Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Remigijus Preikšaitis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistosios K. K. skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 1 d. nutarties, kuria tenkintas Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriaus teikimas ir Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 31 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. vasario 27 d. nuosprendžiu, nuteistajai K. K. paskirta 2 metų laisvės apribojimo bausmė pakeista 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausme,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. K. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 31 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. vasario 27 d. nuosprendžiu, pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 str. 2 d., 300 str. 1 d., 223 str. 1 d., 233 str. 1 d. ir jai paskirta galutinė subendrinta laisvės apribojimo bausmė 2 metams, įpareigojant per 1 metus ir 6 mėnesius padengti priteistus civilinius ieškinius.

Nuteistoji K. K. skundžia Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 1 d. nutartį ir prašo ją panaikinti arba pakeisti, neskiriant arešto arba sutrumpinant arešto terminą.

Skunde nurodoma, kad nuteistosios K. K. veiksmus lėmė ne sąmoningas bausmės ignoravimu, o žmogiškos klaidos ir teisinis neišprusimas, taip pat sunki finansinė padėtis. Skunde teigiama, kad nuteistoji K. K., siekdama įvykdyti įpareigojimą atlyginti žalą ėmėsi veiksmų, pervedinėjo pinigus į savo banko sąskaitą ir manė, kad antstoliai nuskaito pinigus ir atlygina žalą draudimo bendrovėms. Nuteistoji šių pinigų nesiekė nei nuslėpti, nei pasisavinti. Toks teismo paskirto įpareigojimo vykdymo būdas buvo žinomas ir Probacijos tarnybai. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad nuteistoji, vykdydama įpareigojimus, Probacijos tarnybai tinkamai pranešė apie gyvenamosios vietos pasikeitimus. Skunde toliau nurodoma, kad realus arešto atlikimas turėtų tik neigiamą įtaką. Neaišku, kokioje aplinkoje reikėtų atlikti bausmę, be to, nuteistoji prarastų darbą. Atliekant areštą, nebūtų galimybių atlyginti civilinių ieškinių. Nuteistoji K. K. išreiškia poziciją, kad netikslinga izoliuoti nuo visuomenės jauną, darbingą, sveiką žmogų ir jį išlaikyti valstybės lėšomis, vietoj to, kad jis galėtų toliau dirbti, mokėti mokesčius valstybei ir stengtis kuo greičiau atlyginti likusią dalį civilinių ieškinių.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Laisvės apribojimas yra viena iš vidutinio griežtumo bausmių rūšių, kurios esmę sudaro terminuotas įstatymo bei teismo nustatytų pareigų (draudimų ir įpareigojimų) taikymas nuteistajam. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 str. 3 d. laisvės apribojimo bausmės turinį sudaro nuteistojo pareiga be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, laikytis teismo nustatytų draudimų bei atsiskaityti, kaip vykdomi draudimai ir įpareigojimai.

Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 str. nustatytas taisykles (BK 48 str. 10 d.). Vengimu atlikti laisvės apribojimo bausmę laikytinas nuteistajam nustatytų draudimų pažeidimas ar nesilaikymas, įpareigojimų nevykdymas, netinkamas draudimų ar įpareigojimų laikymasis ar vykdymas, pareigos atsiskaityti, kaip vykdomi draudimai ir įpareigojimai, nevykdymas arba netinkamas vykdymas, atsiskaitymo nustatyta tvarka pažeidimai ir pan. Ar asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę ir kokią atsakomybės priemonę taikyti, sprendžia teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu.

Kaip matyti, nuteistosios K. K. skundas iš esmės motyvuojamas tuo, kad ji nevengė atlikti laisvės apribojimo bausmės (šiuo atveju laikytis Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 31 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. vasario 27 d. nuosprendžiu, jai skirto įpareigojimo per 1 metus 6 mėnesius padengti priteistus civilinius ieškinius), siekdama įvykdyti įpareigojimą atlyginti žalą ėmėsi veiksmų – pervedinėjo pinigus į savo banko sąskaitą ir manė, kad antstoliai nuskaito pinigus ir atlygina žalą draudimo bendrovėms. Apygardos teismas su šiais nuteistosios skundo motyvais nesutinka, nes nuteistoji K. K. buvo supažindinta su probacijos sąlygomis ir jai išaiškintos paskirto teismo įpareigojimo nevykdymo teisinės pasekmės, be to, kaip matyti iš skundo nagrinėjimui pateiktos bylos medžiagos, nuteistoji K. K. nevykdė antstolių patvarkymų, net antstoliams pranešus, jog ji privalo pinigus žalai atlyginti pervesti į antstolių nurodytas depozitines sąskaitas (b. l. 8-9). Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad, kaip teisingai skundžiamoje nutartyje nurodė apylinkės teismas, įpareigojimą nuteistoji K. K. privalėjo vykdyti savanoriškai, t. y. nelaukdama, kol civiliniai ieškovai dėl išieškojimo kreipsis į antstolius ir pastarieji imsis priverstinių priemonių žalai išieškoti, o pati ieškoti galimybių spręsti žalos atlyginimo klausimus – susisiekti su civiliniais ieškovais ir su jais suderinti žalos atlyginimo sąlygas, tačiau nuteistoji jokių veiksmų tinkamai įvykdyti įpareigojimą ir per nustatytą terminą atlyginti priteistą žalą nesiėmė, nei su antstoliais, nei su civiliniais ieškovais nesusisiekė, nebendravo, visiškai nesidomėjo, ar pinigai iš jos sąskaitos yra pervedami žalai atlyginti, net pasibaigus teismo nustatytam įpareigojimo įvykdymo terminui, civiliniams ieškovams nebuvo atlyginta nei maža dalis žalos. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatavo, jog nuteistoji K. K. vengė vykdyti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 31 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. vasario 27 d. nuosprendžiu, jai skirtą įpareigojimą per 1 metus 6 mėnesius padengti priteistus civilinius ieškinius.

Kaip anksčiau nurodyta, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 str. 10 d. numato, kad jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles. Kaip matyti, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 str. 10 d. įtvirtina teismo pareigą, o ne teisę, nustačius vengimą atlikti laisvės apribojimo bausmę, šią bausmę pakeisti į areštą, taip pat tai daroma vadovaujantis imperatyviomis laisvės apribojimo bausmės keitimo į arešto bausmę taisyklėmis. Todėl teismas, nustatęs anksčiau aptartas aplinkybes, negali nuteistajai K. K. nekeisti laisvės apribojimo bausmės į areštą ar sutrumpinti arešto terminą ir įvertinęs jos mažamečio vaiko interesus.

Skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo keisti ar naikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 1 d. nutartį. Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 1 d. nutartis, yra pagrįsta ir teisėta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362 str., 364 str., teismas

nutaria:

Nuteistosios K. K. skundą atmesti.

Palikti galioti Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 1 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.