Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Pranešėja Bronė Vidzėnienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-557-134/2008 m.

Teisėja Silvija Jakštienė Procesinio sprendimo kategorija : 2.4.6.3.1; 2.4.6.3.2; 2.4.6.4.2

NUOSPRENDIS

2008 m. gruodžio 9 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Bronės Vidzėnienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. liepos 31 d. nuosprendžio, kuriuo:

P. P. nuteistas pagal BK 284 str. 1 d. laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant jį pradėti dirbti arba mokytis bei uždraudžiant lankytis UAB „Norfos mažmena“ parduotuvėje „Norfa“, esančioje Ramygalos g. 147, Panevėžyje;

J. T. nuteistas pagal BK 284 str. 1d. laisvės apribojimu 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant jį pradėti dirbti arba mokytis ir uždraudžiant lankytis UAB „Norfos mažmena“ parduotuvėje „Norfa“, esančioje adresu Ramygalos g. 147, Panevėžyje.

J. T. pagal BK 178 str. 2 d. išteisintas.

D. Ž., remiantis BK 93 str. 1 d. 3 p., atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už jo padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 str. 1 d., ir jam paskirta auklėjamojo poveikio priemonė - elgesio apribojimas 6 mėnesiams, įpareigojant jį mokytis arba dirbti, būti namuose nuo 23 val. iki 6 val. ir uždraudžiant lankytis UAB „Norfos mažmena“ parduotuvėje „Norfa“, esančioje adresu Ramygalos g. 147, Panevėžyje.

A. V. civilinis ieškinys atmestas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. Ž., P. P. ir J. T. nuteisti už tai, 2008 m. sausio 3 d., apie 21 val. 50 min., parduotuvėje „Norfa“, (duomenys neskelbtini) k, Panevėžio m., ir lauke prie parduotuvės, J. T. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, įžūliais veiksmais, pasireiškusiais fizinio smurto panaudojimu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: parduotuvės „Norfa“ turto apsaugą vykdančios UAB „Jaros sauga“ darbuotojai J. Ž. dėl pagrįstų įtarimų rengiantis įvykdyti vagystę sulaikius D. Ž., J. T., siekdamas pasipriešinti teisėtiems ir pagrįstiems apsaugos darbuotojos reikalavimams, įžūliai, stumdydamas, pargriovė J. Ž. ant žemės. D. Ž. tempiant J. Ž. už plaukų, stumiant ją kojomis, rankomis ir sukeliant jai skausmą, tuo pat metu, tyčia, J. T. sudavė ne mažiau 4 smūgius nukentėjusiajai į galvą, ne mažiau 6 kartus spyrė nukentėjusiajai į kojas, sėdmenis, suko rankomis kairę koją į šoną, sukeldamas fizinį skausmą, sumušdamas kairią čiurną ir nežymiai sutrikdydamas J. Ž. sveikatą. Po to, A. V. vykdant piliečio pareigą ir bandant sudrausminti jį ir apginti J. Ž., J. T. tęsdamas nusikalstamus veiksmus, sudavė smūgį ranka A. V. į veidą, o P. P. stumdant A. V., suduodant smūgius rankomis į galvos sritį, spardant kojomis į dešinį šoną, stumdė A. V. ir sudavė smūgius rankomis į galvos sritį, spyrė kojomis į dešinį šoną, suduodami ne mažiau 5 smūgių į galvos sritį ir ne mažiau 3 smūgių į dešinį šoną, bei sukeldami A. V. fizinį skausmą,

D. Ž. nuteisti pagal BK 284 str. 1 d. viešaisiais darbais 1 metams, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 20 val. per mėnesį visuomenės labui;

P. P. skirtą laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu 90 parų;

J. T. nuteisti pagal BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams, pagal BK 284 str. 1 d. paskirtą laisvės apribojimo bausmę pakeisti laisvės atėmimu 1 metams 8 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 4 d., šias bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, pakirti laisvės atėmimą 2 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Skunde prokuroras teigia, kad teismas D. Ž. nepagrįstai atleido nuo baudžiamosios atsakomybės, nes tam nėra BK 93 str. 1 d. numatytų sąlygų : D. Ž., neigdamas, jog tampė nukentėjusiąją už plaukų, stūmė kojomis, neprisipažino kaltu, be to, nėra D. Ž. elgesys nesuteikia pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikaltimų. D. Ž. nesimoko ir neturi jokios motyvacijos tai daryti, baustas administracine tvarka už smulkią vagystę, jo motina bausta administracine tvarka už tėvų valdžios nepanaudojimą, D. Ž. nenutraukė santykių su jam neigiamą įtaką darančiais kitais nuteistaisiais šioje byloje. Teismas nepagrįstai nepripažino D. Ž. apsvaigimo nuo alkoholio jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, nes, atsižvelgiant į jo jauną amžių, netgi lengvas girtumo laipsnis (0,82 promilės) neabejotinai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, prokuroras daro išvadą, kad atleidus D. Ž. nuo baudžiamosios atsakomybės, bus pasiekti nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės tikslai.

Prokuroras pažymi, kad teismas neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ne tik atleidęs D. Ž. nuo baudžiamosios atsakomybės, bet ir paskyręs jam auklėjamojo poveikio priemonę, t.y. uždrausdamas jam lankytis parduotuvėje, kurioje buvo padarytas nusikaltimas, nes toks draudimas neįtakos D. Ž. polinkio vogti.

Prokuroras nurodo, kad teismas, skirdamas P. P. ir J. T. pagal BK 284 str. 1 d. skirdamas laisvės apribojimo bausmę, netinkamai įvertino nusikaltimo pobūdį ir nuteistųjų asmenybes. Teismas neatsižvelgė į tai, kad J. T. jau du kartus buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir vieną kartą nuteistas arešto bausme, nepagrįstai nepripažino jo girtumo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, nes atsižvelgus į jauną J. T. amžių, psichinės sveikatos sutrikimus, netgi nesunkus girtumas (0,89 promilės) neabejotinai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, yra dar viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikaltimo padarymas bendrininkų grupėje, nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. P. P. nėra recidyvistas, tačiau per vienerius metus baustas administracine tvarka, nuosprendžiu kitoje baudžiamojoje byloje pripažintas padaręs smurtinį nusikaltimą, nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o atsakomybę sunkina nusikaltimo padarymas bendrininkų grupėje. Prokuroras daro išvadą, kad tik paskyrus J. T. laisvės atėmimo, o P. P. – arešto bausmes, bus pasiekti bausmės tikslai.

Prokuroras teigia, kad teismas nepagrįstai išteisino J. T. pagal BK 178 str. 2 d., neįrodžius jo dalyvavimo nusikaltimo padaryme, nes J. T. kaltę padarius vagystę patvirtina nukentėjusiojo A. V., liudytojos J. Ž. parodymai. J. T., ikiteisminio tyrimo metu neigęs nukentėjusiojo laikrodžio paėmimą, teisme patvirtino nukentėjusiojo parodymus, kad jis paėmė laikrodį, nes manė, kad nukritęs laikrodis priklauso jam. Teismas prieštaringai vertino nukentėjusiojo A. V. ir J.T. parodymus. Teismas laikė patikimais nukentėjusiojo parodymus apie fizinio smurto panaudojimą, tačiau nurodė, kad vagystės faktui patvirtinti vien nukentėjusiojo parodymų nepakanka. Teismas kritiškai vertino J. T. parodymus dėl viešosios tvarkos pažeidimo, tačiau rėmėsi jo paaiškinimu, kad nesupratęs, jog paima svetimą laikrodį. Prokuroras daro išvadą, kad netinkamas įrodymų vertinimas lėmė neteisingą bylos aplinkybių nustatymą ir nepagrįstą J. T. išteisinimą pagal BK 178 str. 2 d. bei nukentėjusiojo A. V. civilinio ieškinio atmetimą.

Teismo posėdyje prokuroras prašė prokuroro apeliacinį skundą tenkinti, nuteistieji ir jų gynėjas prašė prokuroro skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl D. Ž. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

D. Ž., būdamas nepilnamečiu, pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, kuri yra tyčinis nesunkus nusikaltimas (BK 284 str. 1 d.), todėl teismas jį atleido nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaudamasis BK 93 str. 1 d. 3 p. norma. Joje nustatyti du alternatyvūs atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindai : kaltininkas pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba yra kitų pagrindų manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas savo sprendimą motyvavo tuo, kad D. Ž. iš jo mokymosi įstaigos pateiktoje charakteristikoje apibūdinamas patenkinamai, turi vieną galiojančią administracinę nuobaudą, teisme pažadėjo nebenusikalsti. Teismas nuosprendyje nenurodė, kuriuo iš dviejų alternatyvių pagrindų remdamasis atleido D. Ž. nuo baudžiamosios atsakomybės, todėl šiame sprendime analizuojamas abiejų pagrindų buvimas. Teismas nuosprendžiu nustatė, kad D. Ž. atliko šiuos nusikalstamus veiksmus : stūmė nukentėjusiąją kojomis, rankomis ir tampė ją už plaukų. Teisiamojo posėdžio metu D. Ž. savo kaltę pripažino iš dalies, neigdamas padaręs dalį nusikalstamų veiksmų, t.y. tampęs nukentėjusiąją už plaukų. Tokius D. Ž. parodymus teismas įvertino kritiškai, nurodydamas, jog taip D. Ž. siekia išvengti baudžiamosios atsakomybės. Taigi, D. Ž. tik iš dalies pripažino savo kaltę, be to, jis nukentėjusiosios netiesiogiai atsiprašė tik suteikus jam paskutinį žodį, o tai rodo, kad jis nesigailėjo nusikaltęs, todėl negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pirmuoju iš BK 93 str. 1 d. 3 p. nurodytų pagrindų. Antrasis iš šioje normoje nurodytų pagrindų suteikia teismui teisę prognozuoti nepilnamečio elgesį, nurodant, kokios aplinkybės leidžia manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Byloje esantys D. Ž. apibūdinantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad jis po nusikaltimo padarymo iš esmės nepakeitė savo gyvenimo būdo. D. Ž. buvusios mokyklos pateiktoje charakteristikoje nurodyta, kad jis nuo 2007 m. lapkričio mėn. nebelanko mokyklos, motyvuodamas rytais patiriamu nuovargiu. Po nusikaltimo padarymo D. Ž. netęsė mokslo ir niekur nedirbo. Iš teisiamojo posėdžio metu duotų D. Ž. motinos B. Ž. parodymų matyti, kad tėvai sūnaus elgesiui nesugeba daryti teigiamo poveikio. D. Ž. nusikaltimą padarė pirmą kartą, tačiau praėjus vos pusantro mėnesio po to, kai padarė administracinį teisės pažeidimą - smulkų svetimo turto pagrobimą, o tai rodo, kad D. Ž. iš ankstesnio elgesio reikiamų išvadų nepadarė, o jo daromi teisės pažeidimai turi tendenciją sunkėti. Kolegija, įvertinusi šiuos D. Ž. asmenybę apibūdinančius duomenis, daro išvadą, kad nusikaltimas nebuvo atsitiktinė D. Ž. elgesio pasekmė, todėl nėra pagrindo manyti, jog jis ateityje laikysis įstatymų ir nebedarys naujų nusikalstamų veikų. Nesant pagrindo D. Ž. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, naikintina nuosprendžio dalis, kuria, vadovaujantis BK 93 str. 1 d. 3 p., D. Ž. baudžiamoji byla pagal BK 284 str. 1 d. nutraukta ir jis atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir šioje dalyje priimtinas naujas nuosprendis, kuriuo D. Ž. pripažintinas kaltu pagal BK 284 str. 1 d.

Prokuroro skundo baigiamojoje dalyje nesuformuluotas prašymas pripažinti D. Ž. atsakomybę sunkinančia aplinkybe nusikaltimo padarymą apsvaigus nuo alkoholio, tačiau skundo tekste šis prašymas tiesiogiai suformuluotas. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad D. Ž. nusikaltimo padarymo metu nustatytas lengvas girtumas – 0,82 promilės, be to, jis nurodė nesijautęs apsvaigęs – padarė išvadą, jog toks girtumo laipsnis neturėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui. Tačiau, atsižvelgiant į D. Ž. jauną amžių nusikaltimo padarymo metu, jo padaryto nusikaltimo aplinkybes, nustatytas nuosprendžiu – jis, viešoje vietoje – parduotuvėje, bendrininkų grupėje, įžūliai elgdamasis, sumušė savo darbines pareigas atliekančią nukentėjusiąją – darytina išvada, kad D. Ž. apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, todėl ši aplinkybė pripažintina sunkinančia D. Ž. atsakomybę.

Prokuroras skunde prašo D. Ž. skirti švelniausią BK 284 str. 1 d. sankcijoje numatytą bausmę – viešuosius darbus, todėl kolegija bausmės rūšies parinkimo klausimo nebesvarsto. Nustatant bausmės dydį, atsižvelgiama į BK 54 str. 1-2 d. išdėstytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 61 str. 1-3 d. išdėstytas bausmės skyrimo taisykles, 91 str. nurodytus bausmės skyrimo nepilnamečiams ypatumus. D. Ž. padarė tyčinį nesunkų, baigtą nusikaltimą viešajai tvarkai, kurio metu panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją, D. Ž. asmenybę apibūdinantys požymiai ir BK 90 - 91 str. 2 d. išdėstytos aplinkybės jau aptartos šiame sprendime, byloje nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, yra dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės: nusikalto bendrininkų grupėje ir apsvaigus nuo alkoholio. Įvertinus šiuos duomenis, D. Ž. viešųjų darbų trukmė nustatoma artima maksimaliai - 10 mėnesių, įpareigojant neatlygintinai išdirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Dėl J. T. pagal BK 284 str. 1 d. paskirtos bausmės ir jo išteisinimo pagal BK 178 str. 2 d.

Teismas J. T. pagal BK 284 str. 1 d. paskyrė laisvės apribojimo bausmę, motyvuodamas jo padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsniu ir pobūdžiu – J. T. bendrininkų grupėje įvykdė tyčinį nesunkų nusikaltimą viešajai tvarkai, kurio metu itin įžūliai sumušė parduotuvės apsaugos darbuotoją, bandžiusią sutrukdyti nuteistiesiems padaryti administracinės teisės pažeidimą, jo asmenybę apibūdinančiais požymiais: J. T. teistumas išnykęs, turi sveikatos sutrikimų, tuo, jog nustatyta viena J. T. atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalto bendrininkų grupėje. Tačiau prokuroras skunde teisingai nurodo, jog teismas neįvertino visų byloje esančių duomenų apie nuteistojo asmenybę, kurie turi reikšmės bausmės rūšies ir dydžio parinkimui. J. T. teistumas nusikaltimų padarymo metu buvo išnykęs ir jis skundžiamu nuosprendžiu buvo teisiamas pirmą kartą, tačiau jis anksčiau tris kartus buvo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn : Panevėžio miesto apylinkės teismo 2003-07-28 nutartimi atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 str. 1 d., paskiriant auklėjamojo poveikio priemones, to paties teismo 2003-11-11 nuosprendžiu jam pagal BK 284 str. 2 d. vėl skirta auklėjamojo poveikio priemonė, o 2005-01-04 nuosprendžiu nuteistas pagal BK 180 str. 1 d. arešto bausme. Naujo nusikaltimo padarymas rodo, kad ankstesniais teismų sprendimais J. T. paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės ir arešto bausmė nesulaikė jo nuo naujo nusikaltimo padarymo ir suteikia pagrindą daryti išvadą, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta laisvės apribojimo bausme nebus pasiekti BK 41 str. numatyti bausmės tikslai. Be to, atsižvelgiant į J. T. įvykdyto nusikaltimo pobūdį – tai, kad jis viešoje viešoje vietoje įžūliai sumušė du asmenis, buvo šio nusikaltimo iniciatoriumi, darytina išvada, kad J. T. girtumas - 0,89 promilės – turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, todėl ši aplinkybė pripažintina sunkinančia jo atsakomybę. Kolegija, įvertinusi bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad bausmės tikslai J. T. bus pasiekti, pagal BK 284 str. 1 d. paskiriant jam prokuroro skunde prašomą bausmės rūšį - laisvės atėmimą, trukme didesnį už sankcijoje numatytą bausmės vidurkį.

J. T. išteisintas pagal BK 178 str. 2 d. kaltinant jį konflikto metu pagrobus A. V. priklausantį laikrodį. Teismas sprendimą išteisinti J. T. motyvavo tuo, kad J. T. kaltu neprisipažino, byloje, be A. V. parodymų, nėra jokių kitų vagystę patvirtinančių įrodymų, nes asmuo, radęs A. V. laikrodį, nenustatytas, laikrodis pas J. T. nerastas, po įvykio laikrodis nepaimtas iš A. V. ir neapžiūrėtas. Kolegija laiko teisingais prokuroro apeliacinio skundo argumentus dėl nepagrįsto J. T. išteisinimo, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino A. V. ir J. T. parodymus, nepakankamai atsižvelgė į bylos aplinkybes, kurios turi esminės reikšmės sprendžiant kaltės klausimą. Nukentėjusysis A. V. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu iš esmės vienodai nurodė savo laikrodžio praradimo aplinkybes. Iš nukentėjusiojo parodymų matyti, kad besigrumdamas su J. T., pametė rankinį laikrodį. Šį laikrodį radusiam vyrui parodžius jį nukentėjusiajam ir J. T., J. T. pagriebė laikrodį iš vyro, o nukentėjusiajam bandant atsiimti savo laikrodį, J. T. nubėgo, o po įvykio nukentėjusysis rado šį laikrodį sugadintą. Nuoseklūs nukentėjusiojo parodymai tiek apie jo, ir kitos nukentėjusiosios sumušimo apie laikrodžio pagrobimo aplinkybes nesuteikia pagrindo abejoti jų objektyvumu. Tuo tarpu J. T. parodymai apie konfliktą eigą prieštarauja bylos įrodymais nustatytoms įvykio aplinkybėms : J. T. tvirtino sudavęs A. V. tik vieną smūgį į nugarą ir nemušęs nukentėjusiosios J. Ž., tačiau teismas, konstatavo kad J. T. mušė ir spardė abu nukentėjusiuosius. Tokie J. T. parodymai, kuriais jis stengėsi sumažinti savo nusikalstamų veiksmų apimtį, leidžia daryti išvadą, kad jo teiginiai, jog jis matęs nepažįstamo vyro parodytą laikrodį, manęs, kad tai jo pamestas laikrodis, bet nepaėmęs šio laikrodžio, taip pat negali būti laikomi patikimais. Šių teiginių nepatikimumą patvirtina ir tai, kad J. T. veiksmai su laikrodžiu neatitiktų jo paties interesų : J. T., būdamas įsitikinęs, kad laikrodis priklauso jam, turėjo šį laikrodį pasiimti, tačiau, pagal jo parodymus, elgėsi priešingai – neatsiėmė laikrodžio. Prokuroras skunde teisingai pažymi, jog teismas, vertindamas A. V. ir J. T. parodymus apie įvykio aplinkybes, nebuvo nuoseklus : pripažindamas J. T. kaltu dėl viešosios tvarkos pažeidimo, kritiškai vertino jo parodymus ir rėmėsi A. V. parodymais, tuo tarpu išteisindamas J. T. dėl vagystės, konstatavo, kad A. V. parodymų J. T. kaltei pagrįsti nepakanka. Kolegija daro išvadą, kad nukentėjusiojo A. V. parodymai visiškai paneigia J. T. versiją, kad jis manė, kad pamestas laikrodis priklauso jam, tačiau šio laikrodžio nepaėmė. Tai, kad tyrimo metu nenustatytas asmuo, radęs A. V. laikrodį, laikrodis po įvykio nepaimtas ir neapžiūrėtas, nepaneigia fakto, jog J. T. laikrodį buvo neteisėtai užvaldęs. J. T. laikrodį pagrobė matant A. V. ir asmeniui, radusiam laikrodį, todėl jo padaryta vagystė įvykdyta atvirai. J. T., pagrobęs laikrodį ir išsinešęs jį iš įvykio vietos, įgijo galimybę disponuoti laikrodžiu, todėl jo veika buvo baigta. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, kolegija konstatuoja, kad J. T. 2008-01-30, apie 21 val. 50 min. parduotuvėje ,,Norfa“ esančioje Panevėžyje (duomenys neskelbtini) konflikto metu nuo A. V. rankos nukritus laikrodžiui, nepažįstamam vyrui jį suradus ir A. V. atpažinus laikrodį kaip jam priklausantį, atvirai pagrobė A. V. priklausantį laikrodį, kurio vertė 250 Lt, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 2 d.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į J. T. jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – J. T. padarė tyčinį apysunkį, baigtą, savanaudišką nusikaltimą, jo veika pasižymėjo įžūlumu, nes jis prieš vagystę ir po jos mušė nukentėjusįjį, pagrobto turto vertė nedidelė. J. T. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintinas apsvaigimas nuo alkoholio, nes tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, J. T., atsižvelgiant į tai, kad nedirba, nesimoko, anksčiau teistas, charakterizuotinas neigiamai. Todėl jam skirtina apeliaciniame skunde prašoma bausmė – laisvės atėmimas, kurios dydis mažesnis už sankcijoje numatytą bausmės vidurkį.

A. V. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl jam vagyste padarytos 250 Lt turtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusiojo ieškinio suma adekvati jam padarytai turtinei žalai, todėl ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl P. P. paskirtos bausmės.

Teismas P. P. pagal BK 284 str. 1 d. skyrė laisvės apribojimo bausmę 1 metams. Prokuroras skunde prašo šią bausmę pakeisti arešto bausme, motyvuodamas tuo, kad P. P. po šio nusikaltimo įvykdė kitą tyčinį nusikaltimą, nusikaltimo padarymo metu turėjo tris galiojančias administracines nuobaudas, byloje nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veikos padarymas bendrininkų grupėje.

Iš bylos medžiagos matyti, kad P. P. iki nusikaltimo, už kurį nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarymo nebuvo teistas ar patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, todėl tai, kad jis po šio nusikaltimo padarė kitą tyčinį nusikaltimą, už kurį nuteistas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008-06-30 nuosprendžiu, negali sunkinti jo teisinės padėties skiriant bausmę už pirmąjį nusikaltimą. Iš teismo nustatytų bylos aplinkybių matyti, kad P. P. nebuvo nusikaltimo iniciatoriumi, jo, kaip bendravykdytojo veiksmai, nebuvo pavojingiausi. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į prokuroro skunde nurodytas aplinkybes – tai, kad nuteistasis nusikaltimo padarymo metu turėjo dvi (skunde neteisingai nurodyta, jog tris) galiojančias administracines nuobaudas, nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Kolegija daro išvadą, kad teismas, skirdamas P. P. bausmę, tinkamai įvertino BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes ir parinko nuteistajam bausmę, atitinkančią jo padarytos veikos pavojingumą, todėl griežtinti šią bausmę prokuroro skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 2 p., 329 str. 2 p.,

nusprendė:

Pripažinti D. Ž. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad jis nusikaltimą padarė, apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui.

Pripažinti J. T. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad jis nusikaltimus padarė, apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimų padarymui

Panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. liepos 31 d. nuosprendžio dalį, kuria D. Ž., vadovaujantis BK 93 str. 1 d. 3 p., atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 284 str. 1 d.; J. T. išteisintas pagal BK 178 str. 2 d., ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį, kuriuo :

D. Ž. pripažinti kaltu pagal BK 284 str. 1 d paskirti viešųjų darbų bausmę dešimčiai mėnesių, įpareigojant neatlygintinai išdirbti po dvidešimt valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis BK 65str. 1 d. 1 p. b p.p., 66 str., į paskirtą bausmę įskaityti D. Ž. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2008-01-03 iki 2008-01-05, dvi laikinojo sulaikymo dienas prilyginant dvylikai viešųjų darbų valandų.

J. T. pripažinti kaltu pagal BK 178 str. 2 d. ir paskirti laisvės atėmimo bausmę dešimčiai mėnesių.

J. T. pagal BK 284 str. 1 d. paskirti laisvės atėmimo bausmę vieneriems metams trims mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., J. T. paskirtas bausmes subendrinus, jas iš dalies sudedant, paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą vieneriems metams keturiems mėnesiams. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 str., į paskirtą bausmę įskaityti J. T. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2008-01-03 iki 2008-01-05, dvi laikinojo sulaikymo dienas prilyginant dviems laisvės atėmimo dienoms.

Priteisti iš J. T. A. V. 250 Lt (du šimtus penkiasdešimt litų) turtinei žalai atlyginti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.