Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2021-12-21 · Byla Nr. TS-89-1131/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-12-21
Bylos Nr.
TS-89-1131/2021
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Asta Benetytė
Nuteistasis
T. S.
Kategorijos
Teikimas Nr. TS-89-1131/2021
Teisminio proceso Nr. nesuteiktasProcesinio sprendimo kategorija 2.5.14.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2021 m. gruodžio 21 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Benetytė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo T. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. lapkričio 12 d. nutarimo Nr. 59-196 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo (toliau ir – nutarimas).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. S. Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 23 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 1 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės pridėta dalis minėtu nuosprendžiu paskirtos bausmės ir T. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2021 m. balandžio 19 d.

Bausmės pabaiga – 2022 m. spalio 19 d.

T. S. 1/3 teismo paskirtos bausmės atliko 2021 m. spalio 19 d.

Nuteistasis T. S. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai pristatomas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 1 dalies 1 punktu.

Komisijos 2021 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 59-196 nuteistajam T. S. nutarta netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Jam rekomenduota tęsti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymą. Pakartotinis nuteistojo svarstymas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos numatytas 2022 m. balandžio mėn.

Komisija, remdamasi Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos posėdžio, įvykusio 2021 m. lapkričio 5 d. Vilniaus pataisos namuose, 2021 m. lapkričio 5 d. protokolu Nr. 58-42 bei vadovaudamasi BVK 164 straipsnio 3 dalimi, apsvarsčiusi nuteistojo prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvadą, įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones bei jų įvykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką, nustatytą pagal OASys metodiką (nuteistojo T. S. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra aukšta), nustatė, kad nuteistajam atliekant įvertinimą nustatytas poreikis smurtinio elgesio rizikos įvertinimui, remiantis adaptuota bei aprobuota smurtinio elgesio rizikos įvertinimo metodika „HCR-20“ nustatyta vidutinė smurtinio elgesio rizika. Rizikos valdymui ateityje reikšmingu aspektu išlieka impulsų valdymo ypatumai frustruojančių ir/ar lūkesčių bei tikslų įgyvendinimo situacijų metu. Aktualiais kriminogeniniais poreikiais išlieka nuteistojo užimtumo bei legalaus darbo sritys, pajamų bei išlaidų valdymo ypatumai, tikėtini/galimi sunkumai dėl potraukio žaisti azartinius žaidimus, problemų atpažinimo, jų sprendimo įgūdžių lavinimo prielaidos, negebėjimas laikytis priežiūros sąlygų nestruktūruotoje aplinkoje (laisvėje), intervencinių priemonių taikymo poreikis siekiant valdyti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Remiantis Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. kovo 23 d. nuosprendžiu, nuteistasis praeityje buvo du kartus lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, tačiau tai nepadėjo įgyvendinti nuteistojo resocializacijos tikslų, ši veika padaryta nuteistajam esant trečią kartą lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad 2021 m. balandžio 30 d. pokalbio su įstaigos psichologe metu buvo paskatintas įsitraukti į resocializacijos procesą vykdant intervencines, į jo kriminogeninius rizikos poreikius orientuotas priemones, tačiau iki šiol T. S. į specialistus nesikreipė, bausmės atlikimo metu labiau orientuotas į darbinę veiklą. Be to, nurodo, jog dėl savo darbo ypatumų (dirba nuteistųjų valgyklos salės tvarkinio pareigose) sunkiai rastų laiką, skirtą korekcinių priemonių vykdymui. Pažymėtina ir tai, kad nuteistasis per visą laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpį nebaustas, tačiau ir neskatintas, o šios aplinkybės taip pat rodo nuteistojo pasyvumą (asmens b. l. 38-39).

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas nuteistojo T. S. skundas, kuriuo jis prašo panaikinti Komisijos 2021 m. lapkričio 12 d. nutarimą Nr. 59-196 ir taikyti jam lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra. Jis atvyko atlikti bausmės 2021 m. balandžio 19 d. Po kelių mėnesių prašė atlikti jam OASys vertinimą, kadangi ketino prašyti taikyti jam lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra, tačiau vertinimas buvo atliktas tik po pusmečio. Komisijos 2021 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 59-196 nuspręsta netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tačiau Komisijos narių buvo tik 4, nors pagal įstatymą turi būti ne mažiau 7. Komisija laiko, kad jo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra aukšta, tačiau neatsižvelgta į tai, kad jis jau padaręs pažangą. Sutinka, kad nepakankamai dalyvauja resocializacijos programoje, kadangi nuo pat atvykimo į Vilniaus pataisos namus dirba be išeiginių ir švenčių. Laisvalaikiu atlieka psichologinius testus, dalyvauja sporto ir kituose renginiuose. Stengiasi mažinti kriminologinius rizikos poveikius. Siunčia pinigus antstoliams. Taip pat teigia, kad gauti paskatinimą pataisos namuose nėra lengva, kadangi tai priklauso nuo administracijos, kuri yra užsiėmusi. Paprasčiau gauti nuobaudą. Liko 10 mėn. iki bausmės atlikimo pabaigos (b. l. 1-2).

Prokuroras atsiliepimo į nuteistojo skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo. BVK 158 straipsnyje yra numatytas sąrašas aplinkybių, kurioms esant asmenys negali būti paleisti iš pataisos įstaigos lygtinai. Pirmiausia teismas, susipažinęs su nuteistojo T. S. asmens byla ir Komisijos nutarime išdėstytais motyvais, konstatuoja, kad nėra nustatyta BVK 158 straipsnyje nurodytų aplinkybių, kurioms esant T. S. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos negalėtų būti taikomas. Vis tik pastebėtina, kad nors nuteistasis T. S. formaliai ir atitinka įstatyme numatytus lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos kriterijus, tačiau lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nuteistajam gali būti taikomas, kai nustatomas ir BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytas materialusis kriterijus – t. y. kai nustatoma, jog nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema arba akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nagrinėjamu atveju nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra ne žema, o aukšta (104 balai), o akivaizdžios pažangos, kaip to reikalauja minėtos BVK nuostatos, ją mažinant, teismas, kaip ir Komisija savo nutarime, iš esmės neįžvelgia. Matyti, kad T. S. dinaminiai kriminologiniai veiksniai yra lėšų paskirstymo įgūdžių stoka, finansiniai sunkumai dėl potraukio lošti, turimi įsiskolinimai, vykdomi pagal patvarkymus, motyvacijos realizuoti save nuoseklioje bei tęstinėje darbinėje veikloje stoka, galima bedarbystė paleidimo iš pataisos įstaigos atveju, gyvenimo stiliaus ypatumai, neskatinantis nuoseklūs prosocialaus elgesio raiškos, impulsyvumas, agresyvus/kontroliuojantis elgesys, nepakankami problemų sprendimo įgūdžiai, nepakankamas savo elgesio pasekmių įvertinimas, tam tikros kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos, nepakankamas gebėjimas laikytis nustatytų taisyklių bei visuomenės moralinių normų. Atsižvelgiant į dinaminių kriminologinių veiksnių skaičių ir pobūdį, nuteistasis turi galimybę koreguoti savo elgesį ir mažinti nusikalstamo elgesio rizikos veiksnius, tokiu būdu darydamas akivaizdžią pažangą, mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Be to, nėra pagrindo teigti, kad nuteistasis padarė akivaizdžią pažangą, nes iš byloje esančių duomenų matyti, kad jo nusikalstamo elgesio rizika yra aukšta ir dėl to teigti, kad jis padarė akivaizdžią pažangą ją mažindamas, negalima.

Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, jo elgesį iki bei po nusikalstamų veikų padarymo, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Teismų praktikoje ne kartą pabrėžta, jog nuteistąjį paleisti lygtinai yra teismo teisė, o ne pareiga. Lygtinio paleidimo institutas negali būti suprantamas kaip savitikslis, automatinis procesas, nes tai prieštarautų įstatymų leidėjo valiai. Būtent teismui yra suteikta kompetencija įvertinus visas reikšmingas aplinkybes spręsti dėl to, ar konkretus asmuo jau yra pasirengęs gyventi laisvėje nepažeisdamas įstatymų (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-79-312/2017, 1S-27-209/2019).

Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos yra specifinis teisės institutas, nes šiuo atveju yra vertinamas, tiksliau prognozuojamas, asmens elgesys ateityje, vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Toks vertinimas yra nukreiptas į ateitį ir tokios prognozės negali būti padaromos jokiu kitu būdu, kaip tik atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje bei jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes. Tai atitinka ir galiojančią teismų praktiką (Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-27-209/2019).

Iš nuteistojo asmens bylos, Komisijos nutarimo ir 2021 m. spalio 11 d. Nr. 57-203 socialinio tyrimo išvados nustatyta, kad nuteistasis T. S. Komisijai pristatomas pirmą kartą. Sutinka, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju jam būtų taikoma intensyvi priežiūra. Jis turi vidurinį išsilavinimą. Kitų duomenų apie nuteistojo specialybę ar įgytą kvalifikaciją nėra. T. S. teigė, kad jis tam tikrą laiką dirbo pasienio pareigūnu. Taip pat jis paaiškino, kad turi oficialios darbo patirties, yra dirbęs apsaugos darbuotoju, krovėju, jo nuomone, turi sukaupęs apie 10 m. oficialaus darbo stažą, tačiau neneigia, kad didžiąją laiko dalį dirbo neoficialius vidaus apdailos darbus pavieniuose objektuose ir tuo pat metu jis buvo registruotas Užimtumo tarnyboje. Ankstesnių bausmių atlikimo metu buvo dirbantis, yra dirbęs kirpėju, darbų skirstytoju, patalpų ir teritorijos tvarkiniu, valgyklos darbininku. Taigi stebimos palankios nuostatos darbo struktūruotoje aplinkoje, tačiau laisvėje jis buvo labiau orientuotas dirbti neoficialiai. Nors T. S. laisvėje planuoja dirbti vidaus apdailos darbus objektuose pagal individualios veiklos pažymėjimą, tačiau nustatyta, kad šiuo metu nėra gauta duomenų, kurie patvirtintų, jog T. S. turės garantuotą darbo vietą paleistas iš pataisos įstaigos. Jo nusikalstamo elgesio pobūdis sietinas su finansiniu atlygiu, todėl tikėtina, kad T. S. nestruktūruotoje aplinkoje stokoja stabilumo bei nuoseklumo realizuodamas save darbinėje veikloje, dėl ko gali rinktis ,,pelningesnį“ ir nelegalų darbą. Matyti, kad T. S. patyrė tam tikrų socialinio funkcionavimo sunkumų užimtumo srityje. Iš T. S. žodžių, jis praeityje buvo vedęs du kartus. Pirmoji santuoka truko 8 metus, su pirmąja sutuoktine susilaukė dukters ir sūnaus, jie jau suaugę. Antros santuokos metu susilaukė dukters, kuri šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) m. amžiaus. Teigia, kad moka jai išlaikymą iš šiuo metu gaunamo atlyginimo. Taip pat palaiko ryšį su buvusia sutuoktine, bendrauja dukters ugdymo klausimais. Paskutiniu metu, apie (duomenys neskelbtini) metus, gyveno su sugyventine A. D.. Pažymėtina, kad jo palaikomi šeiminiai ryšiai praeityje netapo nusikalstamo elgesio užkardymo priemone, pirmąsias nusikalstamas veikas T. S. įvykdė kartu su savo nepilnamečiu sūnėnu. Tačiau 2021 m. gegužės 27 d. nustatyta, jog T. S. grįžus gyventi pas sugyventinę yra galimybė taikyti jam intensyvią priežiūrą (asmens b. l. 35). Analizuojant T. S. nusikalstamą elgesį, matyti, kad jis nusikaltimus vykdė socialiai pažeidžiamos grupės asmenų – pensinio amžiaus gyventojų atžvilgiu. Juos vykdė būdamas blaivus, brandaus amžiaus (pirmasis susidūrimas su teisėsaugos pareigūnais buvo 30 m. amžiaus). Jo nusikalstamas elgesys pasireikšdavo nuosekliai, naudojant analogiškas apgaulės schemas: nusižiūri galimą „auką“, prisistato pašto/banko darbuotoju, „tikrina“ neva padirbtus pinigus, pasipriešinus nukentėjusiesiems – panaudoja smurtą ir pasišalina. Taip pat nuteistasis nėra linkęs analizuoti savo nusikalstamo elgesio priežasčių ar ypatumų, nurodė, jog jam gėda apie tai kalbėti. Teigia, kad nusikaltimus vykdė „dėl durnumo“. Nėra duomenų, kad T. S. gali būti lengvai paveikiamas kitų asmenų neigiamos įtakos. Priešingai, pasinaudodamas savo gerais komunikaciniais įgūdžiais gali būti linkęs paveikti kitus asmenis sau naudinga linkme. Praeityje kai kuriuos nusikaltimus įvykdė kartu su savo nepilnamečiu sūnėnu, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl vaiko įtraukimo į nusikalstamą veiką, dėl šio kaltinimo buvo išteisintas. Bausmių atlikimo metu nuteistasis geba elgtis nepriekaištingai, yra orientuotas į darbą, drausminių nuobaudų neturi. Pasak jo paties, pataisos namuose nebuvo baustas drausmine tvarka. Visgi nestruktūruotoje aplinkoje, kuomet tam tikri suvaržymai neaktualūs, T. S. savo problemas linkęs įveikti neteisėtais būdais bei priemonėmis. Nuteistasis neigia kada nors vartojęs narkotines medžiagas, oficialių duomenų, apie narkotinių medžiagų vartojimo atvejus nėra. Taip pat nėra duomenų ir apie jo galimo žalingo alkoholio vartojimo problemas. Nuteistasis neneigia, jog retsykiais, progų metu pavartodavo nedidelį kiekį alkoholinių gėrimų. Priimtų teismo nuosprendžių duomenimis, nusikaltimus T. S. įvykdė būdamas blaivus. Piktnaudžiavimo psichiką veikiančiomis medžiagomis problemos nenustatytos, taip pat nėra siejamos su nusikalstamu elgesiu ar jo priežastimis. T. S. geba lengvai megzti pokalbį, sudaro patikimo, rimto žmogaus įspūdį. Stebimas aukštas savęs vertinimas, pasitikėjimas savo jėgomis, savivoka – stokojanti objektyvumo. Nuteistasis nėra socialiai atsiskyręs, pataisos namuose adaptavosi lengvai. Nuteistasis neigia kada nors patyręs tam tikrų psichologinių sunkumų, psichiatrinio gydymo istoriją, savęs žalojimo ar suicidinio turinio mintis ar atvejus neigia. Paklaustas, ar ankstesnių laisvės atėmimo bausmių atlikimo metu jo atžvilgiu buvo taikoma sustiprinta priežiūra, pripažino, jog buvo, tačiau teigia, jog tai įvyko dėl tam tikro nesusikalbėjimo su psichologe, tad sustiprinta priežiūra buvo greitai nutraukta. Šiuo metu stebima stabili emocinė būsena. Pirminio psichologinio įvertinimo metu 2021 m. balandžio 30 d. poreikio psichologinei pagalbai prielaidos nenustatytos. Nuteistojo tarpasmeniniai įgūdžiai išskirtiniais sunkumais nepasižymi, T. S. nėra perdėtai drovus ar pernelyg agresyvus. Komunikacijos stilius – socializuotas. Nuteistasis lengvai komunikuoja su kitais, geba užmegzti bei palaikyti pokalbį, linkęs kurti paviršutiniškus santykius, siekdamas įgyvendinti savo tikslus. Nusikalstamo elgesio analizė parodo, jog geri asmens komunikaciniai įgūdžiai buvo vienas svarbiausių aspektų įgyvendinant nusikaltimus, manipuliuojant žmonėmis, jiems meluojant. Be to, impulsyvi elgsena būdinga naudoto smurto atvejais, kuomet nuteistasis susidūręs su nukentėjusiųjų pasipriešinimu, siekdamas sprukti su paimtais pinigais, naudojo fizinę jėgą už save silpnesnių, garbaus amžiaus asmenų atžvilgiu. Nepastebima, jog T. S. būdingos smurtinį elgesį palaikančios nuostatos ar įsitikinimai, smurtinis elgesys nėra siejamas su negatyvių emocijų veikos sunkumais. T. S. būdingi sunkumai atpažįstant problemas, dėl panašaus pobūdžio nusikaltimų buvo teisiamas net 7 kartus, negebėjo pasimokyti iš savo patirties, kartojo tas pačias klaidas. Stebimi ir problemų sprendimo įgūdžių sunkumai, savo finansinio nepritekliaus problemas siekė spręsti nusikalstamu būdu, neįvertino nusikalstamo elgesio pasekmių bei ankstesnių bausmių atlikimo patyrimo. Taip pat ir šiuo metu paskutinį nusikaltimą įvykdė jau trečio lygtinio paleidimo laikotarpiu. Pastebima, jog nuteistasis nelinkęs analizuoti savo nusikalstamo elgesio, vengia kalbėti apie savo elgesio pasekmes nukentėjusiųjų atžvilgiu, stebimas empatijos deficitas. Apie ateities planus daug kalbėti nelinkęs, pasisako, jog grįš gyventi pas savo sugyventinę, ketina dirbti vidaus apdailos darbus pagal individualios veiklos pažymėjimą, toliau mokėti išlaikymą savo nepilnametei dukteriai. T. S. turi savo nuomonę, linkęs jos laikytis, tam tikrų situacijų metu, gali būti lankstus, keisti įsitikinimus ar požiūrį, visgi sprendimus linkęs priimti kliaudamasis savo patyrimu. T. S. nusikalstamo elgesio bei patyrimo analizė, leidžia teigti, jog asmens pasaulėžiūrai gali būti būdingos nusikalstamumą palaikančios nuostatos. Nusikaltimo elgesio pakartotinumas (iš viso teistas 7 kartus), atlikti nusikalstami veiksmai iliustruoja tam tikrų nusikalstamą elgesį palaikančių nuostatų sklaidą, ypač jei tikslas yra siejamas su finansine nauda. Nuostatos į priežiūrą struktūruotoje aplinkoje, esant izoliacijoje, nėra negatyvios, tačiau T. S. net tris kartus pažeidė lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atlikimo sąlygas vis įvykdydamas naujas nusikalstamas veikas. Nepastebima, jog nuteistasis yra socialiai jautrus ar dėmesingas aplinkinių atžvilgiu. Savo lūkesčių bei tikslų praeityje siekė paneigdamas visuomenės saugumo bei teisių principus. Remiantis vertinimo metu analizuota informacijos visuma, darytina išvada, kad ,,nuostatų“ sritis buvo reikšmingu aspektu asmens nusikalstamai elgsenai pasireikšti, jos nuoseklumui bei išlieka aktualia bei tolimesnių intervencijų reikalaujančia sritimi siekiant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos valdymo procesų. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka nuo 2021 m. balandžio 19 d. paprastosios grupės sąlygomis. Drausmine tvarka nebaustas, neskatintas. Bausmės atlikimo metu labiau orientuotas į darbinę veiklą, vertina darbo naudą, pareigingas. Su pataisos įstaigos personalu bendrauja mandagiai, konfliktinėse situacijose nepastebėtas. Nustatyta, kad T. S. nuosavybės teise priklausančio būsto neturi, todėl tam tikrais laikotarpiais galėjo patirti sunkumų rasti bei išlaikyti pastovią gyvenamąją vietą, bet tiesioginės gyvenamosios vietos ypatumų sąsajos su jo nusikalstamumu nenustatytos. Be to, nustatyti statiniai kriminologiniai veiksniai: didelis teistumų skaičius sulaukus pilnametystės, nusikalstamam elgesiui yra būdingas smurtinių nusikaltimų – instrumentinės agresijos panaudojimo, siekiant asmeninių tikslų, modelis. Finansinio pobūdžio nusikalstamos veikos, stebima nusikaltimų sunkėjimo dinamika; apsauginiai veiksniai: formaliai patvirtino galimybę gyventi pasirinktu adresu po paleidimo iš pataisos įstaigos, palaiko tarpusavio ryšius su artimaisiais, reiškia palankias nuostatas darbo atžvilgiu.

Pirmiau paminėtos bei skunde nurodomos nuteistąjį, be kita ko, teigiamai charakterizuojančios aplinkybės neleidžia šiuo metu daryti pakankamos išvados, kad nuteistasis, būdamas laisvėje, gali laikytis įstatymų reikalavimų, nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Taigi nors nuteistojo asmens byloje yra jį teigiamai charakterizuojančių duomenų, tačiau tai tėra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nuteistajam (ne)taikymo, visoms šio klausimo išsprendimui turinčioms reikšmės aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė. Taigi, teismas vertindamas nuteistąjį apibūdinančių aplinkybių visumą, be kita ko, atsižvelgia ir į padarytos nusikalstamos veikos, už kurią nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, pavojingumą, sunkumą bei pobūdį, atliktą bausmės dalį bei kitas teismų praktikoje nurodomas svarbias aplinkybes. Nors šios aplinkybės jau buvo įvertintos teismo nuosprendžiu, tačiau, kaip minėta, nagrinėjamu atveju šios aplinkybės negali būti visiškai sumenkinamos ar ignoruojamos.

Pažymėtina, kad T. S. šiuo metu atlieka Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 23 d. nuosprendžiu jam paskirtą subendrintą 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. T. S., būdamas lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos padarė analogišką nusikaltimą, taigi, teismo pasitikėjimo nepateisino. Nustatyta, kad T. S. pirmą kartą su policijos pareigūnais susidūrė būdamas 30 metų, 34 metų nuteisiamas pirmą kartą, skirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė. Laisvės atėmimo bausmę atlieka 4 kartą. Dėl dabartinio įvykdyto nusikaltimo savo kaltę pripažino. T. S. praeityje buvo du kartus lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, tačiau tai nepadėjo įgyvendinti jo resocializacijos tikslų, kadangi dabartinį įvykdytą nusikaltimą padarė esant trečią kartą lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos. Taip pat matyti nusikalstamo elgesio modelis – ankstesnėse ir dabartinėje T. S. nusikalstamoje veikoje dominuoja smurtinio elgesio nusikaltimai, kuriuos sieja bendra motyvacija, t. y. turto įgijimas neteisėtais būdais ir priemonėmis (vagystės, svetimo turto įgijimas apgaulės būdu, plėšimai). Be to, 2016 m. liepos 1 d. Kauno apylinkės nuosprendyje nurodyta, kad T. S. slapstėsi. Nustatyta, kad T. S. nusikaltimus vykdė, nes reikėjo pinigų. Taip pat nuteistasis patyrė tam tikrų finansinių sunkumų ir dėl tam tikro kompulsyvaus elgesio. Jis linkęs neigti, kad potraukis lankytis lošimo namuose kėlė jam tam tikrų rūpesčių, tačiau pasisako, jog buvo pateikęs rašytinius prašymus lošimo namams, jog nebūtų į juos įleidžiamas. T. S. linkęs minimizuoti šį savo gyvenimo aspektą, tačiau galima prielaida, jog nusikaltimus jis galėjo vykdyti ir skatinamas potraukio lošimams. Tai didina nuteistojo pavojingumą visuomenei bei rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos ir sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangą pataisos proceso metu.

Įvertintina ir tai, kad realiai nuteistasis bausmę pradėjo atlikti 2021 m. balandžio 19 d., t. y. šiai dienai yra likusi neatlikta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Pažymėtina, kad vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas.

T. S. nurodė, kad sutinka, jog nepakankamai dalyvauja resocializacijos programoje, kadangi nuo pat atvykimo į Vilniaus pataisos namus dirba be išeiginių ir švenčių. Nustatyta, kad bausmės atlikimo metu T. S. 2021 m. balandžio 11 d. buvo įdarbintas Pravieniškių filialo, Vilniaus padalinio darbininko (dirbti valgyklos darbuotoju) pareigas nuo 2021 m. gegužės 11 d. (asmens b. l. 25-26). 2021 m. liepos 5 d. jo paties prašymu buvo atleistas (asmens b. l. 34). T. S. prašymu paskirtas į 0,75 etato valgyklos salės tvarkinio pareigas, nustatant 0,34 minimalios mėnesinės algos dydžio koeficientą, nuo 2021 m. liepos 9 d., šiose pareigose dirba iki šiol (asmens b. l. 33). Nustatyta, kad 2021 m. gegužės 1 d. Vilniaus pataisos namuose buvo sudarytas pirminis nuteistojo individualus dalinės reabilitacijos planas Nr. 56-726. Vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones nuteistasis baigė dalyvavimą „Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje“. Nuo pat atvykimo į pataisos įstaigą pareiškė norą įsidarbinti, buvo įdarbintas, šiuo metu darbą tęsia. 2021 m. balandžio 30 d. pokalbio su įstaigos psichologe metu buvo paskatintas įsitraukti į resocializacijos procesą vykdant intervencines, į jo kriminogeninius rizikos poreikius orientuotas priemones, tačiau iki šiol nuteistasis į specialistus nesikreipė, nes bausmės atlikimo metu labiau orientuotas į darbinę veiklą. Jis teigia, kad dėl savo darbo ypatumų (dirba nuteistųjų valgyklos salės tvarkinio pareigose) sunkiai rastų, laiką skirtą korekcinių priemonių vykdymui. Teismas pirmiau minėtas aplinkybes vertina teigiamai, ypač teigiamai vertintina tai, kad nuteistasis pataisos įstaigoje nuolat dirba, tačiau minėtos vien teigiamos aplinkybės negali būti laikomos išskirtinėmis aplinkybėmis, nulemiančiomis sprendimą taikyti asmeniui lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Teismo vertinimu, toks nuteistojo elgesys tik patvirtina, jog jis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuteistasis dirba 0,75 etato, todėl jo teiginiai, jog jis dėl darbo ypatumų neturi laiko korekcinių priemonių vykdymui – nepagrįsti. Kita vertus, nurodoma, kad T. S. nevykdo dalies individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių ir iki šiol į specialistus nesikreipė. Teismo vertinimu, toks nuteistojo elgesys parodo motyvacijos stoką keistis, todėl nėra pagrindo manyti, kad asmuo pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai. Dėl to Komisija pagrįstai T. S. ir toliau rekomenduoja tęsti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymą, nes bausmę atlikti tinkamai, be kita ko, reiškia, kad nuteistasis privalo vykdyti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, kas yra kiekvieno nuteistojo pareiga, taip turi elgtis kiekvienas bausmę atliekantis asmuo, kuris siekia tinkamai integruotis į visuomenę. Taigi, toks nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu taip pat neleidžia daryti pagrįstos išvados, kad nuteistasis yra pasirengęs toliau taisytis laisvėje ir laikytis visuomenėje priimtų normų. Kadangi net ir struktūruotoje aplinkoje, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę jis negeba laikytis nustatytų reikalavimų. Toks elgesys pataisos įstaigoje teismui kelia pagrįstų abejonių, jog nuteistasis, būdamas laisvėje, gali laikytis įstatymų reikalavimų, nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.

T. S. teigimu jis siunčia pinigus antstoliams. Iš Antstolių informacinės sistemos registro duomenų apie nuteistojo T. S. vykdomąsias bylas matyti, kad jis turi daug vykdomųjų bylų, pagal kurias iki dabar vykdomi išieškojimai. Taip pat iš 2021 m. spalio 11 d. TVS pažymos Nr. 14-3413 matyti, kad jis šiuo metu moka pagal patvarkymą dėl vaiko išlaikymo išieškojimo. Taigi, galima teigti, jog T. S. patiria tam tikrų sunkumų lėšų valdymo srityje, jo nusikalstamas elgesys yra siejamas su finansinės naudos motyvais, siekiant lengvesniu būdu gauti tiesioginę naudą. Pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos valdymo, resocializacijos procese, svarbiu aspektu išlieka pajamų legalumo ir stabilumo aspektai, taip pat intervencinių priemonių taikymas siekiant lavinti įgūdžius bei kompetencijas stiprinant asmens finansinį raštingumą.

T. S. teigimu, Komisijos 2021 m. lapkričio 12 d. nutarimas Nr. 59-196 buvo priimtas 4 Komisijos narių, tačiau pagal įstatymą turi būti ne mažiau 7. BVK 164 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pataisos įstaigoje sprendimams dėl nuteistųjų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos priimti Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu sudaromos septynių narių Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos sudarymo tvarką, komisijos funkcijas, teises ir darbo organizavimo tvarką nustato Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuostatai, patvirtinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. balandžio 27 d. įsakymu V-107 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuostatų tvirtinimo“ (toliau – Nuostatai). Nuostatų 6 punkte nustatyta, kad Komisijos sudaromos iš septynių narių. Pagal Nuostatų 21 punktą Komisijos posėdžiuose turi dalyvauti visi jos nariai. Kai komisijos posėdyje dėl svarbių priežasčių negali dalyvauti kuris nors jos narys, Komisija gali dirbti, jeigu posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė komisijos narių, tarp jų komisijos pirmininkas ar komisijos pirmininko pavaduotojas. Vertinamu atveju iš 2021 m. lapkričio 5 d. posėdžio protokolo Nr. 58-42 matyti, kad posėdyje dalyvavo keturi nariai, tarp kurių ir Komisijos pirmininkė. Taigi Komisija galėjo dirbti ir jos priimti sprendimai buvo teisėti. Nutarimas netaikyti lygtinio paleidimo buvo priimtas apsvarsčius socialinio tyrimo išvadoje nurodytus duomenis apie nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką ir jos pokyčius, informaciją apie Komisijos rekomendacijų įgyvendinimą, kitas aplinkybes, sprendimas priimtas balsų dauguma, visiems Komisijos nariams balsavus prieš nuteistojo lygtinį paleidimą. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad Komisijos nutarimas netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos buvo priimtas nepažeidžiant Nuostatuose įtvirtintos komisijos darbo organizavimo tvarkos ir procedūrų. Nors nuteistasis skunde nurodo, kad jį buvo delsiama pristatyti Komisijai, tačiau tokie jo teiginiai nepagrįsti – kaip matyti pagal BVK 157 straipsnio nuostatas, anksčiausia galimybė jį pristatyti Komisijai spręsti dėl jo lygtinio paleidimo buvo, jam atlikus 1/3 bausmės – tai nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta. Nuteistasis taip pat nepagrįstai teigia, jog buvo nevertinama jo nusikalstamo elgesio rizika – iškilus prielaidoms taikyti lygtinį paleidimą ar kitas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse numatytas bausmės sąlygų švelninimo priemones, nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika buvo įvertinta 2021 m. spalio 12 d., kaip tai numato Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymo ,,Dėl nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir elgesio pataisos programų aprobavimo Lietuvos bausmių vykdymo sistemoje tvarkos aprašo patvirtinimo ir adaptuotų nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir elgesio pataisos programų aprobavimo“ Nr. V-211 4.2.4 p. ir BVK 164 str. 2 d.

Kaip jau minėta, nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra aukšta. Atsižvelgiant į dinaminių kriminologinių veiksnių skaičių ir pobūdį, nuteistasis dar turi kur stengtis ir koreguoti savo elgesį bei sumažinti dinaminius kriminologinius veiksnius, keisdamas savo požiūrį, be kita ko, į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymą pataisos įstaigoje.

Įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad Komisijos nutarimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra netaikymo nuteistajam yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra pagrindo tenkinti nuteistojo skundo dėl Komisijos nutarimo, panaikinimo. Nurodytos aplinkybės leidžia konstatuoti, jog T. S. stokoja kritiško savo poelgių vertinimo, o tai nulemia ir negebėjimą keistis pozityvia linkme, be kita ko, tai parodo nuteistojo skeptišką požiūrį į ne visų individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymą, bei leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis dar negali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Taigi esant tokiai situacijai, vertinant nuteistojo ankstesnį gyvenimo būdą, jo mąstymą bei elgesį, šiuo metu kyla pagrįstų abejonių dėl T. S. galimybių adaptuotis laisvėje bei laikytis konstruktyvios veiksmų krypties, tuo pačiu kyla realus pavojus, jog nuteistasis gali kartoti savo priešingą teisei elgesį.

Visuomenės interesas reikalauja, kad nusikalstamas veikas padaręs asmuo atliktų jo padarytoms nusikalstamoms veikoms adekvačią bausmę, kuri paveiktų nuteistąjį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, o tuo pačiu būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, todėl, įvertinęs nuteistojo elgesį visos bausmės atlikimo metu, jo nuostatas ir mąstymą, pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri šiuo metu negali būti laikoma akivaizdžia, nusikalstamumui įtakos turinčius veiksnius, kurie, teismo vertinimu, taip pat nėra pakitę, teismas sprendžia, kad lygtinis nuteistojo paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrins bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo. Tuo pačiu teismas neturi pagrindo neabejotinai išvadai, jog nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals. Šių teismo išvadų nepaneigia ir nuteistojo skundo argumentai. Šios kategorijos bylose itin didelę reikšmę turi kiekvieno konkretaus asmens individuali charakteristika ir jo elgesys. Taigi kiekvienas lygtinio paleidimo taikymo atvejis yra individualus ir tiek Komisija, tiek teismas, spręsdami lygtinio paleidimo taikymo klausimą remiasi visuma konkrečioje situacijoje reikšmingų aplinkybių. Būtent šių minėtų individualių aplinkybių visuma ir lėmė sprendimą netaikyti nuteistajam T. S. lygtinio paleidimo.

Apibendrinant visa, kas buvo aptarta, yra akivaizdu, jog teismui pateiktoje medžiagoje yra užfiksuoti tiek teigiamai, tiek neigiamai nuteistąjį apibūdinantys duomenys. Tuo pačiu konstatuotina, jog T. S. elgesyje stebimi tam tikri teigiami pokyčiai. Tačiau šiuo metu nėra pakankamo pagrindo išvadai, kad T. S. pakankamai pakeitė savo elgesį taip, kad toliau jį būtų galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir kad jo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos neprieštaraus teisingumo principui bei bausmės paskirčiai.

Teismas, atsižvelgdamas į visas anksčiau aptartas aplinkybes, daro išvadą, kad Komisijos 2021 m. lapkričio 12 d. nutarimas Nr. 59-196 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo T. S. yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas įvertinus visas šiam klausimui reikšmingas aplinkybes, todėl nuteistojo skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu,

nutaria:

Atmesti T. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio 1970 m. birželio 10 d., skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021 m. lapkričio 12 d. nutarimo Nr. 59-196.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Asta Benetytė