Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2011-07-29 · Civilinė byla Nr. 2A-570/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-07-29
Bylos Nr.
2A-570/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Virginija Čekanauskaitė, Danutė Milašienė, Egidijus Žironas
Ieškovas
R. P.
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Eurovaistinė“
Kategorijos
  • 11.9.10.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-570/2011Procesinio sprendimo kategorijos: 11.9.10.7; 18;
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. liepos 29 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Milašienės ir Egidijaus Žirono,

sekretoriaujant Jūratei Česnulevičienei,dalyvaujant ieškovui R. P.,ieškovo atstovui advokatui Zigmantui Benečiui,atsakovo atstovei R. R.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 7 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas civilinėje byloje Nr. 2-3110-553/2010 pagal ieškovo R. P. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Eurovaistinė“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką, kitų su darbo santykiais susijusių išmokų, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas R. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė pripažinti, kad atsakovas UAB „Eurovaistinė“ 2009-04-20 neteisėtai jį atleido iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, grąžinti jį į užimamas pareigas, priteisti vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, t. y. po 4 320 Lt už kiekvieną uždelstą mėnesį, 546,64 Lt nesumokėto darbo užmokesčio, 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Nurodė, kad nuo 2007-11-27 dirbo pas atsakovą konsultantu, vaistininku, tačiau 2009-04-20 jam buvo įteiktas įsakymo nuorašas, iš kurio sužinojo, kad yra atleistas iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, numatytą DK 235 straipsnio 2 dalies 4 punkte. Teigė, kad jokio darbo pareigų pažeidimo nėra padaręs, o atleidimas iš darbo susijęs su ekonomine krize. Jo nuomone, tai, kad jis pirko vaistus pagal gydytojos receptus negali būti laikoma šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu, nes tai nėra pasinaudojimas pareigomis siekiant gauti neteisėtų pajamų, savivaliavimas ar biurokratizmas. Prašė priteisti 565,64 Lt nesumokėto darbo užmokesčio už vasario – balandžio mėn., nes prieš jo valią atsakovas nuo 2009 m. vasario mėn. sumažino atlyginimą nuo 3 456 Lt iki 3 375 Lt

Tvirtino, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų jis patyrė neturtinę žalą, t. y. neteko darbo, atleidimo pagrindas yra kompromituojantis bei užkerta kelią susirasti kitą darbą, jaučiasi pažemintas ir įžeistas, nebeturi iš kokių lėšų grąžinti 243 000 Lt paskolą bankui.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. spalio 7 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad ieškovas R. P. iš užimamų pareigų buvo atleistas atsakovo 2009-04-20 įsakymu DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, numatytą DK 235 straipsnio 2 dalies 4 punkte, po to, kai atsakovas atliko patikrinimą vaistinės filialo, esančio (duomenys neskelbtini), ir nustatė ieškovo padarytus šiurkščius darbo drausmės pažeidimus. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, išanalizavęs jų visumą, padarė išvadą, kad ieškovas R. P. pažeidė Sveikatos apsaugos ministro 2002-03-08 įsakymu Nr. 112 patvirtintas vaistų receptų rašymo ir vaistų išdavimo (pardavimo) gyventojams taisykles (toliau Taisyklės). Atsižvelgdamas į tai, bei tai, kad išrašomų receptų pagrindu buvo parduodami psichotropinį poveikį turintys vaistai, į tai, kad vaistinius preparatus ieškovas išduodavo ir pagal negaliojančius receptus, dėl ko galėjo būti sustabdyta atsakovo veikla, teismas sprendė, jog atsakovas turėjo pagrindą tokius ieškovo veiksmus vertinti kaip šiurkštų darbo drausmės pažeidimą. Teismas nurodė, kad ieškovui pagal užimamas pareigas turėjo būti žinomos Taisyklės, todėl ieškovas privalėjo pats jų laikytis ir užtikrinti, kad jų būtų laikomasi visoje vaistinėje, kaip tai numatyta Farmacinės veiklos vadovo pareigybės aprašyme Nr. 6. Dėl paminėtų aplinkybių teismas konstatavo, kad atsakovas įrodė ieškovo ginčijamo atleidimo iš darbo pagrindo teisėtumą. Netenkinęs reikalavimo pripažinti ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu, atmetė reikalavimus priteisti ieškovui vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką, neturtinės žalos atlyginimą. Teismas taip pat netenkino reikalavimo priteisti 546,64 Lt neišmokėto darbo užmokesčio, nes nustatė, kad ieškovas nėra atšaukęs 2009-01-27 savo prašymo, kad nuo 2009-02-01 jam būtų mokamas 2565 Lt pareiginis atlyginimas, atskaičius mokesčius. Pažymėjo, kad sumažintas darbo užmokestis ieškovui buvo mokamas nuo kovo mėn., o ne nuo vasario mėn., kaip teigė ieškovas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas R. P. prašo panaikinti teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinys būtų patenkintas. Skundas grindžiamas tokiomis aplinkybėmis:

Teismas padarė klaidingą išvadą, kad jis buvo vaistinės farmacinės veiklos vadovas, nes jis buvo priimtas į konsultanto, vėliau – vaistininko pareigas. Dėl to jis nebuvo supažindintas su Farmacinės veiklos vadovo pareigybės aprašymu, negalėjo jo laikytis ir užtikrinti Taisyklių laikymosi vaistinėje. Teismas nenurodė, kokius konkrečius Taisyklių punktus jis pažeidė. Teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas, todėl padarė neteisingą išvadą, kad jis šiurkščiai pažeidė darbo drausmę. Teismas nepagrįstai tik iš vieno įrodymo – atsakovo tarnybinio pranešimo – padarė išvadą, kad jis parduodavo vaistinius preparatus pagal negaliojančius receptus. Tuo labiau, kad pagal tokį receptą buvo parduotas tik slogą gydantis vaistas. Dėl to už tokį smulkų prasižengimą pirmą kartą jam buvo skirta neadekvati ir per griežta nuobauda. Teismas netyrė neužpildytų vaistų receptų su gydytojos J. B. antspaudu atsiradimo aplinkybių, tačiau padarė išvadą, kad šiuos receptus atnešė jis. Tuščių receptų blankų negalima sieti su jo darbine veikla, o tuo labiau tai laikyti šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu. Be to, teismas nepagrįstai nurodė, kad jis atsisakė rašyti pasiaiškinimą, nes pasiaiškinimą jis parašė ir atidavė K. V. Jis visą laiką teigė, kad receptus psichotropinėms medžiagoms išrašė sutuoktinės, kuri yra gydytoja, prašymu, nupirkęs tuos vaistus atidavė jai, tokias aplinkybes nurodė ir pasiaiškinime atsakovui, nors atsakovas ir teigia, kad pasiaiškinimą jis atsisakė rašyti. Teismas be pagrindo netenkino prašymo priteisti dalį neišmokėto atlyginimo, nes pagal DK 95 straipsnio 3 dalį, 120 straipsnio 3, 4 dalis, darbo sutarties sąlygų dėl apmokėjimo už darbą pakeitimai turi būti įforminami darbo sutartyje, o šiuo atveju jis nėra pasirašęs darbo sutarties pakeitimo. Nors atsakovo įkalbėtas jis buvo išreiškęs valią sumažinti atlyginimą, tačiau vėliau ją pakeitė. Dėl to teismo išvada, kad jis nėra atšaukęs savo valios sumažinti atlyginimą, yra neteisėta.

Atsiliepimas

Atsiliepimu atsakovas UAB „Eurovaistinė“ prašo skundą atmesti, o teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime teigiama, kad:

1. Teismas teisingai sprendė, kad atsikirtimai į ieškinį yra pagrįsti CPK nurodytais ir leidžiamais įrodymais, visapusiškai, išsamiai ištyrė ir įvertino visas reikšmingas aplinkybes, todėl nepažeidė įrodymų rinkimą, tyrimą ir vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Nepaisant to, kad šios kategorijos bylose teismas savo iniciatyva renka įrodymus, tačiau galioja ir dispozityvumo principas, t. y. šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus.

2. Teismas padarė teisingą išvadą, kad ieškovas, išrašydamas receptus bei išduodamas juos nenustatytiems asmenims, pažeidė Taisyklių reikalavimus, todėl šiurkščiai pažeidė teisės aktų, reglamentuojančių farmacinę veiklą, reikalavimus. Pažymėtina, kad ieškovas buvo farmacinę licencijuojamą veiklą vykdantis asmuo, o tokią veiklą reglamentuoja viešosios teisės normos, todėl ieškovas privalėjo laikytis vaistininko profesinės etikos principų, vaistus klientams išduoti vadovaujantis Taisyklėmis (Farmacijos įstatymo 7 str. 3 d. 3, 4 p.). Akivaizdu, kad apeliantas, reguliariai pažeisdamas Taisyklių reikalavimus rizikavo ne tik savo, kaip farmacininko, licencija, visuomenės sveikata, bet ir atsakovo verslu. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad yra darbo drausmės pažeidimo sudėtis, t. y. subjektas (prasižengęs darbuotojas), objektas (atsakovo įmonėje galiojanti teisės aktais apibrėžta receptų rašymo ir vaistų pardavimo (išdavimo) gyventojams tvarka), objektyvieji požymiai (neteisėta ieškovo veika, t. y. Taisyklių pažeidimas), subjektyvieji požymiai (ieškovo kaltė klastojant receptus).

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į skundą argumentus, šioje byloje surinktus įrodymus, ikiteisminio tyrimo medžiagą, taip pat apeliacinės instancijos teismui pateiktus bei išreikalautus papildomus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovo R. P. ieškinį atsakovui UAB „Eurovaistinė“, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė, tačiau atsižvelgdama į tai, kad šios kategorijos bylose yra viešasis interesas ir teismas turi būti aktyvus, neapsiriboja šalių procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais (CPK 263 str. 1 d., 320 str. 1 d., 414 str.).

Faktinės bylos aplinkybės

Byloje nustatyta, kad ieškovas R. P. pagal 2007-11-27 neterminuotą darbo sutartį Nr.DS4863, kuri buvo pakeista 2008-07-01, buvo priimtas dirbti pas atsakovą UAB „Eurovaistinė“ vaistininku (b. l. 3, 140). Atsakovas 2009-04-20 įsakymu Nr. 320, iš dalies pakeistu 2009-04-20 įsakymu Nr. 2-1-J, paskyrė ieškovui drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą (b. l. 4, 91). Šiame įsakyme nurodyta, kad tokios nuobaudos skyrimo pagrindas yra Kėdainių regiono vadovės K. K. ir Vidaus kontrolės skyriaus vadovo K. V. 2009-04-20 tarnybinis pranešimas. Tarnybiniame pranešime konstatuota, kad pagal gautą anoniminį pranešimą atlikus vidinį patikrinimą vaistinėje, kurioje dirbo ieškovas, rasti neužpildyti nekompensuojamų vaistų receptų blankai su gydytojos J. B. (ieškovo sutuoktinės) antspaudu; vaistinėje saugomus nekompensuojamųjų vaistų receptus pildė darbuotojai R. P. ir S. H.; R. P. išdavinėjo vaistus pasibaigus receptų galiojimui. Konstatuojama, kad tai yra grubus receptinių vaistų išdavimo taisyklių pažeidimas. Akte taip pat nurodyta, kad apklausus šiuos darbuotojus paaiškėjo, jog neužpildytus receptus į vaistinę atsinešė R. P. (b. l. 18). Taigi atsakovas, nutraukdamas minėtą darbo sutartį, rėmėsi DK 235 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytu pažeidimu (kai darbuotojas pasinaudoja pareigomis siekdamas gauti neteisėtų pajamų sau ar kitiems asmenims arba dėl kitokių asmeninių paskatų, taip pat savavaliavimas ar biurokratizmas) ir laikė, jog anksčiau paminėtais veiksmais ieškovas viršijo darbo sutartimi ir teisės aktais jam suteiktus įgaliojimus, t. y. savivaliavo.

Dėl darbo pareigų pažeidimo fakto nustatymo ir jo kvalifikavimo šiurkščiu

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas pažeidė Sveikatos apsaugos ministro 2002-03-08 įsakymu Nr. 112 patvirtintas vaistų receptų rašymo ir išdavimo (pardavimo) gyventojams taisykles (toliau – Taisyklės), todėl sprendė, jog atsakovas įrodė ieškovo atleidimo iš darbo teisėtumą. Kaip matyti iš skundo argumentų, ieškovas neginčija faktų, kad vaistinėje buvo rasti tarnybiniame pranešime paminėti neužpildyti vaistų receptai, kad jis užpildė nekompensuojamųjų vaistų receptus psichotropinį poveikį turintiems vaistams, kad išdavė vaistus pagal pasibaigusio galiojimo receptą, tačiau nesutinka su šių faktinių aplinkybių vertinimu ir tvirtina, kad jis nėra atsakingas už paminėtus veiksmus. Teigia, kad receptus psichotropinį poveikį turintiems vaistams surašė sutuoktinei gydytojai J. B. diktuojant ir jos akivaizdoje, kad pagal pasibaigusio galiojimo receptą pardavė tik slogą gydantį vaistą, kad teismas neišsiaiškino kaip neužpildyti vaistų receptai su gydytojos antspaudu ir parašu atsirado vaistinėje, kad jie neturi jokios galios ir yra juos pasirašiusio gydytojo nuosavybė.

Kaip teisingai nustatė teismas, bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovas, būdamas vaistininku, surašė sutuoktinės gydytojos J. B. pasirašytus receptus psichotropinį poveikį turintiems vaistams, receptuose nurodė asmenis, kurie neegzistuoja pagal Gyventojų registro pateiktus duomenis, arba minėtų vaistų nėra pirkę ir niekuomet nesigydė Kauno priklausomybės centre (b. l. 58, ikiteisminio tyrimo medžiagos t. 1, b. l. 117-121). Apeliantas, teigdamas, kad receptus psichotropinį poveikį turintiems vaistams surašė sutuoktinei gydytojai J. B. diktuojant, jos akivaizdoje, iš esmės neneigia, kad jo sutuoktinės gydytojos J. B. parašu bei antspaudu patvirtintus receptus užpildė jis. Tuo tarpu atsižvelgiant į šioje nutartyje vėliau pateikiamus argumentus, susijusius su ieškovo, kaip vaistininko, įstatyminėmis funkcijomis bei pareigomis, apelianto teiginiai, kad receptus pildė sutuoktinės gydytojos J. B. akivaizdoje ir jai diktuojant, teisėjų kolegijos nuomone, nepaneigia ieškovo drausminės atsakomybės ir neduoda pagrindo spręsti, kad tokiu būdu ieškovas, kaip vaistininkas, elgėsi teisėtai. Visų pirma, vaistinėje rasti receptai buvo saugomi, o ant jų esantis ieškovo antspaudas, parašas bei vaistinės antspaudas ,,vaistai išduoti“ patvirtina tai, kad receptai yra realizuoti; patikrinimo metu minimų vaistų trūkumo ar pertekliaus nerasta, taigi byloje nėra paneigta aplinkybė, kad ieškovas pagal tokius receptus vaistus išdavė (pardavė). Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra paneigti pačios J. B. paaiškinimai, kuriuos ji davė ikiteisminio tyrimo pareigūnui. Ji neneigė, jog ant rastų receptų yra jos parašas bei antspaudas, tačiau paaiškino, jog nepažįsta daugumos ieškovo surašytuose receptuose nurodytų asmenų (pažįsta patį ieškovą, jo motiną bei jo bendradarbius), kad šie asmenys nėra jos pacientai, kad nėra diktavusi ieškovui duomenų, esančių minimuose receptuose, o tokių užpildytų receptų nėra patvirtinusi savo parašu ir antspaudu (ikiteisminio tyrimo Nr.88-1-00324-09 t. 1, b. l. 116-121, t. 2, b. l. 10).

Teisėjų kolegija sprendžia, jog byloje nustatytos faktinės aplinkybės, o taip pat žemiau šioje nutartyje analizuojamos nuostatos teisės aktų, apibrėžiančių ieškovo, kaip vaistininko, įgaliojimus, pareigas, paneigia apelianto teiginius dėl ydingo įrodymų vertinimo (DK 235 str., CPK 176, 185 str.)

Kaip nustatyta aukščiau, ieškovas yra vaistininkas, kuriam Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2001-09-13 išdavė vaistininko praktikos licenciją Nr. 2754V (Farmacijos įstatymo 2 str. 53 p. 4 str. 1 d.) (b. l. 154). Dėl to teisėjų kolegija laiko, kad nagrinėjamu atveju esminę reikšmę turi tai, ar ieškovo veiksmai atitiko teisės aktais vaistininko profesijai ir profesinei veiklai keliamus bendruosius bei specialiuosius reikalavimus, tarp kurių yra ir pirmiau paminėtų Taisyklių reikalavimai.

Kaip žinoma, vaistininko teises, pareigas, profesinę kompetenciją ir atsakomybę nustato visų pirma Farmacijos įstatymas, Sveikatos apsaugos ministro patvirtintas vaistininko teisių ir pareigų paskirstymo aprašas, kiti teisės aktai, o taip pat šių teisės aktų pagrindu paruošti vaistininko, farmacinės veiklos vadovo ir kitų pareigybių aprašymai, įmonės patvirtinta vidaus darbo tvarka ir kt. Paminėtuose teisės aktuose nustatyta, kad vaistininkas turi šias įstatymo jam suteiktas teises: verstis vaistininko praktika, parduoti (išduoti) gyventojams vaistinius preparatus ir vaistinių prekes, gauti informaciją, būtiną vaistininko praktikai, prireikus bendradarbiauti su sveikatos priežiūros specialistais ir gauti informaciją apie pacientams skirtus ir jų vartojamus vaistinius preparatus, informuoti ir konsultuoti gyventojus apie racionalų vaistinių preparatų vartojimą, propaguoti sveiką gyvenseną, atsisakyti parduoti (išduoti) vaistinius preparatus, jei tai prieštarauja vaistininko profesinės etikos principams arba gali sukelti realų pavojų asmens gyvybei ar pakenkti jo sveikatai ir kt. Vaistininkas taip pat privalo laikytis vaistininko profesinės etikos reikalavimų (Farmacijos įstatymo 7 str. 2, 3 d.).

Taigi viena iš vaistininko darbo funkcijų, tiesiogiai įtvirtintų įstatyme, yra parduoti (išduoti) gyventojams vaistinius preparatus ir vaistinių prekes. Šios funkcijos vykdymo tvarka taip pat yra reglamentuojama teisės aktų, o receptinių vaistų išdavimo (pardavimo) – konkrečiai Taisyklėse nustatyta tvarka. Be to, įstatymu vaistininkui yra priskirta pareiga kontroliuoti gydytojo išrašytus receptus, vertinti juos (Farmacijos įstatymo 2 str. 13 p.). Sveikatos apsaugos ministro 2007-06-15 įsakymu Nr. V-494 patvirtintų Geros vaistinių praktikos nuostatų 36 punktas numato, kad prieš išduodamas receptinį vaistinį preparatą vaistininkas privalo įvertinti: ar receptas atitinka receptų rašymo taisyklių reikalavimus, išrašyto vaistinio preparato farmacinę formą, stiprumą, vaistinio preparato dozių kiekį pakuotėje, vartojimo būdą, socialinius, teisinius, ekonominius aspektus ir kt. Taisyklių 4.9 punktas numato, kad receptas, tai nustatytos formos dokumentas, kurį išrašo gydytojas arba medicinos punktuose dirbantis bendruomenės slaugytojas, skirdamas vaistus ir/ar medicinos pagalbos priemones. Gydytojai privalo patys įskaitomai ir tiksliai užpildyti visas 1 ir 2 formos receptų skiltis: pažymėti (pabraukti) vaikui (iki 18 metų) ar suaugusiajam skiriamas vaistas, nurodyti ligonio vardą, pavardę, gimimo metus (amžių), adresą arba ambulatorinės kortelės numerį, recepto išrašymo datą, telefono numerį (kuriuo galima susisiekti su receptą išrašiusiu gydytoju); pasirašyti ir patvirtinti receptą asmeniniu spaudu; 1 formos receptai gali būti spausdinami kompiuteriu (Taisyklių 10 p.). O šių Taisyklių 67 punktas numato, kad receptiniai vaistai išduodami (parduodami) tik pagal gydytojo receptus. Medicinos praktikos įstatymo 2 straipsnio 15 punktas numato, kad receptas – sveikatos apsaugos ministro nustatytos formos rašytinis gydytojo nurodymas vaistininkui, pagal kurį vaistinė paruošia ir (ar) išduoda vaistus, medicinos pagalbos priemones. Taip pat Farmacijos įstatymo 19 straipsnio 1 dalis, 23 straipsnis Taisyklių 26 punktas imperatyviai nustato, jog receptas negalioja, jei jis išrašytas nesilaikant šių taisyklių, jei pasibaigęs jo galiojimo terminas. Taigi pirmiau paminėtų specialiųjų teisės aktų imperatyvios normos nenumato, kad vaistininkas turi teisę išrašyti receptinius vaistus, kad vaistai gali būti išduoti pasibaigus galiojimo terminui, kad vaistinėje gali būti laikomi tušti receptų blankai su gydytojo antspaudu. Ieškovas apeliacinės instancijos teisme patvirtino, kad jam buvo žinomi vaistininko veiklą reglamentuojantys teisės aktai (b. l. 184).

Iš to kas paminėta, seka išvada, kad, visų pirma, pagal pirmiau nurodytus teisės aktus vaistinėje iš viso negalėjo būti neužpildytų receptų. Antra, vaistininkas neturi teisės pats užpildyti receptus. Trečia, vaistininkas, pats užpildęs receptus, viršija savo įgaliojimus ir iš esmės neteisėtai gali įgyti arba įgyja tik gydytojui priskirtą teisę spręsti dėl vaisto (vaistinio preparato), įtraukto į receptinių vaistų (vaistinių preparatų) sąrašą, paskyrimo, o tai prieštarauja teisės normų imperatyvui, viešajai tvarkai bei gerai moralei, gali sukelti grėsmę ir pavojų asmens sveikatai. Tokios išvados taip pat nepaneigia apelianto procesiniuose dokumentuose ne kartą nurodytas argumentas, jog vaistinėje rasti nekompensuojamų vaistų tušti receptų blankai vien tik su gydytojos antspaudu, yra tos gydytojos nuosavybė. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, jog tušti receptų blankai iš tiesų gali būti gydytojo nuosavybė. Tačiau ir tuo atveju, kaip minėta, jų negali būti vaistinėje. Tuo tarpu minimi receptų blankai, ant kurių yra originalus gydytojo parašas bei jo antspaudas, t. y. esminę reikšmę turintys dokumento rekvizitai, akivaizdu, kad jau nėra tušti blankai. Tai patvirtina taip pat ir nagrinėjamos bylos aplinkybės, kai ieškovas savo ranka nurodė trūkstamus rekvizitus, be kita ko, užrašydamas pavardes asmenų, nesančių Gyventojų registre, ir sėkmingai tokius receptus realizavo. Taigi ieškovas, ne vienerius metus užsiimdamas teisės aktais detaliai ir griežtai reglamentuota veikla, t. y. dirbdamas pas atsakovą vaistininku, būdamas išsilavinęs žmogus (baigęs medicinos mokslus, įgijęs vaistininko praktikos licenciją), turėdamas nemažą darbinę ir profesinę patirtį, kaip pats nurodė apeliacinės instancijos teismo posėdyje, priklausydamas Lietuvos farmacijos sąjungai, aiškiai suvokė atliekamo darbo viešą pobūdį, teises, įstatymais imperatyviai reglamentuojamas savo profesines pareigas bei atsakomybę. O tai suponuoja išvadą, kad ieškovas nustatytais veiksmais ne kartą ir sąmoningai pažeidė paminėtus teisės aktų reikalavimus, t. y. padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą (CPK 185 str.).

Be to, šiame kontekste atkreipiamas dėmesys į tai, kad Ukmergės rajono apylinkės prokuratūroje 2009-04-27 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, gavus UAB „Eurovaistinė“ raštą, kuriame nurodyta, kad 2009 m. balandžio mėn. šios bendrovės filiale Nr. 226 atlikus vidinį patikrinimą nustatytas grubus receptinių vaistų išdavimo taisyklių pažeidimas.

Ukmergės rajono apylinkės prokuroro Š. Š. 2010-03-20 nutarimu tyrimas nutrauktas, konstatavus, jog nesurinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių R. P. kaltę dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 228 straipsnio 2 dalyje (piktnaudžiavimas), o taip pat BK 300 straipsnio 1 dalyje (dokumentų klastojimas). Nurodyta, kad tyrimas nutraukiamas, nes nors ir nustatyta, kad kai kuriuose receptuose parašyti asmenys (jų adresai) neegzistuoja, vien šio fakto, nenustačius įrašus dariusio asmens tikslų, nepakanka apkaltinti tą asmenį tyčia klastojus dokumentus, taip pat nėra duomenų apie tai, kad UAB „Eurovaistinė“ yra padarytą turtinę žalą ar kad vaistinė būtų praradusi teisę prekiauti psichotropinėmis ir stipriai veikiančiomis medžiagomis. Taip pat nurodyta, kad R. P. veiksmai dėl galimo Taisyklių pažeidimo yra vertintini ne kaip nusikalstamos veikos padarymas, o kaip galimai padarytas tarnybinis (drausminis) nusižengimas. Byloje nėra duomenų, kad R. P. būtų skundęs minėtą nutarimą (jo dalį dėl motyvų).

Beje, paminėtoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra Vokietijos Verdeno teismo sprendimo išrašas, iš kurio matyti, jog R. P. už mėginimą gaminti narkotines medžiagas nemažais kiekiais buvo nuteistas 10 mėn. laisvės atėmimo bausme, lygtinio nuteisimo terminas 2 metai (b. l. 62). Ukmergės rajono apylinkės prokuratūros prokuroro 2010-03-20 nutarime nutraukti šį ikiteisminį tyrimą konstatuota, kad minėtas Vokietijos Verdeno teismo sprendimas nuteisti ieškovą 1999-08-25 yra įsiteisėjęs (b. l. 44). Ieškovas apeliacinės instancijos teismo posėdyje teigė, kad šis Vokietijos Verdeno teismo sprendimas buvo apskųstas ir panaikintas, tačiau tokių duomenų į bylą nėra pateikta.

Dėl ieškovo, kaip farmacinės veiklos vadovo, pareigų vykdymo ir reikšmės padarytam darbo drausmės pažeidimui

Kaip minėta, ieškovas apeliaciniu skundu nesutinka su teismo išvada, kad jis nesilaikė farmacinės veiklos vadovo pareigybės aprašyme nustatytų pareigų, teigia, kad farmacinės veiklos vadovu niekuomet nedirbo. Dėl apeliacinės instancijos teismui atsakovo pateikto naujo įrodymo, t. y. ieškovo 2009-03-03 darbo sutarties Nr. DS4863 pakeitimo, pagal kurį ieškovas nuo 2009-03-05 laikinai pasirašytinai perkeliamas dirbti į minėto padalinio farmacinės veiklos vadovo pareigas, apeliantas nurodė, jog toks sutarties pakeitimas jam nėra žinomas, šio dokumento jis nėra pasirašęs, o ties jo pavarde esantis parašas yra ne jo. Taigi taip teigdamas, ieškovas pareiškė apie galimą oficialaus dokumento klastojimą. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas apie tai pranešti prokurorui (CPK 184 str. 2 d., 300 str.).

Teisėjų kolegija, spręsdama klausimą dėl skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, paminėtu rašytiniu įrodymu nesiremia (CPK 184 str. 1 d.). Nustatydama ieškovo faktiškai atliktas darbo funkcijas, teisėjų kolegija vadovaujasi kitais byloje surinktais įrodymais, iš jų: ieškovo 2009-02-17 prašymu perkelti į farmacinės veiklos vadovo pareigas, buvusios bendradarbės S. H. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad ieškovas dirbo šiose pareigose, ieškovo, apklausto kaip įtariamojo, parodymais, kad „nuo 2009-03-05 aš tapau Eurovaistinės filialo 226 vadovu. <...> buvau kaip pavaduojantis farmacinės veiklos vadovą, vaistininkę I. N. <...> pavadavau ne Eurovaistinės filialo vadovą, bet filialo farmacinės veiklos vadovę I. N., laike dekretinių atostogų“. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė patvirtino, kad tuo laikotarpiu minėtoje vaistinėje dirbo du asmenys – ieškovas ir farmakotechninkas, o vaistinė be farmacijos veiklos vadovo negali veikti (ikiteisminio tyrimo Nr.88-1-00324-09 t. 1, b. l. 82, t. 2, b. l. 16, 185). Taigi priešingai nei teigia apeliantas, minėti įrodymai patvirtina teismo išvadą, kad jis faktiškai vykdė vaistinės farmacinės veiklos vadovo pareigas.

Atsakovas į bylą pateikė farmacinės veiklos vadovo funkcijas reglamentuojantį pareigybės aprašymą (b. l. 144-146). Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, jog atsakovas neįrodė, kad jis buvo supažindintas su šiuo aprašymu. Tačiau vien ši aplinkybė, teisėjų kolegijos nuomone, neduoda pagrindo spręsti, kad ieškovas nežinojo ir neprivalėjo laikytis aukščiau nurodytų vaistininko profesijai keliamų reikalavimų, reglamentuojamų viešosios teisės aktais. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovas iš darbo buvo atleistas už veiksmus, pažeidžiančius teisės aktų reikalavimus, o ne atsakovo patvirtinto farmacinės veiklos vadovo pareigybės aprašymo nuostatas.

Dėl Farmacijos specialistų profesinės kompetencijos vertinimo komisijos protokolo

Apeliantas, siekdamas pagrįsti savo teiginius, jog atsakovas bei pirmosios instancijos teismas nustatytus faktus neteisingai kvalifikavo kaip šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, apeliacinės instancijos teismui pateikė naują įrodymą – Farmacijos specialistų profesinės kompetencijos vertinimo komisijos (toliau Komisija) posėdžio 2011-04-06 protokolą Nr. FK-1, kuriame konstatuota, kad vaistininko R. P. padaryto farmacijos specialisto profesinės veiklos nusižengimo negalima įvertinti ir įvardyti kaip profesinės praktikos klaidos dėl įrodymų trūkumo. Šiame nutarime taip pat nurodyta, kad nepakanka įrodymų vaistininko R. P. profesinę kompetenciją pripažinti nepakankama (b. l. 131). Remdamasis šiuo įrodymu apeliantas tvirtino, kad Komisija nenustatė jo nusižengimo, todėl atsakovas nepagrįstai jam skyrė drausminę nuobaudą.

Paminėtos Komisijos kompetencija bei funkcijos yra nustatytos Sveikatos apsaugos ministro 2003-12-09 įsakymu Nr. V-714 patvirtintuose Farmacijos specialistų profesinės kompetencijos vertinimo nuostatuose (toliau – Nuostatai). Pagal šį teisės aktą Komisija vertina farmacijos specialistų profesinę kompetenciją – ar ji atitinka/neatitinka įgytą ir nurodytą diplome ar kitame profesinės kvalifikacijos įgijimo dokumente; ar specialisto profesinės veiklos trūkumai gali/negali būti vertinami kaip farmacijos praktikos klaida arba dažnai pasikartojanti klaida; ar specialistas dėl sveikatos būklės gali/negali eiti farmacijos specialisto pareigas; arba kai asmuo profesinę kvalifikaciją įgijo ne Lietuvos Respublikoje ir Sveikatos apsaugos ministerijos sprendimu turi atlikti profesinių žinių tinkamumo testą ar išlaikyti kvalifikacinį egzaminą. Komisija balsuodama įvertina farmacijos specialisto kompetenciją kaip pakankamą arba nepakankamą (Nuostatų 27 p.).

Priešingai nei teigia apeliantas, šiuo nutarimu yra patvirtinama, kad Komisija nėra surinkusi duomenų, kurie paneigtų faktą, jog ieškovas yra padaręs darbdavio pateiktoje informacijoje nurodytus veiksmus, kad šiuos veiksmus Komisija kvalifikuoja kaip profesinės veiklos nusižengimą. Tačiau kartu Komisija sprendžia, jog nepakanka įrodymų pripažinti, kad ieškovo veiksmuose yra profesinės praktikos klaida. Kaip matyti iš Nuostatų 2.3 punkto – praktikos klaida, tai farmacijos specialisto profesinės veiklos nusižengimai, trūkumai ir/ar veiksmai, klaidingas (netinkamas) informacijos apie vaistus pateikimas, galėję lemti ar lėmę žalą ar pavojų pacientų sveikatai, kai tai yra patvirtinta faktais ar komisijos. Taigi Komisija minėtu nutarimu vertino ieškovo padarytą profesinės veiklos nusižengimą profesinės praktikos klaidos, taip kaip ji apibrėžta Nuostatų 2.3 punkte, aspektu, tačiau minėtame posėdyje nebuvo nustatinėjamos, svarstomos ir vertinamos atsakovo UAB „Eurovaistinė“ teikime išdėstytos aplinkybės, kuriomis ši bendrovė grindė teiginius, jog ieškovas viršijo savo profesinius įgaliojimus, kuriuos reglamentuoja Sveikatos apsaugos ministro 2002-03-08 įsakymu Nr. 112 patvirtintos vaistų receptų rašymo ir išdavimo (pardavimo) gyventojams taisyklės.

Remdamasi paminėtu, teisėjų kolegija sprendžia, kad apelianto pateiktas rašytinis įrodymas taip pat nepaneigia nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių bei teismo išvadų (CPK 185 str.).

Dėl darbo užmokesčio dydžio pakeitimo

Apeliantas taip pat nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria netenkintas jo prašymas priteisti iš atsakovo 565,64 Lt neišmokėto darbo užmokesčio už 2009 m. vasario – balandžio mėn. Tvirtina, kad atsakovas vienašališkai 5 procentais sumažino sutartą atlyginimą, todėl buvo pažeista DK 95 straipsnio 3 dalis, 120 straipsnio 3, 4 dalis. Kaip matyti iš 2009-01-30 susitarimo dėl darbo sutarties sąlygų pakeitimo, jame yra nurodyta, kad darbdavys nuo 2009-03-01 įsipareigoja mokėti ieškovui 3 375 Lt pareiginę algą, skatinamąją išmoką, priklausomai nuo veiklos rezultatų. Iš tiesų, šis susitarimas nėra pasirašytas ieškovo (b. l. 5). Tačiau kaip matyti iš bylos medžiagos, darbo sutarties pakeitimas dėl darbo užmokesčio sumažinimo buvo parengtas paties ieškovo 2009-01-27 prašymu, kad nuo 2009-02-01 jam būtų mokamas 2 565 Lt pareiginis atlyginimas atskaičius mokesčius (b. l. 19). Byloje nėra duomenų, kad ieškovas iki atleidimo iš darbo būtų reiškęs darbdaviui pretenzijas dėl to, kad jis nesutinka su tokiu darbo sutarties pakeitimu, kad už kovo mėn. jam buvo sumokėtas darbo sutarties neatitinkantis darbo užmokestis, kad neteisingai buvo apskaičiuotas atsiskaitymas atleidžiant jį iš darbo. Todėl teisėjų kolegija laiko, kad teismas teisingai sprendė, jog 2009-01-27 prašymu ieškovas išreiškė savo valią dėl darbo užmokesčio sumažinimo, jo neatšaukė, todėl atsakovas, mokėdamas jam nurodyto dydžio darbo užmokestį, nepažeidė įstatymo.

Esant aukščiau nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismas tinkamai įvertino surinktus įrodymus, nustatė visus pažeidimo elementus būtinus ieškovo darbo drausminei atsakomybei taikyti ir dėl to turėjo faktinį bei teisinį pagrindą konstatuoti, jog atsakovas įrodė ginčijamo atleidimo iš darbo pagrindo teisėtumą, t. y. kad nusižengimas teisingai kvalifikuotas kaip šiurkštus darbo drausmės pažeidimas, kad ieškovui pagrįstai paskirta griežčiausia drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo (CPK 185 str., 263 str. 1 d., 329 str. 1 d., 330 str.).

Pripažinus teisėtu ir pagrįstu pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo atmestas ieškovo reikalavimas dėl darbo sutarties nutraukimo neteisėtumo, taip pat negali būti tenkinami kiti reikalavimai, susiję su darbo teisiniais santykiais bei neturtinės žalos atlyginimu.

Pagal Lietuvos apeliacinio teismo pažymą šioje byloje teismas turėjo 1,45 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (b. l. 134). Netenkinus apeliacinio skundo, nurodytos išlaidos priteistinos iš ieškovo į valstybės biudžetą (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92, 96 str.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 184 straipsnio 2 dalimi, 300 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo R. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 1,45 Lt (vienas litas 45 ct) procesinių dokumentų siuntimo apeliacinės instancijos teisme išlaidas.

Pranešti prokurorui apie galimai suklastotą R. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) parašą ant uždarosios akcinės bendrovės „Eurovaistinė“ ir R. P. sudarytos 2007 m. lapkričio 27 d. darbo sutarties Nr. DS4863 pakeitimo, padaryto 2009 m. kovo 3 d., kuriuo vaistininkas R. P. nuo 2009 m. kovo 5 d. perkeltas į farmacinės veiklos vadovo pareigas.

Nutarties nuorašą išsiųsti Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai.

Teisėjai Virginija ČekanauskaitėDanutė MilašienėEgidijus Žironas