- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-02-21
- Bylos Nr.
- N-444-441-09
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Virgilijus Valančius (pran.)
- Kategorijos
- 45.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. kovo 14 d. nutarties A. A. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Patrulių rinktinės pareigūnas 2007 m. balandžio 19 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą A. A. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 123 straipsnio 6 dalį ir 129 straipsnį už tai, kad jis 2007 m. balandžio 19 d. vairavo automobilį, būdamas neblaivus (0,86 promilės alkoholio), neturėdamas teisės vairuoti tos kategorijos transporto priemones ir neapsidraudęs privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Protokole nurodyta, kad savo veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 59, 61.3 ir 68 punktų reikalavimus.
Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos pareigūno 2007 m. birželio 19 d. nutarimu A. A. pagal ATPK 124¹ straipsnio 6 dalį paskirta 40 Lt bauda, o pagal ATPK 129 straipsnį – 4100 Lt bauda. Skiriant nuobaudas, atsižvelgta į tai, kad pakartotinai per metus padarytas tos pačios rūšies pažeidimas (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, paskirta galutinė administracinė nuobauda – 4100 Lt bauda.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo skundu prašė teismą nutarimą dėl administracinės nuobaudos paskyrimo panaikinti ir bylą nutraukti. Nurodė, kad ATPK 124¹ straipsnio 6 dalies nėra, be to, nutarime neteisingai nurodyta, jog jis neturėjo draudimo poliso (šis dokumentas buvo automobilio pirštinių skyrelyje ir apie tai jis pranešė pareigūnams). Teigė, kad automobilio nevairavo ir neketino vairuoti, kadangi neturi tokios teisės, o automobilį turėjęs vairuoti A. N., privažiavus policijos pareigūnų automobiliui, dar nebuvo atėjęs. Kadangi jis policijos pareigūnams nurodė, kad automobilis yra jo, padaryta klaidinga išvada, jog jis jį ir vairavo. Pažymėjo, kad jo ir jo draugų atžvilgiu buvo panaudotas smurtas, kad pareigūnų tarnybiniai pranešimai turi būti vertinami kritiškai, nutarimas priimtas vienašališkai, neatsižvelgus į jo prašymus apklausti liudytojus.
Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo papildomai paaiškino, kad neprisimena, kas vairavo automobilį prie kavinės. Teigė, kad draugas nuėjo atsiskaityti už vaišes, o kiti, susėdę automobilyje, jo laukė. Automobilis stovėjo aikštelėje, nemanevravo, buvo įjungtos artimosios šviesos. Patvirtino, kad su D. Z. ir E. K. vartojo alkoholį. A. A. kategoriškai neigė vairavęs transporto priemonę ir persėdęs iš vairuotojo į keleivio vietą. Jo atstovas teismo posėdyje akcentavo, kad yra prieštaravimų tarp pareigūnų parodymų, nurodė, kad pareigūnas A. P. ne pirmą kartą vartoja smurtą, kad dėl medikų patvirtintų sužalojimų kelia abejonių pareigūnų paaiškinimai.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. kovo 14 d. nutartimi skundo netenkino. Pažymėta, kad bylos nagrinėjimo dalykas – tik policijos priimto nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas - todėl nevertintina, kas ir kieno atžvilgiu vartojo smurtą ir pan. Konstatuota, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pozicija nepagrįsta faktinių duomenų visuma, jo paaiškinimai prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams.
Teismo posėdyje liudytojas A. P. patvirtino, kad A. A. vairavo automobilį, būdamas neblaivus, ir pasipriešino pareigūnams. Teigė, kad už vairo matė A. A., kuris vėliau perlipo ant galinės sėdynės. Nuo jo sklido alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli. Kadangi A. A. bėgo iš tarnybinio automobilio, jį bandyta sulaikyti. Pasipriešinus, kolega jį padėjo sutramdyti. Kiek keleivių buvo automobilyje, liudytojas negalėjo pasakyti. Nurodė, jog tuo metu kavinė „Agotos gryčia“ jau buvo uždaryta. Liudytojas R. V. patvirtino, kad automobilį vairavo A. A., kuris vėliau peršoko ant galinės sėdynės, dokumentų nepateikė, puolė bėgti iš policijos automobilio. Liudytojas J. Č. teismo posėdyje parodė, kad pažeidimo protokolą rašė remdamasis pareigūnų tarnybiniais pranešimais.
Liudytojas A. N. (pareiškėjo pažįstamas) teigė, jog A. A. klausė, ar kas galėtų pavairuoti. Išėjęs į lauką, A. N. nurodė prie pareiškėjo automobilio pamatęs pareigūnus. Liudytojas D. Z. (pareiškėjo pažįstamas asmuo) teisminio nagrinėjimo metu patvirtino, kad jie trise automobilyje laukė vairuotojo, už vairo niekas nesėdėjo. Pripažino, kad tą vakarą tiek jis, tiek pareiškėjas vartojo alkoholį.
Byloje esant prieštaringiems įrodymams, teismas padarė išvadą, kad yra pagrindas vadovautis policijos pareigūnų parodymais, kadangi jie vykdė jiems pavestas viešosios tvarkos užtikrinimo funkcijas, byloje nėra duomenų, sudarančių prielaidas abejoti jų parodymais - jie vieningai nurodė iš esmės tokias pat, kaip ir tarnybiniuose pranešimuose (b. l. 11-12), įvykio aplinkybes, jų paaiškinimai nuoseklūs ir kategoriški. Teismas nesuabejojo, kad pareigūnai gerai matė įvykį, nes jie turėjo galimybę nekliudomai stebėti „Audi A4“, sukoncentruoti dėmesį į automobilio judėjimo trajektoriją, vairavusį asmenį. Teismas pažymėjo, kad jie vien dėl savo užimamų pareigų neturi būti laikomi suinteresuotais asmenimis, kurių parodymais neturėtų būti tikima. Nors A. A. atstovas teisminio nagrinėjimo metui akcentavo, kad yra prieštaravimų tarp pareigūnų duotų parodymų, toks jo teiginys įvertintas kaip nepagrįstas. Teismas jokių esminių prieštaravimų tarp pareigūnų, buvusių įvykio vietoje ir apklaustų posėdžio metu, parodymų nenustatė. Liudytojų A. N. ir D. Z. parodymais teismas nesirėmė, nes D. Z. su pareiškėju yra pažįstamas, todėl jo parodymai nevertintini kaip objektyvūs, o A. N. nematė, ar aikštelėje automobilis „Audi A4“ važiavo, nes iš kavinės išėjo 15-20 min. vėliau nei A. A. (tai jis pats nurodė posėdžio metu).
Iš pareigūnų parodymų ir faktų, užfiksuotų tarnybiniuose pranešimuose, nustatyta, kad pareiškėjas, paprašius pateikti automobilio dokumentus, jų nepateikė. Konstatuota, kad A. A. pagrįstai inkriminuotas ATPK 124¹ straipsnio 6 dalies pažeidimas.
Kadangi KET pažeidimų suvestinės (b. l. 22) duomenys patvirtino, jog A. A. už pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 2 dalyje, padarymą 2006 m. kovo 14 d. nutarimu buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones 24 mėnesiams, o pagal administracinio teisės pažeidimo protokolą A. A. 2007 m. balandžio 19 d. buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis (b. l. 9), konstatuota, kad pareiškėjas vairavo transporto priemonę neblaivus, kai iš jo buvo atimta teisė vairuoti. A. A. skunde išdėstytos aplinkybės įvertintos kaip gynimosi taktika, siekiant išvengti administracinės atsakomybės.
Teismas, įvertinęs įrodymų visetą, nusprendė, kad A. A. kaltė įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokole išdėstytais duomenimis ir liudytojų parodymais, taip pat kitais rašytiniais įrodymais. Nustatyta, jog pareigūnas, priėmęs skundžiamą nutarimą, visapusiškai ir pilnutinai išsiaiškino visas bylai reikšmingas aplinkybes (ATPK 248, 256, 284 str.), administracinė nuobauda paskirta laikantis ATPK 30 ir 30² straipsniuose nustatytų nuobaudų skyrimo taisyklių (pagrįstai paskirta didesnė bauda nei sankcijoje numatytas vidurkis, nes pažeidimo padarymo momentu A. A. turėjo galiojančią administracinę nuobaudą, paskirtą pagal ATPK 128 str. 2 d. - tai laikytina atsakomybę sunkinančia aplinkybe pagal ATPK 32 str. 1 d. 5 p.), atitinka administracinių nuobaudų tikslus ir pažeidėjo asmenybę.
III.
Apeliaciniu skundu A. A. prašo jo skundo reikalavimus patenkinti. Apeliantas teigia, kad teismo nutartis yra neteisėta, priimta netinkamai pritaikius teisės normas ir prieštarauja faktinėms aplinkybėms. Apeliantas remiasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalimi, nurodo, kad teismo nustatytos faktinės aplinkybės neatitinka byloje esančių duomenų, be to, teismas, nustatė faktines bylos aplinkybes, remdamasis prieštaringais įrodymais. Pažymi neginčijąs savo neblaivumo fakto, tačiau automobilio nevairavęs. Mano, kad teismas nepagrįstai nesirėmė liudytojų A. N., E. K. ir D. Z. parodymais, nepagrįstai nusprendė, kad jei asmenys pažįstami, jų parodymai bus neobjektyvūs. Pažymi, jog pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 60 straipsnio 1 dalį liudytojas privalo teisme duoti teisingus parodymus, jis pasirašytinai įspėjamas dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą. Apelianto teigimu, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog siekiant paneigti liudytojų parodymus, nėra pakankama, kad jie yra traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens artimieji ar draugai, turi būti nustatyta aplinkybių ar surinkta papildomų įrodymų, kurie keltų abejones tokiais parodymais. Pažymi, kad jokie teismui pateikiami duomenys neturi iš anksto nustatytos galios, lemiančios sprendimo priėmimą. Apeliantas teigia, kad įrodymai nebuvo tinkamai ištirti, nebuvo atskirai patikrinta iš kiekvieno šaltinio gauta informacija, palyginta su informacija, gauta iš kitų šaltinių. Teismas nepasisakė, dėl ko nesirėmė E. K. parodymais, kuriais remiantis galima konstatuoti, kad A. A. automobilio nevairavo.
Apeliantas teigia, kad pareigūnų parodymai yra iš esmės prieštaringi ir nenuoseklūs, kelia abejonių, kadangi įvykio metu buvo tamsu, be to, pareigūnai privažiavo iš automobilio galo, jie negalėjo matyti, kas sėdi vairuotojo vietoje (automobilio langai buvo tamsinti). Pareigūnas A. P. parodė, jog jis priėjo prie automobilio „po kelių sekundžių" ir kad tuomet pareiškėjas jau buvo peršokęs ant galinės sėdynės, rankoje laikė automobilio raktelius. Tačiau, kaip teigia apeliantas, per kelias sekundes neįmanoma išjungti variklio, išimti iš spynelės automobilio raktus ir suaugusiam žmogui peršokti ant galinės sėdynes. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad dėl pasipriešinimo valstybės tarnautojui buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau ikiteisminio tyrimo metu pareigūnų nurodytos aplinkybės nepasitvirtino, todėl tyrimas buvo nutrauktas. Apelianto manymu, pareigūnų parodymus dėl kilusio su juo konflikto reikia vertinti kritiškai.
Apeliantas pažymi, kad administracinių teisės pažeidimų bylose turi būti laikomasi tų pačių principų, kurių laikomasi baudžiamajame procese, čia galioja nekaltumo prezumpcija, nutarimas skirti administracinę nuobaudą turi būti tinkamai motyvuotas, o visi kilę prieštaravimai turi būti pašalinti arba, nesant galimybės juos pašalinti, aiškinami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.
Apeliantas teigia, kad teismas visiškai nesiaiškino aplinkybių dėl automobilio draudimo privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Tuo tarpu automobilis buvo apdraustas, tai patvirtina pridedami dokumentai. Todėl jis nepagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124¹ straipsnio 6 dalį.
Atsiliepimas
Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnyba atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Teigia, kad apeliantas jokių objektyvių įrodymų, įrodančių transporto priemonės nevairavimo faktą, nepateikė, o pareigūnų, užfiksavusių teisės pažeidimą, parodymai buvo nuoseklūs viso tyrimo metu, pareigūnas, iškėlęs administracinio teisės pažeidimo bylą, bylos baigtimi nesuinteresuotas, apelianto nepažįsta. Pažymima, kad prieš pradėdami vykdyti viešosios tvarkos palaikymo funkcijas policijos pareigūnai duoda priesaiką, kuri galioja visą jų tarnybos laiką.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliantui administracinė nuobauda paskirta už 124¹ straipsnio 6 dalyje bei ATPK 129 straipsnyje numatytų pažeidimų padarymą. ATPK 124¹ straipsnio 6 dalis (2000 m. vasario 17 d. įstatymo Nr. VIII-1543 redakcija) numatė, jog KET pažeidimai, išskyrus numatytuosius šiame kodekse, užtraukia vairuotojams įspėjimą arba baudą nuo 20 iki 40 litų, o ATPK 129 straipsnis (2003 m. liepos 4 d. įstatymo Nr. IX-1702 redakcija) – jog transporto priemonių vairavimas neblaivių <...> asmenų, neturinčių teisės vairuoti ar neturinčių teisės vairuoti tos rūšies transporto priemones, <...> užtraukia baudą nuo 3000 iki 5000 litų.
Apeliantas neigia padaręs pažeidimą, nurodo automobilio nevairavęs, tačiau tai, kad jis vairavo automobilį, būdamas neblaivus, neturėdamas teisės vairuoti tos rūšies transporto priemones, patvirtina administracinio teisės pažeidimo protokolas, policijos pareigūnų A. P. bei R. V. tarnybiniai pranešimai ir paaiškinimai teismo posėdyje. Minėti policijos pareigūnai nurodė aiškiai matę, kad automobilį vairavo patrauktas administracinėn atsakomybėn asmuo, kuris vėliau persėdo ant galinės automobilio sėdynės, pareigūnas R. V. taip pat nurodė, kad A. A., priėjus prie jo vairuoto automobilio, rankose turėjo automobilio raktelius. Jų paaiškinimai nuoseklūs, neprieštarauja tarpusavyje bei surašytiems tarnybiniams pranešimams, todėl, kaip pagrįstai konstatuota teismo nutartyje, jais nėra pagrindo netikėti. Liudytojų A. N. ir D. Z. parodymais teismas, nepaisant jų įspėjimo dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą, pagrįstai nesirėmė, nes D. Z. ir A. N. su pareiškėju yra pažįstami, be to, A. N. paaiškino nematęs, ar aikštelėje automobilis „Audi A4“ važiavo, nes iš kavinės išėjo 15-20 min. vėliau nei A. A.. Apie E. K. paaiškinimus dėl pažeidimo padarymo aplinkybių bylos medžiagoje duomenų nėra.
Apeliantas neneigia, kad prie automobilio priėjus policijos pareigūnams, jis buvo neblaivus, o pagal administracinio teisės pažeidimo protokolą A. A. 2007 m. balandžio 19 d. buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis. KET pažeidimų suvestinės (b. l. 22) duomenys patvirtina, jog A. A. už pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 2 dalyje, padarymą 2006 m. kovo 14 d. nutarimu buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones 24 mėnesiams. Iš pareigūnų paaiškinimų teismo posėdyje bei faktų, užfiksuotų tarnybiniuose pranešimuose taip pat matyti, kad A. A., paprašius pateikti automobilio dokumentus, jų nepateikė. Pažymėtina, jog pagal KET 61.3 punktą motorinės transporto priemonės vairuotojas privalo su savimi turėti ir duoti policijos pareigūnui patikrinti įstatymų nustatytą draudimo dokumentą.
Išdėstytomis aplinkybėmis konstatuotina, kad A. A. veika pagrįstai kvalifikuota pagal ATPK 124¹ straipsnio 6 dalį ir ATPK 129 straipsnį. Administracinė nuobauda jam paskirta tinkamai pritaikius ATPK nuostatas, šiek tiek griežtesnė nei sankcijoje numatytas vidurkis, kadangi pažeidėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, priešingai, nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė - pažeidimo padarymo metu A. A. jau turėjo galiojančią administracinę nuobaudą, paskirtą pagal ATPK 128 straipsnio 2 dalį (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.). Todėl keisti pirmosios instancijos teismo nutartį, tenkinant apeliacinį skundą, nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
A. A. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.