Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir teisėja pranešėja), Mefodijos Povilaitienės ir Gintaro Dzedulionio, sekretoriaujant Monikai Skardžiūtei, dalyvaujant pareiškėjui K. J., jo atstovui adv. Leonidui Ignatovui, atsakovo Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo atstovei Miglei Einorytei ir trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos atstovui Mariui Vainauskui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. J. skundą atsakovui Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Per teismo posėdį pareiškėjas ir jo atstovas prašė skundą tenkinti.

Per teismo posėdį atsakovo atstovė prašė skundą atmesti.

Per teismo posėdį trečiojo suinteresuoto asmens atstovas prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2003-01-13 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-21/2003 pareiškėjas pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 118 str. 1 ir 2 d., 206 str., 271 str. 2 d., 105 str. 5, 7, 12 p., 234 str. 1 d., 327¹ str., paskiriant galutinę bausmę iki gyvos galvos su viso jo turto konfiskavimu, laisvės atėmimo bausmę paskiriant atlikti ištisai kalėjime (b. l. 94-139). Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas bausmę atlieka Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2009-12-01 kreipėsi su prašymu į Lukiškių TI-K, prašydamas leisti pareiškėjo kameroje įrengti elektros skaitiklį (b. l. 43). Lukiškių TI-K direktorius 2009-12-09 raštu Nr. 22-1269 informavo pareiškėją, kad nėra techninės galimybės įrengti skaitiklį, be to, elektros skaitiklio įrengimas nenumatytas (b. l. 44). Departamentas 2010-01-12 raštu Nr. 2S-62, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą dėl Lukiškių TI-K 2009-12-09 atsakymo Nr. 22-1269, nurodė, kad kalėjimai yra įrengiami vadovaujantis Lietuvos higienos norma HN 76:1999 „Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigos. Įrengimas, eksploatavimo tvarka, sveikatos priežiūra“, patvirtinta sveikatos apsaugos ministro 1999-10-22 įsakymu Nr. 461. Reikalavimai kamerų įrengimui yra nustatyti Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194, 35 p. Šiame punkte nenumatytas elektros skaitiklio kameroje įrengimas, todėl įpareigoti Lukiškių TI-K direktorių įrengti kameroje elektros skaitiklį nėra pagrindo (b. l. 8).

2010-10-28 pareiškėjas kreipėsi su pareiškimu į Lukiškių TI-K, prašydamas jo lėšomis pareiškėjo kameroje įrengti elektros skaitiklį, pagal kurio parodymus jis mokėtų už sunaudotą elektros energiją (b. l. 38-41).

2010-11-04 Lukiškių TI-K direktorius raštu Nr. 22-1250 informavo pareiškėją, kad pareiškėjas 2009 m. su tuo pačiu klausimu jau yra kreipęsis į Lukiškių TI-K administraciją, 2009-12-09 jam atsakyta raštu Nr. 22-1269. Vadovaujantis Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių 12 p., pakartotinai pareiškėjo prašymas nebus nagrinėjamas (b. l. 42).

2010-11-15, 2010-11-19 pareiškėjas padavė skundus Departamentui, nurodydamas, kad nesutinka mokėti už sunaudotą elektros energiją pagal Departamento direktoriaus 2010-02-24 įsakymu Nr. V-46 patvirtintas Nuteistųjų naudojamų daiktų elektros energijos sąnaudų apskaičiavimo ir išlaidų už sunaudotą elektros energiją apmokėjimo taisykles, ir nori įsirengti elektros skaitiklį (b. l. 48-49, 51-52).

2010-12-08 Departamentas raštu Nr. 2S-3745 informavo pareiškėją, kad elektros skaitiklių įrengimas nuteistųjų kamerose teisės aktuose nenumatytas, todėl jie nebus įrengiami. Jeigu pareiškėjas nesutinka mokėti pagal minėtas taisykles, siūloma priduoti savo turimus prietaisus į sandėlį arba grąžinti giminėms (b. l. 50).

Nagrinėjamoje byloje turi būti sprendžiamas klausimas dėl atsisakymo leisti pareiškėjo kameroje jo lėšomis įrengti elektros skaitiklį teisėtumo.

2002 m. birželio 27 d. Bausmių vykdymo kodekso Nr. IX-994 (toliau – BVK) 96 str. 1 d. nustatyta, kad nuteistiesiems, išskyrus laisvės atėmimo bausmę atliekančius pataisos įstaigose drausmės grupės laikymo sąlygomis, leidžiama naudotis už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigytais ar sutuoktinio, sugyventinio arba artimųjų giminaičių perduotais televizoriais, kompiuteriais, vaizdo leistuvais ir garso grotuvais, radijo imtuvais, kompiuterinių žaidimų aparatais ir kitais Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytais daiktais. Pagal BVK 96 str. 3 d., šio straipsnio 1 dalyje nurodytų daiktų elektros energijos sąnaudos apskaičiuojamos ir išlaidos už sunaudotą elektros energiją apmokamos pagal Kalėjimų departamento direktoriaus patvirtintas taisykles.

Nuteistųjų naudojamų daiktų elektros energijos sąnaudų apskaičiavimo ir išlaidų už sunaudotą elektros energiją apmokėjimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. V-46 (toliau – Taisyklės), įsigaliojusių nuo 2010-03-01, 1 p. nustatyta, kad nuteistųjų naudojamų BVK 96 straipsnio 1 dalyje ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytų daiktų, naudojančių elektros energiją, elektros energijos sąnaudos apskaičiuojamos pagal elektros prietaisų galią ir jų vidutinę veikimo trukmę per parą, naudojant šią formulę: Elektros energijos paros sąnaudos = elektros prietaiso galia (w) x elektros prietaiso vidutinė veikimo trukmė per parą. Pagal Taisyklių 2 p., elektros prietaiso galia nustatoma pagal gamintojo ant elektros prietaiso ar jo techninėje dokumentacijoje nurodytą elektros prietaiso galią. Kai elektros prietaiso tikslios galios nustatyti negalima (nenurodyta ant elektros prietaiso ar jo techninėje dokumentacijoje, arba informacija apie elektros prietaiso galią yra nutrinta ar kitaip pažeista), elektros prietaisui nustatoma vidutinė galia: vaizdo leistuvui – 20 W; kompiuterinių žaidimų aparatui – 50 W; garso grotuvui – 60 W; televizoriui – 80 W; kompiuteriui – 250 W; vandens šildytuvui – 500 W; plaukų džiovintuvui – 1500 W; virduliui – 1800 W. Pagal Taisyklių 3 p., atsižvelgiant į nuteistųjų dienotvarkę, surinktą informaciją apie nuteistųjų naudojamų elektros prietaisų realią veikimo trukmę per parą ir vadovaujantis protingumo principu, nustatoma tokia elektros prietaiso vidutinė veikimo trukmė per parą: vaizdo leistuvui – 2 h; kompiuterinių žaidimų aparatui – 2 h; garso grotuvui – 4 h; televizoriui – 4 h; kompiuteriui – 4 h; vandens šildytuvui – 1 h; plaukų džiovintuvui – 0,2 h; virduliui – 0,5 h. Remiantis Taisyklių 5 p., išlaidos už sunaudotą elektros energiją apskaičiuojamos mėnesiui, dauginant paros išlaidas iš mėnesio dienų skaičiaus. Kai nuteistasis pataisos įstaigoje buvo ne visą mėnesį, išlaidos už sunaudotą elektros energiją apskaičiuojamos paros išlaidas dauginant iš pataisos įstaigoje nuteistojo realiai būtų dienų skaičiaus. Taisyklių 8, 9 p. numatyta, kad pataisos įstaigos direktoriaus įgalioti darbuotojai sudaro nuteistųjų, turinčių elektros prietaisus, sąrašus; kiekvienas nuteistasis pasirašytinai supažindinamas, kokie jo turimi elektros prietaisai įtraukti į sąrašą. Pagal Taisyklių 10 p., išlaidos už barzdaskučių ir radijo imtuvų, kurių galia iki 10 W, sunaudotą elektros energiją iš nuteistųjų neišskaičiuojamos.

Pagal Taisyklių 11 p. įgaliotas darbuotojas šių taisyklių 8 punkte numatytus sąrašus pateikia pataisos įstaigos Buhalterinės apskaitos skyriui. Buhalterinės apskaitos skyriaus darbuotojas, vadovaudamasis sąrašų duomenimis ir šiose taisyklėse nustatyta tvarka, apskaičiuoja vieno mėnesio išlaidas už nuteistojo turimų elektros prietaisų sunaudotą elektros energiją ir, pasibaigus kiekvienam mėnesiui, nurašo jas iš nuteistojo asmeninės sąskaitos. Bendra nurašytų iš nuteistųjų asmeninių sąskaitų lėšų suma iš dalies kompensuojamos pataisos įstaigos išlaidos elektros energijai.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas kameroje naudojasi tam tikrais elektros prietaisais. Pareiškėjo paaiškinimai per teismo posėdį patvirtina, kad šiuo metu pareiškėjas naudojasi dviem elektros prietaisais ir už tai moka apie 15 litų per mėnesį. Byloje esančiuose dokumentuose nurodyta, kad pareiškėjas naudojasi elektros prietaisais: 18 W kompaktinių diskų grotuvu-radijo imtuvu ir 65 W televizoriumi, kurį gavo 2010-12-06; iki 2010-09-09 pareiškėjas naudojosi 65 W televizoriumi ir 500 W vandens šildytuvu (b. l. 93). Vadovaujantis nurodytų teisės aktų nuostatomis, nuteistiesiems leidžiama naudotis įvairiais elektros prietaisais, tačiau už suvartotą elektros energiją nuteistieji turi atsiskaityti Taisyklių nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad nuteistieji gali ir neįgyvendinti minėtos teisės naudotis elektros prietaisais arba nutraukti tokį naudojimąsi. Nuteistojo teisė nesinaudoti tam tikru elektros prietaisu ir atiduoti jį į sandėlį, įgyvendinama įstaigoje vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Atsakovo atstovė paaiškino, kad pagal faktiškai įstaigoje nusistovėjusią tvarką, tokius veiksmus nuteistasis gali atlikti apie vieną kartą per mėnesį, kitaip nuteistieji galėtų piktnaudžiauti pernelyg dažnai priduodami ar prašydami grąžinti naudojamus elektros prietaisus ir tai būtų susiję su įstaigos darbuotojų atliekamų funkcijų padidėjimu. Teismo vertinimu, ši tvarka atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus ir nesudaro sąlygų pažeisti nuteistųjų teises.

Nustatyta, kad pareiškėjas pasirašytinai supažindintas, kokie jo turimi elektros prietaisai įtraukti į sąrašą, taigi pareiškėjui buvo žinoma, kad už naudojimusi sąraše nurodytais prietaisais suvartotą elektros energiją bus skaičiuojamas atitinkamas mokestis. Dėl to konstatuotina, kad pareiškėjas nepagrįstai nurodo, kad mokesčiai už suvartotą elektros energiją iš jo yra išskaičiuojami neteisėtai.

Nuteistųjų naudojamų daiktų elektros energijos sąnaudų apskaičiavimo ir išlaidų už sunaudotą elektros energiją apmokėjimo taisyklių nustatyta tvarka sieja mokesčio skaičiavimą su faktiškai sunaudota elektros energija. Mokesčio dydžio nustatymas siejamas su faktiškai naudojama elektros energija apskaitant nuteistųjų faktiškai naudojamus elektros prietaisus bei atsižvelgiant į šių prietaisų galią. Kalėjimų departamento atstovas paaiškino, kad tikslesnė apskaita nėra įmanoma, nes daugumoje atvejų kameroje yra ne vienas nuteistasis, o keli, tokiu atveju būtų neįmanoma kiekvienam nuteistajam įrengti skaitiklį arba skaičiuoti sunaudotą kelių nuteistųjų elektros energiją pagal vieną skaitiklį. Priėmus Nuteistųjų naudojamų daiktų elektros energijos sąnaudų apskaičiavimo ir išlaidų už sunaudotą elektros energiją apmokėjimo taisykles ir sureguliavus šį klausimą visų nuteistųjų atžvilgiu, pareiškėjo atžvilgiu nėra pagrindo taikyti išimčių, nes tam nėra teisinio pagrindo. Aplinkybė, jog pareiškėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę kameroje vienas, nesudaro pagrindo, netaikyti jo atžvilgiu visiems nuteistiesiems nustatytas taisykles. Tai, kad pareiškėjo atžvilgiu taikomos visiems nuteistiesiems galiojančios taisyklės, nesudaro jokio pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas yra ar gali būti diskriminuojamas, nes visiems nuteistiesiems mokestis už naudojamą elektros energiją yra skaičiuojama vienodai.

Pareiškėjo reikalavimas įrengti elektros skaitiklį kameroje taip pat nepagrįstas. Kamerų įrengimą reglamentuoja Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, 35 p., kuriame nustatyta kaip turi būti įrengta kamera. Šiose nuostatuose nėra reikalavimo ir nėra nustatyta galimybė įrengti kameroje elektros apskaitos prietaisus. Remiantis 35.3 p., kamerose gali būti įrengiami elektros instaliacijos kištukiniai lizdai. Elektros laidai įmontuojami kameros sienose ir lubose po tinku. Koridoriuje prie kameros įmontuojami elektros jungikliai. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, vadovaujantis aukščiau nurodytų teisės aktų nuostatomis, darytina išvada, kad nuteistiesiems sudaryta galimybė kamerose naudotis elektros prietaisais, tačiau ši jų teisė realizuojama nustatyta tvarka, numatant atsiskaitymą už suvartotą elektros energiją. Dėl to pareiškėjo reikalavimas įrengti elektros skaitiklį jo kameroje pareiškėjo lėšomis negali būti tenkinamas.

Pažymėtina, kad pareiškėjas su analogišku prašymu, o būtent su prašymu leisti įrengti elektros skaitiklį pareiškėjo kameroje, kreipėsi į Lukiškių TI-K 2009-12-01 (b. l. 43). Vadovaujantis Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875, 12 p., prašymai, su kuriais tas pats asmuo kreipiasi į instituciją tuo pačiu klausimu, nenagrinėjami, jeigu nenurodomos naujos aplinkybės, sudarančios prašymo pagrindą, ar nepateikiami papildomi argumentai, leidžiantys abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu. Kai pakartotinis prašymas nenagrinėjamas, institucija per 5 darbo dienas nuo pakartotinio prašymo gavimo institucijoje praneša asmeniui, kodėl jo prašymas nenagrinėjamas, ir nurodo šio sprendimo apskundimo tvarką. Byloje nustatyta, kad į pareiškėjo 2009-12-01 prašymą Lukiškių TI-K atsakė 2009-12-09 raštu Nr. 22-1269, informuojant pareiškėją, kad nėra techninės galimybės įrengti skaitiklį, o elektros skaitiklio įrengimas apskritai nenumatytas (b. l. 44). Pareiškėjui dėl minėto atsakymo kreipusis į Departamentą, šis 2010-01-12 raštu Nr. 2S-62 pareiškėjo skundą atmetė (b. l. 8). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nagrinėjamu atveju 2010-10-28 Lukiškių TI-K pateikė prašymą tuo pačiu klausimu, nenurodė naujų aplinkybių, sudarančių prašymo pagrindą, nepateikė papildomų argumentų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu, atsakovas pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjo pakartotinai pateiktą prašymą.

Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad Lukiškių TI-K ir Departamento veiksmai yra teisėti, atlikti pareiškėjo prašomų veiksmų nebuvo pagrindo (ABTĮ 88 str. 1 p.).

Pažymėtina, kad pareiškėjas, formuluodamas skundo dalyką, neteisingai nurodo, kad skundžiami raštai yra administraciniai sprendimai, ir prašo juos panaikinti.

Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatos patvirtina, kad kreiptis į administracinį teismą galima dėl neteisėto viešojo admnistravimo subjekto veiksmo, dėl įpareigojimo atlikti veiksmą, dėl sprendimo panaikinimo arba dėl įpareigojimo priimti administracinį sprendimą (ABTĮ 15 str., 22 str., 88 str.). Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 str. 14 p. nustatyta, kad individualus teisės aktas yra vienkartinis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei. Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1, 2 d. yra nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos; individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka.

Atsižvelgiant į paminėtas nuostatas, darytina išvada, kad esminis individualaus administracinio akto požymis – konkrečių teisinių pasekmių nustatymas tam tikram asmeniui arba jų grupei. Todėl ginčo objektu administraciniame teisme gali būti viešojo ar vidaus administravimo subjekto aktai ar veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims sukelia atitinkamas teisines pasekmes. Pareiškėjo prašomais panaikinti skundžiamais raštais pareiškėjui nėra nustatomos teisės ar pareigos, jais atsisakoma atlikti tam tikrus veiksmus. Teisės akto priskyrimo administraciniam aktui klausimas yra sprendžiamas ne vien pagal teisės akto pavadinimą, jame nurodytą apskundimo tvarką, ar jame vartojamas sąvokas, bet pagal tikrąjį teisės akto turinį, nustatomą pagal administraciniam sprendimui būdingus požymius.

Galimybė teismine tvarka nuginčyti administracinius aktus, juose nustatytus faktus ar pateikiamus teisinius vertinimus priklauso nuo teisminio nagrinėjimo dalyko administracinėje byloje, nuo to ar skundžiamas dokumentas yra individualus administracinis aktas, kokio pobūdžio institucijų veiksmai ar neveikimas yra skundžiami. Bylos priskirtinumas administraciniam teismui klausimas sprendžiamas vadovaujantis administracinio sprendimo bei skundžiamų viešojo administravimo subjektų veiksmų ar atsisakymo atlikti tokius veiksmus priskyrimo nurodytoms kategorijoms pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 1999-01-14 įstatymą Nr. VIII-1029, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo 1999-06-17 įstatymą Nr. VIII-1234, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-08-22 nutarimu Nr. 875 patvirtintas Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisykles, atitinkamos srities specialius įstatymus bei juos įgyvendinančius teisės aktus. Ginčijamuose raštuose buvo nurodyta informacija dėl atsisakymo atlikti veiksmus, todėl teisme turi būti reiškiamas reikalavimas tik dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str., 127 str.,

nusprendė:

pareiškėjo K. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.