ir ji pripažinta kalta. Ji nuėjo pas komisarą, kuris jai pasiūlė rašyti skundą. Komisaras pamatęs darytas nuotraukas pasakė kaip galima atsitrenkti į stovinčią mašiną ir likti kalta. Ji praleidinėjo mašiną iš kiemo, važiavo savo juosta Medeinos gatve, jai reikėjo važiuoti į kiemą, o mašina išvažinėjo. Žmogaus, kuris į ją įvažiavo eismo juostoje buvo kliūtis, jam pravažiuoti nebuvo galimybės, o greitis buvo daugiau nei 50 km/h. Jis sakė, kad ji važiavo atbula, tokiu atveju jis būtų trenkęsis į šonines dureles automobilio, o jis nubraukė šoną į jos automobilį. Ji atbula nevažiavo, ji stovėjo. Taip pat ji paaiškino, kad jos vertinimu, automobilį vairavo A. N. draugas.

Teismo posėdyje apklaustas liudytoju A. N. paaiškino, kad jis su draugu važiavo Medeinos gatve kaip staiga BMW automobilis prieš jį šoko. Jis važiavo normaliu greičiu apie 40 km/val. ir prieš pat nosį išvažiavo atbulas BMW markės automobilis iš kiemo į pagrindinę gatvę. Jis fiziškai nebeturėjo nei vietos, nei laiko pasitraukti. Ji trenkėsi į jį. Jis matė kaip ji stovi. Jis buvo netoli to BMW kaip jis prieš jį iššoko. Pareigūnas aiškino, kad jis turėjo pralįsti, jis nesitikėjo, kad gali pralįsti. Smūgis prasidėjo nuo jo priekinio bamperio jis jau buvo pravažiavęs pro BMW kaip jis į jį įvažiavo. Smūgis prasidėjo nuo ten kaip jis jau buvo beveik pralindęs. Taip pat A. N. nurodė, kad liudytoją T. mato pirmą kartą.

Teismo posėdyje apklausta liudytoja J. R. paaiškino, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Tos merginos (pareiškėjos) ir vaikino (A. N.) ji nepažįsta. Ji stovėjo balkone ir rūkė, matė kaip ji (pareiškėja) norėjo įvažiuoti į kiemą, o ten išvažinėjo kita mašina. Ji stovėjo ir išleidinėjo tą mašiną. Ji negalėjo pralįsti į kiemą, o vaikinas važiavo pagrindiniu keliu. Stovėjo daug priparkuotų mašinų. Neįmanoma buvo ten pravažiuoti tik dviratis galėjo pralįsti. Ji matė kaip jis (A. N.) pravažiavo ir nuplėšė bamperį. Jis greitai važiavo, ten galima 30-40 km/val. greičiu, jis važiavo gal 50-60 km/val. greičiu. Prie įvažiavimo į aikštelę jis sustojo. Ji susidūrimą matė. Merginos automobilis stovėjo vietoje, ten automatas (automatinė pavarų dėžė). Kaip ji galėjo judėti, jei ji stovėjo ant stabdžio. Degė stopas, tai ji stovėjo ant stabdžio. Vaikinas važiavo tiesiai. Jis pralindo nuplėšdamas bamperį. Ji policininkams papasakojo šitas aplinkybės. Pareigūnai išmatavo, jie laikė ją 2 val. Ji pati vairuoja beveik 30 m., jie sakė, kad čia neaišku, bet ji iš savo patirties viską žino. Jis turėjo kliūtį ir turėjo praleisti ar jis nematė ar dar kažkas, ten fiziškai nepralįs, gal jis buvo neblaivus, gal jis užsikalbėjo su kažkuo.

Teismo posėdyje apklausta liudytoja pareigūnė R. D. paaiškino, kad buvo iškvietimas dėl eismo įvykio, kurio metu BMV automobilis susidūrė, jeigu neklysta su AUDI. Jie (pareigūnai) paties eismo įvykio nematė, bet pagal įbrėžimus, pabendravus su abiem asmenimis, BMV ir AUDI vairuotojais, nusprendė, kad BMV vairuotoja kalta, kadangi ji, važiuodama atbula, nepraleido važiuojančio automobilio. Kai jie atvyko su AUDI vairuotoju buvo jaunas vaikinas bei moteris, kuri, kaip sakė, matė eismo įvykį. Jie su kolega apklausė abu tuos asmenis, jeigu neklysta, paėmė pareiškimus. Moteris nurodė, kad ji matė BMV degančius galinius žibintus, nors automobilis pro jos langą, jeigu neklysta, negalėjo matytis, todėl jos parodymais jie abejojo. Toji moteris tik po įvykio ar net vėliau priėjo prie lango ir viską matė kažkaip kampu. Liudytoja, atsakydama į klausimus paaiškino, kad aplinkybę, jog D. V. važiuodama atbula buvo neatidi, nepraleido važiuojančio automobilio, patvirtina ant automobilio rastų įbrėžimų aukštis, pobūdis, kad važiuojant atbulu automobiliu buvo liestas važiuojantis automobilis. Nukentėjusiojo automobilis važiavo tiesiai, o ji, kaip paaiškino, važiavo į kiemą, bet, D. V., tikriausiai, neišsuko, tada pasistūmė atbula, tuo metu už jos važiavo automobilis ir ji į jį įvažiavo. D. V. neigė, kad ji važiavo atbula. Jeigu būtų stiprus smūgis, būtų nukentėjusiojo automobilis trenkęsis į kitus automobilius, bet D. V. vairuojamas automobilis vos riedėjo atbulas, nes ji stūmėsi atgal, smūgis buvo nestiprus. Nežino, kodėl ir nukentėjusiajam buvo surašytas protokolas. Jeigu tai buvo padaryta, kolega, matyt, nusprendė, kad yra abipusė kaltė, todėl nukentėjusiajam buvo surašytas protokolas dėl nepasirinkto saugaus greičio, o D. V. dėl to, kad važiuodama atbula nepraleido už jos tiesiai važiavusio automobilio.

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas M. T. paaiškino, kad jis važiavo kartu su D. V., ji yra pažįstama, draugė. Jie norėjo įvažiuoti į kiemą, bet negalėjo įvažiuoti, nes iš kiemo išvažinėjo mašina, todėl jie sustojo, kur posūkis į kiemą ir praleidinėjo iš kiemo išvažiuojantį automobilį ir tuo metu į juos, į automobilio galą, trenkėsi nukentėjusiojo vairuojamas automobilis. Paskui jis, kadangi labai skubėjo, išėjo, nes namie laukė vaikas. Atsakydamas į klausimus liudytojas paaiškino, kad jis sėdėjo ant galinės sėdynės. Buvo dar vienas asmuo, bet jis irgi išėjo. D. V. automobilis buvo visiškai sustojęs ir nukentėjusiojo vairuojamas automobilis įvažiavo į jau stovintį jų automobilį.

Teismo posėdyje liudytojas G. B. (pareigūnas, priėmęs nutarimą) paaiškino, kad jis priėmė nutarimą D. V. atžvilgiu. Kiek prisimena, bylos nagrinėjime dalyvavo abi pusės – AUDi vairuotojas, kitas dalyvis tikrai žino, kad buvo informuotas tinkamai, prašymų bylos nagrinėjimą atidėti nebuvo gauta. D. V. bylos nagrinėjime nedalyvavo. Byla, jei neklysta, turėjo būti nagrinėjama 9 val., nutarimas buvo priimtas apie 10 val., tikrai nelygiai 9 val. Buvo išklausyta viena pusė, buvo išanalizuoti byloje esantys duomenys, t.y. pareigūnų tarnybiniai pranešimai, eismo įvykio schema, nuotraukos, papildomai buvo apžiūrėtas automobilis AUDI. Kitos pusės nebuvo, todėl remiantis įrodymais, kurie buvo byloje, buvo priimti nutarimai – vienas nutraukti bylą, o kitas patraukti administracinėn atsakomybėn. Liudytojas, atsakydamas į klausimus, paaiškino, kad A. N. stabdymo kelio neanalizavo, jis nepamena, ar stabdymo kelias buvo užfiksuotas, bet jis rėmėsi byloje esamais duomenimis. Schemoje stabdymo kelio neužfiksuota, tik automobilių padėtys. Kas kaltas dėl įvykio nustatė pagal sugadinimo pobūdį. Jeigu važiuojantis automobilis atsitrenktų į statišką, nejudantį kūną, šiuo atveju transporto priemonę, tai būtų įdubimas ir smūgis stacionarus, o jeigu yra judėjimas, gaunasi pabraukymas ir tęstiniai apgadinimai. A. N. nurodė, kad jis važiavo 40 km/h. Tai sprendžia ik iš jo paaiškinimo, daugiau tai patvirtinančių duomenų byloje nėra. Įrodymus renka įvykio vietoje buvę pareigūnai, šiuo atveju stabdymo žymės nebuvo užfiksuotos. Nežino, kada buvo pateiktas liudytojos J. R. paaiškinimas (b.l. 17), bet jis buvo įvertintas kritiškai ir tai atsispinti nutarime. Nežino, ką D. V. pasakė teisme, bet jeigu ji būtų dalyvavusi ir pateikusi savo versiją į jos aprodymus būtų atsižvelgta ir galbūt rezultatas būtų buvęs kitoks.

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas, pareigūnas R. M. patvirtino savo tarnybiniame pranešime (b. l. 11) nurodytas aplinkybes. Jis paaiškino, kad automobilio BMV vairuotoja paaiškino, kad ji iš kiemo išleidinėjo automobilį, ir iš dešinės pusės važiuodamas automobilis AUDI užkabino jos automobilio galą. AUDI vairuotojas aiškino, kad BMV pajudėjo atgal ir į jį įvažiavo. BMV, jei gerai atsimena, lyg ir su automatine pavarų dėže, todėl jis atgal pariedėti negalėjo. Tam, kad pavažiuoti atgal, reikia įjungti atbulinį bėgį. Tikėtina, kad AUDI vairuotojas galbūt nepasirinko, neapskaičiavo tinkamo tarpo iš šono ir todėl kliudė BMV automobilį. Buvo viena liudytoja, kuri matė įvykį per langą, bet iš jos paaiškinimų, jiems susidarė įspūdis, kad ji to įvykio nematė, nes iš jos balkono, kaip jam atrodo, matomumas blogas, o ir aiškino ji viską kažkaip ne taip. Be to, jam pasirodė, kad ta moteris, kuri liudijo, yra pažįstama su BMV vairuotoja. Buvo surašyti du protokolai tiek AUDI vairuotojui, tiek BMV vairuotojai. Buvo paskirtas bylos nagrinėjimas, koks buvo priimtas nutarimas, jis nežino, nes bylos nagrinėjime nedalyvavo. AUDI automobilyje buvo keleivis, kuris sakė, kad BMV automobilis pariedėjo, be to, AUDI keleiviai sakė, kad BMV automobilį vairavo ne moteris, o vyras, kuris po įvykio užpuolė ir sumušė AUDI vairuotoją ir iš įvykio vietos pasišalino. Jis domėjosi, ar AUDI vairuotojas rašys pareiškimą dėl sumušimo, bet jis tai padaryti atsisakė. Stabdymo kelias nebuvo analizuojamas. Kiekvienas vairuotojas kėlė savo versiją, nė vienas kaltės nepripažino, įvykį mačiusių liudytojų kaip ir nebuvo, todėl buvo surašyti protokolai abiems ir paskirtas bylos nagrinėjimas komisijoje. AUDI vairuotojas sakė, kad iš už BMV vairo išlipo vyras, jis AUDI vairuotojui sudavė į veidą, jį prigąsdino ir pasišalino iš įvykio vietos. Kuriame bute gyvena liudytoja (J. R.), jis nesiaiškino. Negalėjo atsakyti, ar galėjo ar ne liudytoja matyti įvykį. Stipraus smūgio, kad nuplėšti bamperį nereikia. To, kad nuplėšti bamperį, užtektų, kad kitas automobilis važiuotų 20-30 km/h greičiu. Jie neprivalo fotografuoti automobilių. Jie tai siūlo padaryti patiems vairuotojams. AUDI vairuotojo greičio niekas nematavo, todėl nebuvo galima teigti, kad jis per greitai važiavo. Buvo tikima, kad jis važiavo tokiu greičiu, kokį nurodė paaiškinime.

Atsiliepimas

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyriaus vyresnysis specialistas G. B., kuris priėmė skundžiamą nutarimą, pateikė atsiliepimą į skundą. Jis nurodo, kad išnagrinėjus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus buvo prieita išvados, kad automobilio BMW vairuotoja D. V. pavažiavo atbula, važiuojamosios dalies tarpas, pro kurį važiavo automobilio Audi A6 Avant vairuotojas A. N. sumažėjo ir įvyko susidūrimas. Remiasi dalyvavusių bylos nagrinėjimo metu pareigūno R. M. ir A. N. parodymais (b. l. 25).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

D. V. apeliaciniu skundu kelia kaltės klausimą dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo ir įrodymų vertinimo.

Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. numatyta administracinė atsakomybė už KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).

Nagrinėjant bylą dėl šiame straipsnyje numatyto pažeidimo, būtina nustatyti, kurio eismo dalyvio padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas buvo pagrindine priežastimi eismo įvykiui kilti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N 16 -320/2007).

Teismo vertinimu, konkrečioje byloje būtina atsakyti į klausimą, kuris vairuotojas pažeidė KET ir tai lėmė eismo įvykio kilimą, t.y. ar D. V. pagrįstai patraukta atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį.

Šiuo konkrečiu atveju pareigūnas R. M. surašė ATP protokolą D. V.. Pareigūnas G. B. priėmė 2014-05-20 nutarimą jos atžvilgiu. Teismas išklausęs pačią D. V., liudytojus, vertina, kad kiek skubotai buvo priimtas skundžiamas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, t. y. nepašalinus prieštaravimų, esant abejonėms. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad teismo posėdyje apklaustas G. B. paaiškino, nežino, ką D. V. pasakė teisme, bet jeigu ji būtų dalyvavusi ir pateikusi savo versiją į jos aprodymus būtų atsižvelgta ir galbūt rezultatas būtų buvęs kitoks. Jis paaiškino, kad tiesiogiai įvykį mačiusios J. R. paaiškinimas (b.l. 17) buvo įvertintas kritiškai ir tai atsispinti nutarime. Teismo posėdyje apklaustas liudytojas R. M. paaiškino, jog kuriame bute gyvena liudytoja (J. R.), jis nesiaiškino. Negalėjo atsakyti, ar galėjo ar ne liudytoja matyti eismo įvykį. Jam pasirodė, kad ta moteris, kuri liudijo, yra pažįstama su BMV vairuotoja. Buvo paskirtas bylos nagrinėjimas, koks buvo priimtas nutarimas, jis nežino, nes bylos nagrinėjime nedalyvavo. Pačiame skundžiamame nutarime (b. l. 3) nurodyta priešingai, kad bylos nagrinėjimo metu dalyvavo pareigūnas R. M.. Teismui kyla abejonių, kodėl iš esmės neįvertinti tiesiogiai įvykį mačiusios liudytojos J. R. paaiškinimai, kuo remiantis padaryta išvada, kad ji negalėjo matyti eismo įvykio ir buvo pažįstama iki eismo įvykio su D. V.. Dar daugiau abejonių kyla išklausius liudytojo, pareigūno R. M. parodymus, kuris paaiškino, jog jeigu D. V. vairuojamas automobilis buvo su automatine pavarų dėže, jis pariedėti atgal negalėjo, tokiu atveju tikėtina, kad Audi vairuotojas nepasirinko , neapskaičiavo tinkamo tarpo iš šono ir todėl kliudė BMW automobilį.

Teismas konstatuoja, kad ATPK 250 str. 1 p. numato, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Pagal ATPK 284 str. nuostatas, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ATPK 301 str. nustatyta, jog teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą

Dėl to būtina įvertinti aplinkybes, ar institucijos surinkti įrodymai yra pakankami siekiant neabejotinai nustatyti, kad asmens traukiamo atsakomybėn veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Teismui pateiktų bei teisme surinktų įrodymų visuma neleidžia daryti išvados, kad D. V. padarė KET 119 punkte numatytą pažeidimą, kuris buvo pagrindinė priežastis eismo įvykiui kilti. Teismo manymu, šios bylos nagrinėjimas reikalauja didelės apimties papildomo bylos aplinkybių tyrimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 302 str. 1 d. 4 p., teismas

nutaria:

D. V. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus apskrities VPK kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto G. B. 2014 m. gegužės 20 d. priimtą nutarimą Nr. 10N-12469729-14 ir grąžinti bylą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriui.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Virginija Liudvinavičienė