- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-09-20
- Bylos Nr.
- eI-8439-342/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-01240-2023-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Aušrelė Mažrimienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės Telšių regiono atliekų tvarkymo centras
- Atsakovas
- S. A. J.
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėja Aušrelė Mažrimienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės Telšių regiono atliekų tvarkymo centras prašymą atsakovui S. A. J. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja UAB Telšių regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir pareiškėja, TRATC) kreipėsi į teismą su prašymu priteisti iš atsakovo 159,00 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2020-01-01 iki 2022-12-31 (toliau – ir ginčo laikotarpis). Prašymas grindžiamas tuo, kad atsakovas, ginčo laikotarpiu būdamas nekilnojamojo turto objekto, esančio (duomenys neskelbtini), naudotojas, už ginčo laikotarpį nesumokėjo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad Iš pareiškėjos 2023-05-11 VĮ Registrų centro Gyventojų registro išrašo matyti, kad Atsakovo deklaruota gyvenamoji vieta nuo 2010-11-17 yra (duomenys neskelbtini), o rinkliava skaičiuojama už atsakovui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Iš pareiškėjos 2023-11-08 sudaryto Patikrinimo akto Nr. 15 matyti, kad pareiškėjos atstovas patikrino atliekų turėtoją (Atsakovą), tikslu nustatyti faktinę informaciją (situaciją). Patikrinimo metu nustatyta, kad tikrinimo dieną, adresu (duomenys neskelbtini), yra pastatytas gyvenamasis namas, nekilnojamasis turtas fiziškai nepažeistas, patikrinimo metu buvo negyvenamas. Atsakovas pažymi, kad jam nuosavybės teise priklausančiame nekilnojamajame turte niekas negyvena daugiau nei 10 metų. Atsakovas teismui pateikia Rietavo savivaldybės administracijos Rietavo seniūnijos 2023-04-11 raštą Nr. V4-11 „Dėl informacijos pateikimo“, kuriuo yra pažymima, kad gyvenamajame name niekas negyvena, namas yra nenaudojamas. Pareiškėja pripažįsta, kad Atsakovas nėra ir niekada nebuvo su Pareiškėja sudaręs sutarties dėl komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo, konteinerių atliekoms kaupti jis neturi, o jų Pareiškėjas ir neperdavė Atsakovui. Pareiškėja į bylą net nepateikia jokių rašytinių įrodymų apie tai, kad Pareiškėjos transportas, kuris iš gyventojų surenka atliekas, aplamai atvažiuoja / privažiuoja prie Atsakovui priklausančio nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovas mano, kad Pareiškėjos prašymas priteisti iš jo 159,00 Eur dydžio nesumokėtą vietinę rinkliavą patenkintas negali, nes jis nėra atliekų turėtojas, o ir pateikiami rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Atsakovui nuosavybės teise priklausančiame nekilnojamajame turte, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), negyvena nei vienas asmuo, kuris galėtų kaupti atliekas. Todėl pareiškėjos reikalavimas iš atsakovo priteisti nesumokėtą vietinę rinkliavą vertintinas kaip piktnaudžiavimas teise, siekiant praturtėti kito asmens sąskaita, kai faktiškai paslauga atsakovui suteikta nebuvo. Atsakovas pateikė mokėjimo kvitą, kuriame nurodė, kad sumokėjo 175 Eur skolos.
Šalies argumentai
Pareiškėja pateikė patikslintą prašymą, teigdamas, kad atsakovas sumokėjo 175 Eur skolos ir liko nepadengta 9, 06 Eur suma skolos. Akcentuoja, kad pareiškėja reikalavo priteisti 159 Eur skolos ir 25,06 Eur bylinėjimosi išlaidų. Todėl pareiškėja prašo priteisti iš atsakovo likusią 9,06 Eur sumą.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjos skundas atmestinas
Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas, kurio 12 straipsnio 1 - 2 punktai numato, jog savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (toliau – ir LVAT), aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas nesieja su atitinkamomis paslaugomis. LVAT 2010-03-29 nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje.
LR atliekų tvarkymo įstatymo 30 str. 3 d. 3 p. nustato, jog komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius gali pateikti savivaldybės institucijai įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir komunalinių atliekų tvarkymą dydžio apskaičiavimą ir ją rinkti. aktai yra norminiai administraciniai aktai.
Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir tvarkymą nustatyta Rietavo savivaldybės tarybos sprendimu už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą nustatyta Rietavo savivaldybės teritorijoje galiojanti privaloma įmoka, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti Nuostatuose nustatyta tvarka (2014 m. Nuostatų 11 p.; 2017 m. Nuostatų 2 p.; 2021 m. Nuostatų 2 p.).
Nuostatuose numatyta, kad vietinės rinkliavos administravimas yra pavedamas UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“, juridinio asmens kodas 171780190 (2017 m. Nuostatų 4 p.; 2021 m. Nuostatų 4 p.).
LR atliekų tvarkymo įstatymo 30¹ str. 2 d. numatyta, jog nekilnojamojo turto objektų savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą. Vietinės rinkliavos nuostatai nustato, kad vietinės rinkliavos mokėtojai yra komunalinių atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, nuosavybės ar kita teise valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu (išskyrus žemės sklypus) savivaldybės teritorijoje (6 p.), vietinės rinkliavos dydis nustatomas visiems komunalinių atliekų turėtojams, fiziniams ir juridiniams asmenims, valdantiems, naudojantiems ir disponuojantiems nekilnojamąjį turtą (išskyrus žemės sklypus) savivaldybės teritorijoje (34 p.).
Vietinės rinkliavos nuostatų 32 p. yra nustatyta, jog vietinės rinkliavos dydis atliekų turėtojams už komunalinių atliekų tvarkymą nustatomas ir patvirtinamas už vienus metus, t. y. vietinė rinkliava nustatoma bei privalo būti mokama pagal ataskaitinį laikotarpį už kiekvienus kalendorinius metus
Taigi, vadovaujantis Nuostatais, vietinę rinkliavą privalo mokėti asmenys, turintys nekilnojamojo turto Rietavo savivaldybės teritorijoje, t. y. pagal bendrą taisyklę atliekų turėtojų pareiga mokėti ginčo vietinę rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu.
Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, jog nekilnojamojo turto objektu, adresu (duomenys neskelbtini), priklauso atsakovui, tačiau jo paties teigimu jis ten negyvena. Byloje pridėtas Rietavo seniūnijos raštas, patvirtina, kad šiuo adresu esančiame name, niekas negyvena, namas nenaudojamas.
Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso ketvirtos knygos 4.33 straipsnis numato nekilnojamojo daikto valdymo pabaigą, kurią nekilnojamojo daikto valdymas baigiasi nuo valdymo išregistravimo iš viešojo registro momento. Tuo atveju šį faktą galima panaudoti prieš trečiuosius asmenis.
Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog byloje nustačius, kad atsakovas sumokėjo 175 Eur ginčo rinkliavos sumos, todėl ši suma nepriteistina pareiškėjai.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pareiškėja prašo iš atsakovo jai priteisti 23,00 Eur bylinėjimosi išlaidoms apmokėti.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalis nustato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 5 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas; atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS143–375/2008 yra konstatavusi, jog atstovavimo išlaidų priteisimas viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas, tačiau administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką. Plėtodamas šią praktiką, vėlesnėse nutartyse LVAT yra pasisakęs, kad viešojo administravimo subjektas, veikdamas specifinėje srityje, privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti viešojo administravimo funkcijas, tuo tikslu jam skiriami atitinkami valstybės (savivaldybių) biudžeto asignavimai (žr., pvz., LVAT 2020 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3910-662/2020, 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5449-575/2019). Nors bylinėjimasis teismuose nėra tiesioginis viešojo administravimo subjektų uždavinys, šie subjektai turi būti pajėgūs teisme atstovauti savo pozicijoms, kylančioms iš atitinkamų administracinių teisinių santykių (žr., pvz., LVAT 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-552-556/2018, 2019 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1571-629/2018).
Prašymas, kuriuo kreiptasi į teismą dėl vietinės rinkliavos išieškojimo, nėra išskirtinis, lyginant su prašymais kitose analogiško pobūdžio bylose, kuriose yra suformuota jurisprudencija, keičiasi tik proceso šalis, laikotarpis, už kurį prašoma priteisti vietinę rinkliavą, prašoma priteisti pinigų suma. Šiems duomenims surašyti kvalifikuota teisinė pagalba yra labiau perteklinis momentas, nes tokio pobūdžio darbas gali būti atliekamas ir teisinio vieneto, atsakingo už vietinės rinkliavos surinkimą, pajėgumais. Nagrinėjamu atveju byloje nebuvo keliama nauja teisinė problematika, byla nėra sudėtinga dėl jos apimties, faktinių aplinkybių, įrodymų vertinimo, ginčui taikytinos teisės taikymo, pareiškėjas turėjo galimybę savo pajėgumais užtikrinti tinkamą atstovavimą jo interesams teisme, todėl prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos neatitinka būtinumo kriterijaus. Be kita ko, pareiškėja taip pat nenurodė, kad buvo susiklosčiusi kitokia išskirtinė padėtis, objektyviai lėmusi poreikį kreiptis į advokatų profesinę bendriją. Dėl nurodytų priežasčių ir išdėstytų argumentų prašymas priteisti 23 Eur bylinėjimosi išlaidų apmokėti netenkinamas.
Pareiškėja prašo jai priteisti 2,06 Eur išlaidas už registrų išrašų suformavimą.
Teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškėja yra vietinės rinkliavos administratorius, kuris administruodamas vietinę rinkliavą vykdo vietinės rinkliavos mokėtojų apskaitą pagal Nekilnojamojo turto, Gyventojų registro ir kitas duomenų bazes. Taigi, disponavimas įvardijamais duomenimis yra sąlygotas vykdoma vietinės rinkliavos mokėtojų apskaita ir šios išlaidos nepriskirtinos prie bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau nurodyta, prašymas priteisti 2,06 Eur išlaidas už registrų išrašų suformavimą netenkinamas.
Atsakovas prašo atlyginti byloje turėtas išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nepateikė bylinėjimosi išlaidų, nepridėjo jas pagrindžiančių įrodymų, teismas neturi teisinio pagrindo jų priteisti.
Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog byloje nustačius, kad atsakovas sumokėjo 175 Eur skolos, todėl prašymą atmeta bei nepriteisia bylinėjimosi išlaidų anksčiau paminėtais pagrindais, šiais pagrindais netenkina ir pareiškėjo patikslintame prašyme prašomos priteisti 9,06 Eur skolos, nes skola apmokėta.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės Telšių regiono atliekų tvarkymo centras prašymą atsakovui S. A. J. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo atmesti.
Netenkinti pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės Telšių regiono atliekų tvarkymo centras prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.