- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-10-12
- Bylos Nr.
- eI-3690-189/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01619-2017-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Tomas Blinstrubis, Irena Paulauskienė, Bronius Januška
- Pareiškėjas
- S. H. S.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Blinstrubio, Broniaus Januškos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Irenos Paulauskienės,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. H. S. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu (t. 1, b. l. 1–8), prašydamas: 1) panaikinti 2017 m. balandžio 28 d. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) sprendimą atsisakyti išduoti (duomenys neskelbtini) piliečiui S. H. S. leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje bei įpareigoti atsakovą Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo S. H. S. pateiktą prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo; 2) panaikinti 2017 m. balandžio 28 d. Migracijos departamento sprendimą panaikinti (duomenys neskelbtini) piliečiui S. H. S. išduotą daugkartinę nacionalinę vizą; 3) pareiškėjui S. H. S. priteisti iš atsakovo Migracijos departamento pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjas nesutinka su skundžiamu atsakovo sprendimu, nes atsakovo nurodyti teiginiai prieštarauja pareiškėjo kartu su prašymu pateiktiems dokumentams, yra nelogiški ir prieštarauja paties atsakovo sprendime nurodytiems argumentams, todėl laikytini nepagrįstais ir neįrodytais. Skundžiamame sprendime atsakovas tik nurodo abstrakčius teiginius, grįstus išankstinėmis atsakovo nuostatomis ir prielaidomis, prieštaraujančiomis pareiškėjo pateiktiems dokumentams ir paties atsakovo nustatytoms aplinkybėms. Pareiškėjui iš skundžiamo atsakovo sprendimo yra visiškai neaišku, kuo remiantis atsakovas padarė išvadas, kad pareiškėjo pateikti dokumentai neatitinka tikrovės.
Nurodo, kad UAB „ARVINCO“ (toliau – ir Bendrovė) įregistruota 2013 m. vasario 21 d. adresu (duomenys neskelbtini), tačiau skundžiamo sprendimo priėmimo metu, UAB „ARVINCO“ buvo įregistruota adresu (duomenys neskelbtini), ir atsakovui šias aplinkybes patvirtinantys dokumentai buvo pateikti dar iki skundžiamo sprendimo priėmimo. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikoje veikiančių bendrovių registruoti buveinių adresai itin dažnai skiriasi nuo faktinės veiklos vykdymo vietos, tačiau ši aplinkybė neturi įtakos bendrovės įregistravimo ir veiklos teisėtumui.
Pareiškėjas nesutinka su skundžiamame sprendime atsakovo teigimu, kad su pareiškėjo prašymu pakeisti leidimą laikinai gyventi nebuvo pateiktas dokumentas apie UAB „ARVINCO“ vykdomos veiklos vietą, nes su pareiškėjo prašymu pakeisti leidimą laikinai gyventi pateiktuose dokumentuose Bendrovės veiklos adresas buvo nurodytas. Be to, teisės aktai neįpareigoja bendrovės veiklą vykdyti tose pačiose patalpose, kurioje veiklą vykdo ir kiti juridiniai asmenys, joks teisės aktas nedraudžia bendrovės veiklą vykdyti kitu, nei Juridinių asmenų registre nurodytu adresu, taip pat joks teisės aktas neįpareigoja bendrovės darbuotojams suteikti nuolatines darbo vietas biure, jei darbdavio ir darbuotojo susitarimu darbuotojas dirba laisvu grafiku ar nuotoliniu būdu.
Pažymėjo, kad kartu su pareiškėjo prašymu pakeisti leidimą laikinai gyventi buvo pateiktos ne tik UAB „ARVINCO“ darbuotojų darbo sutartys, bet ir papildomai pateikti darbuotojų darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, todėl nesutinka su atsakovo argumentu, kad darbo grafikų prie darbo sutarčių pateikta nebuvo. Be to, atsakovas per visą pareiškėjo prašymo nagrinėjimo laikotarpį nuo 2017 m. vasario 15 d. iki 2017 m. balandžio 28 d. nereikalavo pateikti darbuotojų darbo grafikų, nors galėjo tai padaryti, jei jam kilo įtarimų dėl UAB „ARVINCO“ darbuotojų darbo pobūdžio ir darbo grafiko.
Pareiškėjas nesutinka su atsakovo argumentu, kad UAB UAB „ARVINCO“ visus atsiskaitymus vykdo grynaisiais pinigais, o tai savaime kelia abejonių dėl šios bendrovės vykdomos veiklos skaidrumo. Pažymi, kad kartu su pareiškėjo prašymu pateikti UAB „ARVINCO“ finansinės atskaitomybės dokumentai, įskaitant ir AB Šiaulių banke esančios bendrovės banko sąskaitos išrašą, iš kurio matyti, kad bendrovė atsiskaitymus vykdė ne tik grynaisiais pinigais. Be to, joks teisės aktas nedraudžia bendrovės atsiskaitymus vykdyti grynaisiais pinigais, o atsakovas negali daryti išvadų apie bendrovės veiklos skaidrumą, remdamasis išankstinėmis nuostatomis, prielaidomis ir „savaime kilusiomis abejonėmis“.
Pažymėjo, kad tokie įrodymai, kaip telefono skambučių į kitą valstybę internete rastais telefono numeriais atpasakojimas skundžiamame sprendime, yra nei patikimi, nei leistini, nes nėra jokių patikimų duomenų, su kokiu asmeniu buvo susisiekta ir koks buvo pokalbio turinys, o toks telefono numeris, koks nurodomas skundžiamame sprendime nėra skelbiamas internete. Be to, UAB „ARVINCO“ yra sudariusi sutarčių ne tik su (duomenys neskelbtini) bendrove, tačiau jokių duomenų, kad šios sutartys nebuvo vykdomos nenustatyta. Priešingai, UAB „Imparas“ direktorius J. Z. patvirtino, kad UAB „ARVINCO“ vykdė su šia bendrove sudarytą sutartį, tačiau ji buvo nutraukta dėl netenkinančios kokybės.
Pareiškėjo teigimu, apie vadovo sprendimą - perregistruoti bendrovės buveinės adresą, bendrovių darbuotojai paprastai neinformuojami ir neprivalo būti informuojami, be to, bendrovės darbuotojai neprivalo tiksliai žinoti ir paprastai nežino bendrovės valdymo organų sprendimų dėl bendrovės registracijos adreso ar kitų bendrovės darbuotojų vykdomų darbo funkcijų. Atsakovas, per visą pareiškėjo prašymo nagrinėjimo laikotarpį nesikreipė į UAB „ARVINCO“ vadovą G. H. S., kad šis paaiškintų aplinkybes, susijusias su Bendrovės darbuotojų darbo funkcijomis. Pažymėjo, kad pareiškėjas tik Bendrovės akcininkas, kurio funkcijas, teises ir pareigas nustato Akcinių bendrovių įstatymas ir kurios neturi nieko bendro su bendrovės kasdienės veiklos organizavimu bei tiesioginiu bendrovės valdymu ir pavedimais jos darbuotojams. Nurodė, kad UAB „ARVINCO“ darbuotojai pakankamai tiksliai apibūdino savo darbo funkcijas, jokių papildomų rašytinių įrodymų, susijusių su vykdomomis funkcijomis, iš jų nebuvo pareikalauta.
Dėl atsakovo vykdytos apklausos nurodė, kad pareiškėjas nėra UAB „ARVINCO“ vadovas, atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą, be to, klausimyną užpildė ne savo gimtąja kalba, todėl atsakovo išvada, kad pareiškėjas atsakinėjo „abstrakčiai, bendromis frazėmis“, neturi jokios įrodomosios reikšmės.
Pareiškėjas nesutinka su atsakovo išvada, kad jis neturi jokių socialinių, ekonominių ar kitų ryšių Lietuvos Respublikoje, neturi šeimyninių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis. Pažymėjo, kad UAB „ARVINCO“ akcijas turi įsigiję trys asmenys - pareiškėjas, jo tėvas G. H. S. (bendrovės vadovas) ir jo sutuoktinė, kurie taip pat turi leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir gyvena tuo pačiu adresu, kaip ir pareiškėjas.
Pareiškėjas taip pat nesutinka su atsakovo išvada, kad buvimas ne Lietuvos Respublikoje netrukdo sėkmingai valdyti įmones, nes atsakovas negali ignoruoti, ar savaip aiškinti pakankamai Įstatymo nuostatą, bei teigti, kad pareiškėjas gali sėkmingai valdyti įmonę nebūdamas Lietuvoje.
Pareiškėjo teigimu, skundžiamas sprendimas, neatitinka Lietuvos Respublikos Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 8 straipsnyje įtvirtintų individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų, kadangi jis yra visiškai nemotyvuotas, grįstas išankstinėmis šabloniškomis šališkomis prielaidomis ir iš jo visiškai neaišku, kuo remiantis atsakovas padarė išvadas, kad pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius dokumentus.
Atsakovas pareiškėjo apie galimus įtarimus dėl bendrovės fiktyvios veiklos neinformavo, pateikti papildomų dokumentų ar paaiškinimų neprašė, išsamaus tyrimo neatliko, todėl sprendimas nemotyvuotas ir nepagrįstas, priimtas pažeidžiant teisės aktų numatytas procedūras bei teisės būti išklausytam principą, turi būti panaikintas.
Pažymėjo, kad lygiai tokiais pačiais abstrakčiais šabloniškais argumentais remiantis, atsakovas taip pat nusprendė panaikinti pareiškėjui išduotą daugkartinę nacionalinę vizą.
Pareiškėjas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (Administracinių bylų teisenos įstatymo 77 straipsnis). Bylos nagrinėjimo atidėjimo pagrindų nenustatyta (ABTĮ 79 straipsnis).
Pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu palaikė skunde išdėstytus argumentus, papildomų paaiškinimų iš esmės nepateikė (2017 m. rugsėjo 25 d. teismo posėdžio garso įrašas).
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į skundą (t. 2, b. l. 1–7) su skundu nesutinka, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodė, kad 2017 m. vasario 15 d. pareiškėjas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau - Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 45 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau - Leidimas). Tačiau įvertinus pateiktus dokumentus ir atlikus pareiškėjo rašytinę bei žodinę apklausą 2017 m. balandžio 28 d. buvo priimtas sprendimas atsisakyti išduoti pareiškėjui Leidimą, kadangi pareiškėjas, norėdamas gauti Leidimą, atsakovui pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, kyla šio užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė ir jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos Leidimui gauti Įstatyme nustatytų pagrindų. Išvada, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų, buvo padaryta įvertinus aplinkybių visumą.
Kiekvieno užsieniečio atvejis yra nagrinėjamas individualiai, atsižvelgiant į būtent to užsieniečio situaciją bei teisėtą veiklą konkrečioje įmonėje, todėl ir pareiškėjo apklausa buvo individuali, klausimai buvo užduodami susiję su konkrečiu atveju, siekiant išsiaiškinti duomenis, kurie gali turėti įtakos priimant sprendimą išduoti ar atsisakyti išduoti Leidimą. Atsakovo teigimu, pareiškėjas į didžiąją dalį klausimų atsakė formaliai ir nekonkrečiai arba išvis neatsakė.
Pareiškėjo teisė į gynybą nebuvo pažeista, nes pareiškėjas apklausos lape nenurodė, kad reikalingas vertėjas.
Be to, atsakovas suteikė galimybę apklausos metu pateikti pareiškėjui papildomus paaiškinimus ir įrodyti savo atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą, o tai, kad pareiškėjas šia teise naudojosi neveiksmingai, pasekmės tenka pačiam pareiškėjui.
Šalies argumentai
Pareiškėjas keletą kartų nurodė, kad UAB „ARVINCO“ užsiima programavimo darbais pagal sutartį su JAV bendrove „Imparas“ ir atlieka interjero dizaino darbus (duomenys neskelbtini) esančiame restorane Hollywood. Tačiau tai neatitinka tikrovės, nes UAB „Imparas“, su kuria sudaryta sutartis buvo pateikta Migracijos departamentui, yra Lietuvos Respublikoje registruota bendrovė, sutartis su ja buvo nutraukta 2017 m. vasario mėnesį, o sutartis su (duomenys neskelbtini) bendrove „Restaurant Hollywood“ nevykdoma.
Pareiškėjas negalėjo nurodyti UAB „ARVINCO“ teikiamų paslaugų kainų bei šios bendrovės turimų sąnaudų, negalėjo apibūdinti Lietuvos mokesčių sistemos ir nežinojo, kokie reikalavimai keliami įmonei, kurios dalyvis siekia gauti Leidimą.
Pareiškėjui buvo žinoma, kad jis yra apklausiamas tam, kad būtų surinkta išsami, visapusiška informacija dėl jo veiklos UAB „ARVINCO“, tačiau jis teikė itin formalius, abstrakčius ir prieštaringus paaiškinimus, todėl, įvertinus duomenų visumą buvo padaryta pagrįsta išvada, kad pareiškėjo teiginiai dėl jo ketinimų vykdyti veiklą UAB „ARVINCO“ neatitinka tikrovės.
Pažymėjo, kad Juridinių asmenų registro duomenimis UAB „ARVINCO“ 2013 m. vasario 21 d. buvo įregistruota adresu (duomenys neskelbtini), kuris atsakovui gerai žinomas, nes juo registruojamos realios veiklos nevykdančios įmonės, kurios dalyviais vėliau tampa užsieniečiai, siekiantys gauti Leidimus, ir tik 2017 m. balandžio 6 d. perregistruota adresu (duomenys neskelbtini).
Be to, kartu su pareiškėjo prašymu pakeisti Leidimą nebuvo pateiktas dokumentas apie UAB „ARVINCO“ vykdomos veiklos adresą, nes UAB „ARVINCO“ verslo plane buvo nurodytas tik šios įmonės registracijos adresas (duomenys neskelbtini) ir jos buhalterinę apskaitą tvarkančios UAB „Luxaya“ buveinės adresas (duomenys neskelbtini). Šiais adresais UAB „ARVINCO“ veiklos vykdyti negalėjo ir nevykdė.
Pareiškėjas nepateikė darbuotojų darbo grafikų ir darbo laiko apskaitos žiniaraščių, o tik darbuotojų išrašus „Asmeninė sąskaita“ iš buhalterinės apskaitos programos, kuriuose matyti tik priskaičiuotas darbo užmokestis už išdirbtas darbo dienas, tačiau nėra nurodyta kiek valandų faktiškai buvo išdirbta nurodytais mėnesiais, t. y. ar darbuotojai įmonėje dirbo visą darbo dieną. Be to, UAB „ARVINCO“ darbuotojams ši darbovietė nėra pagrindinė.
Pažymėjo, kad visus atsiskaitymus už suteiktas paslaugas UAB „ARVINCO“ vykdo grynaisiais, o tai savaime sukėlė abejonių dėl šios bendrovės vykdomos veiklos skaidrumo.
Atsakant į skundo argumentą, jog (duomenys neskelbtini) bendrovės direktorė E. A. B. apklausa neįforminta jokiais rašytiniais dokumentais, pažymėjo, kad esminę reikšmę ginčijamo sprendimo priėmimui turėjo užsieniečio apklausa ir kiti surinkti duomenys, o E. A. B. paaiškinimai įvertinti tik visumoje, kaip papildomos aplinkybės ir neturėjo lemiamos reikšmės.
Be to, pareiškėjo pateikta 2016 m. vasario 1 d. UAB „ARVINCO“ sudaryta sutartis su UAB „Imparas“ 2017 m. vasario mėn. buvo nutraukta.
Dėl pareiškėjo nurodyto Bedrovės veiklos adreso nurodė, kad atlikusi patikrinimą buvo nustatyta, kad pareiškėjo nurodytu adresu yra įsikūrusi UAB „Luxaya“, kuri vykdo UAB „ARVINCO“ buhalterinę apskaitą, nei vieno UAB „ARVINCO“ darbuotojo rasta nebuvo. Pareiškėjas atsakovui kito buveinės adreso, kuriuo vykdys įmonės veiklą, nenurodė, jokių kitų komercinės paskirties patalpų pirkimo ar nuomos sutarčių nepateikė, todėl atsakovas pagrįstai nusprendė, jog UAB „ARVINCO“ adresas yra formalus, nes jokių sąlygų ten vykdyti ūkinę komercinę veiklą nėra.
Atsiliepimas
Atsakovo teigimu, surinktų duomenų visuma patvirtina, kad kyla pagrįstos abejonės dėl minėto užsieniečio tikslo bei sąlygų, sąžiningo šio užsieniečio siekio užsiimti teisėta veikla kaip UAB „ARVINCO“ akcininkas, t. y. konstatuota, kad pareiškėjas siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu ir darbu Lietuvos Respublikoje, todėl yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti šio užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė. Be to, skundžiamas sprendimas atitinka nuoseklią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) formuojamą teismų praktiką.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, kad daugkartinė nacionalinė viza pareiškėjui išduota kaip pateikusiam prašymą išduoti Leidimą, o atsakovas išduoti jam Leidimą pagrįstai atsisakė, pareiškėjas nebeatitiko Vizų aprašo 66.10² punkte nustatyto daugkartinės vizos išdavimo pagrindo ir 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 2016/399, nustatančio taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Bendrijos kodekso (Šengeno sienų kodekso) (kodifikuota redakcija) (OL 2016 L 77, p. 1) (toliau - Šengeno sienų kodeksas) 6 straipsnio 1 dalies cp. nustatytos atvykimo sąlygos - negali pagrįsti numatomo buvimo tikslo. Be to, įvertinus tai, kad pareiškėjas siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu ir darbu Lietuvos Respublikoje, konstatavo, kad yra rimtas pagrindas manyti, jog gali kilti pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmė, kas yra savarankiškas pagrindas panaikinti nacionalinę vizą pagal Įstatymo 19 straipsnio 10 punktą.
Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu palaikė skunde išdėstytus motyvus, papildomų paaiškinimų iš esmės nepateikė, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą (2017 m. rugsėjo 25 d. teismo posėdžio garso įrašas).
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2017 m. balandžio 28 d. sprendimo Nr. (15-01) 31-461(225)/(15/5-1) 44U-1184 „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini) piliečiui S. H. S. ir dėl jam išduotos daugkartinės nacionalinės vizos panaikinimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos medžiagoje nustatyta, kad pareiškėjas 2017 m. vasario 15 d. prašyme pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nurodė, kad užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje (t. 2, b. l. 8–15).
Išnagrinėjęs pareiškėjo pateiktą prašymą, Migracijos departamentas priėmė sprendimą, vadovaujantis Įstatymo 19 straipsnio 1 ir 10 punktais, 21 straipsnio 3 dalies 4 punktu, 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 ir 14 punktais, 127 straipsnio 6 dalimi ir Grąžinimo aprašo 7, 20 ir 21 punktais, kuriuo atsisakė išduoti (duomenys neskelbtini) piliečiui S. H. S., leidimą laikinai gyventi, panaikino S. H. S. išduotą daugkartinę nacionalinę vizą Nr. (duomenys neskelbtini) ir perdavė S. H. S. bylą Migracijos valdybai spręsti jo tolimesnės teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimą Įstatymo nustatyta tvarka (t. 1, b. l. 13–20, t. 2, b. l. 294–301).
Leidimas laikinai gyventi užsieniečiui gali būti išduodamas arba keičiamas, jeigu užsienietis atitinka Įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas. Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 45 straipsnio nuostatas.
Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies (redakcija galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d.), nustato, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kai jis yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal verslo planą vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudaro ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžius, ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo.
Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodyti atsisakymo išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą gyventi pagrindai.
Iš teisinio reglamentavimo darytina išvada, kad užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas, jeigu jis atitinka Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatytus leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindus bei Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 1-6 punktuose nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas ir nėra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių užsieniečiui gali būti neišduotas ar panaikintas jau išduotas leidimas laikinai gyventi.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas praktikoje laikomasi nuostatos, kad vien tik Įstatymo 45 straipsnyje numatytų sąlygų egzistavimas per se nereiškia, kad turi būti išduotas atitinkamas leidimas (žr., pvz., 2014 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2720/2014; 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2005-662/2016).
Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo išvada, jog pareiškėjas, teikdamas prašymą gauti leidimą laikinai gyventi, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, pagrįsta.
Iš teismui pateiktų dokumentų matyti, kad pareiškėjas, teikdamas atsakovui 2017 m. vasario 15 d. prašymą, nurodė, kad užsiima ir ketina užsiimti toliau teisėta veikla Lietuvos Respublikoje. Kartu su prašymu pareiškėjas pateikė galiojančio kelionės dokumento kopiją (t. 2, b. l. 18–20), leidimo laikinai gyventi, galiojančio iki 2017 m. balandžio 16 d., kopiją (t. 2, b. l. 14), išvykų ir gyvenimo užsienio valstybėse sąrašą (t. 2, b. l. 22), Visuotinio UAB „ARVINCO“ akcininkų susirinkimo 2015 m. birželio 8 d. sprendimą dėl Bendrovės įstatinio kapitalo bei akcijų nominaliosios vertės konvertavimo, šios Bendrovės įstatinio kapitalo didinimo, pirmumo teisės suteikimo įsigyti akcijas S. H. S. (t. 2, b. l. 23–24), Akcijų pasirašymo 2015 m. birželio 8 d. sutartį, pagal kurią S. H. S. įsigijo šios bendrovės akcijas (t. 2, b. l. 25–26), UAB „ARVINCO“ įstatus (t. 2, b. l. 28–36), 2015 m. birželio 15 d. UAB „ARVINCO“ akcininkų sąrašą (t. 2, b. l. 37), 2017 m. vasario 6 d. „ARVINCO“ verslo planą (t. 2, b. l. 38–42); UAB „ARVINCO“ 2016 m. gruodžio 12 d. patvirtintą balanso ataskaitą (t. 2, b. l. 43–59), 2017 m. sausio 31 d. UAB „ARVINCO“ tarpinį balansą bei pelno (nuostolių) ataskaitą (t. 2, b. l. 60–61), UAB „ARVINCO“ metinę pelno mokesčių deklaraciją už 2016 metus (t. 2, b. l. 62–63), UAB „ARVINCO“ didžiąją knygą nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. sausio 31 d. (t.2, b. l. 80–81, 111–112), Apyvartos žiniaraščius laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. sausio 31 d. (t. 2, b. l. 82-110, 113–130), AB Šiaulių banko „ARVINCO“ sąskaitos išrašą nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2017 m. vasario 15 d. (t. 2, b. l. 179–183), kitus dokumentus (t. 2, b. l. 131–178, 184–232). Pažymėtina, kad 2017 m. vasario 15 d. prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pateikė pareiškėjo atstovė – advokatė pagal atstovavimo sutartį (t. 2, b. l. 238).
Pareiškėjas 2017 m. vasario 15 d. prašyme atsakovui nurodė, kad nuo 2014 m. rugpjūčio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. dirbo UAB „Disvila“ direktoriumi, nuo 2015 m. birželio 18 iki dabar dirba UAB „ARVINCO“ verslo paslaugų vadybininku (t. 2, b. l. 12 (prašymo 8.4 p.)). Pareiškėjas 2017 m. vasario 15 d. prašyme nenurodė, kad yra UAB „ARVINCO“ akcininkas, nors prie prašymo pateikė Akcijų pasirašymo 2015 m. birželio 8 d. sutartį, pagal kurią S. H. S. įsigijo šios bendrovės akcijas (t. 2, b. l. 25–26) ir 2015 m. birželio 15 d. UAB „ARVINCO“ akcininkų sąrašą (t. 2, b. l. 37). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjas 2017 m. vasario 15 d. prašyme atsakovui turėjo nurodyti ne tik, kad jis šiuo metu dirba UAB „ARVINCO“ verslo paslaugų vadybininku, bet ir yra šios Bendrovės akcininkas.
Atsakovas skundžiamame sprendime nurodė, kad UAB „ARVINCO“ registruota adresu (duomenys neskelbtini), o šis adresas Migracijos departamentui yra gerai žinomas, nes šiuo adresu registruojamos įmonės, kurių dalyviai yra užsieniečiai, siekiantys gauti leidimus laikinai gyventi. Pareiškėjas skunde su šiais argumentais nesutinka ir nurodo, kad UAB „ARVINCO“ įregistruota 2013 m. vasario 21 d. adresu (duomenys neskelbtini), tačiau skundžiamo sprendimo priėmimo metu, UAB „ARVINCO“ buvo įregistruota adresu(duomenys neskelbtini), ir atsakovui šias aplinkybes patvirtinantys dokumentai buvo pateikti dar iki skundžiamo sprendimo priėmimo.
Iš teismui pateikto Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro duomenų matyti, kad UAB „ARVINCO“ 2017 m. vasario 28 d. duomenimis įregistruota 2013 m. vasario 21 d. adresu (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 243–246), tačiau 2017 m. balandžio 26 d. duomenimis, ši Bendrovė nuo 2017 m. balandžio 6 d. registruota adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 281–284). Iš šių duomenų darytina išvada, kad atsakovas skundžiamo sprendimo priėmimo metu žinojo, kad Bendrovės registracijos adresas ne (duomenys neskelbtini), o adresu (duomenys neskelbtini). Teismas sutinka su pareiškėjo argumentu, kad Lietuvoje veikiančių bendrovių registruoti buveinių adresai itin dažnai skiriasi nuo faktinės veiklos vykdymo vietos, tačiau tai nepaneigia atsakovo pareigos vertinti šią aplinkybę, priimant sprendimą nustatytų aplinkybių ir faktų visumoje. Aplinkybė, kad buvo pakeistas Bendrovės registracijos adresas nei patvirtina, nei paneigia Bendrovės veiklos pagrįstumą, tačiau tai gali būti vertinamoji aplinkybė, ar Bendrovė minėtu adresu vykdo veiklą, ar ne.
Atsakovas skundžiamame sprendime nurodė, kad kartu su S. H. S. prašymu pakeisti leidimą laikinai gyventi nebuvo pateiktas dokumentas apie UAB „ARVINCO“ vykdomos veiklos vietą. Pareiškėjas su šiuo argumentu nesutinka ir nurodo, kad šis motyvas ne tik neatitinka tikrovės, bet ir prieštarauja kitiems skundžiamame sprendime išdėstytiems argumentams, nes atsakovas buvo nuvykęs pareiškėjo kartu su prašymu pateiktuose dokumentuose nurodytu adresu, todėl teigia, kad pareiškėjo pateiktuose dokumentuose Bendrovės veiklos adresas buvo nurodytas.
Teismo vertinimu, tai, kad pareiškėjo pateiktuose dokumentuose buvo nurodytas adresas, nepatvirtina aplinkybės, kad būtent tuo adresu Bendrovė vykdė veiklą. Priešingai, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėjo dokumentuose (2017 m. vasario 6 d. UAB „ARVINCO“ verslo plane (t. 2, b. l. 38–42) bei šios Bendrovės darbuotojų darbo sutartyse (t. 2, b. l. 201–214) nurodytu adresu Bendrovė veiklos nevykdė. O būtent, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyriaus 2017 m. kovo 20 d. tarnybiniame pranešime Nr. 10-PR2- 11728 nurodyta, kad nuvykus kartu su S. H. S. prašymu pakeisti leidimą laikinai gyventi pateiktuose dokumentuose (2017 m. vasario 6 d. UAB „ARVINCO“ verslo plane bei šios Bendrovės darbuotojų darbo sutartyse) nurodytu adresu, (duomenys neskelbtini), buvo nustatyta, kad šiuo adresu yra įsikūrusi UAB „Luxaya“, kuri vykdo UAB „ARVINCO“ buhalterinę apskaitą. Nei vieno UAB „ARVINCO“ darbuotojo rasta nebuvo. Patikrinimo metu buvo apklaustas UAB „Luxaya“ darbuotojas D. L., kuris pagal 2016 m. lapkričio 20 d. įgaliojimą atstovauja UAB „ARVINCO“ ir nuo 2015 m. birželio 29 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. joje dirbo (t. 2, b. l. 251–252). D. L. savo paaiškinime nurodė, kad šiuo metu dirba vyresniuoju finansininku UAB „Luxaya“, kuri šiuo metu vykdo šešių įmonių, tarp kurių yra ir UAB „ARVINCO“, buhalteriją, apibūdino UAB „ARVINCO“ darbuotojų darbo funkcijas, nurodė, kad jie pastovių darbo vietų neturi (t. 2, b. l. 253–254).
Atsakovas skundžiamame sprendime pažymėjo, kad kartu su S. H. S. prašymu pakeisti leidimą laikinai gyventi pateiktose UAB „ARVINCO“ darbuotojų - Lietuvos Respublikos piliečių G. F. ir V. G. bei Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje turinčio Turkijos piliečio B. H. U. - darbo sutarčių 7 punkte nurodyta, kad „darbuotojas dirba laisvu grafiku, prieš tai darbo laiką suderinęs su darbdaviu“, tačiau darbo grafikų prie darbo sutarčių pateikta nebuvo. Pareiškėjas su šiais argumentais nesutinka ir nurodo, kad atsakovui buvo pateiktos ne tik UAB „ARVINCO“ darbuotojų darbo sutartys, bet ir papildomai pateikti darbuotojų darbo laiko apskaitos žiniaraščiai.
Iš teismui pateiktų UAB „ARVINCO“ darbuotojų - G. F., V. G. bei B. H. U. - darbo sutarčių matyti, kad sutarčių 7 punkte nurodyta, kad darbuotojas dirba laisvu grafiku, prieš tai darbo laiką suderinęs su darbdaviu (t. 2, b. l. 201-211). Tačiau teismui nėra pateikti nei darbuotojų darbo grafikai, nei darbuotojų darbo laiko apskaitos žiniaraščiai. Byloje yra Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos išrašai apie UAB „ARVINCO“ apdraustųjų asmenų draudžiamąsias pajamas ir valstybinio socialinio draudimo įmokas, išrašai iš Bendrovės darbuotojų asmeninių sąskaitų (t. 2, b. l. 198–232), tačiau iš šių dokumentų galima daryti išvadas apie UAB „ARVINCO“ darbuotojams mokamą darbo užmokesčio dydį ir sumokamas valstybinio socialinio draudimo įmokas, bet ne nustatyti darbuotojų darbo trukmę, išdirbtą laiką. Todėl atsakovas pagrįstai skundžiamame sprendime nurodė, kad darbo grafikų prie darbo sutarčių pateikta nebuvo. Pareiškėjo argumentai, kad atsakovas per visą pareiškėjo prašymo nagrinėjimo laikotarpį nuo 2017 m. vasario 15 d. iki 2017 m. balandžio 28 d. nereikalavo pateikti darbuotojų darbo grafikų, nors galėjo tai padaryti, jei jam kilo įtarimų dėl UAB „ARVINCO“ darbuotojų darbo pobūdžio ir darbo grafiko, vertintini kritiškai, nes pareiškėjas ar jo atstovas, susipažinęs su byloje esančiais dokumentais ir siekdamas pagrįsti savo argumentus rašytiniais įrodymais, turėjo galimybes pateikti šiuos dokumentus teismui, tačiau šia galimybe nepasinaudojo. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių, pagrindžiant tai byloje esančiais rašytiniais įrodymais.
Atsakovas sprendime nurodė, kad visus atsiskaitymus už suteiktas paslaugas UAB „ARVINCO“ vykdo grynaisiais pinigais, o tai savaime kelia abejonių dėl šios bendrovės vykdomos veiklos skaidrumo. Pareiškėjas nesutinka su šiuo atsakovo argumentu ir teigia, kad kartu su pareiškėjo prašymu pateikti UAB „ARVINCO“ finansinės atskaitomybės dokumentai, įskaitant ir AB Šiaulių banke esančios bendrovės banko sąskaitos išrašą, iš kurio matyti, kad bendrovė atsiskaitymus vykdė ne tik grynaisiais pinigais.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, t. y. Kasos knygos (t. 2, b. l. 131–137), Kasos pajamų orderių (t. 2, b. l. 138–158) ir kitų suvestinių finansinių dokumentų išrašų (t. 2, 159–162), nustatyta, kad tarp UAB „ARVINCO“ ir kitų ūkio subjektų atsiskaitymas veiksmus vyko grynaisiais pinigais. Iš AB Šiaulių banke esančios bendrovės banko sąskaitos išrašo (t. 2, b. l. 179–183) laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2017 m. vasario 15 d. darytina išvada, kad bankiniais pavedimais buvo atliekamos operacijos tik su valstybinėmis institucijomis (Valstybine mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, VĮ Registrų centru, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba). AB Šiaulių banke esančios bendrovės banko sąskaitos išrašas neįrodo ir nepagrindžia aplinkybės, kad tarp UAB „ARVINCO“ ir kitų ūkio subjektų atsiskaitymas vyko negrynaisiais pinigais.
Pažymėtina, kad pareiškėjo atstovas prieš posėdį teismui pateikė papildomus dokumentus, t. y. Kasos pajamų orderį (t. 3, b. l. 14), Mokėjimo nurodymus (t. 3, b. l. 29, 31, 40, 53, 63–64), pagrindžiančius, kad tarp UAB „ARVINCO“ ir kitų ūkio subjektų atsiskaitymai vyksta bankiniais pavedimais. Tačiau šiuo aspektu pažymėtina, kad minėti dokumentai nepaneigia atsakovo nustatytos aplinkybės, kad iki atsakovo sprendimo priėmimo dienos tarp UAB „ARVINCO“ ir kitų ūkio subjektų atsiskaitymas vyko grynaisiais pinigais.
Pareiškėjo skundo argumentas, kad joks teisės aktas nedraudžia bendrovės atsiskaitymus vykdyti grynaisiais pinigais, o atsakovas negali daryti išvadų apie bendrovės veiklos skaidrumą, remdamasis išankstinėmis nuostatomis, prielaidomis ir „savaime kilusiomis abejonėmis“, vertintinas kritiškai kaip gynybinė pareiškėjo pozicija.
Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad atsakovas skundžiamame sprendime pagrįstai nustatė, kad atsiskaitymus už suteiktas paslaugas UAB „ARVINCO“ vykdo grynaisiais pinigais, o tai savaime kelia abejonių dėl šios bendrovės vykdomos veiklos skaidrumo. Todėl, darytina išvada, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių, pagrindžiant tai byloje esančiais rašytiniais įrodymais.
Atsakovas skundžiamame sprendime nurodė, kad pareiškėjas kaip UAB „ARVINCO“ ūkinės komercinės veiklos įrodymą, kartu su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi pateikė šias sutartis:
1) 2014 m. sausio 3 d. UAB „ARVINCO“ sudarytą paslaugų teikimo sutartį su (duomenys neskelbtini) Respublikos bendrove LLC „World Trade Group“ Nr. 14/17 (rusų/anglų kalbomis), pagal kurią UAB „ARVINCO“ minėtai bendrovei įsipareigoja teikti prekybinius sandorius finansų, fondų ar prekių biržose (t. 2., b. l. 184–189). Pagal 2017 m. vasario 6 d. UAB „ARVINCO“ verslo planą, už šią veiklą tiesiogiai atsakingi minėtos bendrovės akcininkai (duomenys neskelbtini) pilietis G. H. S. (S. H. S. tėvas) ir Z. S. Z. (t. 2, b. l. 38–42);
2) 2015 m. gruodžio 28 d. UAB „ARVINCO“ sudarytą paslaugų teikimo sutartį su (duomenys neskelbtini) bendrove LLC „Restaurant Hollywood“ Nr. RG2016-2018 (rusų/anglų kalbomis), pagal kurią UAB „ARVINCO“ įsipareigoja minėtai bendrovei teikti restorano interjero dizainerio paslaugas, bei tris kasos pajamų orderius (2016 m. rugsėjo 9 d., 2016 m. gruodžio 5 d. ir 2017 m. sausio 20 d.), pagal kuriuos bendrovės „Restaurant Hollywood“ direktorė (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietė E. A. B. atsiskaitė už suteiktas paslaugas (t. 2, b. l. 190–194). Pagal 2017 m. vasario 6 d. UAB „ARVINCO“ verslo planą, už šią veiklą tiesiogiai atsakingi pareiškėjas ir darbuotojai G. F. bei B. H. U. (t. 2, b. l. 38–42).
3) 2016 m. vasario 1 d. UAB „ARVINCO“ sudarytą sutartį su UAB „Imparas”, pagal kurią UAB „ARVINCO“ įsipareigojo minėtai bendrovei sukurti dokumentų sinchronizavimo ir valdymo sistemą Microsoft Office aplinkai (t. 2, b. l. 195–199). Pagal 2017 m. vasario 6 d. UAB „ARVINCO“ verslo planą, už šią veiklą tiesiogiai atsakingi pareiškėjas ir darbuotojas V. G. (t. 2, b. l. 38–42).
Pažymėtina kad, atsakovas skundžiame sprendime nurodė, kad „esant įtarimams, ar 2015 m. gruodžio 28 d. UAB „ARVINCO“ sudaryta paslaugų teikimo sutartis su (duomenys neskelbtini) bendrove LLC „Restaurant Hollywood“ (t. 2, b. l. 190–194) atitinka tikrovei, 2017 m. balandžio 19 d. telefonu (Nr. +375 29 1121242, numeris rastas internete) buvo susisiekta su bendrovės „Restaurant Hollywood“ direktore E. A. B., kuri teigė, kad pažįsta (duomenys neskelbtini) pilietį G. H. S. (jis yra šios bendrovės steigėjas ir investavo į ją 99 proc. įstatinio kapitalo), tačiau jokių interjero dizaino darbų nei UAB „ARVINCO“, nei joks kitas Lietuvos Respublikos juridinis ar fizinis asmuo neatlieka ir neatliko, taip pat ji nepasirašinėjo jokių kasos pinigų orderių už suteiktas paslaugas ir atitinkamai nemokėjo pagal juos pinigų, o minėta sutartis buvo pasirašyta „dėl akių”, siekiant G. H. S. gauti Lietuvos Respublikoje vizą“. Be to, atsakovas skundžiame sprendime dėl 2016 m. vasario 1 d. sutarties su UAB „Imparas“ realumo, nurodė, kad „2017 m. balandžio 19 d. nurodytu minėtoje sutartyje telefono numeriu buvo susisiekta su UAB „Imparas“ direktoriumi J. Z., kuris patvirtino šios sutarties atitikimu tikrovei, tačiau paminėjo, kad atlikti programavimo darbai neatitiko kokybės reikalavimų, todėl minėta sutartis 2017 m. vasario mėn. buvo nutraukta“.
Pareiškėjas skundo argumentais nesutinka su tokiais įrodymais, kaip telefono skambučių į kitą valstybę internete rastais telefono numeriais atpasakojimas skundžiamame sprendime, nes tokie įrodymai yra nei patikimi, nei leistini, kadangi nėra jokių patikimų duomenų, su kokiu asmeniu buvo susisiekta ir koks buvo pokalbio turinys, o toks telefono numeris, koks nurodomas skundžiamame sprendime nėra skelbiamas internete. Be to, UAB „ARVINCO“ yra sudariusi sutarčių ne tik su (duomenys neskelbtini) bendrove, tačiau jokių duomenų, kad šios sutartys nebuvo vykdomos nenustatyta. Pareiškėjo teigimu, UAB „Imparas“ direktorius J. Z. patvirtino, kad UAB „ARVINCO“ vykdė su šia bendrove sudarytą sutartį, tačiau ji buvo nutraukta dėl netenkinančios kokybės.
Šiuo aspektu pažymėtina, kad teismas sutinka su pareiškėjo argumentais, jog toks įrodymas kaip telefono skambutis, neįforminant tai rašytiniais įrodymais ar kitu būdu (telefoninio skambučio garso įrašas, telefoninio skambučio išklotinė, tarnybinis pranešimas apie įvykusį pokalbį, nurodant konkrečias aplinkybes – pokalbio subjektus, pokalbio turinį ir kt.) nėra tinkamas įrodymų prasme. Tačiau, teismo vertinimu, ginčijamo sprendimo priėmimui esminę įtaką turėjo pareiškėjo apklausa ir kiti duomenys. Pažymėtina, kad, priimant sprendimą, kiekvienu konkrečiu atveju analizuojama rašytinių įrodymų ir kitų duomenų visuma. Tai, kad atsakovas šių argumentų nepagrindė rašytiniais ar kitokio pobūdžio įrodymais, nepaneigia atsakovo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo, t. y. nepagrindžia, kad atsakovo sprendimas dėl šios priežasties yra ydingas. Pažymėtina ir tai, kad kiekviena šalis, grįsdama savo motyvus, turi teisę teikti ne tik kontrargumentus, bet ir juos pagrįsti įrodymais.
Atsakovas skundžiamame sprendime nurodė, kad nagrinėjant S. H. S. prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi ir kartu pateiktus dokumentus, kilo įtarimų, ar minėtas užsienietis dalyvauja UAB „ARVINCO“ veikloje, todėl Migracijos departamento Imigracijos skyrius raštu įpareigojo minėtą užsienietį asmeniškai atvykti į Migracijos departamentą apklausai apie jo vykdomą teisėtą veiklą Lietuvos Respublikoje ir pateikti UAB „ARVINCO“ patalpų nuomos sutartį. Atsakovas nurodė, kad S. H. S. 2017 m. balandžio 6 d. atvyko į Migracijos departamentą ir buvo raštu apklaustas apie jo dalyvavimą UAB „ARVINCO“ veikloje bei pateikė 2017 m. kovo 30 d. UAB „ARVINCO“ visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo dėl šios bendrovės buveinės adreso pakeitimo bei 2017 m. kovo 30 d. panaudos sutarties dėl patalpų, kuriose UAB „ARVINCO“ vykdo ūkinę komercinę veiklą, adresu, (duomenys neskelbtini), kopijas.
Šias aplinkybes patvirtina teismui pateikti dokumentai: Migracijos departamento Imigracijos skyrius 2017 m. vasario 28 d. raštas Nr. (15/4-13) 10K-9523, kuriuo įpareigojo pareiškėją asmeniškai atvykti į Migracijos departamentą apklausai apie jo vykdomą teisėtą veiklą Lietuvos Respublikoje ir pateikti UAB „ARVINCO“ patalpų nuomos sutartį (t. 2, b. l. 249); pareiškėjo 2017 m. balandžio 6 d. apklausos lapas (t. 2, b. l. 259–271). 2017 m. kovo 30 d. UAB „ARVINCO“ visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo dėl šios bendrovės buveinės adreso pakeitimo (t. 2, b. l. 273) bei 2017 m. kovo 30 d. panaudos sutarties dėl patalpų, kuriose UAB „ARVINCO“ vykdo ūkinę komercinę veiklą, adresu, (duomenys neskelbtini), (t. 2, b. l. 274–275), Sąskaitos (t. 2, b. l. 276) ir mokėjimų kvitų (t. 2, b. l. 249) kopijas, pateiktos atsakovui elektroniniu paštu (t. 2, b. l. 272).
Iš pareiškėjo 2017 m. balandžio 6 d. apklausos lapo matyti, kad S. H. S. į klausimus, pateiktus apklausos lape, atsakinėjo trumpai, neišsamiai, abstrakčiai, bendromis frazėmis. Pareiškėjas apklausos metu nurodė, kad UAB „ARVINCO“ užsiima programavimo darbais pagal sutartį su UAB „Imparas“ ir atlieka interjero dizaino darbus (duomenys neskelbtini) esančiame restorane Hollywood, tačiau apie 2017 m. vasario 6 d. UAB „ARVINCO“ verslo plane nurodytas finansinio tarpininkavimo paslaugas pareiškėjas neužsiminė. 2017 m. balandžio 6 d. apklausoje į 8 klausimą apie Bendrovės darbuotojus pareiškėjas nurodė tik darbuotojų vardus, abstrakčiai apibūdino jų vykdomas funkcijas, t. y. nurodė, kad G. dirba su juo (programuoja ir daro dizainą Bendrovėje, o V. dirba su B. ir jo tėvu, be to, V. ir B. daro tandorą kažkokia vietai (t. 2, b. l. 259–271). Pareiškėjas apklausos metu daugiau jokių kitų aplinkybių apie Bendrovės darbuotojus nenurodė. Pažymėtina, kad pareiškėjo apklausos metu nurodytos Bendrovės darbuotojų darbo funkcijos skiriasi ne tik nuo 2017 m. vasario 6 d. UAB „ARVINCO“ verslo plane nurodytų jų darbo funkcijų (t. 2, b. l. 38–42), bet ir pagal Bendrovės darbo sutartis, kuriose nurodyta į kokias pareigas asmuo priimamas dirbti. 2015 m. birželio 25 d. darbo sutartyje nurodyta, kad G. S. priimta dirbti sekretore, administratore (t. 2, b. l. 201–203). 2015 m. birželio 25 d. darbo sutartyje nurodyta, kad V. G. priimtas dirbti finansų vadybininku (t. 2, b. l. 205–207). 2017 m. sausio 2 d. darbo sutartyje nurodyta, kad B. H. U. priimtas dirbti produkto vadybininku (t. 2, b. l. 201–203). Pažymėtina ir tai, kad teismui pateikta 2015 m. birželio 17 d. darbo sutartis sudaryta tarp UAB „ARVINCO“ ir pareiškėjo S. H. S., kurios pagrindu pareiškėjas įdarbintas verslo paslaugų vadybininku nuo 2015 m. birželio 18 d. (t. 2, b. l. 212–214). Tačiau 2017 m. balandžio 6 d. apklausoje į 10 klausimą kiek laiko praleidžia Lietuvoje, pareiškėjas atsakė - 2016 m. 10 mėn. (t. 2, b. l. 259–271). Apklausos metu pareiškėjas į 2 ir 9 klausimus apie Bendrovės veiklą ir jo konkrečias funkcijas, pareiškėjas nurodė abstrakčiai, detaliai nekonkretizuodamas nei Bendrovės vykdomos veiklos, nei savo darbinių funkcijų. Be to, S. H. S. negalėjo nurodyti UAB „ARVINCO“ teikiamų paslaugų (programavimo ir interjero dizaino) kainų bei šios bendrovės turimų sąnaudų, negalėjo apibūdinti Lietuvos mokesčių sistemos ir nežinojo, kokie reikalavimai keliami įmonei, kurios dalyvis siekia gauti leidimą laikinai gyventi (t. 2, b. l. 259–271).
Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjas S. H. S. 2017 m. balandžio 6 d. apklausos metu į klausimus atsakinėjo trumpai, neišsamiai, abstrakčiai, bendromis frazėmis, todėl pareiškėjo argumentai, kad šios aplinkybės neturi jokios įrodomosios reikšmės, atmestini kaip nepagrįsti.
Be to, pareiškėjas skunde nurodė, kad apklausa buvo atlikta jam sunkiai suprantama anglų kalba ir nebuvo užtikrintas vertėjo dalyvavimas. Tačiau byloje esantis 2017 m. balandžio 6 d. apklausos lapas patvirtina, kad pats pareiškėjas pasirašė apklausos lape, kuriame surašyti jo paaiškinimai ir duomenų, o duomenų, kad pareiškėjas apklausos metu būtų prašęs vertėjo dalyvavimo, nėra, todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovas nepažeidė pareiškėjo teisės bendrauti jam suprantama kalba (vertėjo pagalba), tokiu buvo apribojant pareiškėjo teisę į „gynybą“. Analogiškos pozicijos laikosi ir LVAT (žr. pvz., LVAT 2017 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA- 3009-624/2017).
Atsakovas skundžiamame sprendime taip pat nurodė, kad apklausus UAB „ARVINCO“ buhalterinę apskaitą vykdančios bendrovės UAB „Luxaya“ darbuotoją D. L. bei UAB „ARVINCO“ darbuotojus G. F. ir B.H. U., pastarųjų apibūdintos UAB „ARVINCO“ darbuotojų darbo funkcijos neatitiko 2017 m. vasario 6 d. UAB „ARVINCO“ verslo plane nurodytų darbuotojų darbo funkcijų, darbuotojai nežinojo, kad UAB „ARVINCO“ būstinė nuo 2017 m. kovo 30 d. yra kitu adresu, t. y. (duomenys neskelbtini).
Pareiškėjo teigimu, jam iš šių argumentų iš viso neaišku, kokios aplinkybės įrodinėjamos minėtais teiginiais. Pažymėjo, kad: 1) apie vadovo sprendimą - perregistruoti bendrovės buveinės adresą, bendrovių darbuotojai paprastai neinformuojami ir neprivalo būti informuojami; 2) bendrovės darbuotojai neprivalo tiksliai žinoti ir paprastai nežino bendrovės valdymo organų sprendimų; 3) atsakovas, per visą pareiškėjo prašymo nagrinėjimo laikotarpį nesikreipė į UAB „ARVINCO“ vadovą G. H. S., kad šis paaiškintų aplinkybes, susijusias su Bendrovės darbuotojų darbo funkcijomis; 4) pareiškėjas tik Bendrovės akcininkas, kurio funkcijas, teises ir pareigas nustato Akcinių bendrovių įstatymas ir kurios neturi nieko bendro su bendrovės kasdienės veiklos organizavimu bei tiesioginiu bendrovės valdymu ir pavedimais jos darbuotojams; UAB „ARVINCO“ darbuotojai pakankamai tiksliai apibūdino savo darbo funkcijas, jokių papildomų rašytinių įrodymų, susijusių su vykdomomis funkcijomis, iš jų nebuvo pareikalauta.
Pažymėtina, kad D. L. savo paaiškinime nurodė, kad šiuo metu dirba vyresniuoju finansininku UAB „Luxaya“, kuri šiuo metu vykdo šešių įmonių, tarp kurių yra ir UAB „ARVINCO“, buhalteriją, apibūdino UAB „ARVINCO“ darbuotojų darbo funkcijas, t. y. G. H. S. yra šios įmonės direktorius, kuris kuruoja restorano „Hollywood“ perkėlimą, Z. S. S. Z. vykdo finansinį tarpininkavimą, S. H. S. karti su G. F. užsiima minėto restorano interjero tvarkymu, V. G. dirba pagal UAB „Impara“ užsakymą kompiuterinio programavimo srityje, B.H. U. šioje įmonėje atlieka pagalbininko darbą, visi darbuotojai dirba laisvu grafiku ir pastovios darbo vietos neturi, visiems lietuviams atlyginimai mokami grynais pinigais į rankas - kas mėnesį darbuotojams mokamas Lietuvos Respublikos statistikos departamento patvirtinti du vidutiniai atlyginimai (t. 2, b. l. 253–254). Darytina išvada, kad D. L. savo paaiškinime (t. 2, b. l. 253–254) apibūdino UAB „ARVINCO“ darbuotojų darbo funkcijas, kurios neatitinka 2017 m. vasario 6 d. UAB „ARVINCO“ verslo plane nurodytų darbuotojų darbo funkcijų (t. 2, b. l. 38–42).
Migracijos departamentas 2017 m. balandžio 28 d. iš Migracijos valdybos gavo papildomą medžiagą apie UAB „ARVINCO“ atliktą patikrinimą – 2017 m. balandžio 26 d. tarnybinį pranešimą Nr. 10-PR2- 17429 (t. 2, b. l. 287–288) bei UAB „ARVINCO“ darbuotojų G. F. ir B. H. U. paaiškinimus apie jų atliekamą darbą UAB „ARVINCO“ (t. 2, b. l. 289–290). G. F. (S.) savo paaiškinime nurodė, kad ji dirba UAB „ARVINCO“ interjero dizainere nuotoliniu būdu iš namų arba iš šios bendrovės biuro, esančio adresu, (duomenys neskelbtini), tik su „Hollywood“ restorano projektu (t. 2, b. l. 290). B. H. U. savo paaiškinime nurodė, kad jis yra UAB „ARVINCO“ projektų vadovas, bendrovės buveinė yra adresu, (duomenys neskelbtini), ši bendrovė „daro krosnis maisto gaminimui“, jis dirba bendrovėje (daro krosnių projektus, piešia eskizus) ne kiekvieną dieną, o pagal užsakymus, nurodė, kad nupiešti vieną eskizą užima maždaug savaitę laiko (t. 2, b. l. 289). Byloje esantys įrodymai, patvirtina, kad V. G. 2017 m. balandžio 19 d. buvo išsiųstas šaukimas atvykti į Migracijos valdybą (t. 2, b. l. 292), tačiau teismui nepateikti įrodymai, kad jis buvo apklaustas.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad UAB „ARVINCO“ darbuotojų apibūdintos jų darbo funkcijos neatitinka 2017 m. vasario 6 d. UAB „ARVINCO“ verslo plane nurodytų darbuotojų darbo funkcijų (t. 2, b. l. 38–42), Darbo sutartyse numatytų pareigų (t. 2, b. l. 201–203, 209–211), be to darbuotojai nežinojo, kad UAB „ARVINCO“ būstinės adresas pasikeitęs. Todėl pareiškėjo argumentai, kad UAB „ARVINCO“ darbuotojai pakankamai tiksliai apibūdino savo darbo funkcijas, atmestini kaip nepagrįsti.
Teismas sutinka su pareiškėjo argumentu, kad bendrovės darbuotojai neprivalo tiksliai žinoti ir paprastai nežino, nes nėra informuojami, bendrovės valdymo organų sprendimų, tačiau tokie sprendimai, kaip bendrovės buveinės adreso perregistravimas yra aktualus darbuotojams ir jie turi būti žinomi, nes kaip teigė G. F. (S.) savo paaiškinime ji dirba UAB „ARVINCO“ tiek iš namų nuotoliniu būdu, tiek bendrovės biure (t. 2, b. l. 290). Todėl pareiškėjo argumentai, kad bendrovės darbuotojai neprivalo tiksliai žinoti ir paprastai nežino bendrovės valdymo organų sprendimų, šiuo atveju dėl Bendrovės buveinės adreso pasikeitimo atmestini kaip nepagrįsti. Be to, pareiškėjo argumentas, kad atsakovas, per visą pareiškėjo prašymo nagrinėjimo laikotarpį nesikreipė į UAB „ARVINCO“ vadovą G. H. S., kad šis paaiškintų aplinkybes, susijusias su Bendrovės darbuotojų darbo funkcijomis, vertintinas kritiškai kaip gynybinė pozicija, kadangi iš teismui pateikto medžiagos matyti, kad pareiškėjas yra sudaręs atstovavimo sutartį su advokatu (t. 2., b. l. 238), kurio pagalba pareiškėjas gali įgyvendinti visas savo procesines teises tinkamai. Pareiškėjo argumentai, kad jis tik Bendrovės akcininkas, kurio funkcijas, teises ir pareigas nustato Akcinių bendrovių įstatymas ir kurios neturi nieko bendro su bendrovės kasdienės veiklos organizavimu bei tiesioginiu bendrovės valdymu ir pavedimais jos darbuotojams, taip pat atmestini kaip nepagrįsti, nes byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas yra ne tik akcininkas, bet ir UAB „ARVINCO“ darbuotojas (t. 2, b. l. 212–214). Todėl darytina išvada, kad pareiškėjas ne tik dirba kaip Bendrovės darbuotojas, bet ir dalyvauja bendrovės valdyme. Bendrovė nėra didelė, jos veikla neapima plačias veiklos sritis, todėl argumentai, kad pareiškėjas neturi pareigos dalyvauti bendrovės valdyme, kelia pagrįstas abejones.
Teismas sutinka su atsakovo nustatytomis aplinkybėmis, kad patikrinus viešus draudėjų duomenis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinėje sistemoje, buvo nustatyta, kad UAB „ARVINCO“ skola Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 2017 m. balandžio 24 d. duomenimis sudaro 1 251,56 Eur (t. 2, b. l. 278), todėl atsakovas pagrįstai padarė išvadą, kad Bendrovė neperveda priklausančių įmokų Valstybinio socialinio draudimo fondui. Pažymėtina, kad pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu pateikė įrodymus, kad UAB „ARVINCO“ laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 11 d. iki 2017 m. rugsėjo 21 d. socialinio draudimo įsiskolinimo neturėjo, tačiau pateikti įrodymai patvirtina, kad iki 2017 m. rugpjūčio 11 d. UAB „ARVINCO“ socialinio draudimo įsiskolinimą turėjo.
Teisėjų kolegijos vertinimu, visų šių aplinkybių visuma sudaro pagrįstą pagrindą abejoti, ar UAB „ARVINCO“ užsiima realia ūkine veikla. Nors pareiškėjas pateikė įmonės išrašytų sąskaitų-faktūrų, kasos pajamų orderių kopijas, kurios turėtų patvirtinti paslaugų teikimą, šie dokumentai nepaneigia prieštaringų faktų apie įmonės veiklą ir pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo atsakovui teiktos informacijos tikrumo bei realios bendrovės veiklos vykdymo pareiškėjo deklaruotose srityse pastaruosius 6 mėnesius iki pareiškėjo kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo.
Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovas pagrįstai konstatavo, kad S. H. S. kartu su prašymu pakeisti leidimą laikinai gyventi pateikti dokumentai apie UAB „ARVINCO“ veiklą neatitinka tikrovės, siekiama imituoti UAB „ARVINCO“ vykdomą veiklą. Pažymėtina, kad leidimas laikinai gyventi teisėtos veiklos pagrindu išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, kai jis užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje kaip dalyvis įmonės, kuri atitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus reikalavimus.
Teismo vertinimu, Migracijos departamentas pagrįstai nustatė, kad Bendrovė Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų neatitiko tuo aspektu, kad yra pagrįstos abejonės, ar UAB „ARVINCO“ visą darbo laiką nedirba darbuotojai, ši bendrovė nevykdo veiklos. Todėl S. H. S. neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų sąlygų leidimui laikinai gyventi gauti. Teismo vertinimu, S. H. S. siekė tik formaliai atitikti Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas, o ne gyventi ir vykdyti teisėtą veiklą Lietuvos Respublikoje. Tai reiškia, kad duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka jo deklaruojamų tikslų, t. y. neatitinka tikrovės.
Teismas, įvertinęs pateiktus duomenis apie bendrovę, pripažįsta, kad bendrovė nėra didelė, pagal pateiktus dokumentus, jos veikla susideda iš esmės iš 3 sričių. Pareiškėjo pateiktame 2017 m. vasario 6 d. „ARVINCO“ verslo plane nurodyta, kad UAB „ARVINCO“ veikla: 1) finansinių paslaugų veikla, išskyrus draudimą ir pensijų lėšų kaupimą, kita finansinių paslaugų veikla, išskyrus draudimą ir pensijų lėšų kaupimą, kita, niekur kitur nepriskirta, finansinių paslaugų veikla, išskyrus draudimą ir pensijų lėšų kaupimą, t. y. finansinis tarpininkavimas; 2) restoranų apipavidalinimas, užsakovas (duomenys neskelbtini) įmonė Minske: EORD TRADE GROUP, LLC, t. y. restorano apipavidalinimas (Restaurant Hollywood, Limited Liability Cimpany, (duomenys neskelbtini)); 3) dokumentų sinchronizavimo ir valdymo sistema Microsoft Office, t. y. UAB “Imparas”, (duomenys neskelbtini), dokumentų sinchronizavimo ir valdymo sistema Microsoft Office, programų kūrimas pagal konkrečius užsakymus (t. 2, b. l. 38–42). Teismo vertinimu, pareiškėjas kaip bendrovės akcininkas, nėra įsitraukę į įmonės veiklą ir valdymą, tai patvirtina byloje esančių rašytinių įrodymų visuma nurodyta sprendime. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad atsakovas sprendimu teisingai nustatė, kad pareiškėjas siekė tik formaliai atitikti Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas, o ne gyventi ir vykdyti teisėtą veiklą Lietuvos Respublikoje, duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka jo deklaruojamų tikslų, t. y. neatitinka tikrovės (gyvenimiškos realybės, faktinės situacijos).
Lietuvos migracijos politikos gairės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 29 ,,Dėl Lietuvos migracijos politikos gairių patvirtinimo“ nustato, kad atsisakymas išduoti leidimą laikinai gyventi, kai užsienietis tik formaliai atitinka leidimo išdavimo pagrindus, yra viena iš nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių.
Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje išvardintos faktinės aplinkybės, kurios suponuoja normoje įtvirtintos taisyklės taikymą, t. y. nurodoma, kada išduoti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui atsisakoma. Vadovaujantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu, išduoti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui atsisakoma, jei duomenys, kuriuos užsienietis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas arba kad įmonė, kurios dalyvis ar vadovas, yra užsienietis, yra fiktyvi. Pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 12 punktą išduoti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, o pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktą - jeigu jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu.
Surinktų duomenų visuma patvirtina, kad kyla pagrįstos abejonės dėl pareiškėjo tikslo bei sąlygų, sąžiningo šio užsieniečio siekio užsiimti teisėta veikla kaip UAB „ARVINCO“ dalyviui, todėl darytina išvada, kad S. H. S. siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečio gyvenimu ir darbu Lietuvos Respublikoje. Pripažintina, kad pareiškėjas atsakovui pateikė dokumentus, formaliai atitinkančius Įstatymo reikalavimus, todėl yra rimtas pagrindas manyti, jog gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė. Todėl konstatuotina, kad pareiškėjo atžvilgiu atsakovas pagrįstai taikė Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 ir 14 punktus ir šiuo pagrindu pagrįstai atsisakė jam išduoti leidimą laikinai gyventi.
Pareiškėjo argumentas, kad atsakovas pareiškėjo apie galimus įtarimus dėl bendrovės fiktyvios veiklos neinformavo, pateikti papildomų dokumentų ar paaiškinimų neprašė, išsamaus tyrimo neatliko, todėl sprendimas nemotyvuotas ir nepagrįstas, priimtas pažeidžiant teisės aktų numatytas procedūras bei teisės būti išklausytam principą, pareiškėjo apklausą atliko ir tyrimą formaliai, šabloniškai, nesiekiant suteikti pareiškėjui realios galimybės pateikti ir paaiškinti jo žinomą informaciją apie bendrovės veiklą, atmestinas kaip nepagrįstas, nes iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad atsakovas suteikė pareiškėjui galimybę pasisakyti, užpildant apklausos lapą (II t., b. l. 259-271,) bei priėmė papildomus dokumentus, kuriuos pateikė pareiškėjo atstovai (II t. b. l. 272-277).
Pažymėtina, kad teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė teisė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus. Be to, teismas sutinka su atsakovo pozicija, kad atsisakymas išduoti leidimą laikinai gyventi savaime neužkerta kelio pareiškėjui vykdyti UAB „ARVINGO“ dalyvio pareigų (pavyzdžiui, pasitelkiant įgaliotus atstovus ar nuotoliniu būdu). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad užsieniečio buvimas ne Lietuvos Respublikoje netrukdo sėkmingai valdyti įmonės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2720/2014).
Be to, atsakovo teigimu, pareiškėjas S. H. S. 2017 m. balandžio 14 d. pateikė Migracijos valdybai nustatytos formos prašymą išduoti daugkartinę nacionalinę vizą pagal Kvietimo patvirtinimo, dokumentų vizai gauti pateikimo, konsultacijų vykdymo, vizos išdavimo ar atsisakymo ją išduoti, jos pratęsimo ar atsisakymo ją pratęsti, jos panaikinimo ir Šengeno vizos atšaukimo, taip pat komercinių tarpininkų akreditavimo ir išorės paslaugų teikėjų pasirinkimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2004 m. rugsėjo 2 d. įsakymu Nr. IV- 280/V-109 (toliau - Vizų aprašas), 66.10² papunktį, kuriame nustatyta, jog daugkartinė nacionalinė viza gali būti išduodama užsieniečiui, pateikusiam prašymą išduoti ar pakeisti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamento Imigracijos skyrius priėmė sprendimą išduoti S. H. S. daugkartinę nacionalinę vizą pagal Vizų aprašo 66.10² papunktį, o Migracijos valdyba įformino S. H. S. daugkartinę nacionalinę vizą Nr. (duomenys neskelbtini).
Atsižvelgiant į tai, kad daugkartinė nacionalinė viza S. H. S. išduota kaip pateikusiam prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, o Migracijos departamentas išduoti jam leidimą laikinai gyventi atsisako, S. H. S. nebeatitinka Vizų aprašo 66.10² papunktyje nustatyto daugkartinės nacionalinės vizos išdavimo pagrindo ir 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 2016/399, nustatančio taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas. Bendrijos kodekso (Šengeno sienų kodekso) (kodifikuota redakcija) (OL 2016 L, 77, p. 1) (toliau - Šengeno sienų kodeksas) 6 straipsnio 1 dalies c punkte nustatytos atvykimo sąlygos (negali pagrįsti numatomo buvimo tikslo). Pagal Įstatymo 19 straipsnio 1 punktą, nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, o išduota nacionalinė viza panaikinama, jeigu užsienietis neatitinka Šengeno sienų kodekse nustatytų atvykimo sąlygų. Tiek atsakovui, tiek teismui įvertinus, kad S. H. S. siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių gyvenimu ir darbu Lietuvos Respublikoje, yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti S. H. S. nelegalios migracijos grėsmė, taip pat yra pagrindas panaikinti nacionalinę vizą pagal Įstatymo 19 straipsnio 10 punktą.
Pagal Įstatymo 125 straipsnio 1 dalies 1 punktą, sprendimas grąžinti užsienietį į užsienio valstybę priimamas, kai jam panaikinta viza. Sprendimą dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę priima Migracijos departamentas, policija arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau - Valstybės sienos apsaugos tarnyba) (Įstatymo 127 straipsnio 6 dalis). Tvarką, reglamentuojančią, sprendimų dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, grąžinimo į užsienio valstybę ir vykimo tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją priėmimą ir jų vykdymą, nustato vidaus reikalų ministras (Įstatymo 127 straipsnio 7 dalis). Pagal Sprendimų dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti, išsiuntimo, grąžinimo ir vykimo tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją priėmimo ir jų vykdymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 1V-429 „Dėl Sprendimų dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti, išsiuntimo, grąžinimo ir vykimo tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją priėmimo ir jų vykdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau - Grąžinimo aprašas), 20 ir 21 punktus, dokumentus dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę nagrinėja ir sprendimą dėl užsieniečio grąžinimo priima teritorinė policijos įstaiga, kurios aptarnaujamoje teritorijoje užsienietis gyvena, arba Valstybės sienos apsaugos tarnybos vardu - Valstybės sienos apsaugos tarnybos struktūrinis padalinys, kurio aptarnaujamoje teritorijoje užsienietis gyvena; Migracijos departamentas sprendimą dėl užsieniečio grąžinimo priima, jeigu priimdamas sprendimą nesuteikti užsieniečiui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, nutraukti prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje nagrinėjimą ar panaikinti suteiktą prieglobstį Lietuvos Respublikoje nustato, kad yra Įstatymo 125 straipsnio 1 dalyje nustatytas pagrindas priimti sprendimą dėl užsieniečio grąžinimo. Pagal Grąžinimo aprašo 7 punkto antrąją pastraipą, užsienietis grąžinamas į užsienio valstybę (kilmės valstybę ar užsienio valstybę, į kurią jis turi teisę vykti arba kuri sutinka jį priimti), kuri nėra Europos Sąjungos ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybė narė.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2017 m. balandžio 28 d. sprendimas Nr. (15-01) 31-461(225)/(15/5-1) 44U-1184 „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiui S. H. S. ir dėl jam išduotos daugkartinės nacionalinės vizos panaikinimo“ yra tinkamai pagrįstas tiek objektyviomis aplinkybėmis, tiek aktualiomis teisės aktų normomis (Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis), priimtas nepažeidžiant pagrindinių procedūrų, todėl nėra pagrindo jo panaikinti. Teismas nenustatė kitų Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 2 dalyje nustatytų aktų panaikinimo pagrindų, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 str., 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,
nusprendė:
Pareiškėjo S. H. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.