- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-03-26
- Bylos Nr.
- eI2-140-428/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01053-2019-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Jolanta Medvedevienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- UAB "Minutėlė sau"
- Atsakovas
- Marijampolės savivaldybės administracija
- Trečiasis asmuo
- I. G.
dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Minutėlė sau“ atstovui advokatui A. B.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Minutėlė sau“ skundą atsakovei Marijampolės savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui I. G. dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Minutėlė sau“ kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus (toliau – ir Komisija) 2019 m. balandžio 15 d. sprendimą Nr. 21R1-77(AG1-42/09-2019) (toliau – ir Sprendimas) ir išspręsti ginčą iš esmės – įpareigoti Marijampolės savivaldybės administraciją sprendimą dėl atskiro adreso palėpei pastate (duomenys neskelbtini) , priimti iš naujo, atsižvelgiant į abiejų bendraturčių nuomonę.
Pareiškėja skunde nurodė ir teismo posėdžio metu jos atstovas advokatas paaiškino, jog Komisija nepatenkino pareiškėjos skundo dėl Marijampolės savivaldybės administracijos 2018 m. rugsėjo 19 d. rašto Nr. SA-8058(12.1.E) „Dėl informacijos pateikimo apie adreso suteikimą (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Raštas) panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Nurodytu Raštu Savivaldybė atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą panaikinti (pareiškėja skunde nurodė „atšaukti“) savo anksčiau priimtą sprendimą suteikti dvibučio namo palėpei atskirą adresą tik pagal vienos iš bendraturčių prašymą.
Šalies argumentai
Pareiškėjos teigimu, atsakovė nepagrįstai Rašte nurodė, jog suteikė adresą palėpės patalpai, vadovaudamasi tuo, kad vienintelė tuo metu palėpės patalpos savininkė buvo trečiasis suinteresuotas asmuo I. G., pateikusi prašymą dėl adreso palėpės patalpai suteikimo. Atsakovė, spręsdama adreso palėpės patalpai suteikimo ar nesuteikimo klausimą, privalėjo svarstyti abiejų bendraturčių prašymus ir priimti galutinį sprendimą, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.75 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Atsakovė galėjo savo iniciatyva padarytą klaidą ištaisyti paaiškėjus, kad priimant sprendimą buvo vadovautasi tikrovės neatitinkančiu faktu, tačiau to nepadarė, taip pat pareiškėjos prašymo nesprendė iš esmės.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime ir teismo posėdžio metu atsakovės atstovė nurodė, jog atsakovė, vadovaudamasi Adresų formavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 2092 (toliau – ir Taisyklės), ir Numerių pastatams, patalpoms, butams ir žemės sklypams, kuriuose pagal naudojimo paskirtį (būdą) ar teritorijų planavimo dokumentus leidžiama pastatų statyba, suteikimo, keitimo ir apskaitos tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2011 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. 1V-57 (toliau – ir Aprašas), atsižvelgdama į patalpos, kuriai prašoma suteikti adresą, savininkės I. G. prašymą, Marijampolės savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. DV-2048 „Dėl adreso patalpai (duomenys neskelbtini)suteikimo“ suteikė pirmiau nurodytai palėpės patalpai adresą – (duomenys neskelbtini).
Aprašo 15.2 punkte nurodyta, kad faktiškai esančiuose pastatuose numeriai patalpoms suteikiami atsižvelgiant į jau esančių patalpų ir butų numerius, o prašymą dėl numerių suteikimo pateikia pastato savininkas, patalpos ar buto savininkas arba jo įgaliotas asmuo. Aprašo 41 punktas neįpareigojo atsakovės informuoti kitus asmenis apie adreso suteikimą ir toks sprendimas teisines pasekmes sukelia tik prašymą pateikusiam asmeniui.
Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 27 punktas įtvirtina vieną iš savarankiškų savivaldybių funkcijų, t. y. ginčo atveju adresų suteikimas žemės sklypams, butams ir kitoms patalpoms, pavadinimų suteikimo gatvėms, savivaldybės teritorijose esantiems pastatams, statiniams ir kitiems objektams, šių adresų ir pavadinimų keitimas ar jų panaikinimas, vykdomas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
Atsiliepimas
Atsakovė, suteikdama adresą palėpės patalpai, nepažeidė pirmiau nurodytų teisės aktų reikalavimų, kadangi prašymą dėl adreso suteikimo pateikė I. G., vienintelė patalpos savininkė.
Atsakovė Raštu pakartotinai informavo pareiškėją apie adresų patalpoms suteikimo teisines galimybes ir konkrečiai nurodė, jog patalpai (duomenys neskelbtini), adresas suteiktas suteikimo metu vienintelės patalpos savininkės I. G. prašymu.
Nors Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje apibrėžiama, kad savivaldybės administracijos direktorius ar kiti savivaldybės viešojo administravimo subjektai savo priimtus teisės aktus gali sustabdyti ir juos pakeisti ar panaikinti, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pabrėžta, kad institucija, vykdanti viešąjį administravimą, gali teisėtai panaikinti arba pripažinti netekusiu galios savo priimtą administracinį sprendimą, kuris suteikia teises tam tikriems subjektams, tačiau buvo priimtas pažeidžiant taikytinas teisės normas arba joms prieštarauja pagal savo turinį (neteisėtas administracinis aktas), tik jeigu tokia galimybė yra nustatyta atitinkamą sritį reglamentuojančiuose specialiuose įstatymuose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756- 35/2010, 2012 m. gegužės 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1356/2012, 2016 m. rugsėjo 29 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-3537-822/2016 ir kt.).
Be to, atsakovė pažymėjo, jog pareiškėjai sukelia teisines pasekmes Marijampolės savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 20 d. įsakymas Nr. DV-2048 „Dėl adreso patalpai (duomenys neskelbtini)suteikimo“, tačiau pareiškėja praleido terminą ginčyti šį įsakymą teisme.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Pareiškėja prašo panaikinti Komisijos Sprendimą kaip neteisėtą ir nepagrįstą, tačiau pažymėtina, jog nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl teisėtumo ir pagrįstumo Marijampolės savivaldybės administracijos 2018 m. rugsėjo 19 d. rašto Nr. SA-8058(12.1.E) „Dėl informacijos pateikimo apie adreso suteikimą (duomenys neskelbtini)“, kuriuo buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjos 2018 m. rugpjūčio 30 d. prašymą panaikinti (pareiškėja skunde nurodė „atšaukti“) Marijampolės savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 20 d. įsakymą Nr. DV-2048 „Dėl adreso patalpai (duomenys neskelbtini)suteikimo“.
Pareiškėja mano, kad adresas palėpės patalpai buvo suteiktas nepagrįstai, atsižvelgus tik į vienos bendraturtės I. G. prašymą. Pareiškėjos nuomone, atsakovė neturėjo pagrindo ginčo patalpai suteikti adreso tik pagal trečiojo suinteresuoto asmens I. G. prašymą, nes prašymo nagrinėjimo metu Nekilnojamojo turto registre nebuvo įregistruotos I. G. nuosavybės teisės į visą minėtą palėpės patalpą, atsakovė, priimdama 2017 m. gruodžio 20 d. įsakymą Nr. DV-2048 „Dėl adreso patalpai (duomenys neskelbtini)suteikimo“, privalėjo vadovautis ne tik Aprašu, bet taip pat ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normomis, reglamentuojančiomis bendraturčių teises ir pareigas valdant bendrąją dalinę nuosavybę.
Bylos duomenys patvirtino, jog Marijampolės savivaldybės administracijos direktorius 2017 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. DV-2048 „Dėl adreso patalpai (duomenys neskelbtini) suteikimo“ suteikė namo (duomenys neskelbtini), pastogės patalpai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atskirą adresą – (duomenys neskelbtini), pagal vienos iš bendraturčių I. G. 2017 m. gruodžio 7 d. prašymą.
Pareiškėja 2018 m. rugpjūčio 30 d. kreipėsi į atsakovę prašydama panaikinti Marijampolės savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 20 d. įsakymą Nr. DV-2048 „Dėl adreso patalpai (duomenys neskelbtini)suteikimo“. Atsakovė ginčijamu Raštu informavo pareiškėją, jog vienintelė palėpės patalpų savininkė yra I. G., 2017 m. gruodžio 7 d. pateikusi prašymą suteikti adresą palėpės patalpai, todėl Marijampolės savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 20 d. įsakymas Nr. DV-2048 „Dėl adreso patalpai (duomenys neskelbtini)suteikimo“ yra priimtas teisėtai, laikantis teisės aktų reikalavimų, ir nebus panaikintas.
Akivaizdu, jog ginčas nagrinėjamoje byloje kilo tarp pareiškėjos ir atsakovės dėl bendro naudojimo objektui – palėpės patalpai suteikto adreso vieno iš bendraturčių prašymu, nesant kito bendraturčio sutikimo.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2004 m. lapkričio 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3k-3-572 yra pažymėjęs, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.75 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata įpareigoja bendraturčius, įgyvendinant savo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio abiem šalims sprendimo būdo, taip pat ir vykstant ginčui teisme. Optimaliam naudojimosi bendrąja nuosavybe variantui pasiekti būtinas bendraturčių kooperavimasis. Siekimas maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitą bendraturtį, neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų. Tuo atveju, jei bendraturtis prieštarauja kompromisiniams naudojimosi bendru daiktu variantams, siekdamas tik savo interesų patenkinimo, teismas tokius veiksmus gali vertinti kaip piktnaudžiavimą savo teise ir į tokius reikalavimus neatsižvelgti bei parinkti optimalią naudojimosi bendru daiktu tvarką.??? ???
Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 27 punktą, viena iš savarankiškų savivaldybių funkcijų yra adresų suteikimas pastatams, butams ir kitoms patalpoms, šių adresų ir pavadinimų keitimas ar panaikinimas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
Aprašo 15.2 punkte nurodytas teisinis procedūrinis ginčo santykių reglamentavimas, kad prašymą dėl numerių suteikimo pateikia pastato savininkas, patalpos buto savininkas arba jo įgaliotas asmuo, nesuteikia atsakovei teisės kitaip vertinti bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo imperatyvių nuostatų, numatytų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.75 straipsnyje, bei priimti sprendimo dėl adreso suteikimo tik vieno iš bendraturčių prašymo pagrindu, nes, kaip pirmiau minėta, sprendimai dėl bendro turto valdymo, naudojimosi ir disponavimo turi būti priimami bendraturčių bendru sutarimu, o jo nesant ginčus sprendžia teismas.
Atsakovė ginčijamame Marijampolės savivaldybės administracijos 2018 m. rugsėjo 19 d. rašte Nr. SA-8058(12.1.E) nepagrįstai nurodė, jog namo (duomenys neskelbtini), pastogės patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriai Marijampolės savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. DV-2048 „Dėl adreso patalpai (duomenys neskelbtini)suteikimo“ buvo suteiktas atskiras adresas – (duomenys neskelbtini), vienintele savininke yra I. G..
Būtent Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2018 m. gruodžio 18 d. išrašas patvirtino priešingai, jog I. G. nuosavybės teise valdo namo (duomenys neskelbtini), pastogės patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 49/100 dalį, todėl ji nėra vienintelė minėtos pastogės patalpos savininkė (Komisijos bylos Nr. AG1-42/09-2019, b. l. 39). Pažymėtina ir tai, jog I. G. daiktines teises į pastogės patalpos 49/100 dalį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistravo 2018 m. sausio 15 d., t. y. po to, kai buvo priimtas Marijampolės savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 20 d. įsakymas Nr. DV-2048 „Dėl adreso patalpai (duomenys neskelbtini)suteikimo“, nuosavybės teisių į minėtos palėpės dalį Nekilnojamojo turto registre I. G. anksčiau nebuvo įregistravusi.
Nustatytos aplinkybės patvirtina, jog pareiškėjos ginčijamas Raštas nepagrįstas nei teisingais faktiniais duomenimis, nei teisės aktų imperatyviomis nuostatomis, draudžiančiomis panaikinti Marijampolės savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 20 d. įsakymą Nr. DV-2048 „Dėl adreso patalpai (duomenys neskelbtini)suteikimo“, kuris akivaizdžiai pažeidė pareiškėjos, esančios ginčo palėpės patalpos bendraturte, teises ir teisėtus interesus, ir prieštarauja materialiosios teisės normoms, reglamentuojančioms bendraturčių teises ir pareigas (LR CK 4.75 str.).
Atsakovė, nagrinėjamo ginčo atveju, vykdydama viešojo administravimo subjekto funkcijas, yra saistoma gero administravimo principo imperatyvų. Iš gero administravimo principo išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Pagal gero administravimo principą valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai.
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies, pagal kurią individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos, nuostatos taip pat įtvirtina viešojo administravimo subjektams pareigą priimtame administraciniame sprendime nurodyti pagrindinius faktus, argumentus ir įrodymus, pateikti teisinį pagrindą, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Be to, ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus.
Atkreiptinas dėmesys, jog Komisijos Sprendime įvertinta atsakovės teisė pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio 1 dalį pačiai panaikinti savo priimtą administracinį aktą, tačiau pareiškėjos ginčijamame Marijampolės savivaldybės administracijos 2018 m. rugsėjo 19 d. rašte Nr. SA-8058(12.1.E), kurį pareiškėja skundė Komisijai, nebuvo nurodyti argumentai, susiję su atsakovės teise pačiai panaikinti Marijampolės savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 20 d. įsakymą Nr. DV-2048 „Dėl adreso patalpai (duomenys neskelbtini) suteikimo“. Pareiškėja, pateikdama skundą Komisijai dėl Rašto panaikinimo, prašė skunde Komisijos įpareigoti atsakovę klausimą dėl adreso suteikimo palėpės patalpai išnagrinėti iš naujo, atsižvelgiant į abiejų bendraturčių nuomonę ir motyvus, tačiau tokio turinio prašymo pareiškėja atsakovei nebuvo pateikusi. Be to, atsakovė Rašte nebuvo išreiškusi nuomonės dėl materialinės teisės pačiai panaikinti Marijampolės savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 20 d. įsakymą Nr. DV-2048 „Dėl adreso patalpai (duomenys neskelbtini)suteikimo“. Teismo nuomone, Komisija, nagrinėdama pareiškėjos skundą dėl Rašto panaikinimo, viršijo savo kompetenciją, be pagrindo išplėsdama nagrinėjamo ginčo ribas, vertindama atsakovės teisę panaikinti savo priimtą sprendimą, nors, kaip pirmiau minėta, atsakovė Rašte dėl šios teisės pačiai panaikinti Marijampolės savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 20 d. įsakymą Nr. DV-2048 nuomonės nebuvo išreiškusi.
Kadangi pareiškėjos ginčijamas Marijampolės savivaldybės administracijos 2018 m. rugsėjo 19 d. raštas Nr. SA-8058(12.1.E) negali būti laikytinas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus atitinkančiu administraciniu aktu, nes nepagrįstas aktualiu ginčui teisiniu santykių reglamentavimu ir faktinėmis aplinkybėmis, neteisingai interpretuojant faktines aplinkybes, tai, kad vienintelė palėpės patalpų savininkė yra I. G., Raštas, dėl kurio teisėtumo ir kilo ginčas tarp šalių, bei skundžiamas Komisijos Sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas dėl Rašto teisėtumo buvo atmestas, naikintini Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu kaip neteisėti iš esmės, nes savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, t. y. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.75 straipsnio nuostatų reikalavimams.
Teismas pažymi, jog pareiškėja skunde teismui nebuvo lingvistiškai suformulavusi reikalavimo panaikinti Marijampolės savivaldybės administracijos 2018 m. rugsėjo 19 d. raštą Nr. SA-8058(12.1.E), pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu prašydama panaikinti Komisijos Sprendimą ir įpareigoti atsakovę iš naujo priimti sprendimą dėl atskiro adreso palėpės patalpai pastate (duomenys neskelbtini), atsižvelgiant į abiejų bendraturčių nuomonę.
Tačiau pažymėtina, jog ginčas kilo būtent dėl teisėtumo Marijampolės savivaldybės administracijos 2018 m. rugsėjo 19 d. rašto Nr. SA-8058(12.1.E), dėl kurio panaikinimo pareiškėja su skundu kreipėsi į ikiteisminę ginčų nagrinėjimo instituciją, o šiai nepatenkinus pareiškėjos skundo dėl Marijampolės savivaldybės administracijos 2018 m. rugsėjo 19 d. rašto Nr. SA-8058(12.1.E) panaikinimo, pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama panaikinti Komisijos Sprendimą ir iš naujo išspręsti adreso palėpei suteikimą, atsižvelgiant į abiejų bendraturčių nuomonę.
Teismas, įgyvendindamas jam pavestą teisingumo funkciją, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 80 straipsnio 2 dalimi, kurioje numatyta, kad administracinis teismas nėra saistomas pareikšto reikalavimo formuluotės, bei siekdamas apginti pareiškėjos įstatymų saugomas teises ar teisėtus interesus bei visapusiškai ir objektyviai iš esmės išnagrinėti bylą, sprendžia, jog pareiškėjos skundas tenkintinas iš dalies, t. y. pareiškėjos skundžiamas Komisijos Sprendimas ir Marijampolės savivaldybės administracijos 2018 m. rugsėjo 19 d. raštas Nr. SA-8058(12.1.E) naikintini kaip neteisėti ir nepagrįsti bei atsakovė įpareigotina iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2018 m. rugpjūčio 30 d. prašymą (gautas Marijampolės savivaldybės administracijoje 2018-08-30 Nr. GA-11433) panaikinti Marijampolės savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 20 d. įsakymą Nr. DV-2048 „Dėl adreso patalpai (duomenys neskelbtini)suteikimo“.
Tačiau teismas neturi teisinio pagrindo įpareigoti atsakovę priimti sprendimą dėl palėpės adreso suteikimo, atsižvelgiant į abiejų bendraturčių nuomonę, nes pareiškėja atsakovei tokio pobūdžio prašymo nebuvo pateikusi. Pareiškėja 2018 m. rugpjūčio 30 d. prašymu prašė atsakovės panaikinti Marijampolės savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 20 d. įsakymą Nr. DV-2048 „Dėl adreso patalpai (duomenys neskelbtini)suteikimo“, tačiau atsakovė šio klausimo nesprendė, nurodydama vienintelį argumentą, jog minėtas įsakymas parengtas laikantis teisės aktų reikalavimų, todėl nebus naikinamas, ir minėto įsakymo panaikinimo (pakeitimo) klausimo plačiau nedetalizavo ir neaptarė.
Taigi, kaip minėta, atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, nurodytus argumentus ir teisės aktų reglamentavimą, pareiškėjos skundas tenkintinas iš dalies.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Minutėlė sau“ skundą patenkinti iš dalies.
Panaikinti Marijampolės savivaldybės administracijos 2018 m. rugsėjo 19 d. raštą Nr. SA-8058(12.1.E) „Dėl informacijos pateikimo apie adreso suteikimą (duomenys neskelbtini)“ kaip nepagrįstą ir neteisėtą.
Įpareigoti atsakovę Marijampolės savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Minutėlė sau“ 2018 m. rugpjūčio 30 d. prašymą panaikinti Marijampolės savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 20 d. įsakymą Nr. DV-2048 „Dėl adreso patalpai (duomenys neskelbtini)suteikimo“.
Panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus 2019 m. balandžio 15 d. sprendimą Nr. 21R1-77 (AG1-42/09-2019) kaip neteisėtą ir nepagrįstą.
Kitoje dalyje pareiškėjos uždaros akcinės bendrovės „Minutėlė sau“ skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.