Kauno apygardos teismo nutarimas

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus (toliau Inspekcija) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 6 d. nutarimo R. K. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2016 m. gegužės 5 d. Valstybinės darbo inspekcijos (toliau VDI) Kauno teritoriniame skyriuje buvo gautas skundas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams nesudarytos tinkamos darbo sąlygos. 2016 m. gegužės 17 d. VDI vyriausieji darbo inspektoriai A. B. ir M. J. atliko neplaninį patikrinimą UAB „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini). Dėl nustatytų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimų UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui R. K. buvo surašytas VDI reikalavimas pašalinti pažeidimus R1 Nr. 0742-0412 bei 2016 m. birželio 15 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. VDIP-63573946-16. 2016 m. rugsėjo 20 d. buvo išnagrinėta administracinio teisės pažeidimo byla ir R. K. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 41 straipsnio 1 dalį nutarimu buvo paskirta bauda – 144 Eur.Šį VDI nutarimą R. K. apskundus teismui, Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 6 d. nutarimu jo skundas patenkintas ir VDI Kauno skyriaus 2016 m. rugsėjo 20 d. nutarimas panaikintas, o byla nutraukta. Tokį sprendimą apylinkės teismas priėmė motyvuodamas tuo, kad Valstybinės darbo inspekcijos patikrinimo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius R. K. buvo paskyręs atsakingą asmenį už darbuotojų saugą ir sveikatą, pasirašęs atitinkamą sutartį su juridiniu asmeniu, todėl atsakomybės klausimas šioje srityje turėjo būti sprendžiamas būtent darbdavio paskirtų atsakingų asmenų atžvilgiu.Apeliaciniame skunde Inspekcija prašo skundžiamą apylinkės tesimo nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą, kuriuo palikti galioti nepakeistą VDI nutarimą šioje byloje.

3.1. Skunde teigiama, kad VDI nutarime įvardinta, jog darbuotojai A. Ž., S. K. ir B. M. dirbo nepasitikrinę sveikatos. VDI protokole nurodyta pažeidimo nustatymo data. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius R. K. darbuotojų medicinines knygeles bei darbuotojų sveikatos pasitikrinimo grafiką vedė netinkamai, todėl minėti darbuotojai iki VDI patikrinimo nebuvo supažindinti su sveikatos pasitikrinimo data. Skunde teigiama, kad byloje pateikta R. K. AAP apskaitos kortelė Nr. 4, kurioje nurodyta, jog jam būtina nemokamai išduoti darbo rūbus, darbo batus, akinius, prieštriukšminius kamštelius, respiratorių. Tačiau jam neišduoti darbo rūbai, prieštriukšminiai kamšteliai, respiratorius. VDI tikrinimo metu nustatė, kad D. K. tikrinimo metu dirbo prie staklių ir nedėvėjo asmeninių apsaugos priemonių (fiksuota patikrinimo akte), tačiau direktorius R. K. nepateikė įrodymų, kad jai būtų išduotos asmeninės apsaugos priemonės. Skunde nurodoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo tinkamai vedama darbuotojams išduodamų asmeninių apsaugos priemonių (toliau – AAP) apskaita, nes nebuvo pildomi AAP išdavimo žiniaraščiai. Tikrinimo metu nustatyta, kad įmonėje darbuotojai dirba dulkėtose bei susijusiomis su tepalais darbo sąlygose, todėl darbo pobūdis atitinka teisės aktų reikalavimą darbdaviui įrengti dušą, ko nebuvo padaryta. Skunde teigiama, kad darbdavys nesiėmė jokių priemonių užtikrinti, jog techninių dujų balionai nekeltų grėsmės darbuotojų saugumui, nes gamybinėse patalpose patikrinimo metu dirbo darbuotojai, o suvirintojo R. R. ir R. K. teiginius dėl balionų nepritvirtinimo turėjo vertinti kritiškai.

3.2. Skunde teigiama, kad A. P. įmonėje vykdė saugos ir sveikatos specialisto funkcijas, tačiau atvykusi į VDI ji teigė, kad darbuotojų saugos ir sveikatos specialisto pažymėjimo neturi. A. P. teisme patvirtino, kad neįgijusi darbuotojų saugos ir sveikatos specialisto kvalifikacijos ir minėto pažymėjimo neturi, taip pat ji teismui pateikė darbdavio, darbdaviui atstovaujančio asmens saugos pažymėjimą, kuris pagal teisės aktus būtinas norint dirbti darbdaviu (įmonės vadovu). Todėl R. K. netinkamam (nekvalifikuotam) asmeniui pavedė atlikti darbuotojų saugos ir sveikatos specialisto funkcijas, dėl ko šios pareigos nebuvo tinkamai vykdomos. Be to, teismas neteisingai vertino sutarties tarp įmonių UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ esmę, nes šia sutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo kontroliuoti tik kai kurias UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskirto darbuotojų saugos ir sveikatos specialisto atliekamas funkcijas. Teisme R. K. bei liudytoja A. P. teigė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ tik konsultacijas. Skunde teigiama, kad R. K., būdamas įmonės direktoriumi (darbdaviu) darbuotojų saugos ir sveikatos funkcijų vykdymui paskyrė netinkamą (nekvalifikuotą) asmenį bei nesusitarė su juridiniu asmeniu (UAB „(duomenys neskelbtini)“) dėl darbuotojų saugos ir sveikatos funkcijų vykdymo ir nusišalino nuo vidinės kontrolės, tuo pažeisdamas teisės aktus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

VDI Kauno skyriaus apeliacinis skundas tenkinamas, skundžiamas apylinkės teismo nutarimas naikinamas ir priimamas naujas nutarimas.

Dėl R. K. kaltės padarius jam VDI nutarimu inkriminuojamą teisės pažeidimą

VDI nutarime įvardinta, kad darbuotojai A. Ž., S. K. ir B. M. dirbo nepasitikrinę sveikatos. Byloje yra pateiktos minėtų darbuotojų medicininės knygelės, iš kurių matyti, kad A. Ž. pasitikrino sveikatą 2016 m. birželio 10 d., S. K. pasitikrino sveikatą 2016 m. birželio 21 d., B. M. pasitikrino sveikatą 2016 m. birželio 17 d. Tai įrodo, kad šie darbuotojai pasitikrino sveikatą jau po 2016 m. gegužės 17 d. VDI įvykdyto patikrinimo. VDI protokole nėra nurodyti minėti darbuotojai, kurie dirbo nepasitikrinę sveikatos, nes UAB “ (duomenys neskelbtini)“ direktorius R. K. savalaikiai nepateikė VDI šių darbuotojų medicininių knygelių bei darbuotojų pasitikrinimo grafiko iki VDI 2016 m. gegužės 17 d. patikrinimo akte nurodytos datos, t. y. 2016 m. gegužės 19 d., o tai jis padarė tik 2016 m. rugsėjo 16 d. Be to, minėtas grafikas nebuvo tinkamai vedamas, nes darbuotojai A. Ž., S. K. ir B. M. 2016 m. gegužės 17 dienai nebuvo įtraukti į grafiką, o buvo įrašyti po to, kai pasitikrino sveikatą. Ko apylinkės teismas skundžiamame nutarime tinkamai neįvertino.Vadovaujantis LR socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. Al-331 patvirtintų Darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsaugos priemonėmis (toliau AAP) nuostatų 7 priedu AAP išdavimo faktas turi būti fiksuotas jų išdavimo žiniaraštyje. Iš byloje esančios R. K. AAP apskaitos kortelės Nr. 4 matyti, kad jam būtina nemokamai išduoti: darbo rūbus, darbo batus, akinius, prieštriukšminius kamštelius, respiratorių. R. K. 2016 m. vasario 8 d. buvo išduoti tik darbo batai ir akiniai, bet nebuvo išduoti darbo rūbai, prieštriukšminiai kamšteliai, respiratorius, nes tai nefiksuota jų išdavimo žiniaraštyje. Be to, VDI tikrinimo metu nustatė, kad D. K. tikrinimo metu dirbo prie staklių ir nedėvėjo asmeninių apsaugos priemonių, tačiau direktorius R. K. nepateikė įrodymų (AAP žiniaraščio), kad jai būtų šios priemonės išduotos. Tai patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo tinkamai vedama darbuotojams išduodamų AAP apskaita, nes nebuvo pildomi AAP išdavimo žiniaraščiai, todėl pagrįstai VDI fiksavo šį pažeidimą.VDI vyr. inspektoriai A. B. ir M. J. tikrinimo metu nustatė ir teismo posėdžių metu patvirtino, kad įmonėje darbuotojai dirbo dulkėtose bei susijusiomis su tepalais darbo sąlygose. Šią aplinkybę patvirtina ir byloje pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų (A. Ž., S. K. ir B. M.) medicininėse knygelėse įrašai dėl kenksmingų darbo sąlygų. Jiems nurodyta vienas iš kenksmingų faktorių – dulkės. UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų sveikatos pasitikrinimo grafike 40 darbuotojų nurodyta, kad jų darbo aplinkoje vienas iš kenksmingų rizikos veiksnių – dulkės. Todėl atsižvelgiant į tai, kad darbo pobūdis atitinka Darboviečių įrengimo bendrųjų nuostatų 34 punkto 1 papunkčio normos sąlygas, VDI pagrįstai fiksavo pažeidimą ir tai, kad darbdavys darbo vietos patalpose neįrengė dušo.LR darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 16 straipsnio 1 dalis bei Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų 5 punkto norma įpareigoja darbdavį, imtis reikiamų priemonių, kurios užtikrintų, kad darbo įrenginiai, kuriais naudojasi darbuotojai įmonėje, būtų tinkamai pritaikyti darbui atlikti ir nekenktų darbuotojų saugai ir sveikatai. Tačiau bylos duomenimis nustatyta, jog darbdavys nesiėmė tinkamų priemonių užtikrinti, kad techninių dujų balionai nekeltų grėsmės darbuotojų saugumui, nes gamybinėse patalpose patikrinimo metu dirbo darbuotojai. VDI vyr. inspektoriai A. B. ir M. J. 2016 m. rugsėjo 1 d. (dar nebuvo priimtas VDI nutarimas administracinėje byloje) atliko inspektavimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl VDI reikalavimo Nr. R1 0742- 0412 įvykdymo ir nustatė, kad gamybinėse patalpose, tose pačiose vietose buvo laikomi tie patys techninių dujų balionai (nepritvirtinti). Tuo tarpu suvirintojo R. R. liudijimą, kad VDI tikrinimo metu balionas buvo nepritvirtintas dėl to, kad buvo keičiamas ir R. K. teigimą, kad argono balionai, kurie buvo nepritvirtinti ir iš gamybinės patalpos nebuvo išvežti į sandėlį dėl to, kad neseniai tiekėjas juos jiems atvežė, turėjo būti vertinami kritiškai, kaip R. K. gynybinė versija siekiant išvengti atsakomybės dėl padarytų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimų.LR darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 12 straipsnis reglamentuoja, kad darbdavys siekiant užtikrinti įmonėje darbuotojų saugą ir sveikatą paskiria darbuotojų saugos ir sveikatos specialistą bei gali samdyti juridinę įmonę darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijoms atlikti. Darbuotojų saugos ir sveikatos specialisto (darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos) funkcijas reglamentuoja Tarnybų nuostatų 10 punktas. Iš bylos duomenų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesteigė darbuotojų saugos tarnybos ir darbdavys, siekdamas įmonėje užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą paskyrė darbuotojų saugos ir sveikatos specialistą A. P., kuri priimta įmonėje dirbi vadybininke ir įmonėje vykdė saugos ir sveikatos specialisto funkcijas. VDI inspektorių patikrinimo metu A. P. dalyvavo patikrinime ir jos buvo paprašyta pateikti darbuotojų saugos ir sveikatos specialisto pažymėjimą, kaip įrodymą, kad ji turi reikiamą kvalifikaciją įmonėje vykdyti darbuotojų saugos ir sveikatos funkcijas, t. y. įmonėje užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą. Tačiau A. P. po VDI patikrinimo atvykusi į VDI teigė, kad ji darbuotojų saugos ir sveikatos specialisto pažymėjimo neturi. A. P. teisme taip pat patvirtino, kad neįgijusi darbuotojų saugos ir sveikatos specialisto kvalifikacijos ir minėto pažymėjimo neturi, o teismui ji pateikė darbdavio, darbdaviui atstovaujančio asmens saugos pažymėjimą, kuris pagal teisės aktus būtinas norint dirbti darbdaviu (įmonės vadovu). Paminėtos aplinkybės patvirtina, kad R. K. netinkamam (nekvalifikuotam) asmeniui pavedė atlikti darbuotojų saugos ir sveikatos specialisto funkcijas, todėl jos nebuvo tinkamai vykdomos.Iš 2012 m. spalio 1 d. sutarties tarp įmonių UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigoja įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ ne vykdyti saugos ir sveikatos funkcijas, bet atlikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų instruktavimo, mokymo, atestavimo darbų saugos klausimais kontrolę, asmeninių apsaugos priemonių išdavimo kortelių pildymo kontrolę ir kt. Tai parodo, kad minėta sutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo kontroliuoti tik kai kurias UAB „(duomenys neskelbtini)a“ paskirto darbuotojų saugos ir sveikatos specialisto atliekamas funkcijas. Todėl negalima vertinti, kad šia sutartimi, kuri pateikta tik teisme, susitarta dėl darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijų vykdymo. Be to, teisme R. K. ir liudytoja A. P. nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ tik konsultacijas. To apylinkės teismas tinkamai neįvertino todėl neteisingai nurodė, kad atsakomybės klausimas dėl darbuotojų saugos ir sveikatos turėjo būti sprendžiamas darbdavio paskirtų asmenų (darbuotojos A. P. ir juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“) atžvilgiu. Paminėtos aplinkybės leidžia teigti, kad R. K., būdamas įmonės direktoriumi (darbdaviu) darbuotojų saugos ir sveikatos funkcijų vykdymui paskyrė netinkamą (nekvalifikuotą) asmenį bei nesusitarė su juridiniu asmeniu („(duomenys neskelbtini)“) dėl darbuotojų saugos ir sveikatos funkcijų vykdymo ir nusišalino nuo vidinės kontrolės, tuo pažeisdamas LR darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 19 straipsnio visus punktus. Be to, LR darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 12 straipsnio 6 punkte nurodyta, kad įpareigojimų suteikimas darbdavio paskirtiems asmenims, darbdavio įgaliotiems asmenims, juridinių ar fizinių asmenų sutartiniai įsipareigojimai darbdaviui, neatleidžia darbdavio nuo atsakomybės, nustatytos šio Įstatymo 11 straipsnyje. Todėl VDI teisingai už paminėtus pažeidimus nubaudė direktorių (darbdavį) R. K.. Tuo tarpu apylinkės teismas skundžiamame nutarime aukščiau išdėstytų argumentų tinkamai neįvertino, todėl padarė neteisingas išvadas, kurios nulėmė neteisingo sprendimo priėmimą. Tai yra pagrindas skundžiamą apylinkės teismo nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą, kuriuo palikti galioti VDI 2016 m. rugsėjo 20 d. nutarimą.

Dėl pažeidimo kvalifikavimo

Įsigaliojus nuo 2017 m. sausio 1 d. naujam Administracinių nusižengimų kodeksui (toliau – ANK), kuris pakeičia iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį Administracinių teisės pažeidimų kodeksą, apeliacinis skundas, jo argumentai bei skundžiamo nutarimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas pagal procesines teisės normas, galiojančias procesinių veiksmų atlikimo metu (ANK 656 straipsnis).Įgyvendinant 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusį naują ANK pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (2015 m. birželio 25 d. įstatymas Nr. XII-1869) (toliau – Įstatymas) 3 straipsnio 1 dalį administracinis teisės pažeidimas, padarytas iki 2017 m. sausio 1 d., kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, turi būti perkvalifikuotas pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė.Vertinant bylos medžiagą perkvalifikavimo aspektu, R. K. padarytas administracinis teisės pažeidimas įvykdytas 2016 m. gegužės 17 d., todėl apylinkės teismas teisingai taikė proceso metu galiojančio ATPK normas. Įsigaliojus naujam ANK, minėtas teisės pažeidimas atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, numatyto ANK 96 straipsnio 3 dalyje, o jame pažeidėjo R. K. atžvilgiu numatyta švelnesnė administracinė atsakomybė, t. y. švelnesnė bauda (numatytos nuobaudos vidurkis yra daugiau negu 10 eurų mažesnis), t. y. šioje konkrečioje situacijoje perkvalifikavus R. K. pažeidimą iš galiojusio ATPK į naujai galiojantį ANK, jo teisinė padėtis palengvėtų. Todėl yra pagrindas veikos perkvalifikavimui, nors teisena vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK (Įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 5 straipsnio 4 dalis). Kadangi R. K. VDI 2016 m. rugsėjo 20 d. nutarimu paskirta ATPK straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda, todėl šį pažeidimą perkvalifikavus pagal ANK, R. K. taip pat paskiriama straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 5 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 6 d. nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą, kuriuo palikti galioti Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus 2016 m. rugsėjo 20 d. nutarimą, kuriuo R. K. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal ATPK 41 straipsnio 1 dalį 144 Eur bauda.

Šį R. K. padarytą pažeidimą perkvalifikuoti pagal ANK 96 straipsnio 3 dalį ir paskirti jam 80 (aštuoniasdešimt) eurų baudą.

Šis Kauno apygardos teismo nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.