Kauno apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Darius Urbonas, sekretoriaujant V. D., dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui K. A., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje K. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. Kaunas, (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, informacijos apie asmens baustumus byloje nėra, administracinėn atsakomybėn traukiama pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. 1 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016 m. sausio 23 d., 12.00 val., Kaune, (duomenys neskelbtini), atlikus patikrinimą UAB „(duomenys neskelbtini)“, patikrinimo metu rasta dirbanti A. K., gim., kuri VSDF ISV duomenimis patikrinimo metu nebuvo įdarbinta UAB „(duomenys neskelbtini)“. A. K. paaiškino, kad darbo sutartį pasirašė 2016-01-22, pradės dirbti nuo 2016-01-25, dėl darbo tarėsi su direktore K. A.. A. K. paaiškino, kad patikrinimo metu atėjo pabandyti dirbti, nors tyrimo metu nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra jau dirbusi nuo 2015-10-06 iki 2016-01-11. Šiais veiksmais UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė K. A. leisdama dirbti A. K., nepranešusi apie jos įdarbinimą VSDFV teritoriniam skyriui pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 str. 1 d. 2 p., 99 str. 6 p.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltę dėl padaryto pažeidimo pripažino, nuoširdžiai gailisi.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. 1 d., įrodo administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame užfiksuotos visos esminės padaryto pažeidimo aplinkybės (b. 1. 1), patikrinimo aktas (b. l. 2), A. K. paaiškinimas (b. l. 3), darbo sutarties kopija (b. l. 4, 5), informacinės sistemos užklausos rezultatai (b. l. 6; 7).

Siekiant veiką kvalifikuoti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 2 punktą, bei 99 str. 6 d., būtina konstatuoti, kad darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas teismų praktiką taip pat yra konstatavęs, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41(3) straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis teisės pažeidimas gali būti padaromas alternatyviomis veikomis. Viena iš jų - nepranešimas VSDFV teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N(575)-547/2012).

Išanalizavęs ir įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, teismas pripažįsta, jog yra pagrindas daryti išvadą, kad K. A. nepranešė apie A. K. įdarbinimą VSDFV teritoriniam skyriui. Tokiu būdu K. A., pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 str. 1 d. 2 p., ir 99 str. 6 d. reikalavimus bei padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ str. 1 d., todėl yra baustina.

Skirdamas administracinę nuobaudą teismas atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. ATPK 30¹ straipsnis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą.

K. A. pripažino padariusi pažeidimą, dėl padaryto teisės pažeidimo gailisi (ATPK 31 str. 1 d.). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgdamas į tai, kad K. A. tokio pobūdžio administracinį teisės pažeidimą padarė pirmą kartą, pažeidimą ji pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi, nelegalus darbas truko trumpą laiką, darbo sutartis buvo sudaryta, tačiau nepranešta VSDFV ir pradėta dirbti keliomis dienomis anksčiau, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, teismas mano, kad net ir minimali už šį pažeidimą numatyta nuobauda bus neadekvati ir neproporcinga padarytam pažeidimui, todėl nei teisinga, nei protinga. Teismo įsitikinimu, skiriant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui mažesnę, nei ATPK 41³ str. 1 d., sankcijoje numatyta minimali baudą, bus pasiekti ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 30¹ str., 31 str., 41³ str. 1 d., 286-288 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

K. A., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. 1 d., ir, pritaikius ATPK 30¹str., skirti 400 Eur (keturių šimtų eurų) baudą.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300 AB banke ,,Swedbank“, (banko kodas 73000), įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti ROIK: 16056140607.

Atsižvelgiant į patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu paskirtos baudos mokėjimas gali būti išdėstomas per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgiant į paskirtos baudos dydį. Baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 str. 3 d.).

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d.).