- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-11-14
- Bylos Nr.
- 2S-938-302/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Virginija Volskienė, Egidijus Žironas
- Atsakovas
- J. B., uždarosios akcinės bendrovės „Gabos“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Dana ir Saulius“
- Trečiasis asmuo
- G. B.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 110.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro
kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų J. B. ir uždarosios akcinės bendrovės „Gabos“ atskirąjį skundą dėl Širvintų rajono apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 11 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Dana ir Saulius“ ieškinį atsakovams J. B. , uždarajai akcinei bendrovei „Gabos“, tretysis asmuo – G. B. , dėl servituto nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB ,,Dana ir Saulius“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas nustatyti atsakovui J. B. priklausančiam žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini) (tarnaujantis daiktas) servitutą, t. y. suteikti teisę karčemos pastato, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (viešpataujantis daiktas), teisėtiems valdytojams, valdytojų klientams bei samdomiems asmenims naudotis servituto plane nurodyto dydžio atsakovui priklausančio žemės sklypo dalimi: visa plane nurodyta žemės sklypo dalimi leisti vaikščioti, o privažiavimo prie pastato keliu (koordinačių taškai plane 31-32-33-34-35-36-37-38-39-40-41-42-43-44-14) leisti vaikščioti ir važiuoti motorinėmis transporto priemonėmis. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovų atžvilgiu: įpareigoti J. B. ir UAB „Gabos“ laikinai (iki sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo) leisti ieškovui, jo darbuotojams, klientams bei samdomiems asmenims naudotis servituto plane nurodyta žemės sklypo dalimi, kiek tai būtina užtikrinti karčemos pastato naudojimui pagal jo tiesioginę paskirtį. Prašymą motyvavo tuo, jog ieškovas karčemos patalpose ieškovas vykdo ūkinę – komercinę veiklą – viešojo maitinimo paslaugų teikimą, tai yra vienintelė jo vykdoma verslo veikla, todėl atsakovams apribojus ieškovo galimybę patekti į karčemos pastatą, ieškovo veikla būtų paralyžuota ir jis patirtų didžiulius nuostolius.
Žemesnės instancijos teismas
Širvintų rajono apylinkės teismas 2007 m. rugsėjo 11 d. nutartimi nutarė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigojo J. B. ir UAB „Gabos“ leisti ieškovui, ieškovo darbuotojams, klientams ir samdomiems asmenims naudotis servituto plane nurodyta žemės sklypo dalimi, kiek tai būtina užtikrinti karčemos pastato naudojimui pagal jo tiesioginę paskirtį. Teismas nurodė, kad ieškovas pastate vykdo ūkinę – komercinę viešojo maitinimo veiklą, todėl iki teismo sprendimo priėmimo būtina užtikrinti įpareigojimą neatlikti veiksmų, kurie gali įtakoti žalos atsiradimą arba jos padidėjimą. Teismas sprendė, jog nutartis priimama nepranešus atsakovams, kadangi yra reali grėsmė, jog pranešimas sutrukdytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarytų jų taikymą nebeįmanomą.
Šalies argumentai
Atsakovas J. B. atskiruoju skundu prašo panaikinti Širvintų rajono apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 11 d. nutartį, nepanaikinus šios teismo nutarties, pareikalauti, kad ieškovas pateiktų nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą ne mažesnei kaip vienerių metų atsakovo gaunamų nuompinigių sumai, t. y. 24 000 Lt. Nurodo, kad teismo nutartis yra neteisėta. Teismas, nepranešdamas atsakovui apie priimtą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pažeidė atsakovo teises ir teisėtus interesus, CPK 148 straipsnio 1 dalies nuostatas, nepateikė jokių motyvų ar įrodymų, kodėl buvo pagrindas taikyti CPK 148 straipsnyje numatytą išimtį. Kadangi ginčo objektas nėra materialaus pobūdžio, todėl nebuvo jokios realios grėsmės, kad pranešimas apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, galėjo kaip nors sutrukdyti taikyti šias priemones. Teismas taip pat pažeidė CPK 12, 13, 17 straipsniuose įtvirtintus dispozityvumo, rungimosi, šalių procesinio lygiateisiškumo principus, suteikė kitai šaliai pranašumą atsakovo atžvilgiu.
Nurodo, kad teismas nepagrįstai pritaikė minėtas laikinąsias apsaugos priemones, nes ieškovas nepagrindė jų taikymo būtinumo. Teismas nepateikė jokių motyvų, dėl kokių priežasčių būsimas teismo sprendimas pasunkėtų arba pasidarytų neįmanomas, nepateikta jokių įrodymų, kad atsakovas ketintų imtis nesąžiningų veiksmų. Teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones vadovaudamasis ne įrodymais ar kitokiais faktiniais duomenimis, bet tik prielaidomis, todėl pažeidė CPK 144 straipsnio reikalavimus. Teismas nepagrįstai vadovavosi neteisėtu, suklastotu ir teisiškai negaliojančiu žemės sklypo planu, šis planas negali būti įrodymu ir juo teismas negali vadovautis. Servituto nustatymas ir laikinoji apsaugos priemonė yra visiškai nesusiję, akivaizdu, jog ieškovas siekia nesąžiningų tikslų – neribotą laiką naudotis atsakovo nuosavybe be jokio mokesčio.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo atsakovui gali atsirasti reali turtinė žala, todėl ieškovas turi pateikti nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, kuris lygus iš žemės nuomos atsakovo gaunamoms pajamoms per metus.
Šalies argumentai
Atsakovas UAB „Gabos“ atskiruoju skundu prašo panaikinti 2007-09-11 teismo nutartį, nepanaikinus šios teismo nutarties, pareikalauti, kad ieškovas pateiktų nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą ne mažesnei kaip vienerių metų atsakovo gaunamų nuompinigių sumai, t. y. 20 000 Lt.
Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad nebuvo pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepranešus atsakovui.
Atsiliepimas
Atsakovas taip pat nurodo, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo jis neišvengiamai patirs realių ir didelių nuostolių, kadangi praktiškai negalės naudotis nuomojamu sklypu už kurį moka nuomos mokestį po 2000 Lt per mėnesį, taip pat kitų išlaidų.
Ieškovas UAB „Dana ir Saulius“ atsiliepimu į atsakovų atskiruosius skundus prašo Širvintų rajono apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 11 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas pagrįstai priėmė nutartį nepranešęs atsakovams, nes, priešingai negu teigia atsakovai, atsakovų informavimas apie prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, būtų be jokios abejonės apsunkinęs laikinųjų apsaugos priemonių taikymą ar net padaręs jį neįmanomą. Atsakovas UAB „Gabos“ jau buvo apribojęs ieškovo teisę pagal tikrąją paskirtį naudoti ir valdyti ieškovo nuomojamą karčemos pastatą pasamdydamas UAB „Conama“ apsaugininkus, kurie aptvėrė nurodytą pastatą ir neįleido į jį ieškovo klientų. Tai, kad atsakovas J. B. nesiėmė jokių nesąžiningų veiksmų, nereiškia, kad jis tokių veiksmų nesiims sužinojęs apie pareikštą ieškinį. Atsakovai nepagrįstai reikalauja pateikti nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, nes tai yra teismo teisė, bet ne pareiga, be to, atsakovai su tokiu prašymu turi teisę kreiptis į pirmosios instancijos teismą. Ieškovas nurodo, kad jo pateiktas žemės sklypo planas yra parengtas kvalifikuoto ir licencijuoto matininko.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Kolegija, įvertinusi atskirųjų skundų, atsiliepimo į atskiruosius skundus argumentus, byloje surinktą medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria patenkintas ieškovo UAB „Dana ir Saulius“ prašymas ir pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovų J. B. ir UAB „Gabos“ atžvilgiu, yra teisėta ir pagrįsta, priimta laikantis procesinės teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl naikinti ar keisti tokios nutarties nėra teisinio pagrindo.
Teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Laikinųjų apsaugos priemonių, išvardintų CPK 145 straipsnyje, paskirtis – preliminariai, iki teismo sprendimo priėmimo, užtikrinti, kad galimas teismo sprendimas būtų tinkamai įvykdytas, todėl teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi atsižvelgti į visas bylos aplinkybes, kurios vienaip ar kitaip gali įtakoti būsimo galimai teigiamo teismo sprendimo tinkamą įvykdymą, atsižvelgti tiek į kreditoriaus, tiek į skolininko interesus, ir priimti atitinkamą sprendimą taikyti arba ne prašomas laikinąsias apsaugos priemones.
Kolegija sprendžia, kad laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas nagrinėjamu atveju – atsakovų J. B. ir UAB „Gabos“ įpareigojimas leisti ieškovui, jo darbuotojams, klientams bei samdomiems asmenims naudotis servituto plane nurodyta žemės sklypo dalimi, kiek tai būtina užtikrinti karčemos pastato naudojimui pagal jo tiesioginę paskirtį, yra pagrįstas ir tikslingas, atitinka laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtį, be to, jos nepažeidžia atsakovų teisių ir teisėtų interesų. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovas pareikštu ieškiniu prašo nustatyti servitutą atsakovui J. B. priklausančiam žemės sklypui, siekdamas turėti galimybę patekti į išnuomotą karčemos pastatą, esantį atsakovui J. B. nuosavybės teise priklausančiame, o atsakovo UAB „Gabos“ nuomojamame žemės sklype (duomenys neskelbtini), ir netrukdomas vykdyti ūkinę – komercinę veiklą ir teikti viešojo maitinimo paslaugas. Esant faktinių duomenų, kurie patvirtina tikimybę, jog atsakovai savo veiksmais gali trukdyti ieškovui patekti į jo nuomojamą karčemos pastatą ir atitinkamai vykdyti jo nurodytą veiklą, kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis atsakovai buvo įpareigoti neatlikti veiksmų, kurie gali įtakoti žalos atsiradimą arba jos padidėjimą.
Kolegija nesutinka su atskirųjų skundų argumentais, jog teismas nepagrįstai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones nepranešdamas apie tai atsakovams. CPK 148 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos nepranešus atsakovui tik išimtiniais atvejais, kai yra reali grėsmė, jog toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomą. Kolegija sprendžia, kad teismas turėjo pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepranešdamas atsakovams, kadangi, kaip matyti iš ieškovo pareikšto ieškinio, atsakovas UAB „Gabos“ jau kartą ėmėsi veiksmų, apribojusių ieškovui galimybę patekti į jo teisėtai valdomą karčemos pastatą, tikėtina, jog ir J. B. bet kada gali imtis atitinkamų veiksmų, kadangi būtent jis nuosavybės teise valdo žemės sklypą, kuriame ieškovas nuomojasi karčemos pastatą. Nurodytos aplinkybės buvo pakankamos įvertinti, kad yra reali grėsmė, jog pranešimas apie laikinąsias apsaugos priemones apsunkins jų taikymą.
Atskirųjų skundų argumentas, jog teismas, nepranešdamas atsakovams apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, užkirto kelią jiems prašyti nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo nesudaro pagrindo laikyti teismo nutarties nepagrįsta, kadangi įstatymas nedraudžia atsakovams bet kuriuo bylos nagrinėjimo metu kreiptis į teismą dėl tokių nuostolių atlyginimo užtikrinimo.
Kolegija nesutinka su atskirųjų skundų argumentu, jog teismas pažeidė CPK 147 straipsnio nuostatas nepareikalavęs iš ieškovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo. Pagal CPK 147 straipsnio 1 dalį teismas ne privalo, bet turi teisę pareikalauti tokių nuostolių atlyginimo užtikrinimą, šia teise teismas gali pasinaudoti tuo atveju, jeigu iš į bylą pateiktų duomenų galima daryti išvadą, jog dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovas (-ai) patirs nuostolių. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovai nepateikė teismui įrodymų ar kitų duomenų, jog dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo atsakovas J. B. gali negauti dalies savo pajamų iš žemės nuomos arba visų pajamų, jeigu nuomininkas nutrauktų nuomos sutartį, o atsakovas UAB „Gabos“ patirs finansinių nuostolių dėl to, kad stabdomi bet kokie paruošiamieji darbai vykdyti komercinio objekto projektavimo darbus išsinuomotame žemės sklype, dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių negalės naudotis praktiškai visu išsinuomotu žemės sklypu. Pateikta žemės sklypo nuomos sutartis neduoda pagrindo spręsti apie apeliantų neva patiriamus nuostolius dėl teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių.
Kolegija nurodo, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones nenagrinėjamas ir nesprendžiamas ieškinio pagrįstumo klausimas, todėl atsakovų argumentai, susiję su tuo, kad ieškovo pateiktas žemės sklypo planas yra neteisėtas, negaliojantis, suklastotas, todėl negali būti laikomas tinkamu įrodymu, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymą ar skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo klausimą. Atsakovų nurodyti argumentai dėl ieškovo pateiktų įrodymų tinkamumo gali būti vertinami tik nagrinėjant bylą iš esmės. Apelianto J. B. atskirojo skundo argumentas, jog servituto nustatymas ir laikinoji apsaugos priemonė yra visiškai nesusiję, akivaizdu, jog ieškovas siekia nesąžiningų tikslų – neribotą laiką naudotis atsakovo nuosavybe be jokio mokesčio, taip pat nesudaro pagrindo laikyti teismo nutarties nepagrįsta. Kolegija sprendžia, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, atsižvelgė į jų paskirtį, šios priemonės gali padėti užtikrinti būsimo galimo teismo sprendimo įvykdymą, o atsakovų argumentai dėl ieškovo nesąžiningumo ir pan., turėtų būti reiškiami nagrinėjant bylą iš esmės, sprendžiant ieškinio pagrįstumo klausimą.
Esant nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad skundžiama Širvintų rajono apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 11 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl yra paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktas).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 308, 321, 325, 336, 329, 331, 337, 339 str., kolegija
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Širvintų rajono apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 11 d. nutartį palikti nepakeistą.