Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

2020-03-18 · Baudžiamoji byla Nr. e1-415-729/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2020-03-18
Bylos Nr.
e1-415-729/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-01569-2020-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jurgita Grigonienė
Kaltinamasis
A. V.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-415-729/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-01569-2020-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.2.; 1.2.14.1.1.; 1.2.14.1.3.; 2.12.1.3 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 18 d.Gargždai

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja Jurgita Grigonienė, išnagrinėjusi Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuroro Nerijaus Šiaulio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje

A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Klaipėdos r., Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 178 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. V. pagrobė svetimą turtą:

Laikotarpiu, nuo 2019 m. lapkričio 01 d., 16:13 val., iki 2019 m. lapkričio 09d., 03:00 val., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną ir valandą, A. V., Lapių k., Klaipėdos r., tyčia pagrobė Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybos Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijai priklausančią 399 Eur vertės aplinkos stebėjimo kamerą „BolyMedia MG 984G“, IMEI 866758042334207, su nuotolinio informacijos perdavimo sistema, kuri buvo įmontuota medyje, keturių metrų aukštyje.

Be to, A. V. pasikėsino pagrobti nedidelės vertės svetimą turtą:

Laikotarpiu nuo 2020 sausio mėnesio pabaigos iki vasario 09 d., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, A. V., neturėdamas leidimo kirsti, A. K., P. K. ir V. S. priklausančiame žemės sklype, unikalus numeris 5543-0002-0014, esančiame Žvelsėnų k., Vėžaičių sen., Klaipėdos r., tyčia per du kartus supjaustė uosių virtuolius, iš viso 5,589 kubinius metrus medienos, bendros 152 eurų vertės. Tęsdamas nusikalstamą veiką 2020-02-09 pasikėsino supjaustytą medieną pagrobti, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi 2020-02-09, 10:56 val. įvykio vietoje buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

A. V. savo kaltę dėl abiejų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pripažino visiškai. Dėl 2019 m. lapkričio 1 d. vagystės jis parodė, kad 2019 metų lapkričio mėnesio pradžioje, tikslios datos nepamena, apie 17:00 val., būdamas neblaivus, jis išėjo iš savo namų adresu (duomenys neskelbtini), prie Žvelsos upės; pakeliui užsuko į maisto prekių parduotuvę ir nusipirko du plastikinius butelius po 1 litrą talpos alaus, kurį eidamas gėrė. Einant lauko keliuku, pamiške, link Žvelsos upės, Lapiųk., Klaipėdos r., rankoje nešdamasis kišeninį žibintuvėlį, kuriuo švietėsi sau kelią, netyčia medyje pamatė, panašiai apie 3 - 4 metrų aukštyje kažkokį įdomų įrenginį, kuris jį sudomino, todėl jį apšvietė žibintuvėliu ir suprato, kad tai yra vaizdo filmavimo kamera. Iš karto pagalvojo, kad minėtą kamerą yra pastatę medžiotojai, arba negyvenamos sodybos savininkai, šalia kurios minėta kamera buvo įrengta. Tada pasiėmė nuo žemės ilgą kartį, su kuria pradėjo daužyti į kamerą. Sudavus apie penkis sykius lazda į filmavimo kamerą, ji nukrito ant žemės. Jai nukritus pamatė, kad kamera yra išsiardžiusi ir pabirusios atskiros jos detalės ant žemės. Matydamas kad kamera yra sugadinta, jis surinko jos išsimėčiusiais detales ir jas susidėjo į savo kuprinę, kurią nešėsi su savimi ir, nusinešęs prie netoliese esančios užtvankos, sudėjo tas detales ant žemės, sudaužė jas akmeniu ir sumetė į užtvanką. Po kelių dienų, jam į mobilaus ryšio telefoną paskambino vyriškis, kuris paprašė susitikti Lapių k., Klaipėdos r., prie maisto prekių parduotuvės. Tuo metu jis irgi buvo neblaivus, nuėjo susitikti ir atėjo į sutartą vietą, kur jo jau laukė aplinkos apsaugos inspektoriai. Jie jo paklausė kur jis padėjo vaizdo kamerą, kurią buvo įmontavę į medį, bei liepė ją grąžinti į vietą, parodė jam ir nuotrauką iš tos vietos kur buvo įrengta kamera, kurioje buvo užfiksuotas. Savo kaltę pripažįsta visiškai, ir dėl tokio savo elgesio nuoširdžiai gailisi. Šiuo metu yra bedarbis, gyvena iš bedarbio pašalpos, o padarytą 399 eurų žalą 2020-02-11 visiškai atlygino ir prie savo apklausos pateikia tai patvirtinančius apmokėjimo kvitus. Prašo skirti jam viešųjų darbų, kuriuos galėtų atlikti seniūnijoje, bausmę, arešto atlikti neturi galimybės, nes gyvena su mama, kuriai dėl sveikatos problemų reikalinga pagalba namuose.

Dėl 2020 m. sausio pabaigoje – vasario 9d. padaryto pasikėsinimo pagrobti nedidelės vertės svetimą turtą A. V. parodė, kad 2020 metų sausio mėnesio viduryje, eidamas žvejoti, jis pamatė išvirtusius uosio medžius, priklausančius tame pačiame Žvelsėnų kaime gyvenančiam A. K.. Kadangi yra bedarbis, o namie šildosi malkine krosnim, nusprendė supjaustyti ir parsivežti šios medienos. Nors A. K. gerai pažįsta, tačiau jo leidimo neprašė, vienas pats nuėjo į mišką, kur benzininiu pjūklu supjaustė dalį nuvirtusių uosių. Kitą dalį medienos supjaustė atėjęs taip pat vienas pats maždaug po savaitės laiko. Iš viso jis supjaustė apie 7 kubinius metrus uosio medienos. 2020-02-09 ryte paprašė ūkininką S. U. traktoriaus parsivežti malkoms, pasikvietė vairuotoju A. Č., o pagalbininku - R. B., pasakė jiems, kad turi leidimą išvežti medieną, ir susikrovė dalį medienos į traktorių. Kraunant pasikvietė į pagalbą ir brolį, kuris netrukus atvyko su Mindaugu, pavardės nežino ir A. P., tačiau nieko padėti nespėjo, nes kartu atvyko du policijos pareigūnai bei A. K. ir kiti šio miško savininkai. A. K. jam pasakė, kad per vaizdo kamerą stebėjo, ką jis daro miške. Iš jo sužinojo, kad miškas yra draustinio zonoje ir jame jokių darbų atlikti negalima. Brolis su draugais nespėjo padėti krauti medienos. Policijos pareigūnams jis iš karto nurodė visas aplinkybes, pripažino savo kaltę. Savo kaltę A. V. pripažįsta visiškai ir dėl savo poelgio labai gailisi, miško savininkų atsiprašė, jie jam atleido, jokių pretenzijų dėl šio įvykio neturi, bei leido pasiimti dalį supjautų malkų, kurios yra priekaboje, kuri saugoma Klaipėdos rajono policijos komisariate. Sutinka, kad byla būtų baigta baudžiamuoju įsakymu ir jam būtų paskirti viešieji darbai, nes piniginės baudos neturės iš kur sumokėti, nes gyvena vargingai, yra registruotas darbo biržoje iš kurios gauna bedarbio pašalpą ir iš jos pragyvena. Taip pat negali atlikti ir arešto bausmės, nes prižiūri savo sergančią mamą, kuri yra po klubo sąnario operacijos (2 t., b.l. 59-60, 74).

Dėl vagystės įvykdytos 2019 m. lapkričio 1 d.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta, kur buvo įmontuota kamera yra Klaipėdos r., Lapių km., Lapių kaimo ribose esanti apie 30 cm. skersmens drebulė. Vaizdo stebėjimo kamera buvo sumontuota medyje apie 4 m. aukštyje (b.l. 44-46, 47-50).

Iš 2020-01-10 Klaipėdos AVPK Klaipėdos r. PK Veiklos skyriaus tyrėjo A. Š. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2020-01-06 gautas Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos pranešimas apie tai, kad galimai 2019-11-09 pavogta Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos priklausanti aplinkos stebėjimo kamera „BolyMedia“ MG984G (IMEI: 866758042334207) su nuotoline informacijos perdavimo galimybe, kurios vertė – 399 Eur. Minėta kamera buvo sumontuota medyje 4 metrų aukštyje, Lapiuose, Vėžaičių sen., Klaipėdos r.

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad A. V. įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje metu patvirtino savo parodymus, duotus įtariamojo apklausos metu (b.l. 110-111, 114-117).

Dėl pasikėsinimo pagrobti nedidelės vertės svetimą turtą

Liudytojas P. K. parodė, kad Žvelsėnų k., Vėžaičių sen., Klaipėdos r., jam, V. S. ir A. K. priklauso miško ūkio paskirties žemės sklypas, unikalaus numeris (duomenys neskelbtini), kuris yra draustinyje. 2020-02-05 apie 11.30 val. jam paskambino A. K., kuris paaiškino, kad miškas yra iškirstas. Atvažiavęs į mišką P. K. pamatė, kad yra išpjauti medžiai, mediena sukrauta sklype. Alfonsas pasitaręs su manimi ir V. S., įsigijo ir medyje įmontavo medžioklinę vaizdo stebėjimo kamerą, o 2020-02-09 apie 10:40 val. jis paskambino P. K. ir pasakė, kad per vaizdo stebėjimo kamerą pamatė, jog į mišką atvyko asmenys, kurie miške į traktorių yra krauna medieną, kuri buvo išpjauta. Apie 11:40 val. atvykęs į įvykio vietą, P. K. pamatė šalia kelio stovintį traktorių su priekaba, kurioje buvo sudėta išpjauta mediena. Įvykio vietoje taip pat buvo A. V., o su juo buvo dar keletas vyrų, apsirengę darbiniais rūbais. A. V. pripažino, jog kirto medžius, tačiau nei vienas iš bendrasavininkų leidimo jam nebuvo davęs. (2 t.b.l. 13-15).

Panašiai parodė ir liudytoja V. S. ( b.l. 192-193), A. K. (b.l. 167-168, 176-177, 177-178), paskutinės apklausos metu nurodęs, kad bendrasavininkai A. V. pretenzijų nebeturi ir jam civilinio ieškinio nereiškia, nes A. V. yra jų giminaitis.

Liudytojas A. Č. parodė, kad 2020-02-09, apie 08:30 val. jam būnant savo namuose adresu Beržyno g. 7, Lapiai, Klaipėdos r., į mobilaus ryšio telefoną paskambino jo pažįstamas A. V. gyvenantis tame pačiame Lapių k., Klaipėdos r. ir paklausė ar jis galėtų padėti jam parvežti iš miško malkas. Jau prieš dvi savaites iki šio skambučio jis buvo kalbėjęs su A. V. apie tai, kad miške priklausančiame A. K., esančiame Žvelsėnų k., Klaipėdos r., ruošia malkas ir prašys, kad jis jam padėtų jas parvežti į namus. Jis A. V. nepaklausė apie leidimą dėl malkų pjovimo miške, manė, kad jis turi teisę iš ten imti malkas, nes miškas priklausė ir jo patėviui A. K.. 2020-02-09 jam paskambinęs A. V. dar pasakė, kad ūkininkas S. U. paskolino jam traktorių su priekaba ir paprašė jo jį pavairuoti, kadangi pats A. V. neturi teisės vairuoti traktoriaus. Jis sutiko jam padėti, nuvairavo traktorių iki to miško, kur matė suruoštas krūvas malkų; jis vairavo traktorių, o A. V. su R. B. krovė malkas į ant traktoriaus priekio sumontuotą krovinių skyrių. Sukrautas malkas jis nuvežė prie netoliese pastatytos priekabos, į kurią iškrovė malkas ir grįžo atgal į mišką, kur netrukus atėjo miško savininkas A. K. kartu su policijos pareigūnais. Tarp A. V. ir A. K. kilo žodinis konfliktas, po kurio laiko į mišką atvažiavo A. K. sesuo ir brolio sūnus. Policijos pareigūnas užsirašė jo ir R. B. duomenis ir jiems leido eiti namo. Jei būtų žinojęs, kad A. V. neturi leidimo vežti malkas iš miško, tikrai nebūtų ten važiavęs ir padėjęs vežti malkas. Iš miško į namus jie malkų nespėjo parvežti ir visos malkos liko miške (2 t., b.l. 27-30).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra miško paskirties žemės sklypas, esantis Žvelsėnų k., Vėžaičių sen., Klaipėdos r., Įvykio vietoje rasta 15 uosio virtuolių kelmų (b.l. 123-125, 126-127, 129-134).

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus visą byloje surinktų įrodymų visumą, kaltinamojo A. V. kaltė padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas yra įrodyta, veikos kvalifikuotinos pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1dalį, 178 straipsnio 4 dalį, kaip du atskiri nusikaltimai (realioji nusikaltimų sutaptis), kadangi nustatyta, kad jis, skirtingu metu, turėdamas du savarankiškus nusikalstamus sumanymus, pagrobė svetimą turtą bei pasikėsino pagrobti nedidelės vertės svetimą turtą.

Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis A. V. padarė du tyčinius nusikaltimus, vieną priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai ir vieną priskiriamą baudžiamųjų nusižengimų kategorijai, būdamas neteistas. Jis yra vieną kartą baustas administracine tvarka įspėjimu. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl to gailisi bei tai, kad savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, kaltinamajam skirtina viešųjų darbų bausmė.

Kadangi kaltinamasis kaltu visiškai pripažino ir byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu teismas

nusprendžia:

A. V. pripažinti kaltu:

pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalį dėl 2019 m. lapkričio 1 d. turto vagystės, ir paskirti jam penkių mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui;

pagal Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį dėl pasikėsinimo pagrobti nedidelės vertės svetimą turtą, ir paskirti jam trijų mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir paskirti subendrintą šešių mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Taikyti Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnį ir paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu bei A. V. paskirti galutinę keturių mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto b papunkčiu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020-02-09 10:56 iki 2020-02-10 11:44 val. (dvi paros) ir laikyti, kad yra atlikta dvylika viešųjų darbų valandų.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios ir panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.

Išaiškinti A. V., kad nesutikdamas su viešųjų darbų bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju, išnagrinėjęs bylą teismas ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei jis šia teise nepasinaudos, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Jurgita Grigonienė