Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Valerij Lauš, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės Dainos Dilbienės pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, teistas:

1. Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. gegužės 3 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 10 mėnesių;

2. Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 16 d. nuosprendžiu pagal BK 215 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, laisvės atėmimu 1 metams, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams (teistumas išnykęs);

3. Kauno miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 17 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 151¹ straipsnio 1 dalį, 38 parų arešto bausme;

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. M. 2013 m. rugsėjo 6 d., apie pietus (tiksliai nenustatytu laiku) (duomenys neskelbtini), UAB „M.“ atstovybėje, žinodamas, kad sudaroma fiktyvi lizingo (išperkamosios nuomos) sutartis, suvokdamas, kad įrašyta tikrovės neatitinkanti informacija, t. y., kad jis, kaip lizingo gavėjas, perima pagal lizingo (išperkamosios nuomos) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) transporto priemonę Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nors realiai šio automobilio nepriėmė savo žinion, pasirašė minėtoje lizingo (išperkamosios nuomos) sutartyje eilutėje „Lizingo gavėjas“, taip pat pasirašė priėmimo-perdavimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) prie pirkimo pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos 2013 m. rugsėjo 6 d., žinodamas, kad nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys, kad jis, kaip lizingo gavėjas, priima iš UAB „M.“ su tikslu transporto priemone naudotis ir ją valdyti pagal minėtos lizingo sutarties sąlygas, nors realiai transporto priemonės nepriėmė ir jos nevaldė, tokiu būdu pagamino netikrus dokumentus. Šiais savo veiksmais E. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.

Įtariamuoju apklaustas E. M. parodė, kad savo kaltę pripažįsta visiškai. Buvęs jo plaukimo treneris R. G. jį supažindino su D. Z.. Tiksliai datos neprisimena, tačiau 2013–2014 metais, prie turgaus jį surado D. Z.. D. jam pasakė, kad reikia jo vardu apiforminti automobilį, už tai jis uždirbs ir jam nieko už tai nebus. Jis sutiko. Po to jie atsisėdo į automobilį, su kuriuo atvažiavo D. ir nuvažiavo pas jį į butą paimti paso. D. buvo atvažiavęs pas jį automobiliu „Mercedes Benz“. Kai jis paėmė dokumentus, jie tiesiai nuvažiavo į Vilnių, sustojo prie pastato „M.“, kuris yra šalia VĮ „Regitra“. Pastate „M.“ jie užėjo į kabinetą, kuriame sėdėjo trys moterys. Tuomet D. pradėjo bendrauti su „M.“ darbuotoja. Kai D. pabendravo su ta moterimi, ji jam padavė dokumentus ir jis juos pasirašė. Ant dokumentų užrašė savo vardą, pavardę ir pasirašė. Po to jis ir vairuotojas padavė tai moteriai savo asmens tapatybės korteles, ji padarė dokumentų kopijas ir grąžino jiems originalus. Kai moteriškė grąžino dokumentų originalus jam ir vairuotojui, vairuotojas su ja atsiskaitė. Kuo užsiima įmonė „M.“, nežinojo. Kokius konkrečiai pasirašė dokumentus, nežinojo. Suprato, kad jo vardu bus užregistruotas automobilis (3 t., b. l. 5, 15–16). Įtariamasis E. M. patvirtino savo parodymus patikrinimo vietoje metu (1 t., b. l. 85–87).

Kaltinamojo E. M. kaltę padarius jam inkriminuojamą BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, be jo paties prisipažinimo, patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys.

Apklausta liudytoja K. G. parodė, kad dirba UAB „M.“ klientų aptarnavimo specialiste. Į jos pareigas įėjo sutarčių sudarymas, klientų duomenų tikrinimas. Konkrečiai sutarties tarp UAB „M.“ ir E. M. dėl automobilio Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pasirašymo aplinkybių neatsimena, bet gali paliudyti, kad, kadangi sutartyje nurodyta suma daugiau negu 30 000 Lt, pagal taisykles galimai buvo taip, kad klientas (kaip nurodyta sutartyje E. M.), susisiekęs su ja telefonu, elektroniniu būdu užpildė paraišką kreditui gauti bei pateikė automobilio Mercedes Benz (kaip nurodyta sutartyje) duomenis arba skelbimo apie pardavimą duomenis. Ji patikrino kliento mokumą Sodros bazėje ir Creditinfo ir neradusi informacijos, kad jis nemokus, perdavė paraišką peržiūrėti vyriausiajai klientų aptarnavimo specialistei K. L., o automobilio duomenis – kažkuriam iš dviejų tuo metu dirbusių vertintojų P. M. arba V. V., ir gavusi šių specialistų atsakymus, kad gali būti suteiktas kreditas ir kad automobilio vertė siekia tam tikrą sumą, paskambino klientui bei pranešė, kad gali atvykti pas juos kartu su automobilio pardavėju bei pasirašyti lizingo išperkamosios nuomos sutartį. Be automobilio pardavėjo sutartis pasirašoma tik tais atvejais, kai pavyzdžiui, pardavėjas yra juridinis asmuo. Kokiu konkrečiai telefonu skambino jai E. M. arba kitas asmuo, galimai prisistatęs jo vardu, nurodyti negali. Kaip jie atrodė pasakyti negali ir atpažinti negalėtų. Kai pirkėjas ir pardavėjas pasirašė lizingo išperkamosios nuomos sutartį, pardavėjas gavo iš jos įgaliojimą UAB „M.“ vardu registruoti automobilį VĮ „Regitra“ bei tvarkyti visus dokumentus ir išėjo. Grynųjų pinigų operacijų ji su klientais neatlikinėjo. Kai automobilis Mercedes Benz buvo užregistruotas VĮ „Regitra“ UAB „M.“ vardu ir jai buvo atneštas registracijos liudijimas (kas atnešė, neatsimena) ji padarė kopiją bei grąžino jį, greičiausiai, automobilio pirkėjui, sulaukė VĮ „Regitra“ duomenų bazėje naujai atsiradusio įrašo, kad pasikeitė automobilio savininkas, ji suformavo pavedimą pervesti pinigų sumą nurodytą sutartyje, o būtent 30 000 Lt, bei išsiuntė jį buhalterei, vyr. klientų aptarnavimo specialistei ir vadovui. Kas jį pasirašė bei įvykdė, nežino (kažkas iš šių trijų asmenų), bet tikrai ne ji, kadangi suma viršija 25 000 Lt (2 t., b. l. 90).

Apklausta liudytoja K. L. parodė, kad UAB „M.“ dirba vyr. klientų aptarnavimo specialiste. Į jos pareigas įėjo klientų aptarnavimo specialisčių kuravimas, taisyklių rašymas, klientų aptarnavimas. Tuo metu, kai buvo pasirašomos sutartys virš 30 000 Lt, procedūra buvo tokia, kad klientas pasirašęs sutartį (prieš tai griežtai įvertinus jo mokumą) dėl automobilio išperkamosios nuomos ir atnešęs iš VĮ „Regitra“ automobilio registraciją patvirtinantį liudijimą įgydavo teisę, kad UAB „M.“ pervestų pinigus automobilio pardavėjui. Tuo metu kliento aptarnavimo specialistė suformuodavo trumpą pranešimą ir išsiųsdavo jį elektroniniu paštu jai, buhalteriui ir direktoriui apie tai, kad pinigai gali būti pervesti į automobilio pardavėjo sąskaitą. Šis pranešimas jai buvo daugiau informacinio pobūdžio, o būtent, suformuoti ir patvirtinti pinigų pervedimo operaciją galėjo direktorius arba buhalteris, nes jie turėjo teisę matyti sąskaitas. Ji tokios teisės tuo metu neturėjo. Dėl 2013 m. rugsėjo 6 d., kai sutartį su UAB „M.“ pasirašė E. M., tikėtiniausia, kad pinigų pervedimo operaciją suformavo ir atliko direktorius ar buhalteris, o ji tik gavo pranešimą iš klientų aptarnavimo specialistės apie tai, kad sutartis pasirašyta ir pinigai gali būti pervesti į automobilio pardavėjo sąskaitą. Pati kredito paraiškų netvirtino, nebent labai mažai sumai. Galėjo ją tik peržiūrėti ir su savo komentaru ar be jo perduoti svarstyti direktoriui. Tikėtiniausia, kad taip buvo ir su E. M. paraiška. Ji ją gavo iš klientų aptarnavimo specialistės, peržiūrėjo ir perdavė tvirtinti direktoriui. Pati jokio sprendimo nepriėmė (2 t., b. l. 103).

Apklaustas liudytoju Š. J. parodė, kad užsiima automobilių prekyba ir nuoma, yra bendrovės „A.“ direktorius. 2013 metų gegužę jam pasiūlė pirkti automobilį Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Pardavėjas tiesiog atvažiavo į jo darbą (duomenys neskelbtini), ir pasiūlė pirkti. Jis apžiūrėjo automobilį ir sutiko pirkti. Jie susitiko Kaune, VĮ „Regitra“, ir ten pasirašė pirkimo - pardavimo sutartį ir perregistravo automobilį jo vardu. Automobilį jis pirko sau ir pradžioje neketino jo parduoti, tačiau pavažinėjęs apie 2-3 mėnesius suprato, kad jis jam nepatinka, todėl nusprendė parduoti. Maždaug liepos gale – rugpjūčio pradžioje jis į tinklalapį autoplius.lt patalpino skelbimą, kad parduoda automobilį Mercedes Benz, kaina apie 16 000 Eur. Maždaug po mėnesio paskambino žmogus, kuris pasakė, kad nori apžiūrėti automobilį. To žmogaus jis anksčiau nepažinojo ir jokių kontaktų su juo neturėjo. Jie susitarė, kad susitinka tą pačią ar kitą dieną aikštelėje netoli jo darbo ir apžiūrės automobilį. Maždaug po 1–2 savaičių jam telefonu paskambino tas pats žmogus ir jie pradėjo derėtis dėl kainos. Jis norėjo nuleisti kainą, jis atsakė, kad pagalvos ir jie buvo susisiekę su juo dar kelis kartus. Visą laiką jam skambino tas pats žmogus iš to paties numerio. Kai jie telefonu susitarė, kad parduos automobilį už maždaug 50 000 Lt, jie susitiko. Apie UAB „M.“ tikrai nieko nesakė ir apie tokią jis anksčiau nieko negirdėjo ir nežinojo. Kai jie rugsėjo 6 dieną susitiko su juo Kaune automobilių servise, nes jis dar norėjo jį apžiūrėti, po apžiūros įvyko pokalbis apie tai, kad važiuos į Vilnių pasirašyti sutarties dėl išsimokėjimo. Kad ten yra kažkokia įmonė, kuri užsiima automobilių lizingavimu ir kad ta įmonė perves jam į sąskaitą dalį pinigų, o dalį pinigų jis sumokės jam grynais. Kas buvo toliau, tiksliai neatsimena, bet, galimai buvo taip, kad trumpam jie išsiskyrė ir po poros valandų jis jį paėmė, kur jis jam pasakė, kad lauks kažkur Kaune, neatsimena kur, ir kai jis įsėdo į automobilį, pasakė, kad reikės paimti dar vieną žmogų, jo draugą, kuris reikalingas dėl automobilio dokumentų tvarkymo ir jie nuvažiavo galimai į Partizanų gatvę, kur ant šaligatvio laukė tas draugas. Jis atsimena, kad, kai jie paėmė tą antrą žmogų, jie nuvažiavo į Vilnių. Pakeliui jie apie apmokėjimą galutinai nesitarė, nes jie nežinojo, kokią sumą sutiks finansuoti ta įmonė Vilniuje. Kai jie atvažiavo prie Regitros, įmonę „M.“ rado tame pačiame pastate. Kai jie įėjo į vidų, jie, kiek atsimena, prisėdo prie laisvo langelio ir juos aptarnavo jauna mergina. Atsimena, kad viskas vyko labai greitai, jam įsiminė, kad tokia pinigų suma suteikiama po tokios greitos ir paprastos procedūros. Su darbuotoja daugiausiai kalbėjo pirmas vyras, o kai formino dokumentus, pradėjo kalbėti ir antras. Iš jo pusės reikėjo tik asmens duomenų, automobilio duomenų ir 1–2 parašų. Ką jam davė, tą pats pasirašė. Tada jis sužinojo, kad per 1–2 paras jam bus pervesti 30 000 Lt ir kad reikės perrašyti automobilį M.“ vardu. Kai jie išėjo, jis su pirmuoju vyru susitarė galutinai, kad jis jam sumokės grynais dar apie 20 000 Lt ir jis ten pat prieš registraciją sumokėjo jam tą sumą pinigų. Jokių pakvitavimų ar sutarčių dėl to jie nepasirašinėjo. Kur buvo antras vyras, tuo metu tiksliai neatsimena, bet tiesiogiai pinigų perdavime nedalyvavo. VĮ „Regitra“ jis padavė automobilio dokumentus darbuotojui, o kas padavė UAB „M.“ dokumentus, kad registruotų automobilį jų vardu, jis neatsimena. Kai UAB „M.“ viskas buvo sutvarkyta, jie grįžo į automobilį važiuoti atgal į Kauną. Netoli Kauno jis gavo žinutę, kad į jo sąskaitą pervesti 30 000 Lt iš UAB „M.“ (2 t., b. l. 136, 138–139).

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas D. Z., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas 2017 m. sausio 11 d. nutarimu, parodė, kad visiškai prisipažįsta įvykdęs sukčiavimą, kuriuo 2013 m. rugsėjo 6 d. iš UAB „M.“ lizingo E. M. vardu nupirko automobilį Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) E. M. buvo asocialus asmuo, tačiau sandorio dieną buvo negirtas, tvarkingai aprengtas, kad nesukeltų įtarimo (3 t., b. l. 46–47).

Iš UAB „M.“ 2015 m. birželio 17 d. pareiškimo matyti, kad bendrovė ir E. M. 2013 m. rugsėjo 6 d. sudarė išperkamosios nuomos sutartį (duomenys neskelbtini), pagal kurią bendrovė įgijo automobilį Mercedez Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po ko lizingo sutartimi bendrovė suteikė E. M. teisę naudotis minėtu automobiliu. Pareiškime nurodyta, kad lizingo gavėjas nuo 2014 m. balandžio 6 d. nustojo mokėti lizingo įmokas, lizingo davėjui automobilio negrąžino, kur transporto priemonė nežino. Pareiškime nurodyta, kad galimai pasirašyti minėtą sutartį E. M. privertė D. Z., o automobilis galimai yra Latvijoje (1 t., b. l. 17–21).

2016 m. spalio 11 d. lydraščiu dėl dokumentų pateikimo UAB „M.“ pateikė dokumentų originalus: lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini); lizingo paraiškos ir sutikimo gauti, naudotis tvarkyti asmens duomenis originalą; pirkimo - pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini); pirkimo - perdavimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 36–50).

Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, be kita ko, baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas pagamino netikrą dokumentą. Minėti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys patvirtina, kad kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, kadangi jis, žinodamas, kad sudaroma fiktyvi lizingo (išperkamosios nuomos) sutartis, suvokdamas, kad įrašyta tikrovės neatitinkanti informacija t. y. kad jis, kaip lizingo gavėjas, perima pagal lizingo (išperkamosios nuomos) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) transporto priemonę Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nors realiai šio automobilio nepriėmė savo žinion, pasirašė minėtoje lizingo (išperkamosios nuomos) sutartyje eilutėje „Lizingo gavėjas“, taip pat pasirašė Priėmimo-perdavimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) prie pirkimo pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos 2013 m. rugsėjo 6 d., žinodamas, kad nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys, kad jis, kaip lizingo gavėjas, priima iš UAB „M.“ su tikslu transporto priemone naudotis ir ją valdyti pagal minėtos lizingo sutarties sąlygas, nors realiai transporto priemonės nepriėmė ir jos nevaldė.

Įtariamajam E. M. paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, E. M. tam pritarė ir sutiko su siūloma bausme (3 t., b. l. 81–82). ). UAB „M.“ ir AB „D.“ 2017 m. vasario 10 d. pranešimu yra informuotos apie sprendimą užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu (3 t., b. l. 83).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas nesunkus nusikaltimas, veika baigta, į kaltinamojo asmenybę – nedirbantis (3 t., b. l. 26), baustas administracine tvarka (3 t., b. l. 18–20), teistas (3 t., b. l. 21–22), Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikos Psichiatrijos klinikoje negydytas (3 t., b. l. 37), VšĮ Kauno Centro poliklinikos Psichikos sveikatos centre neregistruotas (3 t., b. l. 38), taip pat į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir sunkinančią aplinkybę (veiką padarė recidyvistas, BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės pasiūlytą bausmės rūšį ir dydį – 36 parų arešto bausmę. Teismo vertinimu, tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į minėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju yra optimali, todėl ją didinti ar mažinti nėra pagrindo.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis E. M. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Ikiteisminio tyrimo metu E. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (3 t., b. l. 17) paliktina galioti iki paskirtos bausmės vykdymo pradžios.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – lizingo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini); lizingo paraiškos ir sutikimo gauti, naudotis tvarkyti asmens duomenis originalas; pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini); pirkimo-perdavimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), esantys byloje (1 t., b. l. 36–50), paliktini prie bylos.

Proceso išlaidų nėra, civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas, laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

E. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 36 (trisdešimt šešių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. M. skirti galutinę bausmę – 24 (dvidešimt keturias) paras arešto.

E. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki paskirtos bausmės vykdymo pradžsios.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini); lizingo paraiškos ir sutikimo gauti, naudotis tvarkyti asmens duomenis originalą; pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini); pirkimo-perdavimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), esančius byloje (1 t., b. l. 36–50), palikti prie bylos.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.